Baudžiamoji byla Nr. e1-510-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50144-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;
1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 26 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje I. M. (I. M.), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, išlaikyti juos ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
2. 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo,
3. 2019 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo ir skirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
1. Kaltinamasis I. M. nežymiai sutrikdė M. Š. (M. Š.) sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 25 d., apie 17:30 val., išvažiuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, dalyvaudamas automobilių eisme, turėdamas tyčią sutrikdyti M. Š. sveikatą, vairuojamo automobilio priekine dešine puse, tyčia partrenkė šalikele einantį M. Š., kuris nuo smūgio krito ant žemės, dėl to patyrė galvos, dešinės ir kairės kojų sužeidimus, po to, jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 219.4 papunkčio reikalavimus, numatančius automobilio vairuotojo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje, jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, ir 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, jis iš sukelto eismo įvykio pasišalino, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiam M. Š. pakaušio, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, kairio kulno poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val. iki 2024 m. gruodžio 25 d. 18.24 val., po tyčia sukelto eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu jis vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia partrenkė šalikele einantį M. Š., kuris nuo smūgio krito ant žemės, dėl to patyrė pakaušio, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, kairio kulno poodinę kraujosruvą, o tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, iš kurio jis pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent, kol policijos pareigūnų jis buvo rastas savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. gruodžio 25 d. 18.41 val., blaivumo tikrinimo metu, jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Kaltinamasis I. M., apklaustas 2024 m. gruodžio 27 d. parodė, kad visiškai sutinka padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai gailisi. Automobilis „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso bendrovei, kurioje dirba. 2024 m. gruodžio 25 d. buvo nuvažiavęs automobiliu į (duomenys neskelbtini) prie seniūnijos esančios stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), į aikštelę atėjo neblaivus M. Š., pradėjo reikalauti, kad jam grąžintų dokumentus nuo M. Š. patėvio priekabos. Atsakė, kad tų dokumentų su savimi neturi, tačiau M. primygtinai reikalavo tų dokumentų, atidarė jo automobilio daiktadėžę ir be jo leidimo pasiėmė šio automobilio dokumentus, pasakė jam, kad grąžintų į vietą, tačiau pastarasis neketino jų grąžinti ir pasiėmęs nuėjo link savo namų. Susinervinęs užvedė automobilį, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pamatė einantį M. ir automobiliu turėdamas tikslą nestipriai jį užkabinti, M. užkabino automobilio priekiu, jį automobilio priekiniu sparnu stumtelėjo. Matė, kad šis nukrito ant žemės prie žolės, kojų jam automobiliu nepervažiavo, matė veidrodėlyje, kad jis greitai atsistojo, todėl nuvažiavo namo. Atvažiavęs namo namuose pradėjo vartoti alkoholį. Sutinka, kad po eismo įvykio jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Su alkotesterio parodymais sutinka visiškai.
4. Kaltinamasis I. M., apklaustas 2025 m. kovo 7 d. parodė, kad patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios seniūnijos pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jo priėjo M. Š., jie tarpusavyje susipyko dėl priekabos dokumentų. Kai M. Š. paėmė iš bendrovės automobilio dokumentus, jis labai susijaudino, sakė, kad grąžintų, tačiau jis nereagavo. M. einant gatve, o jam automobiliu išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuojant (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią, automobilio priekiu, dešine automobilio priekine dalimi kliudė priekyje einantį M., nuo tokio jo veiksmo M. nukrito ant šaligatvio, o jis išsigandęs įjungė atgalinę pavarą ir išvažiavo iš įvykio vietos. M. kojų pervažiavęs automobiliu nebuvo, o jei taip buvo, tai jis to nepajautė. Padarytą žalą atlygins, bandys susitarti atlyginti jo pareikštą civilinį ieškinį dalimis. Išvažiavęs iš įvykio vietos vartojo alkoholį. Su alkotesterio parodymais jis visiškai sutinka ir pripažįsta, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį.
5. Kaltinamasis I. M., apklaustas 2025 m. kovo 13 d. parodė, kad visiškai sutinka padaręs nusikalstamą veiką. Jau yra visiškai prisipažinęs ir davęs išsamius parodymus, jų laikosi ir prašo jais vadovautis. M. atsiprašė, pasirašė pakvitavimą, kad per pusę metų apmokės pareikštą civilinį ieškinį, t. y. 2 700 Eur. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
6.1. 2024 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 25 d. buvo tikrinamas I. M. blaivumas, pirmo pūtimo metu, 18.24 val., I. M. iškvėptame ore nustatyta 2,42 promilių alkoholio koncentracija, o antru pūtimu, 18.41 val., I. M. iškvėptame ore nustatyta 2,33 promilių alkoholio koncentracija.
6.2. 2024 m. gruodžio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), apžiūra.
6.3. 2024 m. gruodžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „OPEL COMBO-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrint automobilį matomi apgadinimai: stipriai sudaužytas priekinis stiklas, kuriuo stiklo likučiai matomi ir automobilio salone; variklio dangtis sudaužytas, įlenktas; priekinis bamperis iš dalies nutrauktas nuo gamyklinių laikiklių.
6.4. 2024 m. gruodžio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini).
6.5. 2024 m. gruodžio 27 d. informacijoje apie kelių transporto priemonę, gautoje iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, užfiksuota, kad automobilis „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6.6. 2024 m. „Emprekis“ duomenimis automobilio „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM – 1 680 Eur.
6.7. 2025 m. sausio 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Matomi apgadinimai – sudaužytas priekinis automobilio stiklas (daugybiniais sudavimais 3 vietose), stiklo šukės matomos ir automobilio viduje, ant priekinių sėdynių, numuštas nuo automobilio stiklo veidrodėlis, kuris guli ant priekinės keleivio pusės sėdynės, stiklo šukės guli ir ant panelės. Automobilio variklio dangtis įlenktas 3 vietose iš automobilio kairės, dešinės pusės ir per vidurį, apgadinimas nebūdingas eismo įvykio padarymui, padarytas galimai suduodant daiktu. Išorinės dešinės pusės veidrodis išmuštas, apgadinta jo išorinė apdaila. Priekinis bamperis iš dešinės pusės iš dalies nutrauktas nuo gamyklinių laikiklių. Bendri apgadinimai – smulkūs automobilio įbrėžimai, rūdys. Automobilio savininkas G. F. nurodo, kad automobilio bendri apgadinimai, tokie kaip rūdys, ir smulkūs įbrėžimai yra automobilio eksploatavimo žymės, kurios buvo nuo seniau, o būtent priekinio stiklo sudaužymas, salone esančio veidrodėlio, kuris laikosi ant priekinio stiklo sudaužymas, automobilio išorinės dešinės pusės veidrodėlio stiklo sudaužymas ir išorinis jo apgadinimas, bei 3 įlenkimai ant priekinio automobilio dangčio yra apgadinimai, kurių nebuvo iki tiriamo įvykio. Įtariamasis I. M. parodo, kuria automobilio dalimi partrenkia nukentėjusįjį M. Š., parodo į kairės pusės priekinę automobilio dalį (užfiksuota naudojant manekeną), parodo, kad ant priekinio variklio dangčio M. Š. nukritęs nebuvo (jokio įlenkimo būdingo žmogaus kūno griuvimui ant priekinio variklio dangčio nematyti), nurodytoje vietoje, su kuria buvo partrenktas M. Š., jokio apgadinimo nesimato, bendri smulkūs įbrėžimai, kraujo dėmių nurodytoje vietoje nėra. Kraujo dėmių nesimato ir ant kitų automobilio dalių. I. M. nurodo, kad partrenkė šonu į automobilį stovėjusį M., dėl to pastarasis nugriuvo, o jis įjungęs atbulinę pavarą iš įvykio vietos išvažiavo, kojų jam pervažiavęs nebuvo. Daugiau jokių žymių apgadinimų ant automobilio nesimato.
6.8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. apklaustas M. Š. parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d. buvo neblaivus, ėjo iš draugo D. K. (D. K.) namo, kai automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pamatė automobilyje „Opel“ sėdintį I. M.. Jį pamatęs priėjo sužinoti kur yra jo žmonos J. Š. tėvui priklausančio traktoriaus dokumentai, atsisėdo į I. automobilio priekinę keleivio sėdynę, pradėjo kalbėti apie to traktoriaus dokumentus, I. atsakė, kad klaustų apie dokumentus tėvo, jis atsakė, kad labiau paieškotų ir jam juos grąžintų, nes kitaip pasiims jo automobilio dokumentus. Buvo atidaręs jo vairuojamo automobilio daiktadėžę, tačiau iš jos jokių dokumentų nepaėmė ir to daryti neketino, tiesiog norėjo I. pagąsdinti, kad jis greičiau jam grąžintų traktoriaus dokumentus, iš daiktadėžės nieko nepaėmęs, ją uždarė. I. jo matyt nesuprato, kad jis nieko nepaėmė, nepatikrinęs, kad dokumentų neėmė, supyko. Išlipus iš I. automobilio ir einant link namų, jį lydėjo link namų D. K.. Jie ėjo dešiniuoju gatvės kelkraščiu, išgirdo kaip I. užveda automobilį ir automobilis pradeda važiuoti, išgirdo, kad automobilis yra labai priartėjęs prie jo, todėl tik atsisukus, pajuto kaip I. vairuojamas automobilis prabloškia jį, nukrito ant šaligatvio, žvyro dangos, ir automobilio ratai pervažiuoja jam kairią koją. Pamena. kaip D. pradėjo rėkti I. ką jis daro. Tiksliai prisimena, kad I. jį partrenkė specialiai ant jo važiuodamas, parbloškė jį automobilio priekiu, dešine priekine automobilio dalimi, jis iš karto nugriuvo ant žvyrkelio ir atsitrenkė galva ir kairiuoju pečiu į žemę, iš pakaušio pradėjo bėgti kraujas, ir tik nukritus jo koja kažkaip atsidūrė po automobilio ratais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
6.9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 30 d. apklaustas liudytojas G. F. parodė, kad automobilis „Opel Combo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo bendrovei, kad automobilis saugomas mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje sužinojo iš I. M.. Kaip atsirado automobilis pas I. M. nežino, nes automobilio jam nedavė, automobilį davė savo kitam darbuotojui P. N. (P. N.).
6.10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 7 d. apklaustas liudytojas P. N. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliu „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jiems su I. M. direktorius leido vykti iš darbo ir į darbą. 2024 m. gruodžio 23 d. vairavo automobilį važiuodamas iš darbo, atvažiavus automobilį paliko I. M. namo kieme, nes šventėms išvažiavo į kitą miestą, todėl ilgam savaitgaliui jam šio automobilio nereikėjo, nežinojo, kad I. gali paimti nurodytą automobilį ir važiuoti. Raktai nuo automobilio buvo palikti pas I.
6.11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d. su vyru M. buvo svečiuose, M. vartojo alkoholį, vėliau jos vyras M. nuėjo pas draugą D. K.. Ilgą laiką vyro nebuvo namie, todėl nutarė nueiti pas D. ir atsivesti namo vyrą. Jai tik išėjus ir einant link D. K. namų, ji pamatė gatve einantį D. ir kažką tempiantį ant savęs, bei einantį link jų namų. D. atitempus arčiau jos, pamatė, kad D. tempė jos vyrą M., jam bėgo kraujas iš galvos. Iškvietusi tarnybas pradėjo klausti D. kas atsitiko, o jis pasakė, kad jie buvo priėję prie automobilyje sėdinčio I. M., kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kad M. kalbėjo su I., po to M. einant link namų I. automobiliu prabloškė M. ir jis nukrito ant žvyrkelio. Ji tik matė bėgantį kraują iš M. galvos pakaušio ir jis skundėsi kairės kojos skausmu.
6.12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 3 d. apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d. pas jį į svečius atėjo jo giminaitis M. Š., kuris pro jo langą pastebėjo, kad į netoli jo namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo I. M.. M. pasakė, kad nori nueiti pas I. pasikalbėti, todėl abudu išėjo iš jo namų ir priėjo prie I. M.. Kai priėjo prie I. vairuojamo automobilio M. atsisėdo į automobilį. Kai M. išlipo iš I. automobilio jie jau ketino eiti atgal pas jį ir tik kai išėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinę gatvę, kaip tik tuo metu jiems iš už nugaros atvažiavo I. ir specialiai kliudė M. savo vairuojamu automobiliu, automobilio priekiu, dešine automobilio dalimi vieną kartą kliudė M. Tas veiksmas automobiliu buvo tarsi M. pastūmimas, nuo šio veiksmo M. nukrito ne ant automobilio kapoto, o ant šaligatvio po automobilio ratais. Krisdamas M. galva, visu savo kūno svoriu, atsitrenkė į žemę, o jo kojos atsidūrė po automobilio ratais. Ar I. spėjo pervažiuoti M. kojas nepamena, bet mano, kažkiek priekiniu ratu jis M. kojas kliudė, nes M. skundėsi kojų skausmais dar ilgą laiką. M. maždaug apie 2-3 minutes nejudėjo, buvo be sąmonės, matė kaip M. iš galvos teka kraujas.??
6.13. 2025 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. Š. nustatyti pakaušio, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, kairio kulno poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ar/ ir paviršiumi (paviršiais), neilgai trukus iki apžiūros (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 25 d. Diagnozės „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinami. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų M. Š. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu, M. Š. galėjo būti įvairiose padėtyse. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjus autoįvykio metu kaip pėsčiajam. Pateiktuose medicinos dokumentuose nustatytų sužalojimų vietose individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai nefiksuoti. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui į tiriamojo sužalotas sritis kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir pačiam tiriamajam griuvinėjant ir/ ar sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais).
6.14. 2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20241225-174829UTC+0200“ apžiūra. Matoma, kad policijos pareigūnai prieina prie GMP automobilio. Juos pasitinka moteris. Moteris aiškina kas įvyko, kad I. M. važiavo tiesiai į jos vyrą, ir kad yra liudytojas D. K., kuris nuvažiavo ieškoti kaltininko. Toliau matoma, kad GMP darbuotojai apžiūri vyrą GMP automobilyje. Pareigūnai klausinėja apie vyrą, kuris partrenkė nukentėjusį. Moteris aiškina, kad tai I. M., kuris gyvena toliau nuo (duomenys neskelbtini). M. Š. pareigūnei nurodo, kad jam skauda kairę koją ir ranką. GMP darbuotojai pranešė pareigūnei, kad M. Š. galva sumušta, jis bus vežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę.
6.15. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241225-181607UTC+0200“ užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvažiuoja prie vyro, kuris sukėlė eismo įvykį, namo. Tarp pareigūnės ir vyro vyksta pokalbis dėl padaryto įvykio. Vyras pripažįsta, kad pervažiavo kitam vyrui kojas su automobiliu. Vėliau matoma, kad pareigūnė patikrino I. M. neblaivumą bei nustatė, kad jis iš pirmo karto pripūtė 2,42 promiles, o iš antro karto (po 15 minučių) – pripūtė 2,33 promiles.
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>).
8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
9. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis automobiliu partrenkė nukentėjusįjį M. Š., padarydamas nukentėjusiam M. Š. pakaušio, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, kairio kulno poodinę kraujosruvą, o tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 6.1 – 3.15 punktuose aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
10. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl daroma išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimo motyvai
11. Prokuroras prašo paskirti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 65 parų arešto bausmę, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 50 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės – 60 parų arešto – vykdymą atidėti 12 mėnesių be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktu, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, 2) nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 680 Eur) konfiskavimą valstybės naudai.
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
13. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 65 parų arešto bausmę, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 50 parų arešto bausmę.
14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė.
15. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 60 parų arešto bausmė.
16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
18. Pagal savo pobūdį ir esmę BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTctNjk3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-97-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-97-697/2023">2K-97-697/2023</a>).
19. Kaltinamasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas, nusprendžia atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, kartu nustatant tam tikras pareigas. Teismo nuomone, atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo vertinimu, padės pasiekti bausmės tikslus kaltinamajam be realaus arešto bausmės atlikimo.
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 27 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).
21. Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju I. M. nusikalstamas veikas padarė panaudodamas transporto priemonę „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilis yra nusikaltimų padarymo priemonė. I. M. padarytos veikos yra ypač pavojingos, nes jis panaudodamas automobilį nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, kad I. M. vairuos transporto priemonę neblaivus, tyčia nežymiai sutrikdys kito asmens sveikatą. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenis aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 680 Eur su PVM. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 680 Eur suma.
Dėl civilinio ieškinio
23. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
24. Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 242,48 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro gydymo, vaistų įsigijimo išlaidos ir 160 Eur už suplėšytą striukę, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
25. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, o tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikštų reikalavimų atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Teismo vertinimu, šioje dalyje civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
26. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.
27. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
28. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTctOTM1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-57-935/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-57-935/2024">1A-57-935/2024</a>; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzAzLTM4My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-303-383/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-303-383/2023">1A-303-383/2023</a>; Šaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTg4LTYxNi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-188-616/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-188-616/2023">1A-188-616/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTM5LTEwNTMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-539-1053/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-539-1053/2023">1A-539-1053/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjkwLTg5MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-290-891/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-290-891/2022">1A-290-891/2022</a> ir kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
29. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos, dešinės ir kairės kojų sužeidimai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis dėl to kreipėsi į medikus.
30. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų veiksmų intensyvumą, būdą, jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).
32. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo priteisti 450 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris atstovavo nukentėjusiojo interesus, paslaugoms apmokėti. Patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat parengė ir pateikė civilinį ieškinį. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – kaltinamojo pripažinimą kaltu ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 450 Eur, nes nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civiliniu ieškovu, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai galimų priteisti dydžių.
33. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 242,48 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 450 Eur advokato išlaidas, nustatant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam priteistą sumą atlygina per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d.
34. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir įsipareigojo žalą atlyginti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tenkinamos bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos (BPK 418 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų klausimų
35. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų areštą
I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, I. M. skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. M. bausmę – areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, I. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros ir paskiriant įpareigojimus – 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 27 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento).
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, skirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. M. valstybės naudai automobilio „Opel Combo-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Priteisti nukentėjusiajam M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,48 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 48 ct) turtinės žalos atlyginimą, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) advokato išlaidas, nustatant, kad kaltinamasis atlygina nukentėjusiajam priteistą sumą per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d.
Išaiškinti nuteistajam, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui nuteistasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
6. Vengiant įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Teisėja Dalia Pušinskė
