Baudžiamoji byla Nr. 1-153-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20953-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,
kaltinamajam S. K. (S. K.), jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,
nukentėjusiajam T. B. (T. B.), jo atstovui advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko),
vertėjai Maženai Andruškevič, Oksanai Tereščenko,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 2 d. apie 13.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš T. B., t. y. kilusio konflikto metu nukentėjusiajam T. B. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą kairės rankos kumščiu į dešinį skruostą, dėl to T. B. pargriuvo ant žemės. Tokiu būdu ir veiksmais T. B., ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė kairio peties sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešinės pėdos nykštyje, o tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodė, kad ėjo keliu, praeinant T. B. namus, į gatvę išbėgo šuo ir pribėgo prie jo, pradėjo loti, norėjo jį koja atstumti, bet buvo basas ir bijojo, kad įkas. Pakėlęs galvą pamatė stovintį T., pasakė jam, kad patrauktų šunį, o jis pasakė necenzūriniais žodžiais, kad nėra čia ko vaikščioti, tuomet jis (S. K.) jam atkirto, kad neaiškins kur jam vaikščioti. T. B. jam kažką atsakė, bet neišgirdo ką. Tada T. priėjo, sugriebė už marškinėlių, o jis (S. K.) – už jo marškinėlių ir tada T. B. staigiu smūgiu sudavė jam į krūtinę, dėl to neišsilaikė ant kojų, pradėjo kristi (S. K.) ir kadangi laikė T. B. už marškinėlių, šis nukrito kartu. Krisdamas (S. K.) susižalojo ranką ir atsitrenkė galva į žemę. Tada moteris patraukė nuo jo T. B., dar buvo ir vienas vyras. Tuomet nuėjo namo. Šuo apie 30 cm ūgio. Vienas kitam nesmūgiavo, tiesiog T. B. jį pastūmė, o krisdamas (S. K.) nukentėjusįjį patraukė paskui save, nes laikė nukentėjusįjį už marškinėlių. Pats nukrito ant nugaros, o T. B. ant jo. Po įvykio niekur nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo daugiau nei du metus, nes šis su jo (nukentėjusiojo) žmona susiginčijo dėl žemės. Kaltinamajam į petį nesmūgiavo. Atvykusiems pareigūnams nesakė, kad sudavė nukentėjusiajam. Įvykio dieną alkoholį vartojo jau po įvykio. Nukentėjusysis sekmadienį važinėjo su keturračiu, gal nuo jo nukrito ir patyrė sužalojimus. Tiek pats, tiek nukentėjusysis vilkėjo marškinėlius. Neprisimena, kaip atrodė kaltinamojo marškinėliai po įvykio, kai krito, kažkas traškėjo, bet kas, nežino, nematė, ar nukentėjusiojo marškinėliai būtų plyšę. Paties marškinėliai buvo nesugadinti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Tvoros prie T. B. namo nėra.
Nukentėjusysis T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną pas jį buvo atvažiavę V. R. ir G. R. (G. R.), jie visi stovėjo, kalbėjosi. Pro šalį ėjęs girtas kaimynas S. K. jį (T. B.) pakvietė, sakė „prieik čia“, daugiau nieko nesakė. Priėjus nieko S. nesakė, jis iškart sudavė jam (T. B.) į petį, o po to – į skruostą, tuomet abu nukrito. S. K. suplėšė jam mėlynus, trumpomis rankovėmis marškinėlius, kuriuos vilkėjo. Tuomet V. R., G. R. ir J. S. juos išskyrė. Dėl šio įvykio jam skaudėjo petį, kojos pirštas buvo mėlynas, kažkur ant rankos buvo įdrėskimas, nubrėžimai, kai krito. Iškart pas gydytojus nevažiavo, nuvyko kitą dieną. Po įvykio prasidėjo uždegimas ir visą vasarą vargino (duomenys neskelbtini), lankėsi pas gydytojus, jam paskyrė įvairias tabletes, kremus, važiavo 14 dienų į reabilitaciją Vilniuje. Kojos pirštą skaudėjo maždaug pusantros savaitės, negalėjo apsiaut kitos avalynės. Į skruostą kaimynas sudavė turbūt kumščiu, nes skruostas buvo paraudęs. Konfliktas kilo be priežasties, V. sakė, kad jis (S. K.) pasakė, kad neva jo ((T. B.) šuo pradėjo jį kandžioti, bet pats to negirdėjo. Turi mažą katino dydžio šuniuką, kuris tuo metu buvo kieme, palaidas bėgiojo. Gal ir buvo šuo pribėgęs prie kaltinamojo, tačiau nelojo. Vienas augina du vaikus, visą vasarą reikėjo daržus prižiūrėti, iš pradžių ir maistą sunku buvo daryti dėl sužalojimo. Daug kartų važinėjo pats, liudytojus vežiojo pas tyrėjus. Važiuodavo su savo arba su sūnaus automobiliu. Abu automobiliai yra dyzeliniai. Gyvena apie 25 km nuo komisariato, iki medicinos įstaigos irgi apie 25 km. Teigė, kad patyrė apie 300 Eur kelionės išlaidų už kurą ir paršo jas priteisti iš kaltinamojo. Prieš įvykį (duomenys neskelbtini) gydėsi. Kaltinamasis po įvykio nebuvo atėjęs, neatsiprašė. Jo (T. B.) gyvenamoji teritorija nuo gatvės neaptverta. Įvykio metu pats buvo blaivus.
Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su vyru atvažiavo pas pusbrolį T. B. pasikalbėti. Nespėjo užeiti į namą, kai pro šalį ėjo T. kaimynas, jis (kaimynas) kažką pasakė apie šunį, jie neišgirdo, ką, pusbrolis paklausė jo „ką tu sakai?“, o kaimynas sako „ateik čia“. T. priėjo prie jo ir kaimynas nieko nepasakęs jam sudavė, 2–3 smūgiai tikrai buvo, stūmė T., tada T. pastūmė jį, jie nugriuvo, nugriuvę dar truputį mušėsi – kaimynas smūgį, T. – smūgį. Pasakė savo vyrui, kad padėtų, nes nėra dėl ko muštis, tuomet jos vyras juos išskyrė. Mano, kad kaimynas buvo girtas ir agresyvus. Po įvykio pusbroliui buvo kilę sveikatos problemų su ranka, jis važiavo pas gydytojus. Įvykio vietoje, kurioje jie nugriuvo, danga akmenuota. Nepamena kuo pusbrolis buvo apsirengęs buvo vasara. Matė, kad po įvykio jo ranka buvo apdraskyta, su drabužiais buvo viskas tvarkoje. Įvykio metu šuniukas buvo prie jų, prie kaimyno nėjo, šuniukas lojo tada, kai kaimynas kažką pasakė T. T. B. gyvenamoji teritorija neaptverta. Matė, kad kaimynas neblaivus.
Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną 2024 m. birželio 1 d. į svečius atvažiavo V. R. su vyru G. R., jie stovėjo prie kelio kalbėjosi. Keliu ėjo akivaizdžiai neblaivus kaimynas S. K., kuris pašaukė T. „ateik“. T. priėjo ir kaimynas pradėjo smūgiuoti T., sudavė vieną smūgį į petį, kitą – į veidą, po dviejų smūgių abu susikibę parkrito. Jie bėgo jų išskirti. Po įvykio buvo suplyšę T. marškiniai, ant veido mėlynė, ant peties mėlynė. Po to jis važinėjo pas gydytojus. Įvykio metu T. vilkėjo mėlynais marškiniais trumpomis rankovėmis, kelnėmis, marškiniai suplyšo peties srityje besitampant, ji marškinius susiuvo. Nežino, kodėl S. K. pakvietė T. prieiti arčiau. Jie turi šuniuką, įvykio metu jis, atrodo, buvo prie automobilio, prie S. K. nebuvo pribėgęs. Šuo lojo. Šuniukas bėgioja kieme, į kelią jis neina. Neprisimena, ar S. K. kažką sakė apie šunį. Teritorija neaptverta.
Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad vasarą, datos tiksliai neprisimena, buvo atvažiavę į svečius pas T. B., juos pasitiko prie namų, jie šnekėjosi lauke, net nespėjo įeiti į namus, netrukus pamatė kaip kaltinamasis eina keliu, tuomet pradėjo loti šalia jų buvęs šuniukas, jam pasirodė, kad kaltinamasis yra neblaivus. S. K. priėjus arčiau jų, šis atrodė nepatenkintas, kažką neaiškiai pasakė, kad jam kažkas nepatiko, ar kažką apie šunį, bet tiksliai ką, negirdėjo. Tuomet T. pasakė, kad eitų namo, jei yra girtas, nereikia konfliktų, tada S., stovėdamas ant kelio pasakė T. ateiti prie jo pasikalbėti. T. nuėjo, o visi kiti liko toliau kalbėti. Stovėdamas šonu pamatė staigų judesį, kai S. staigiai sudavė smūgį T., kur pataikė, nematė, įvyko grumtynės, abu nugriuvo ant kelio, neprisimena, kas kokioje padėtyje nugriuvo, o jis su J. S., tai pamatę, juos išskyrė. T. pasakė, kad kvies policiją, atrodo, jam skaudėjo petį, rodė apibrozdinimą. Neatsimena kaip atrodė jų abiejų drabužiai po įvykio. Nuo įvykio vietos iki vietos kur pats stovėjo yra 3–5 m. Neprisimena, ar šuo buvo pribėgęs prie kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklaustas S. K. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d., po pietų, maždaug nuo 13.00 iki 13.30 val., ėjo keliu (gatvės pavadinimo nėra) blaivus namo pro T. B. namą. Iš namo teritorijos išbėgo T. B. priklausantis šuo, kuris pradėjo loti ir norėjo įkasti į koją. Dėl to pašoko išsigandęs, atsisukęs pamatė, kad T. B. stovi netoli. Pasakė jam, kad pasiimtų šunį, į ką T. atsakė jam necenzūrine leksika „niechuj zdes hodit“, tada jam atsakė, „aiškinsi man dar kur vaikščioti“. T. išbėgo iš savo kiemo, sugriebė jį savo kaire ranka už viršutinių rūbų, tiksliau už krūtinės. Tada (S. K.) jį paėmė irgi kaire ranka už viršutinių rūbų, o tiksliau už krūtinės. T., laikydamas už viršutinių rūbų, pastūmė jį (S. K.), todėl šis, laikydamas T. B. už rūbų, pargriuvo šalia tvoros ant žemės, dėl to nubrozdino sau dešinę alkūnę. Su T. abudu pagriuvo ant žemės, o tiksliau T. ant jo (S. K.) pagriuvo, nes krisdamas laikė jį už krūtinės. Kada pagriuvo, tarp jų jokių muštinių nebuvo. Pargriuvus iškarto pribėgo T. B. sugyventinė, pasiėmė T. ir nuvedė namo. Po šių veiksmų jis (S. K.) irgi atsistojo ir nuėjo namo. Jokių muštinių nebuvo, T. nemušė. Negali pasakyti, ar T. buvo girtas ar blaivus. Su T. ankščiau jokių priešiškų santykių nėra turėjęs, su juo mažai bendrauja. Neprašė T., kad šis prieitų, tiesiog pasakė, kad paimtų savo šunį (t. 1, b. l. 90-92).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. apklaustas S. K. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. T. B. nemušė, nesudavė šiam smūgių, kurie yra inkriminuoti. Jie su T. B. apsižodžiavo ir šis suėmė jį (S. K.) ranka už jo viršutinių rūbų ir stumtelėjo jį, dėl to, šis irgi paėmė T. B. už viršutinių rūbų ir neišlaikę pusiausvyros nugriuvo ant žemės. Taip susižalojo ir jis ir T. Krito ant žemės ir T. B. ant jo (S. K.). Kai pargriuvo, atėjo moteris, ir T. B. tiesiog pakėlė nuo jo (S. K.) ir nuvedė namo. Pats atsikėlė ir taip pat nuėjo namo. Dėl to gali teigti, kad nuo griuvimo patyrė sužalojimus ir, galimai, T. B. irgi nuo griuvimo patyrė sužalojimus, bet tai nebuvo tyčia suduoti smūgiai. Į alkotesterį nepūtė, nes visas įvykis buvo po pietų, maždaug po 13.00 val., o pareigūnai atvyko tik vakare, apie 17.00 val. Atėjęs namo po įvykio buvo susinervinęs, todėl kažkiek suvartojo alkoholio, dėl to blaivumo nesitikrino (t. 1, b. l. 99-101).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas T. B. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), prie jam priklausančio (duomenys neskelbtini) namo, jo kaimynas S. K. žodinio konflikto metu sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą į dešinįjį skruostą, todėl jis nukrito ant žemės. Dėl to patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. pro jo namą ėjo kaimynas S. K., praeidamas pastarasis jį (T. B.) pakvietė, todėl jis (T. B.) priėjo prie jo ir pasisveikino, po to S. K. sukėlė žodinį konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą į dešinįjį skruostą, todėl jis (T. B.) nukrito ant žemės. Atsikėlęs pamatė, kad nubrozdinta jo kairė ranka. Nuo tokių S. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat jautė skausmą keliant kairę ranką (t. 1, b. l. 16).
2024 m. birželio 2 d. asmens apžiūros protokole nustatyta, kad T. B. apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas prie alkūnės ant kairės rankos, taip pat matosi nubrozdinimas ant dešinės rankos plaštakos (t. 1, b. l. 25-30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad S. K. ėjo per kelią šalia jo namo, pamatęs, kad jis (T. B.) yra lauke, tiesiog jį (T. B.) pakvietė, kad prieitų. Jam (T. B.) išėjus iš namo teritorijos, S. K. iškarto be jokios priežasties sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą dešinės ar kairės rankos (tiksliai neprisimena) kumščiu į dešinįjį skruostą, todėl jis (T. B.) nuo smūgių pargriuvo ant žemės. Kai pargriuvo ant žemės, S. K. daugiau smūgių nesudavė. Dėl S. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Dėl kokios priežasties S. K. jį sumušė, paaiškinti negali, jokių priešiškų santykių jie neturėjo (t. 1, b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 5 d. apklausta liudytoja J. S. parodė, kad buvo pas savo pažįstamą T. B. svečiuose, dar buvo G. R. ir V. R.. Kaimo keliu apie 14.00 val., pro šalį ėjo T. kaimynas S., kuris pakvietė T., kad šis prie jo prieitų. Priėjus T. prie S., šis be jokios priežasties, staiga sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir iškarto kairės rankos kumščiu sudavė T. į dešinę veido pusę. T. iš karto pargriuvo ant žemės, S.s dar norėjo jam smūgiuoti, nes buvo įsikibęs į T., bet jie kartu pargriuvo ant žemės, o jie, tai pamatę, atbėgo juos išskirstyti. Dėl kokios priežasties S. sumušė T., nežino (t. 1, b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 1 d. apklausta liudytoja V. R. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. su savo vyru G. R. buvo atvažiavusi į svečius pas T. B., ten buvo J. S. (T. B. sugyventinė). Jie visi keturiese stovėjo lauke, kai kaimo keliu, apie 14.00 val., pro šalį ėjo T. kaimynas S. K. ir T. B. šuo, atrodo, pradėjo loti ant S. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš bendros jo būklės tai buvo matoma, t. y. jis svirduliavo, elgsena buvo neadekvati, agresyvus, nes kada pradėjo loti šuo, jis pradėjo kažką rėkti, ką tiksliai, neprisimena. T. jo paklausė, ką šis ten sako, ir tada S. jam griežtu tonu pasakė, „ateik čia“. T. priėjus prie jo, šis be jokios priežasties staiga sudavė vieną smūgį rankos kumščiu (dešinės ar kairės neprisimena) į kairįjį petį, po to T. B. jį iš karto atstūmė. S. ant žemės nebuvo nukritęs. Tada S. vėl priėjo prie T. ir jie abudu susikibo ir pargriuvo ant žemės. Žemės danga ant kurios jie pargriuvo buvo ir šiuo metu yra iš akmens, kai jei abudu griuvo, turbūt T. susitrenkė alkūnę. Kai jai susikibo ir pargriuvo ant žemės, tai jos vyras G. priėjo prie jų ir juos išskyrė (t. 1, b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. su žmona V. R. buvo atvažiavęs į svečius pas T. B.. Jiems atvažiavus, ten buvo J. S. (T. B. sugyventinė). Jie keturiese stovėjo lauke, kaimo keliu apie 14.00 val., pro šalį ėjo T. kaimynas S. K. ir atrodo, kad T. B. šuo pradėjo loti ant S. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, tai buvo matoma, nes jis svirduliavo. Kai pradėjo loti T. šuo, jis kažką pasakė (buvo nepatenkintas, gal ir dėl šuns lojimo), ką tiksliai sakė neprisimena. T. jam tik pasakė, kad eitų, kur eina, nesiuntė necenzūrine leksika S., tuomet S. pasidarė agresyvus ir T. griežtu tonu pasakė, „ateik čia“, T. priėjo. Kaip viskas tiksliai įvyko, negali nurodyti, nes stovėjo šonu. Viskas įvyko labai greitai, gal minutės reikalas buvo. Pamatęs, kad S. ir T. guli susikibę ant žemės, priėjo prie jų ir juos išskyrė (t. 1, b. l. 53-55).
2024 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. B. padarytas kairio peties sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinės pėdos nykštyje, kietu buku daiktu (-ais), 1 – 2 parų laikotarpiu iki apžiūros (t. 1, b. l. 34).
2024 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. B. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 2 d. Peties sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje – griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių.(t. 1, b. l. 66).
2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad garso įraše pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92282692492, skambu io prad ia_ 2024-06-02 13_56_53)“, skambinantis BPC vyras prisistatęs T. B. nurodė, kad girtas kaimynas užėjo į kiemą, pradėjo muštynes, ranką sužeidė ir nori, kad atvažiuotų policijos pareigūnai, greitoji nereikalinga (t. 1, b. l. 56-57).
2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2 vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240602-164827UTC+0300“ matoma, kad policijos pareigūnas bendrauja su T. B., kuris paaiškino, kad S. K. ėjo iš kaimo, pakvietė jį, jis priėjo ir šis iš karto leptelėjo. Sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairį petį ir vieną smūgį į dešinę veido pusę, po to T. B. nugriuvo ant žemės ir juos pradėjo išskirti. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240602-164825UTC+0300“ matoma, kad policijos pareigūnas bendrauja su S. K. ir nurodo jam, kad yra nusiskundimų, jog jis žmogų sumušė, ar kabinėjosi. S. K. atsakė, kad ėjo keliu namo, išbėgo šuo ir atsitrenkė jam į koją (neįkando), jis T. B. pasakė, kad jis paimtų šunį į ką T. B. jį „pasiuntė“, tada jis pasakė ateik čia vaikine, na ir vožtelėjo jam. S. K. nurodo, kad šiuo metu yra išgėręs (t. 1, b. l. 58-59).
Akistatos protokole užfiksuota, kad T. B. parodė, jog S. K. pakvietė, kad T. B. prieitų prie jo ir be jokios priežasties sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą dešinės ar kairės rankos (tiksliai neprisimena) kumščiu į dešinįjį skruostą, po to T. B. nuo smūgių pargriuvo ant žemės. Ant žemės kartu nukrito ir S. K..
S. K. parodė, kad nuo 13.00 iki 13.30 val., ėjo keliu pro T. B. namą, iš namo teritorijos išbėgo šuo, pradėjo ant jo (S. K.) loti ir norėjo įkasti į koją. Dėl to pašoko išsigandęs, atsisukęs pamatė, kad T. B. netoli stovi ir pasakė jam pasiimti savo šunį, į ką T. atsakė necenzūrine leksika. S. K. atsakė, kad „aiškinsi man dar kur vaikščioti“. Tada T. priėjo prie S. K., jis pats nekvietė, stovėjo ant kelio. T. išėjo iš savo kiemo, priėjo prie S. K., sugriebė kaire ranka už viršutinių rūbų, tiksliau už krūtinės, ir tada S. K. jį paėmė irgi kaire ranka už viršutinių rūbų, o tiksliau už krūtinės. T., laikydamas S. K. už viršutinių rūbų, pastūmė, todėl jis neišlaikė pusiausvyros ir, laikydamas T. už rūbų, pargriuvo kartu su T. šalia tvoros ant žemės. T. pargriuvo ant jo (S. K.). S. K. nesudavė T. B. jokių smūgių, jie kartu pargriuvo ant žemės ir S. K. nusibrozdino dešinę alkūnę.
T. B. parodė, kad S. K. ėjo pro šalį, nepiktybiškas šuo išbėgo į kelią ir pradėjo loti ant S. K.. S. K. tikrai nesakė paimti šunį. Tarp jų net nebuvo jokio pokalbio, S. K. pakvietė prieiti prie jo, priėjus sudavė du smūgius. Jis S. K. už viršutinių rūbų sugriebęs nebuvo (t. 1, b. l. 78-80).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>).
Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo S. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis neigė smūgiavęs nukentėjusiajam, laikėsi pozicijos, kad nukentėjusysis priėjęs sugriebė jam už marškinėlių, o jis (S. K.) – už šio marškinėlių, tuomet T. B. staigiu smūgiu sudavė jam į krūtinę, todėl kaltinamasis neišlaikė pusiausvyros ir pradėjo kristi. Tuo metu laikė T. B. už marškinėlių, todėl nukrito abu kartu, krisdamas jis (kaltinamasis) susižalojo ranką ir atsitrenkė galva į žemę. Kaltinamasis teigė, kad konfliktas kilo dėl palaido nukentėjusiojo šuns, kuris lodamas išbėgo į kelią ir galimai ketino įkąsti.
Kaltinamojo versiją dėl įvykio aplinkybių ir suduotų smūgių nukentėjusiajam teismas vertina kritiškai ir mano, kad tai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiojo parodymai apie smurtavimo aplinkybes, kurias nukentėjusysis nuosekliai ir pakankamai išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, o būtent, kad pro šalį ėjęs girtas kaimynas S. K. jį pakvietė, sakė „prieik čia“, priėjus iškart sudavė jam (T. B.) į petį, o po to – į skruostą, tuomet abu nukrito, dėl šio įvykio buvo paraudęs skruostas, jam skaudėjo petį, kojos pirštas buvo mėlynas, skaudėjo maždaug pusantros savaitės, ant rankos buvo įdrėskimas, nubrėžimai, paskui prasidėjo uždegimas ir visą vasarą vargino peties skausmas, lankėsi pas gydytojus, jam paskyrė įvairias tabletes, kremus, važiavo 14 dienų į reabilitaciją Vilniuje.
Teismas sugretino nukentėjusiojo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų V. R., J. S., G. R. parodymais. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atvažiavo pas T. B., pro šalį ėjo kaimynas, kuris kažką pasakė apie šunį, pusbrolis paklausė jo „ką tu sakai?“, o kaimynas sako „ateik čia“, T. priėjo prie jo ir kaimynas nieko nepasakęs jam sudavė, buvo 2–3 smūgiai, taip pat stūmė T., tuomet T. pastūmė jį, jie nugriuvo, nugriuvę dar truputį mušėsi – kaimynas smūgį, T. – smūgį, po įvykio pusbroliui buvo problemų dėl rankos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. R. davė parodymus, iš esmės analogiškus nukentėjusiojo parodymams, jos parodymai atitinka esminius nukentėjusiojo parodymus, todėl teismas jais tiki ir vadovaujasi. Tokią pačią įvykių seką teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja J. S., kuri paaiškino, kad įvykio dieną keliu ėjo akivaizdžiai neblaivus kaimynas S. K., kuris pašaukė T. „ateik“, T. priėjo ir kaimynas pradėjo smūgiuoti T., sudavė vieną smūgį į petį, kitą – į veidą, po dviejų smūgių abu parkrito, po įvykio buvo suplyšę T. marškiniai, ant veido ir peties buvo mėlynės. Iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir liudytojas G. R., kuris parodė, kad buvo atvažiavęs į svečius pas T. B., netrukus pamatė kaip kaltinamasis eina keliu, tuomet pradėjo loti šalia jų buvęs šuniukas, S. K. priėjus arčiau jų, šis atrodė nepatenkintas, kažką neaiškiai pasakė, jog jam kažkas nepatiko, ar kažką apie šunį, bet tiksliai ką, negirdėjo, tuomet T. pasakė, kad eitų namo, jei yra girtas, nereikia konfliktų, tada S., stovėdamas ant kelio pasakė T. ateiti prie jo pasikalbėti, T. nuėjo, stovėdamas šonu pamatė staigų judesį, kai S. staigiai sudavė smūgį T., kur pataikė, nematė, įvyko grumtynės, abu nugriuvo ant kelio, T. rodė apibrozdinimą, kiek atsimena, jam skaudėjo petį. Taigi, visi apklausti liudytojai patvirtino matę kaltinamojo nukentėjusiajam suduotus smūgius.
Parodymų vertinimo kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirmiau nurodyti liudytojai – V. R., J. S., G. R. ir nukentėjusysis parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, visų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti liudytojų parodymais, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie konfliktiškus liudytojų ir kaltinamojo santykius ar kitas priežastis, dėl kurių liudytojai norėtų apkalbėti kaltinamąjį.
Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis stiprina ir tai, kad tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis paaiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams –vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240602-164827UTC+0300“ matoma, kad T. B. paaiškino pareigūnams, jog S. K. ėjo iš kaimo, pakvietė jį, jis priėjo ir šis sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairį petį ir vieną smūgį į dešinę veido pusę, po to T. B. nugriuvo ant žemės, netoliese buvę asmenys juos išskyrė.
Kaltinamojo parodymus paneigia ir bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240602-164825UTC+0300“, kuriame matoma, kad S. K. paaiškino atvykusiems policijos pareigūnams, kad ėjo keliu namo, išbėgo šuo ir atsitrenkė jam į koją, jis T. B. pasakė, kad paimtų šunį, T. B. jį „pasiuntė“, tada jis pasakė „ateik čia vaikine“, na ir vožtelėjo jam. Taigi, iš karto po įvykio kaltinamasis pareigūnams pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam.
Nukentėjusiojo parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo taip pat patvirtina, ir kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant paneigia 2024 m. birželio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad T. B. padarytas kairio peties sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinės pėdos nykštyje, kietu buku daiktu (-ais), 1– 2 parų laikotarpiu iki apžiūros (t. 1, b. l. 34) bei 2024 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad
T. B. sužalojimų padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 2 d., peties sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje – griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 66). Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo peties sužalojimas buvo sukeltas būtent kaltinamojo suduoto smūgio.
Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad S. K. 2024 m. birželio 2 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš T. B., t. y. kilusio konflikto metu nukentėjusiajam T. B. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį ir vieną kartą kairės rankos kumščiu į dešinį skruostą, dėl to T. B. pargriuvo ant žemės, tokiu būdu ir veiksmais T. B., ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė kairio peties sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešinės pėdos nykštyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą, sukels fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).
Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 104), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 105), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108–109), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės minimumui – šešis mėnesius, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko ir kaltinamąjį apklausė praėjus keletui valandų po konflikto, kaltinamasis teigė, kad alkoholį vartojo grįžęs namo, kaltinamojo blaivumas nebuvo tikrintas ir nustatytas, aplinkybė, kad veiką kaltinamasis padarė neblaivus neinkriminuota, todėl teismas neturi pagrindo skirti prokuroro prašomo draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį).
Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70-942/2022">2K-70-942/2022</a>).
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 859,73 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 30 Eur už suplėšytus marškinėlius, 329,73 Eur kuro išlaidos, vykstant į policijos komisariatą ir medicinos įstaigas (ekspertizės atlikimas, konsultacijoms į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ligoninę, UAB „(duomenys neskelbtini)“), 500 Eur advokato išlaidos už parengtą ieškinį ir atstovavimą teisme; ir 3 000 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 22-27).
Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo suplėšyti jo marškinėliai, patirtos kuro išlaidos vykstat į (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti ir gydymo įstaigas konsultacijoms bei tyrimas, taip pat patyrė išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai prislėgtas.
Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti 30 Eur turtinę žalą dėl suplėšytų marškinėlių, pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad marškinėliai po konflikto tapo netinkami dėvėti, kiek laiko iki įvykio nukentėjusysis juos dėvėjo, už kokią kainą marškinėlius buvo įsigijęs. Nukentėjusysis 2025 m. sausio 21 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio metu vilkėjo mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, kuriuos kaltinamasis visiškai suplėšė, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nenurodė, kad jo marškinėliai įvykio metu buvo suplėšyti. Liudytoja apklausta V. R., tiesiogiai mačiusi kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą, parodė, kad po įvykio kaltinamojo drabužiai buvo tvarkingi, nematė, jog jie būtų suplėšyti. Liudytoja apklausta kaltinamojo gyvenimo draugė J. S. parodė, kad buvo suplėšyti ne marškinėliai, o marškiniai, kuriuos ji susiuvo. Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nagrinėjamu aspektu nesutampa. Esant šioms aplinkybėms ir nukentėjusiajam nepateiktus įrodymų, galinčių pagrįsti prašomą priteisti turtinės žalos faktą ir jos dydį, teismas šį nukentėjusiojo reikalavimą atmeta.
Ieškinio reikalavimas priteisti išlaidas vykstant į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmas atlikti laikytinas prašymu atlyginti proceso išlaidas (BPK 103 straipsnio 1 punktas), todėl sprendžiamas pagal proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančias taisykles.
BPK 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Šių išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtinto „Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) 2 punktą proceso išlaidos, kurias sudaro kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, nukentėjusiajam turi būti atlyginamos iš atitinkamos institucijos lėšų. Pagal aprašo 10 punktą apraše nustatytos sumos mokamos iš institucijoms pagal sąmatą skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą.
Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo, patyręs proceso išlaidas, turi teisę pateikti rašytinį prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo ir toks prašymas turi būti pateiktas institucijai ar įstaigai, į kurią vykdamas proceso dalyvis patyrė išlaidas, prašymas turi būti išsamiai motyvuotas ir pagrįstas pridedamais dokumentais. Taigi, nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų kelionės išlaidų, prašomų priteisti civiliniu ieškiniu, turėjo kreiptis ikiteisminio tyrimo metu į ikiteisminio tyrimo įstaigą (2020 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtOTEzLTU5NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-913-594/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-913-594/2020">1S-913-594/2020</a>, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTU1LTk1Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-555-957/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-555-957/2022">1A-555-957/2022</a>). Taigi, aptartas reikalavimas nepriskirtinas spręsti teismo kompetencijai, todėl paliekamas nenagrinėtas.
Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad patyrė kelionės išlaidų, vykdamas į gydymo įstaigas ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusysis pateikė kuro kvitus: 2024 m. birželio 5 d. 17.40 val., 2024 m. birželio 4 d. 12.55, 2024 m. birželio 7 d. 14.31 val., 2024 m. birželio 13 d. 08.03 val., 2024 m. liepos 3 d. 08.34 val., 2024 m. rugsėjo 27 d. 13.32 val., tačiau nedetalizavo, kokią kuro išlaidų dalį sudaro vykimas į ikiteisminio tyrimo įstaigas, o kokią – į gydymo įstaigas, kiek kartų nukentėjusysis kreipėsi į konkrečias gydymo įstaigas, nepateikė detalių automobilių, su kuriais vyko duomenų (automobilio modelio, galios, kuro tipo ir jo sąnaudų). Be to, bendra su ieškiniu pateiktų kuro pirkimo kvitų suma yra gerokai mažesnė, t. y. pateiktų kvitų suma 129,73 Eur, o prašomų priteisti išlaidų suma, vykstant į ikiteisminio tyrimo ir gydymo įstaigas, 329,73 Eur. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė, kad kelionės išlaidų suma sudaro daugiau nei 300 Eur, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų pareikštam reikalavimui tinkamai išspręsti, todėl šis reikalavimas taip pat paliekamas nenagrinėtas.
Nukentėjusiajam išaiškintina, kad motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo jis turi teisę pateikti ikiteisminio tyrimo institucijoje, t. y. tame subjekte, pagal kurio šaukimą ji vyko atlikti savo, kaip nukentėjusio asmens, BPK įtvirtintas pareigas.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.
Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTctOTM1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-57-935/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-57-935/2024">1A-57-935/2024</a>; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzAzLTM4My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-303-383/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-303-383/2023">1A-303-383/2023</a>; Šaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTg4LTYxNi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-188-616/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-188-616/2023">1A-188-616/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTM5LTEwNTMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-539-1053/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-539-1053/2023">1A-539-1053/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjkwLTg5MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-290-891/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-290-891/2022">1A-290-891/2022</a> ir kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kairio peties sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu priekiniame peties paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinės pėdos nykštyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusysis dėl to kreipėsi į medikus (t. 1, b. l. 61), o varginantis (duomenys neskelbtini) apsunkino įprasto gyvenimo buitį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino, kad jaučiasi gerai, skausmais nesiskundžia, nusiskundimų (duomenys neskelbtini) yra turėjęs ir iki įvykio, buvo paskirtas gydymas. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl sveikatos sutrikdymo ilgalaikių neigiamų ir neatstatomų pasekmių neatsirado. Civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo patirtų labai stiprių emocinių ir dvasinių išgyvenimų nenustatytos.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti išlaidas advokato pagalbai sumokėti laikytinas reikalavimu priteisti proceso išlaidas ir sprendžiamas pagal proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančias taisykles.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo priteisti 500 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Byloje vyko trys teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, nukentėjusiojo atstovas taip pat parengė ir teismui pateikė civilinį ieškinį. Teisiamuosiuose posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas buvo aktyvus, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, tinkamai gynė nukentėjusiojo interesus ir užtikrino jo atstovavimą. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – kaltinamojo pripažinimą kaltu ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato darbo ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 500 Eur, nes nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civiliniu ieškovu, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai galimų priteisti dydžių. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jo patirtų proceso išlaidų (2021 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQyLTc2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-142-768/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-142-768/2021">1A-142-768/2021</a>).
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 70-73). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 209,33 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam gydymo paslaugos viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ suteiktos 2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. birželio 19 d., uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – 2024 m. birželio 26 d., gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 209,33 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 209,33 Eur turtinę žalą.
Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 209,33 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Vis tik, teismų praktikoje pripažįstama, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTgtNDQ5LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-18-449/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-18-449/2025">1A-18-449/2025</a>).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patirtų išlaidų. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu nedirba, nukentėjusiajam šiuo nuosprendžiu priteistinos neturtinės žalos dydį, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 2 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiojo T. B. (T. B.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų. Ieškinio reikalavimus priteisti kelionės išlaidas palikti nenagrinėtus, reikalavimą priteisti turtinę žalą atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 209,33 Eur (dviejų šimtų devynių eurų ir 33 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (209,33 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
