Bylos Nr. II-54-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02012-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 25 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. V. (J. V.), jo atstovui advokatui Dariušui Lučinskiui (Dariuš Lučinski),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
J. V. 2024 m. lapkričio 13 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. vasario 21 d. apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, toliau tęsdamas judėjimą, (duomenys neskelbtini), minėto kelio 36,3 km lenkė dar vieną transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija ir kuri pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, dėl to jam paskirta 190 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Teisme gautas pareiškėjo J. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Nutarimą priėmusiai institucijai (toliau – ir Institucija) atlikti administracinio nusižengimo tyrimą arba administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti arba pakeisti Nutarimu paskirtą nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime atliko du lenkimo manevrus ir pastebėjo jam iš galo artėjantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, todėl sustojo. Prie pareiškėjo priėjo policijos pareigūnas, kuris paaiškino, jog sustabdė, nes pareiškėjas vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo ir galimai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) atlikdamas lenkimo manevrus. Įsitikinęs, kad pareiškėjas prisisegęs diržą, policijos pareigūnas paaiškino, jog būtina išsiaiškinti dėl lenkimo manevrų. 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, terminas jį įvykdyti bei paskirta rašytinė bylos nagrinėjimo data – 2024 m. spalio 17 d. Pareiškėjas neįvykdė administracinio nurodymo ir per atstovą pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kurio data nustatyta 2024 m. lapkričio 4 d 10.30 val.
Pareiškėjas kartu su atstovu 2024 m. lapkričio 4 d 10.30 va.. atvyko į policijos įstaigą, pradėjus bylos nagrinėjimą nurodė prašymus, kad protokole nurodytos aplinkybės apie galimai padarytą administracinį nusižengimą akivaizdžiai neatitinka vaizdo įraše galimai užfiksuoto pažeidimo, todėl reikėtų jas tikslinti, paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą, iškviesti liudytoją policijos pareigūną A. V., nes iš jo surašytų byloje esančių dokumentų nėra aišku kokias aplinkybes jis matė. Bylą nagrinėjanti pareigūnė informavo, kad jai būtina išsamiau susipažinti su byla ir joje esančiais įrodymais, jeigu reikės apklausti liudytoją, patikslinti protokolą, byla bus tiesiog grąžinta protokolą surašiusiai institucijai papildyti tyrimą. Taip pat pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuotas, kas sprendimą ketinama priimti nuo 2024 m. lapkričio 11 d iki 2024 m. lapkričio 15 d. Jeigu bus priimtas sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, apie tokį sprendimą nebus pranešta, o pareiškėjas sužinos tik kviečiamas protokolo surašymui ar naujam bylos nagrinėjimui. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Nutarimas, bet jis nebuvo išsiųstas nei pareiškėjui, nei jo atstovui, todėl jie turėjo pagrindą matyti, kad byla yra grąžinta institucijai, surašiusiai protokolą. Visgi pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Instituciją parašymas pateikti informaciją apie byloje priimtą sprendimą, atsakydama į šį kreipimąsi, Institucija 2024 m. lapkričio 22 d. atsiuntė Nutarimą.
Nutarime nurodyta, kad jis priimtas viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn traukiamam asmeniui, bet ši aplinkybė visiškai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo 2024 m. lapkričio 4 d. žodiniame posėdyje. Nutarime nėra nurodyta, koks buvo priimtas sprendimas dėl pateiktų prašymų, o Institucijos atstovė, jeigu paskyrė naują posėdį, apie jį nepranešė ir nesuteikė galimybės jame dalyvauti, pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
Nutarime iš esmės perrašytos protokole nurodytos aplinkybės ir trumpi motyvai, yra nurodyti tik dėl mažos dalies šių aplinkybių, visiškai nenurodant motyvų dėl kitos nustatytų aplinkybių dalies. Nurodoma apie nustatytus du lenkimo manevrus. Susipažinus su vaizdo įrašu matyti, kad nurodytu laiku užfiksuotas tikėtinai antras lenkimo manevras, bet Nutarimo motyvuose nėra nurodyta jokių motyvų kuo grindžiamos nustatytos aplinkybės apie pirmo lenkimo manevro neteisėtumą. Vaizdo įraše (laikas nuo 00:00:06 iki 00:00:08) matyti, kad prieš tai buvo atliktas lenkimo manevras (tikėtinai pirmas), bet iš Nutarimo nėra aišku ar jis laikomas kaip atliktas pažeidžiant KET reikalavimus ar nepažeidžiant. Iš Nutarime nustatytų aplinkybių galima daryti tik prielaidas, jog tikėtinai pirmas lenkimo manevras yra atliktas anksčiau nurodytu įraše laiku, bet nėra aišku, apie tai nenurodyta Nutarimo motyvuose nurodant papildomai jo laiką, kaip dėl antro lenkimo manevro. Vaizdo įraše (laikas nuo 00:00:00 iki 00:00:08) priešingų krypčių transporto srautus neskiria siaura ištisinė ženklinimo linija, nėra pėsčiųjų perėjos bei sankryžos. Tokie Nutarimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad turėjo būti patikslintos nustatytos aplinkybės, kurios buvo prieš tai nurodytos protokole, iš jų pašalinant ir (ar) patikslinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir įrodymas aplinkybes. Institucija neatliko išsamaus, detalaus įvykio tyrimo, detaliai neanalizavo vaizdo įrašo ir jame užfiksuotų aplinkybių, todėl būtina atlikti tyrimą iš naujo. Tokia susiklosčiusi situacija pažeidžia pareiškėjo teises į gynybą.
Nutarime nurodyta, kad pažeisti KET 140.1, 140.4, 140.7. punktai, esminiais įrodymais leidžiančiais nustatyti šios bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes yra V. K. paaiškinimas, policijos pareigūno A. V. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas. Analizuojant V. K. paaiškinimus matyti, kad jie tendencingi, subjektyvūs. Pareiškėjas ir V. K. ilgą laiką yra pažįstami ir ilgą laiką juos sieja konfliktiniai santykiai, nes V. K. laiko pareiškėją nuolatiniu pažeidėju, imasi veiksmų, kad pareiškėjas būtų nubaustas. V. K. padarė įvykio vaizdo įrašą, kurį pateikė į bylą, todėl darytina išvada, jog šio liudytojo paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai ir negali būti laikomi objektyvais ir nešališkais, o juos reikia vertinti remiantis padarytu vaizdo įrašu.
Susipažinus su policijos pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu matyti, kad jame iš esmės nėra konkrečiai nurodyta kuo pasireiškė padarytas pažeidimas, nes nurodomas išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimas, kas savaime, kol nepažeidžia KET, nelaikoma administraciniu nusižengimu, tarnybiniame pranešime nenurodytos jokios aplinkybės apie linijų kirtimą.
Vaizdo įrašo 00:00:06 laiku matosi pareiškėjo automobilis, kuris apvažiuoja filmuojantį automobilį iš kairės pusės ir per anksčiau nurodytą kelio liniją grįžta atgal į dešinę juostą. Kelio dešinėje pusėje matoma nuovaža, kurioje kelio eismo juostas skirianti linija keičiasi į siaurą brūkšninę liniją, kurią taip pat leidžiama kirsti iš abiejų pusių; už nuovažos dešinėje pusėje yra kelio ženklas įspėjantis apie greičio mažinimo priemonę (kalnelį), dešinėje kelio pusėje atsiranda dar viena nuovaža ir už jos kelio ženklinimas keičiasi į siaurą ištisinę liniją, draudžiančią ją kirsti. Dešinėje pusėje stovi kelio ženklas, žymintis pagrindinį kelią, už kurio atitinkamai prasideda kalnelis, sankryža su posūkiu į kairę ir kelio ženklinimas keičiasi į siaurą brūkšninę liniją; kalnelis iš esmės apima visą sankryžą ir baigiasi tik už sankryžos; už kalnelio ir sankryžos kelio ženklinimas keičiasi į siaurą ištisinę liniją, kurią draudžiama kirsti; pareiškėjas visą šį laiką važiuoja dešine eismo juosta ir neatlieka jokių lenkimo manevrų, nekerta jokių kelio ženklinimo juostų, nors nėra priešais važiuojančių transporto priemonių, kurios trukdytų pradėti lenkimo manevrą; tolesnėje kelio dalyje matyti, jog kelio ženklinimas iš siauros ištisinės linijos draudžiančios ją kirsti keičiasi į siaurą brūkšninę liniją, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių ir ties ta vieta pareiškėjas pradeda lenkimo manevrą išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą (įrašo laikas 00:00:17), o aplenkęs automobilį vėl prieš sankryžą grįžtą į savo eismo juostą (įrašo laikas 00:00:20), kurioje keičiasi kelio ženklinimas į siaurą ištisinę juostą; įrašo 00:00:23 laiku pasirodo policijos automobilis, kuris stabdo pareiškėjo vairuojamą automobilį, kuris sustojo kelio dešinėje pusėje. Akivaizdu, kad kelio atkarpoje, kurioje pareiškėjas atliko du lenkimo manevrus, nėra jokios pėsčiųjų perėjos, todėl Nutarimas nustatant lenkimą pėsčiųjų perėjoje yra visiškai nepagrįstas. Pirmas lenkimo manevras buvo atliktas per siaurą brūkšninę liniją, kurią yra leidžiama kirsti iš abejų pusių. Šio lenkimo manevro atlikimo vienoje nebuvo jokių sankryžų, pėsčiųjų perėjos.
Vertinant antrą lenkimo manevrą matyti, jog pareiškėjas dešinėje eismo juostoje važiuodamas paskui kitą automobilį pravažiuoja kalnelį, sankryžą ir toliau esant siaurai ištisinei linijai neatlieka lenkimo ir nekerta šios linijos, o eismo juostoje laikosi kairiau, arčiau kelio vidurio tarsi laukdamas kada bus galima pradėti lenkimą. Pastebėjęs, kad kelio ženklinimas keičiasi, t. y. siaurą ištisinę liniją, draudžiančią ją kirsti keičia siaura brūkšninė linija, kurią jau leidžiama keisti, pareiškėjas padidina automobilio greitį ir pradeda lenkimo manevrą, kurio metu kerta siaurą brūkšninę liniją, aplenkė, kaip nurodyta Nutarime, vieną transporto priemonę ir atgal grįžo į dešinę eismo juostą iki sankryžos pastebėjęs, kad kelio ženklinimas keičiasi iš siauros brūkšninę linijos į siaurą ištisinę liniją.
Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla turėdamas labai didelį kiekį (duomenys neskelbtini). Šiai veiklai vykdyti papildomai yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų traktorius ir savaeiges mašinas. Dėl šių priežasčių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes pareiškėjo vykdomai (duomenys neskelbtini) veiklai, nes netekęs šios teisės, negalės ne tik vairuoti automobilius, bet ir žemės ūkio techniką ir taip atlikti būtinus (duomenys neskelbtini). Kita jo vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti turėjimas būtina sąlyga siekiant užtikrinti šių verslų sėkmingą egzistavimą. Be anksčiau nurodytos veiklos, aktyviai dalyvauja visuomenėje veikloje, prisideda prie valstybei reikšmingų projektų įgyvendinimo ir už tai yra sulaukęs įvairių padėkų.
Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašo palikti Nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „J. V. V. K.“ akivaizdžiai užfiksuota, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis lenkė automobilį draudžiamoje vietoje – sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Lenkimo manevrą pradėjo iki sankryžos (vaizdo įraše apie 00:00:17), tęsė šį manevrą sankryžoje (vaizdo įraše nuo 00:00:17 iki 00:00:21), lenkimo manevrą baigė ir į savo juostą grįžo tik pravažiavus sankryžą (vaizdo įraše 00:00:21). Lenkimo manevras atliktas sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, nes atliktas prieš nuokalnę, atvažiuojant automobiliui priešpriešine eismo juosta, manevras baigtas įsiterpus tarp kolonoje važiuojančių automobilių, stabdant prieš pat aplenktą automobilį, priverčiant jo vairuotoją stabdyti. Nors vaizdo įrašė nėra užfiksuotas pareiškėjo atliktas lenkimo manevras kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, lenkiant kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje, jo padarymo faktas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir liudytojo V. K. parodymais. Institucijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas.
2025 m. vasario 25 d. Institucija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas įvyko 2024 m. lapkričio 4 d. viešame posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui. Proceso dalyvių teisė į žodinį bylos nagrinėjimą buvo užtikrinta 2024 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, išklausant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą. Byla išnagrinėta iš esmės, tik atidedant Nutarimo paskelbimą. Nutarimas paskelbtas 2024 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu negauta rašytinių prašymų dėl protokole nurodytų aplinkybių neatitikties, todėl Nutarime apie tai nepasisakyta. Nutarime žodis nedalyvaujant įrašomas dėl Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo, kai procesinio dokumento surašymo data nėra ta pati, kaip bylos nagrinėjimo data.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kelią (duomenys neskelbtini) žino labai gerai, yra dvi vietos, kuriose galima lenkti. Įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini), tose dviejose vietose, kur leidžiama, lenkė kitas transporto priemones, lenkimą pradėjo ir pabaigė leistinose vietose. Tose vietose pėsčiųjų perėjos nėra. Jį sustabdęs pareigūnas paklausė, ar važiuoja prisisegęs diržą, nes dėl striukės nesimatė, pametęs, kad diržas prisegtas, pareigūnas paklausė, kur taip skuba, paėmė pažiūrėjo jo dokumentus ir leido važiuoti. Praėjus pusei metų gavo informaciją apie bylos nagrinėjimą, į kurį vykdo su advokatu, teikė nagrinėjančiai pareigūnei prašymus apklausti pareigūną, liudytojus, nurodė nesutinkantis su nusižengimu, bet jie apklausti nebuvo. Praėjus kuriam laikui buvo surašytas Nutarimas. Pareiškėjas paaiškino, kad liudytojas V. K. visuomet rašo apie jį, jo motiną rašo neigiamas publikacijas.
Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus. Akcentuodamas tai, kad bylos nagrinėjimas buvo formalus, klaidinantis. Institucija išnagrinėjo bylą pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, kaip ir nurodyta Nutarime. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjamas, institucijos teigimu, vyko dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, kyla klausimas, kodėl Nutarime nesurašyti J. V. paaiškinimai. Vaizdo įraše vienas pažeidimas neužfiksuotas, institucija kalba apie kitą pažeidimą, visai kitą sankryžą. Pažymėjo, kad nebepalaiko prašymo grąžinti bylą institucijai tyrimui papildyti, nes prašomus veiksmus (pareigūno apklausą) atliko teismas. Vienintelis įrodymas dėl antro pažeidimo yra vaizdo įrašas, nes liudytojas praėjus tiek laiko tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Institucijos atsiliepime vartojamos sąvokos, kurių nėra Nutarime – kad sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, pažeidimas atliktas prieš nuokalnę, priverčiant aplenktą vairuotoją stabdyti, bet šių aplinkybių, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nėra. Iš vaizdo įrašo nesimato jokios nuokalnės, taip pat, kad aplenktas vairuotojas staigiai stabdė, o stabdyti pradėjo, kai vaizdo įraše atsiranda policijos pareigūnų automobilis. Svarbu, kad atliekant antrą lenkimo manevrą nėra priešpriešais važiuojančių automobilių. Mano, kad lenkimas per ištisinę ar sankryžoje turi būti padaromas tyčia, šiuo atveju tyčios nėra, nes asmuo lenkė tose vietose, kur yra leidžiama. Iš vaizdo medžiagos negalima tiksliai pasakyti kur ir kiek buvo kirsta ištisinė linija.
Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad buvo įvykis dėl KET pažeidimo, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Įvykio metu patruliavimo nevykdė, tiesiog vyko pagal pareiškimus, su savimi neturėjo kompiuterio ir kitų priemonių, todėl protokolo nesurašė.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje važiavo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį ir visus kitus automobilius, kurie važiavo priekyje, viršydamas greitį, pažeisdamas KET, nes buvo ištisinė linija, blogos oro sąlygos, aplenkė automobilis „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Netrukus pastebėjo važiuojantį su švyturėliais policijos automobilį, kuris sustabdė anksčiau minėtą automobilį. Automobilyje turėjo vaizdo registratorių, todėl parašė per epolicija pareiškimą, pridėjo vaizdo įrašą, taip pat gavo vieną vaizdo įrašą iš A. Š., kuri važiavo paskui jį (V. K.). Vietose, kuriose buvo atlikti lenkimai, lenkti draudžiama. Automobilis manevravo chuliganiškai, nes ir priešpriešais važiavo automobilis. Jam pačiam (liudytojui) dėl tokio vairuotojo elgesio nepatogumų nekilo, bet mano, kad nepatogumų kilo kitiems vairuotojams. J. V. pažįsta daug metų, anksčiau bendravo, šiuo metu jokių santykių nepalaiko, neatsimena, ar tarp jų yra buvę konfliktų, gali būti, kad yra rašęs skundus dėl J. V.. Atsakydamas į klausimus liudytojas patvirtina, kad yra rašęs apie J. V., neseniai rašė dėl smurto jo šeimoje, tai yra jo (liudytojo) darbas.
Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už grėsmę kelių eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Bet kuri iš nurodytų situacijų (t. y. bet kuris iš paminėtų alternatyvių veiksmų) yra laikoma pavojingu vairavimu, kuris paprastai sukelia pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus 2 punktas – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kadangi tokia yra administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo esmė.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) ginčija nustatyto pažeidimo faktines aplinkybes, t. y., kad tiek pradėdamas, tiek baigdamas du lenkimo manevrus kirto ištisinę liniją, teigia, kad lenkimo manevrus atliko leistinose vietose.
ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis.
Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY3LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-67-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-67-387/2022">2AT-67-387/2022</a>, 15 punktas). Lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140.1 punktas), pėsčiųjų perėjose (KET 140.4 punktas), kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 punktuose (KET 140.7 punktas). Pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už KET 140.1, 140.4., 140.7 punktų nuostatų pažeidimą dėl to, kad lenkė kitas transporto priemones sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje ir kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas. Būtent pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, siaurą ištisinę liniją draudžiama kirsti ir važiuoti priešinga transporto srautui kryptimi (t. y. priešpriešine eismo juosta). Išimčių šios KET nuostatos taikymui nėra, t. y. nėra galimybės nesilaikyti šios taisyklės net ir tuo atveju, jeigu nėra iš priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių ir (ar) ta pačia eismo juosta važiuojančios kitos transporto priemonės juda mažesniu greičiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad KET 140.7 punkte įtvirtinta taisyklė nenustato jokių išimčių, tarp jų ir aplinkybės, jog transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama. KET 140.7 punkte nustatytas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024). Tais atvejais, kai atliekant lenkimo manevrą, kertama linija, kurią kirsti draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas, administracinis nusižengimas sudaro nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY3LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-67-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-67-387/2022">2AT-67-387/2022</a>).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kaltinamas, be kita ko, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (pirmas epizodas).
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-648/2019">2AT-10-648/2019</a>, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-6-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-6-788/2020">2AT-6-788/2020</a>). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM4LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-38-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-38-976/2020">2AT-38-976/2020</a>, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Taigi administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-97-942/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUzLTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-53-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-53-788/2017">2AT-53-788/2017</a> ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUzLTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-53-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-53-788/2017">2AT-53-788/2017</a>, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQwLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-40-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-40-303/2020">2AT-40-303/2020</a>).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmas administracinio nusižengimo epizodas nėra užfiksuotas pareigūno tarnybinio automobilio ir (ar) liudytojų automobilių vaizdo registratoriais. Į bylą pateiktame vaizdo įraše „J. V. V. K.“ matyti tik tiek, kad pareiškėjas lenkimo manevrą užbaigė leistinoje vietoje (įrašo laikas iki 00.00.06).
Administracinio nusižengimo byloje esančiame pareigūno A. V. 2024 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 14.15 val. važiuodamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešino eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą pasivijo minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo J. V., jam buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, padarytas KET pažeidimas, nustatyti asmens duomenys, nes nebuvo galimybės surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Vairuotojas išvažiavo, o jis (pareigūnas) grįžęs į policijos komisariatą pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taigi, nėra aišku kokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai lėmė administracinės atsakomybės kilimą, nes tarnybiniame pranešime nurodyta tik tai, kad vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė kitas transporto priemones, nedetalizuojant kuo šie veiksmai buvo priešingi įstatymui. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. įvykio aplinkybių neprisiminė, negalėjo detalizuoti, kuo pasireiškė pareiškėjo J. V. padarytas administracinis nusižengimas. Nors prie bylos medžiagos yra pridėti vaizdo įrašas ir fotonuotrauka, kuriuose užfiksuota galimo pažeidimo vieta, tačiau šie duomenys nepagrindžia administracinio nusižengimo padarymo fakto.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. 2024 m. vasario 21 d. apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Atsižvelgiant į tai, iš J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių šalintinas epizodas, susijęs su transporto priemonių lenkimo neleistinoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime.
J. V. taip pat kaltinamas tuo, kad toliau tęsdamas judėjimą, (duomenys neskelbtini) lenkė dar vieną transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija ir kuri pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, vaizdo įrašą, konstatuoja, kad J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo epizodo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai.
Nagrinėjamas antras pažeidimo epizodas užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, todėl vaizdo įrašas leidžia objektyviai įvertinti aptariamų įvykių eigą. Iš pateikto vaizdo įrašo pavadinimu „J. V. V. K.“ matyti, kad lenkimo manevras užfiksuotas nuo 7 sek iki 21 sek. (00.00.07 – 00.00.21) ir nors lenkimas pradėtas leidžiamoje vietoje, tačiau vaizdo įrašo 24 sek. (00.00.24), ekrano nuotraukoje pavadinimu „36 km (duomenys neskelbtini)“ aiškiai matoma kelio atkarpa, kurioje pareiškėjas užbaigė lenkimo manevrą, ir šio kelio dalyje esantis ženklinimas, o tai pagrindžia, jog lenkimo manevras buvo baigtas priešpriešine eismo juosta pravažiuojant sankryžą, pažymėtą kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, esant siaurai ištisinei linijai, tuo pažeidžiant KET 140.1, 140.7. punktuose numatytus draudimus.
Tai, kad pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą draudžiamoje vietoje, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K., kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) jį ir visus kitus automobilius, kurie važiavo priekyje, viršydamas greitį, pažeisdamas KET, nes buvo ištisinė linija, blogos oro sąlygos, aplenkė automobilis „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis manevravo chuliganiškai. Nors pareiškėjas nurodė, kad jį ir liudytoją sieja priešiški santykiai, tačiau liudytojo parodymus patvirtina anksčiau minėtas vaizdo įrašas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais.
Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V., nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę, pagrindiniame kelyje sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ ir kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija lenkęs kitas transporto priemones, pažeidė KET 140.1., 140.7. punktų nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. lenkimo draudžiamoje vietoje, sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio nusižengimo kilti nėra būtinas pavojingų padarinių atsiradimas. Taigi vien ta aplinkybė, kad J. V. teigimu, manevras niekam nesukėlė pavojaus, nepaneigia administracinio nusižengimo fakto.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas padarytu tiesiogine tyčia, nes matydamas sankryžą su kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, pareiškėjas kirto ištisinę ženklinimo liniją, suvokdamas, kad ją kirsti draudžiama. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, atliko lenkimo manevrą ir norėjo taip veikti, todėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – kaltė, pripažįstami nepagrįstais.
Skunde pareiškėjas teigia, kad Nutarime nurodyta, jog jis priimtas viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, bet ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo 2024 m. lapkričio 4 d. posėdyje, pateikė prašymus dėl protokole nurodytų aplinkybių neatitikimo, liudytojo apklausos, bylą nagrinėjant pareigūnė nurodė, kad turės vertinti šiuos prašymus ir tik tada priimti sprendimą, priėmus sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymų, turėjo būti rengiamas naujas žodinis posėdis. Nutarime nėra nurodyta, koks sprendimas buvo priimtas dėl prašymų, institucijos atstovė 2024 m. lapkričio 13 d. 08.00 val. paskyrė kitą posėdį, tačiau apie jį nepranešė, taip suvaržant galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas Institucijos paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas įvyko 2024 m. lapkričio 4 d. viešame posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui. Proceso dalyvių teisė į žodinį bylos nagrinėjimą buvo užtikrinta 2024 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, išklausant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą. Byla išnagrinėta iš esmės, tik atidedant Nutarimo paskelbimą. Nutarimas paskelbtas 2024 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu negauta rašytinių prašymų dėl protokole nurodytų aplinkybių neatitikties, todėl Nutarime apie tai nepasisakyta. Nutarime žodis nedalyvaujant įrašomas dėl Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo, kai procesinio dokumento surašymo data nėra ta pati, kaip bylos nagrinėjimo data.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Nutarime nebuvo užfiksuoti jo paaiškinimai, nepasakyta dėl prašymų apklausti liudytojus.
Teismas sutinka, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo institucijoje aplinkybės kelia tam tikrų abejonių dėl procedūrų atitikties, tačiau pažymi, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti institucijos priimtą nutarimą. Esminiu procedūros pažeidimu gali būti laikomas tik toks pažeidimas, kuris sąlygojo priimto nutarimo neteisėtumą. Aptariamu atveju pareiškėjo skundas teisme išnagrinėtas dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę teikti paaiškinimus ir prašymus žodinio teismo posėdžio metu, kuriuose teismas įvertino ir išsprendė, bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas A. V. ir vaizdo medžiagą pateikęs liudytojas V. K.. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad skunde nurodyti procedūriniai ir (ar) procesiniai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pažeidimai ištaisyti nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo J. V. teisė į gynybą nebuvo pažeista ir (ar) neištaisomai suvaržyta.
Skunde pareiškėjas taip pat prašo pakeisti Nutarimu paskirtą nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM0LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-34-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-34-507/2015">2AT-34-507/2015</a>, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje įrodyta, administracinė nuobauda adekvati padarytam nusižengimui, nuobaudos dydis artimas sankcijos minimaliai ribai, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl nėra pagrindo J. V. mažinti paskirtos baudos.
Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas prašė neskirti šios administracinio poveikio priemonės argumentuodamas tuo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla turėdamas labai didelį kiekį (duomenys neskelbtini) paskirties žemės, šiai veiklai vykdyti papildomai yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų traktorius ir savaeiges mašinas, dėl šių priežasčių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes pareiškėjo vykdomai (duomenys neskelbtini)o veiklai, nes netekęs šios teisės, negalės ne tik vairuoti automobilius, bet ir žemės ūkio techniką ir taip atlikti būtinus (duomenys neskelbtini) darbus. Kita jo vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti turėjimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti šių verslų sėkmingą egzistavimą. Be anksčiau nurodytos veiklos, aktyviai dalyvauja visuomenėje veikloje, prisideda prie valstybei reikšmingų projektų įgyvendinimo ir už tai yra sulaukęs įvairių padėkų.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi tai, kad padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešerių mėnesių. Skirti mažesnę švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos netaikyti, galima tik išimtiniais atvejais (ANK 34 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracine tvarka nubaustas už KET 140.1., 140.7 punktuose įtvirtintų draudimų lenkti pažeidimą. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus baustas daugybę kartų, iš jų už greičio viršijimą, automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, vairavo privalomuoju transporto priemonės savininkų (valdytojų) draudimu neapdraustą transporto priemonę. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio KET laikymuisi nepadarė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas charakterizuojama išskirtinai teigiamai, o padarytas nusižengimas nepavojingas.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas šeimos, darbo, verslo pareigų vykdymas, pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minimos asmeninio pobūdžio aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo nesulaikė. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pareiškėjas turėjo suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek šeimos nariams, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir (ar) jo šeimos gerove, darbinių pareigų vykdymu, kitais nepatogumais nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl šio prašymo teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį. Be to, nors pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, tačiau esminiai skundo reikalavimai netenkinti, institucijos priimto Nutarimo rezultatas nepakeistas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį: pašalinti iš J. V. pareikšto kaltinimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį aplinkybę, jog J. V. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
