R. S. pagal BK 145 str., 146 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-531/2024

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00071-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2;

(S)

1.2.6.1.2.1; 1.2.10.1; 2.4.6.5.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,

nuteistajam R. S.,

gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimo 2 metams bausmę;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant 27 parų arešto bausmę;

- pagal BK 284 straipsnį (2022 m. kovo 23 d. veika), jam paskiriant laisvės atėmimo 1 metams bausmę;

- pagal BK 284 straipsnį (2022 m. kovo 24 d. veika), jam paskiriant laisvės atėmimo 1 metams bausmę;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimo 1 metams bausmę.

R. S. iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

Bausmės paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, jas apimant bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies sudedant su paskirta bausme pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir R. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.

I. B. civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš R. S. priteistas 1500 Eur neturtinės ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

L. P. civilinis ieškinys tenkintas ir jam iš R. S. priteistas 1300 Eur neturtinės ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš R. S. valstybei priteistos 1140 Eur dydžio išlaidos už nukentėjusiesiems I. B. ir L. P. suteiktą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad:

1.1. sistemingai baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, grasino nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. 2022 m. kovo 6 d. apie 17 val. nukentėjusiajai I. B., nesant namuose adresu (duomenys neskelbtini), bute suvertė daiktus bei tyčia spirdamas sugadino svetimą nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą – televizorių (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, padarydamas I. B. 300 Eur žalą, tada vaizdo skambučiu paskambino nukentėjusiajai I. B. ir parodė, kaip gadina jos turtą, tokiais savo veiksmais sukėlė I. B. nesaugumo ir baimės jausmą ir sugadino turtą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 20 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prievarta įstūmė nukentėjusiąją I. B. į savo vairuojamą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilį, ant galinės sėdynės, taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai I. B. laisvę, vežiojosi ją po (duomenys neskelbtini) miestą, naudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra spaudė nukentėjusiosios I. B. kaklą, tampė už plaukų, padarė odos nubrozdinimus kakle, kairės plaštakos antrame piršte, taip I. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų nukentėjusiosios I. B. sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 22 d. apie 21.20 val., vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilį, siekdamas bauginti nukentėjusiąją I. B., grasindamas savo elgesiu padaryti žalą nukentėjusiosios I. B. sveikatai ir turtui, tai yra jos vairuotam, sugyventiniui L. P. priklausiančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo persekiojo ją (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, savo vairuotu automobiliu spaudė I. B. vairuojamą automobilį nuvažiuoti nuo gatvės, dėl ko I. B. stengiantis išvengti susidūrimo, jos vairuojamo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės ratais siekė gatvės bortelius ir subraižė ratlankius, taip sukėlė nukentėjusiajai nesaugumo ir baimės jausmą, toliau persekiojo I. B. iki kol ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112, apie persekiojimą pranešė policijos pareigūnams, važiavo link telefonu jai policijos pareigūno nurodytos policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vietos, ir tik tada, pamatęs policijos pareigūnų ekipažą, nustojo persekioti I. B., toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 23 d., apie 19.23 val., pokalbio su nukentėjusiąja I. B. per,,(duomenys neskelbtini)“ programėlę metu grasino nukentėjusiajai I. B. ją nužudyti, papjauti, ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai I. B. manyti, kad savo grasinimus gali įvykdyti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 24 d. apie 16 val., viešoje vietoje, garažų vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, savo vandališkais veiksmais – koja tyčia spirdamas ne mažiau kaip kartą į nukentėjusiajam L. P. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu už vairo sėdėjo L. P., o šalia jo keleivio sėdynėje I. B., kairės pusės galines duris, įlenkė jų paviršių, griebė už galinių kairės pusės durelių rankenos, norėdamas jas iš vidaus užrakintas atidaryti, patekti taip vidun, sulaužė jos mechanizmą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą L. P. priklausantį turtą, padarydamas L. P. 656,27 Eur žalą, tokiu savo elgesiu gąsdino viduje buvusius nukentėjusiuosius I. B. ir L. P., tokiu būdu – vykdydamas vandališkus veiksmus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė nukentėjusiesiems I. B. ir L. P. nesaugumo ir baimės jausmą;

1.2. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra 2022 m. kovo 23 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) esančioje viešoje vietoje, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios viešojo maitinimo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo patalpose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia papurškė dujomis ten dirbusiam nukentėjusiajam L. P. į veidą, padarydamas L. P. dešinės akies obuolio junginės cheminį sudirginimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. P. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios viešojo maitinimo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą;

1.3. siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo: 2022 m. kovo 20 d. apie 10.41 val., paskambinęs telefonu nukentėjusiajai I. B., prašė, kad ji atsiimtų savo pareiškimą dėl jo 2022 m. kovo 6 d. padarytų veikų, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. kovo 20 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje gatvėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilyje reikalavo, kad I. B. nuėjusi pas policijos tyrėją meluotų, jog jai viskas yra gerai, kad jis I. B. atlygino padarytą žalą, kad I. B. su juo susitaikė ir jam pretenzijų neturi, kad atsiimtų pareiškimą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 27 d. apie 09 val. 25 min., kai jam (R. S.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, būdamas (duomenys neskelbtini) paskambino telefonu nukentėjusiajai I. B., siūlė sumokėti 500 Eur nukentėjusiajai I. B., kad ji atsiimtų savo pareiškimus, ir tada, jei atsiims, ramiai gyvens, jei neatsiims, kai jis išeis, vėl tas pats prasidės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. spalio 20 d. apie 16.14 val., paskambinęs į nukentėjusiosios I. B. sugyventinio L. P. numerį, L. P. įjungus pokalbio metu garsiakalbį, kad viską girdėtų ir šalia esanti I. B., prašė I. B. atsiimti pareiškimą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. spalio 21 d. apie 17.00 val., prekybos centro,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusios I. B. prašė atsiimti pareiškimą.

2. Be to, R. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, kad 2022 m. kovo 6 d., apie 17 val. slapta, nukentėjusiajai I. B. nesant namuose, prieš jos valią, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytus raktus, neteisėtai slapta įsibrovė į I. B. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras A. Raskazovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. išteisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. S. pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 35 parų arešto bausmę. Bausmes, paskirtas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jas apimant bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies sudedant su paskirta bausme pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Nurodo, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, R. S. buto raktą gavo neteisėtai, ir suprato, kad neteisėtai prieš savininko valią įsibrauna į būstą. I. B. ikiteisminiame tyrime parodė, jog išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). R. S. tame bute niekada nesilankė, nebuvo atėjęs į svečius, jokių raktų nuo to buto neturėjo. Savo automobilyje dėtuvėje visada laikydavo buto raktą, o antrą raktą turėdavo su savimi. Iš viso nuo buto turėjo du raktus, niekam nėra jų davusi, kai buvo įvykis kai R. S. pateko į jos butą ir sudaužė televizorių, tai jis būtent turėdamas jos automobilio raktelį, kurį buvo jai nežinant pasisavinęs, tame automobilyje radęs buto raktą, juo pateko į butą ir ten kaip buvo nurodžiusi anksčiau sudaužė jos televizorių. Šiuos parodymus I. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. U. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomojamame bute gyveno jos dukra su vaikais. Mano, jog R. S. turėjo raktus nuo to buto. Kai jie susipyko ir išsiskyrė, R. S. raktus nuo buto grąžino, bet, mano, jog pasidarė savo raktą. Kai R. S. nuvarė I. B. automobilį, raktai buvo automobilyje. Atkreipia dėmesį, kad minėti I. B. ir U. B. parodymai paneigia R. S. teiginius, jog su I. B. jis turėjo vieną buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktą, kuriuo abu dalindavosi. Teismas teisingai nurodo, kad kaltinamojo parodymai, kad jis nakvojo pas I. B., o rytą jam paskambino draugas ir pasakė, kad I. B. „(duomenys neskelbtini)“ su L. P., prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymais. Šiuos parodymus paneigia I. B. parodymai, kad ji su L. P. gyveno jau nuo vasario mėnesio pabaigos. 2022 m. kovo 6 d. ji „(duomenys neskelbtini)“ buvo su vaikais ir Ž. T.. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir pati Ž. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nurodo, kad nėra aišku ir nėra tiksliai nustatyta, kas matyti ir iš reiškiamo kaltinimo, kokiu būdu R. S. gavo I. B. buto raktą. Tačiau šią aplinkybę galima pašalinti iš kaltinimo, svarbu nustatyti, kad R. S. pateko neteisėtai, prieš savininko valią. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigia, kad į butą patekta be jos leidimo, neteisėtai. Taip pat L. P. parodė, kad I. B. pasakojo, kad turi problemų su R. S., kad jis ją persekioja, pasakojo, kad kovo mėnesį R. S. įsibrovė į jos nuomotą butą ir ten sugadino jos turtą. Liudytojas E. A. parodė, kad pas I. B. bute būdavo vyriškos šlepetės, jokių kitų vyriškų daiktų nėra pastebėjęs.

4. R. S. gynėjas advokatas R. Mikulskas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio dalį, kurioje R. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius minėtų nusikalstamų veikų; bylą dėl I. B. pareikšto 300 Eur civilinio ieškinio priteisimo nutraukti, R. S. proceso metu savanoriškai atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą; įskaičiuoti į galutinę terminuotą laisvės atėmimo bausmę intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

4.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad R. S. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis, panaudojęs fizinį smurtą, atėmė I. B. laisvę. Visų pirma, tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje yra nurodyta, kad laisvė I. B. neva buvo atimta 2022 m. kovo 20 d., 21.05 val. Tokią aplinkybę paneigia objektyvūs bylos duomenys, kurių visiškai neanalizavo ir nevertino teismas. 2022 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuotas 2022 m. kovo 20 d. telefoninio pokalbio, vykusio tarp I. B. ir R. S., garso įrašas tvirtina, kad 2022 m. kovo 20 d., 21.09 val. I. B. tik ėjo į susitikimą, kurį iš anksto planavo su R. S.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokole apžiūrėti vaizdo įrašai. Tai reiškia, kad yra neįmanoma, kad jos laisvė būtų buvusi atimta 2022 m. kovo 20 d. 21.05 val. Nuosprendyje klaidingai nustatyta ir kita aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, į kurį neva nukentėjusioji buvo prievarta įsitempta, adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie nukentėjusiosios prilėkė dideliu greičiu. 2022 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašai tvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis į vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įsuka ir išvažiuoja lėtai, neskubėdamas. Dar daugiau, minėtas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad R. S. naudoja prievartą ir įsitempia į automobilį nukentėjusiąją.

4.2. Atkreipia dėmesį, kad R. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas vadovaujantis nukentėjusiosios, liudytojų E. A., L. P., su pastaruoju buvusių ir jo versijų klausiusių policijos pareigūnų parodymais. Teigia, kad šių asmenų parodymų negalima laikyti pirminiais įrodymais, nes jų teiginiai yra išvestinė informacija iš I. B. parodymų, jie patys tiesiogiai to įvykio nematė. Mano, kad teismas turėjo sulyginti byloje duotus parodymus, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo neidentifikuoti prieštaravimai tarp parodymų, jie nebuvo pašalinti ir galiausiai tai lėmė nepagrįstą R. S. nuteisimą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, padarant esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

4.3. Pažymi, kad jų (R. S. ir I. B.) susitikimas buvo iš anksto suplanuotas ir savanoriškas, o ne prievartinis įstumiant I. B. į automobilį. T.y. nukentėjusioji I. B. ir R. S. įvykio dieną tarėsi susitikti iš anksto, t. y. nuo pat 10.41 val., ką patvirtina 2022 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Šiame protokole yra fiksuoti 5 telefoniniai R. S. ir nukentėjusiosios pokalbiai, kurie turėjo būti konfidencialūs – I. B. prašė R. S. tą faktą, kad ji eis su juo susitikti ir kad ji atsiims pareiškimą policijoje dėl sudaužyto televizoriaus, slėpti nuo jos dabartinio draugo L. P. ir jos motinos. Dėl to jie tarėsi susitikti atokiau, kad nebūtų matomi. Tačiau, nukentėjusiajai paskambinus L. P., atsiliepė ne ji su neva prie veido laikomu R. S. kumščiu, pastarajam neva diktuojant ką jai kalbėti, o R. S., taip atskleisdamas I. B. naujajam draugui, kad jis leidžia vakarą kartu su nukentėjusiąją. Tarp abiejų proceso dalyvių įvyko apsižodžiavimas, kovojant dėl nukentėjusiosios dėmesio, todėl I. B., norėdama išvengti susipykimo su L. P., galėjo inscenizuoti ir galimai inscenizavo neteisėto pagrobimo situaciją. Faktą, kad ji nenorėjo prarasti savo naujojo draugo patvirtina 2022 m. kovo 20 d. pokalbio turinys, kuomet R. S. nukentėjusiajai siūlė romantiškus neįpareigojančius santykius, į ką I. B. atsakė „Šito berno tikrai nepra...“ (keiksmažodis, kurio reikšmė „neprarasiu“). Cituoja I. B., L. P. ir R. S. parodymus bei nurodo, kad aptariamu klausimu, būtent nukentėjusiosios parodymai nesutampa ir prieštarauja R. S. ir L. P. parodymams. L. P. parodymai patvirtina R. S., kad būtent jis atsiliepė I. B. telefonu kuomet skambino L. P..

4.4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagai prieštarauja L. P. parodymai, kad jis 2022 m. kovo 20 d. maždaug apie 20.45 val. susirašė su I. B., kad ji baigė tvarkytis namuose, išneš šiukšles ir atvažiuos pas jį į darbą kavos kartu atsigerti. Kaip minėta, 2022 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas tvirtina, kad nukentėjusioji tarėsi susitikti su R. S.. Akivaizdu, kad I. B. negalėjo tartis su dviem asmenimis susitikti skirtingose vietose tuo pačiu metu. Taigi, negana to, kad L. P. perpasakojo I. B. pasakojimą, kuris nesutampa su objektyvia bylos medžiaga, pats L. P. neišliko objektyvus šioje situacijoje. Jo parodymai tvirtina, kad jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie neteisėtą laisvės atėmimą, vadovaudamasis ne faktais, o jausmais ir nurodė pagrobimo vietą, nors toje vietoje nebuvo įvykdyta pagrobimo. Taip pat, negalima atmesti, kad tokie parodymai galimai buvo L. P. duodami iš pykčio, pavydo dėl moters, nes jis išsiaiškino nukentėjusiąją tuomet buvus kartu su R. S.. Aiškina, kad atsiliepimas telefonu nepatvirtina pagrobimo fakto, o tik įrodo, kad asmenys galimai kartu leidžia laiką, tačiau to pakako, kad galimai jausmų ir emocijų apimtas L. P. klaidingai informuotų Bendrojo pagalbos centro darbuotojus.

4.5. Nurodo, jog teismas R. S. veiksmus kvalifikavo ir kaip sistemingą žmogaus bauginimą, ir kaip žmogaus terorizavimą, nors kaltinamuoju aktu jis buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tik tuo, jog sistemingai baugino žmogų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, R. S. nuteisė už daugiau veikų, nei kad jis buvo kaltinamas, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Teismas nuteisęs R. S. ir dėl terorizavimo, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnį ir išėjo iš nagrinėjimo teisme ribos.

4.6. Mano, kad teismas nepagrįstai R. S. turto sugadinimo veiką kvalifikavo ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nors jis ne grasino sugadinti nukentėjusiosios turtą, bet jį sugadino. Ta aplinkybė, kad jis paskambino nukentėjusiajai ir parodė, ką padarė, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui nei pagal BK 187 straipsnį, nei pagal BK 145 straipsnį, nes tokie veiksmai nei yra draudžiami, nei yra grasinimas. Tai, kad dėl sugadinto turto asmuo patiria neigiamus išgyvenimus, kai pamato filmuojamą vaizdą, yra natūrali BK 187 straipsnio pasekmė, kuri nekvalifikuotina pagal BK 145 straipsnį. Taip pat teismas nepagrįstai apelianto viešosios tvarkos veiką kvalifikavo ir pagal 145 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikavo, motyvuodamas tuo, kad R. S. atėmė I. B. laisvę, tačiau, pirma, kaip jau minėta aukščiau, jis dėl šios veikos nuteistas nepagrįstai, padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Antra, net jei jis būtų nuteistas pagrįstai, ko nagrinėjamu atveju nėra, net ir tokiu atveju ši jo veika jau yra kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, todėl pakartotinai nebekvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Trečia, laisvės atėmimo veika nėra grasinimas, o BK 145 straipsnyje yra kriminalizuojama būtent grasinimo veika. Ketvirta, net jei R. S. ir būtų grasinęs nukentėjusiajai atimti laisvę, ko, pabrėžtina, nebuvo, toks grasinimas neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnį, nes ne bet koks grasinimas yra kvalifikuotinas pagal šį straipsnį. Teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį. Prokurorui neįrodžius ir teismui negalint nuosprendžio pagrįsti įrodymais, abejonės, kad jau minėtas BK 145 straipsnio 2 dalies, BK 146 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio veikas gali sieti sistemingumas, kad R. S. stebėjo nukentėjusiuosius, traktuojamos jo naudai, kaip nepagrįsti pirmosios instancijos teismo spėliojimai. Kadangi neteisėto laisvės atėmimo, turto sugadinimo, viešosios tvarkos pažeidimo veikos nepagrįstai priskirtos sistemingo bauginimo veikai pagal BK 145 straipsnį, jos turėtų būti šalinamos iš nuosprendžio. Tai pat šalintinas ir įrašas, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo sistemingas nukentėjusiosios terorizavimas ir bauginimas tęsėsi nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 24 d., buvo intensyvus, beatodairiškas.

4.7. Pašalinus nepagrįstai prie BK 145 straipsnio 2 dalies priskirtas veikas, sistemingas bauginimas grindžiamas: a) 2022 m. kovo 22 d. įvykiu, kai R. S., vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio modelis ir valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vijosi nukentėjusiąją gatve ir spaudė/stūmė nukentėjusios vairuotą automobilį, po ko šio automobilio ratai siekė gatvės bortelius; b) 2022 m. kovo 23 d. įvykiu, kai R. S. pokalbio per „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiąja metu grasino ją nužudyti, papjauti. Pažymi, kad veikos sistemingumui, kaip šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiui, pagrįsti turi būti nustatyti bent trys atvejai, kuriuos galima pripažinti bauginimu panaudojant psichinę prievartą, o tai reiškia, kad R. S. turi būti išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nesant trečiojo tokio atvejo.

4.8. Papildomai pažymi, kad neetiško pobūdžio, moralės požiūriu nepriimtinas teiginių, necenzūrinių keiksmažodžių vartojimas buvo nuolatinis nukentėjusiosios ir R. S. bendravimo stilius, būdas, ką objektyviai patvirtina kaltinamajame akte pridėti susirašinėjimai telefonu. R. S. su nukentėjusiąja buvo sugyventiniai, kurie kartu gyveno 1,5 metų, ir kuriems buvo įprasta vartoti keiksmažodžius, užgaulioti vienas kitą ir grasinti, dažnai aiškintis santykius. Nukentėjusioji pati patvirtino, kad su R. S. aiškinasi santykius per teisėsaugos institucijas, taip galimai darydama jam psichologinį spaudimą ir žinodama, kad dėl jos parašytų skundų policijai, jis nebegalės išvažiuoti į užsienį. Be to, ji yra grasinusi R. S.. Kad grasinimai neturėjo realaus pagrindo patvirtina ir tai, kad jie apsižodžiavę, susipykę ne kartą taikėsi. O tai reiškia, kad R. S. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnį yra nepagrįstas ir nukrypstantis nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kriminalizuojant nepavykusius romantinius santykius.

4.9. Pažymi, kad išteisinus R. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį bei sumažinus bausmę, jam galėtą būti taikomas tik bausmės vykdymo atidėjimas.

4.10. Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi R. S. intensyvios priežiūros skyrimas motyvuotas tuo, kad jis naudojasi teise tylėti ir neduoda parodymų. Būtent naudojimasis teise tylėti teismo buvo laikomas aplinkybe, kad R. S. trukdys procesui, neva mėgindamas paveikti nukentėjusiuosius ir dėl to teismas nurodė, jam neskiriantis švelnesnių kardomųjų priemonių. Tokie veiksmai yra neteisėti ir vertintini kaip netiesioginis vertimas duoti parodymus, kadangi jų nedavimas ir naudojimasis teise tylėti apsunkino R. S. teisinę padėtį – jam nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, atsisakyta panaikinti intensyvią priežiūrą ir ji toliau jam buvo taikoma dar 7 mėn., kol galiausiai jis, skelbiant nuosprendį, buvo suimtas teismo posėdžių salėje. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeisti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis, BPK 21 straipsnio 4 dalis, nemo tenetur se ipsum accusare (niekas neprivalo savęs kaltinti pats) principas, konstitucinis teisinės valstybės, proporcingumo principai. Buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatyme garantuotos kaltinamojo teisės. Be to, R. S. kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra buvo skirta tinkamai neišdėsčius motyvų. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi neanalizavo ir neatsakė į skundo argumentus, o tiesiog abstrakčiai nurodė, kad kardomosios priemonės pratęsimo motyvai išdėstyti 2023 m. vasario 20 d. įsiteisėjusioje nutartyje, todėl nekartojami.

4.11. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes neužtikrino R. S. teisės kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Tai patvirtina 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas. Nepagrįstai apribojus R. S. teisę į paskutinį žodį, buvo neužtikrinta jo teisė į gynybą ir pažeistas rungimosi principas.

4.12. Taip pat pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką neįskaitė R. S. intensyvios priežiūros laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. R. S. buvo paskirta intensyvi priežiūra, nesilaikant mažiausios intervencijos principo ir neužtikrinant teisės būti laisvam baudžiamajame procese, nes intensyvi priežiūra buvo skirta iškart po suėmimo, kuris buvo taikytas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., intensyvios priežiūros metu jam ženklią paros laiko dalį, t. y. 11 valandų, buvo draudžiama eiti iš namų, kartu su intensyvia priežiūra jam buvo taikomos dar 2 kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios net ir nuo 2023 m. gegužės 3 d. sušvelninus intensyvios priežiūros sąlygas buvo ir toliau taikomos, sušvelninus intensyvios priežiūros sąlygas, R. S. greit, po kelių mėnesių, buvo suimtas teismo posėdžių salėje, nors nei viena iš nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo nuteistas, nėra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Pažymi, jog R. S. buvo skirta intensyvi priežiūra, kurios laisvės suvaržymo mastas laikytinas ne laisvės ribojimu, o laisvės atėmimu, kas reiškia, kad intensyvi priežiūra prilyginama suėmimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įskaityti į bausmę intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį, o to nepadarius R. S. buvo nepagrįstai suvaržyta laisvė, šiurkščiai pažeidžiant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį ir nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų.

4.13. Mano, kad teisėsaugos institucijos turėjo nusistatymą R. S. atžvilgiu ir palankumą teikė išimtinai nukentėjusiesiems, selektyviai atsirinkdamos jiems palankesnius įrodymus ir juos palankiai interpretuodamos. Pirma, R. S. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau nukentėjusioji I. B. ir nukentėjusysis L. P., išsakę grasinimus R. S. atžvilgiu, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnį nesulaukė. Prokuroras buvo surinkęs pakankamai duomenų apie tai, kad minėtieji asmenys grasino R. S., tačiau jis nereikalavo jų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnį, nors galėjo tai padaryti, jei būtų buvęs nešališkas. Teismas byloje turėjo duomenis, kad R. S. 2022 m. kovo 7 d. telefonu grasino nukentėjusysis L. P.. Teismas, vietoje to, kad pripažintų, kad R. S. su nukentėjusiaisiais bendrauja nemandagiai ir neetiškai, vartoja necenzūrinius žodžius, išsako užgaulius grasinimus, kurie neturi jokio realaus pagrindo, o tiesiog tėra bendravimo stiliaus dalis nuosprendyje nurodė, jog sutinka, kad byloje esančiuose susirašinėjimuose bendraujant su I. B. išsakoma R. S. daug necenzūrinių žodžių ir net grasinimų, tačiau tai laikytina pykčio išraiškos forma dėl jo neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė faktą, kad I. B. niekada nesiėmė jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį. Tą paneigia pačios I. B. parodymai. 2022 m. spalio 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad apie 2021 m. lapkričio mėn. apie 22.45 val., soduose, adresu (duomenys neskelbtini), ji išlipusi iš savo automobilio, pirma stūmė R. S., ant jo rėkė, po ko jie stumdėsi. Dar daugiau, I. B. yra grasinusi panaudoti peilį R. S. atžvilgiu, ką patvirtina 2022 m. kovo 7 d. telefoninis pokalbis. 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu pagarsinus I. B. parodymus, pastaroji parodė, kad tvirtina visus parodymus, kuriuos yra davusi. Tai patvirtina, kad I. B. yra R. S. atžvilgiu atlikusi smurtinius veiksmus, be kita ko – ir grasinusi ginklu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiosios minėtų parodymų, nelygino jų su kitais bylos duomenimis, todėl netinkamai nustatė faktą. Akivaizdu, kad teismo išvada, kad I. B. nenaudojo smurto R. S. atžvilgiu ir jo nepuolė, prieštarauja pačios I. B. duotiems parodymams, objektyviai bylos medžiagai, o tokius nepagrįstus teiginius išsakydamas teismas arba yra akivaizdžiai šališkas, arba tendencingai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nevertindamas įrodymų visumos, o vertindamas tik dalį jų. Dar daugiau, net jei I. B. ir nebūtą niekada puolusi R. S., vis tiek liktų neaišku, kodėl tokiu atveju teismas nevertino kaip realių L. P. išsakytų grasinimų R. S. atžvilgiu. Byloje lieka neatsakyta, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas „leido“ vieniems proceso dalyviams pykti ir jų grasinimus laikė „pykčio forma“, ir kodėl kitiems proceso dalyviams, pavyzdžiui, R. S., teismas pykti neleido ir net visiškai nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, bei kaip tokie teismo veiksmai dera su asmenų lygybės principais.

4.14. Antra, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai taikė R. S. griežčiausias kardomąsias priemones viso baudžiamojo proceso metu. Panevėžio apylinkės teismas buvo subjektyviai šališkas ir tendencingas, nes turėjo nusistatymą prieš asmenis, kurie atsisako duoti parodymus. R. S. intensyvi priežiūra buvo taikoma ir nebuvo skiriama švelnesnė kardomoji priemonė, nes jis naudojosi teise tylėti. Kaip minėta, R. S. kardomosios priemonės buvo skiriamos net nemotyvuojant teismo procesinių sprendimų. Tai taip pat patvirtina neigiamą nusistatymą R. S. atžvilgiu ir požiūrį, kad neva savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam turi būti taikoma. Negatyvų teismo požiūrį į R. S. patvirtina ir tai, kad teismas jį šalindavo iš posėdžių salės, kai tirdavo įrodymus (pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžių metu).

4.15. Dar daugiau, R. S. atvykus į teismo posėdį pačiam, niekur nebėgus ir nesislėpus, jis nuosprendžiu buvo suimtas teismo salėje. Akivaizdu, kad tokiam veiksmui jau buvo pasiruošta iš anksto, kas šiame kontekste taip pat atskleidžia tendencingai labai neigiamą ir šališką R. S. vertinimą bei nelabai suprantamą teismo elgesį bei procedūras. Pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantui suėmimą nuosprendžiu, motyvuodamas, kad jis gali bėgti ir slėptis nuo gresiančios bausmės. Pirma, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad vien griežta bausmė nesudaro pagrindo skirti suėmimą dėl asmens pabėgimo, slėpimosi grėsmės, praėjus tam tikram laikui. Teismas privalo tokiais atvejais nurodyti konkrečius faktus, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Antra, nors visi įrodymai jau yra ištirti, visi proceso dalyviai davę parodymus, R. S. susipažinęs su kaltinamuoju aktu ir žinodamas, kad jam prokuroras siūlys laisvės atėmimo bausmę, pats, niekieno neverčiamas atvyko į teismo posėdį, jis nuteistas net ne už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teismas vis tiek skyrė jam suėmimą teismo posėdžių salėje, o iš anksto atvykę pareigūnai jį suėmė teismo salėje. Logiška manyti, kad jei R. S. būtų norėjęs pabėgti, jis nebūtų atėjęs į teismo posėdį pats išklausyti teismo nuosprendžio. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė tokių duomenų, kurie įrodytų, kad R. S. gali bėgti ir slėptis, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos suėmimo skyrimo klausimais ir nepagrįstai nustatė neva esant suėmimo skyrimo pagrindą dėl bėgimo ir slėpimosi nuo proceso, gresiant realiai laisvės atėmimo bausmei.

4.16. Pirmosios instancijos teismas skyrė suėmimą, motyvuodamas, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, nes jis buvo pažeidęs kardomųjų priemonių sąlygas ir padaręs nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tačiau tokia išvada yra siurprizinė ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims, kvestionuoja to paties teismo teisėtų ir nebeskundžiamų nutarčių išvadas. Tas pats Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi konstatavo, kad R. S. intensyvi priežiūra yra efektyvi kardomoji priemonė, nors jis buvo kaltinamas dėl tų pačių nusikalstamų veikų ir jam ir tada grėsė reali laisvės atėmimo bausmė. Minėta nutartimi buvo konstatuota, kad apeliantas pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas ir padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiųjų atžvilgiu bei tai, kad policijos pareigūnai fiksavo intensyvios priežiūros metu laikiną R. S. nepasiekiamumą. Vis dėlto, 2023 m. vasario 20 d. nutartimi jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, o ne suėmimas. Nepaisant nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, neva pateisinančių suėmimo pagrindą, ir kitomis Panevėžio apylinkės teismo nutartimis – 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. gegužės 19 d., jam buvo taikyta intensyvi priežiūra. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo neigti ir kvestionuoti, minėtomis nutartimis nustatytą faktą, kad intensyvi priežiūra buvo efektyvi ir pakankama kardomoji priemonė R. S. situacijoje ir neturėjo pagrindo skirti suėmimą neišdėstant naujų aplinkybių ir nesant suėmimo pagrindams ir sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, suėmimas skubiai naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

4.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš R. S. 300 Eur turtinės žalos atlyginimą I. B.. Nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą. R. S. parodė, kad dėl sugadinto televizoriaus perdavė nukentėjusiajai 500 Eur, kuriuos ji paėmė, tačiau dabar tai neigia. Jis pripažįsta gerokai didesnę civilinių ieškinių dalį, nei 300 Eur. Byloje yra įrašyti pokalbiai, kurie patvirtina faktą, kad I. B. paėmė 500 Eur, dėl to jos civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

5. Teismo posėdyje R. S. ir jo gynėjas palaikė savo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroro – atmesti. Prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o R. S. gynėjo – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo

8. Prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su R. S. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad R. S. buto raktą gavo neteisėtai ir suprato, kad neteisėtai, prieš savininko valią, įsibrauna į būstą.

9. Kaip minėta, R. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 6 d. apie 17 val., slapta, nukentėjusiajai I. B. nesant namuose, prieš jos valią, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytus raktus, neteisėtai slapta įsibrovė į I. B. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

10. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

11. BK

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį aptariamoje dalyje, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. S. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

13. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. iš kaltinimų pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, kad R. S. ir I. B. ankščiau buvo sugyventiniai bei į tai, kad nėra nustatyta, kokiu būdu kaltinamasis gavo buto raktus, kas, teismo manymu, neleidžia kategoriškai teigti, kad jis į butą įsibrovė neteisėtai, todėl šias aplinkybes vertino kaltinamojo naudai. Pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo išvada, nėra. Pažymėtina, jog tai, kokiu būdu R. S. gavo I. B. buto raktą, sprendžiant dėl jo kaltės pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, neturi jokios teisinės reikšmės. Kaip minėta, neteisėto įsibrovimo konstatavimui, svarbiausia yra nustatyti du požymius: 1) kad tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo.

14. R. S., viso proceso metu savo kaltę dėl aptariamo nusikaltimo padarymo neigė. Tiek apklausos, vykusios 2022 m. kovo 16 d. ikiteisminiame tyrime (6 t., 32-33 b.l.), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (9 t., 155-156 b.l.) metu, aiškino, kad 2022 m. kovo 6 d. I. B. jį pažadino ir pasakė, kad ruošiasi važiuoti su drauge į „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubą. Ji su dukra apie 11 val. išvažiavo, o jis liko jos namuose, gulėdamas lovoje, žiūrėjo televizorių. Vėliau jam paskambino draugas ir pasakė, kad I. B. „(duomenys neskelbtini)“ baseine yra su L. P.. Tada jis jai paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę vaizdo skambučiu, pradėjo aiškintis ir susinervinęs, su ja kalbėdamas, spyrė į jos televizorių.

15. Taigi, iš esmės R. S. teigė nakvojęs ir vėliau pasilikęs, 2022 m. kovo 6 d., I. B. bute jai išėjus, kas reikštų jo teisėtą buvimą ten. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos R. S. parodymus ir vertina juos tik kaip išimtinai jo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje apklaustų I. B. ir L. P. parodymai.

16. 2022 m. kovo 31 d. I. B., apklausiama ikiteisminiame tyrime parodė, kad su L. P. pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2022 m. vasario pabaigos, maždaug 2 savaites iki 2022 m. kovo 6 d., kai R. S. jos nuomojamame bute sudaužė televizorių (5 t., 110-114 b.l.). L. P., 2022 m. kovo 21 d. apklausoje ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad I. B. pažįsta jau pusę metų ir tuos pusę metų yra pora. Dabar netoli mėnesio, kaip gyvena kartu (2 t., 152-154 b.l.). Apklausiamas 2022 m. balandžio 25 d., patikslino, jog maždaug nuo vasario mėnesio pabaigos jie apsigyveno kartu jo bute (duomenys neskelbtini) (2 t., 169-173 b.l.).

17. Iš to, kas išdėstyta matyti, jog I. B. nuo 2022 m. vasario mėnesio pabaigos savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nebegyveno, nes ji jau buvo persikrausčiusi gyventi pas L. P., su kuriuo draugavo. Taigi, su R. S. 2022 m. kovo 6 d. savo nuomojamame bute būti, ar juolab nakvoti, kaip teigia R. S., ji negalėjo. Tiek L. P., tiek pati I. B., apklausiami nenurodė, jog 2022 m. kovo 5 - 6 d. I. B. būtų nakvojusi bute (duomenys neskelbtini).

18. I. B. apklausų, vykusių ikiteisminiame tyrime, metu nuosekliai teigė, jog R. S. 2022 m. kovo 6 d. į jos nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini) pateko atsirakinęs buto durų apatinę spyną raktu, kurį be jos žinios ir leidimo, savavališkai pasiėmė iš jos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas jo raktelį, kurį buvo jai nežinant pasisavinęs. Aiškino, kad automobilyje, dėtuvėje, visada laikydavo buto raktą, o antrą turėdavo su savimi. Iš viso nuo buto turėjo du raktus, niekam nėra jų davusi (1 t., 155-156, 163-165 b.l.). Apklausiama teisme I. B. šiuos savo duotus parodymus patvirtino. Be to, tai, kad pavogęs jos buto raktus, be jos žinios ir leidimo, R. S. pateko į jos nuomojamą butą I. B. nurodė ir 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktame protokole – pareiškime (1 t., 88 b.l.).

19. Apeliacinės instancijos teismui paneigus R. S. versiją, jog 2022 m. kovo 6 d. jis nakvojo pas I. B. minėtame bute bei jame su ja buvo, taip pat nustačius, jog aptariamo įvykio metu jie nebebuvo pora, nes I. B. draugavo ir gyveno su kitu vyru – L. P., neturi pagrindo netikėti I. B. parodymais, jog leidimo R. S. patekti į jos nuomojamą butą ji tikrai nebuvo davusi ir tą jis padarė prieš jos valią. Aplinkybės, kokiu būdu R. S. gavo I. B. buto raktus – ar juos paėmė iš jos automobilio, ar, kaip mano liudytoja apklausta U. B., juos pasidarė I. B. ir jam dar draugaujant, kaip minėta, neturi jokios teisinės reikšmės. Svarbiausia nustatyti, kad R. S. į jį pateko be I. B. leidimo, kas šiuo atveju ir atsitiko, bei neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, kurio, akivaizdu, ir nebuvo, juk butas buvo nuomojamas I. B., jie įvykio metu nebebuvo pora, kartu nebegyveno. O, tai, ar R. S. minėtame bute iki nagrinėjamo įvykio buvo lankęsis ar ne, taipogi nėra svarbu. Net jei R. S. jo ir I. B. draugystės metu būtų leidęs laiką tame bute ar net jame gyvenęs, tai nesuteikė jam teisės į jį patekti kada panorėjus, jų santykiams nutrūkus. Teisėjų kolegijai, įvertinus visas aplinkybes, nekyla abejonių, jog R. S. suprato, jog neteisėtai, prieš I. B. valią, įsibrauna į jos nuomojamą butą ir to norėjo, turėdamas tam motyvą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

20. Nagrinėjamu atveju, R. S. veiksmuose nustačius visus BK 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo iš šio nusikaltimo padarymo naikinama, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo

21. R. S. gynėjo advokato R. Mikulsko pateiktame skunde nesutinkama su R. S. nuteisimu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kritikuojamas atliktas įrodymų vertinimas.

22. R. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prievarta įstūmė nukentėjusiąją I. B. į savo vairuojamą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilį, ant galinės sėdynės, taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai I. B. laisvę, vežiojosi ją po (duomenys neskelbtini) miestą, naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. spaudė nukentėjusiosios I. B. kaklą, tampė už plaukų, padarė odos nubrozdinimus kakle, kairės plaštakos antrame piršte, taip I. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

23. Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis ir R. S. susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės priimtu nuosprendžiu dėl R. S. nuteisimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.

25. R. S. viso proceso metu, savo kaltę dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo neigė. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, 2022 m. kovo 21 d., parodė, kad 2022 m. kovo 20 d., apie 21.05 val., paskambino I. B.. Tuo metu vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), priekinėje sėdynėje sėdėjo jo draugas. Pokalbio metu sutarė su I. B., kad ji išeis prie (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur jis privažiuos ir jie pabendraus. Jis privažiavo su draugu, draugas liko sėdėti mašinoje, o jis išlipęs kalbėjosi su I. B. apie 6 minutes, parūkė ir sutarė abu kur nors nuvažiuoti pabūti kartu. Ji pati įsėdo į jo automobilio galinę sėdynę, jis už vairo, draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Draugą parvežė į jo namus ir abu su I. B. išvažiavo. Su I. B. važinėjosi po miestą, buvo sustoje nuošalesnėje vietoje, tarp jų įvyko intymūs santykiai. Po jų jai paskambino į mobilų telefoną L. P.. Ji nekėlė jam, L. P. vėl skambino, tada jis paėmęs jos telefoną L. P. atsiliepė, tiesiog, kad jį paerzinti. Tada tarp jo (L. P.) ir I. B. įvyko nemalonus pokalbis, jis ją visaip išvadino, liepė grįžti, ji žadėjo grįžti už 5 min., bet negrįžo. L. P. vėl skambino. I. B. ant jo pyko, kad jis atsiliepė jos telefonu, kai skambino L. P.. Maždaug apie 23 val. jis nuvežė I. B. prie jos buvusio vyro namų (duomenys neskelbtini), nes ji sakė, jog ten yra jos vaikai palikti. Jis ją palikęs (duomenys neskelbtini), išvažiavo savais keliais. I. B. prievarta nesodino į savo automobilį, ji pas jį įsėdo pati, ant galinės sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės. Ji su juo automobiliu važiavo gera valia, savo noru. Jis jos nesmaugė, nepešė už plaukų, jokių sužalojimų jai nepadarė. Tarp jų buvo intymūs santykiai, abipusiu sutikimu (6 t., 84-86 b.l.). Apklausiamas teisme R. S. iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, aiškino, kad su I. B. susitiko dėl to, kad ji pati jį prisikvietė. Važiavo mieste, prasilenkė, susimojavo, paskambino.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos R. S. parodymus kaip nepagrįstus, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Priešingai, yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. B. jo automobilyje atsidūrė ne savo noru, buvo juo vežiojama ir patyrė fizinį smurtą.

27. Nukentėjusioji I. B. 2022 m. kovo 20 d. ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 21.05 val. ji nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Staiga dideliu greičiu prie jos privažiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, juodos spalvos. Iš jo išlipo R. S. ir liepė sėsti į jo automobilį. Ji kelis kartus atsisakė sėsti, tada jis jėga čiupęs ją už plaukų įtempė į automobilį ant galinės sėdynės, nes priekyje sėdėjo jo draugas, kurį ji matė pirmą kartą. Tada tas draugas persisukęs per savo sėdynę, laikė ją prispaudęs, kad ji neiššoktų iš automobilio, kol R. S. nubėgo atsisėsti už vairo. Tada išvažiavo. Ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ten jis sustojo todėl, kad pamatė važiuojančius policijos ekipažus. Jiems sėdint automobilyje jis ėmė reikalauti, kad ji nueitų į policiją ir pameluotų tyrėjai, kad ji su juo susitaikė, kad jis jai atlygino žalą, kad jam pretenzijų nebeturi ir kad nori jog tyrimai būtų nutraukti. Ji atsakė, kad to nedarys. Tada jis sučiupo ją už striukės ir tampydamas ėmė šaukti, kad privalo tai padaryti, nes kitaip jis negalės išvažiuoti į užsienį. Jis ištisai ją įkalbinėjo, kad atsiimtų pareiškimą. Ji nesutiko. Tada R. S. su draugu išlipo parūkyti. Ji tuo metu bandė atsidaryti automobilio duris ir pabėgti, pamačiusi, kad netoliese važiuoja pareigūnai, bet R. S. ją pagavo ir vėl įgrūdo į automobilį, o šalia jos atsisėdo jo draugas. Tas draugas jai nieko nedarė, tik sėdėjo šalia. R. S. ir toliau tęsė įkalbinėjimus, reikalavimus, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jiems sėdint automobilyje, jai kartas nuo karto skambėdavo telefonas. Jis jai atsiliepti leisdavo, tik liepdavo kalbėti, tik tai, ką jis pasakydavo. Kai ji bandydavo kažką pasakyti kitaip, jis ją pradėdavo smaugti, tampė už plaukų. Visą tą laiką jai skambindavo jos draugas L. P. su policijos pareigūnais. Taip pat kai ji kalbėjo su policininkais, R. S. jai prie veido laikė kumštį, kad ji kažko nepasakytų. Po to, R. S., pamatęs, kad netoli jų važinėja vis daugiau policijos ekipažų, pasakė, kad ji į namus visai negrįš. Tada ji jo paprašė, kad ją nuvežtų pas vaikus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvenamo jos vaikų tėvas. Jis pasakė, kad nuveš su sąlyga, jei ji pasiims vaikus ir grįš pas jį, o jis tada juos nusiveš pas save į butą. Ji pasakė gerai, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jai davė 3 minutes nueiti pas vaikus. Ji įbėgo pas vaikus ir užsirakino duris. Tada paprašė vaikų tėvo, kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jiems išvažiavus iš kiemo, prie jų privažiavo pareigūnai ir ji įsėdo į pareigūnų automobilį ir atvažiavo į policiją. Kai kalbėdavo su L. P., R. S. suprato, kad policija apie šį įvykį žino ir jo ieško. Tada R. S. liepė jai pasakyti L. P., kad ji važiuoja namo, kad policija jo nelauktų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir, kad jis galėtų laisvai pabėgti (2 t., 137-138 b.l.). Nukentėjusioji papildomai apklausiama 2022 m. spalio 24 d. parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 21 val. išėjo, kad nuvažiuotų iki L. P. darbo, jį būtų parsivežusi po darbo į namus, jis dirba iki 22 val. Su savimi turėjo šiukšlių maišą, jį įsidėjo į bagažinę, nes toli konteineriai. Tuo metu jos abi dukros buvo pas E. A., jas turėjo pasiimti apie 22 val., būtų kartu su L. P. užvažiavusi. Jai stovint prie savo automobilio, staiga dideliu greičiu prie jos privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo R. S.. Jis pradėjo kalbėti apie jos rašytus policijai pareiškimus, klausė kada juos atsiims. Jis užsirūkė, niekur neskubėjo, o ji nenorėjo su juo bendrauti, sakė, kad jai reikia važiuoti ir norėjo įsėsti į savo automobilį. Tačiau jis jai vis sakė „palauk, palauk, pašnekėsim“. Kai ji pasakė, kad nenori kalbėtis, kad pareiškimų neatsiims, jis į ją žiūrėdamas piktai paklausė, ar ji pati įlips į automobilį, ar jam įsodinti. Ji stovėjo prie savo automobilio, ir nesiruošė pas jį lipti, tada jis jai sučiupo už surištų plaukų ir laikydamas už jų tempė į savo automobilį. Jai labai skaudėjo galvą, tiksliau, kai jis jai pešė plaukus, nes ir vėliau kai šukavosi, matė, kad jai buvo išpešta plaukų, išslinko plaukų kuokštas. Jis ją įsodino į galinę automobilio sėdynę. Pats įsėdo į priekį, už vairo, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo jo draugas. Tas R. S. draugas, sėdėdamas ant priekinės sėdynės, visu kūnu persisuko į jos pusę, abejomis rankomis prispaudė ją prie sėdynės ir taip laikė. Jis ją laikė spausdamas krūtinę, sužalojimų nepadarė, fizinio skausmo nesukėlė, tik stipriai laikė, taip bandė jai sutrukdyti, jei ji sugalvotų pabėgti iš automobilio. Taip jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) tą vyruką R. S. išleido. Tas vyras išlipo iš automobilio, ją įsodino į priekinę keleivio sėdynę, ir nuėjo. R. S. iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuodamas jis vis šaukė ant jos, dėl tų jos rašytų pareikšimų. Jis jai sakė, kad turi atsiimti pareiškimą, tada jis ją paleis. Paskui pasakė, kad jis ją su dukromis nuveš į išnuomotą butą, ją užrakins jame, o ryte atsikėlus jis ją nuveš atsiimti pareiškimų. Tada jis nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, jam suskambo telefonas, jis išlipo į lauką iš automobilio ir kalbėjosi. Tada ji, pritaikiusi progą, sugalvojo pabėgti, atsidarė dureles, gal jau iškėlė vieną koją, bet R. S. pamatė, ir ją įgrūdo atgal į automobilį. Galėjo jai užgauti ranką per jėgą įstumdamas atgal, bet nebežino kokiu momentu. Tada jis vėl įsėdo į savo vietą, jis vėl šnekėjo apie tuos pareiškimus ir kad ji turi juos atsiimti. Tada jai į telefoną paskambino L. P., tačiau ji jo nekėlė, neatsiliepė. Kai jis paskambino antrą kartą, jai R. S. liepė atsiliepti ir sakyti kaip jis nori. Ji atsiliepusi pakalbėjo su L. P. ir pokalbio pabaigoje pasakė, kad jai blogai. Kadangi ji pasakė tai, kas R. S. nepatiko, jis jai ranka suėmė už kaklo ir spaudė, taip pat atėmė iš jos rankų telefoną. Girdėjo kaip jai dar kelis kartus skambinėjo į telefoną, bet jis buvo pas R. S. ir ji neatsiliepė. Dar buvo, kad jai skambino E. A., jis norėjo, kad atvažiuotų pasiimti mergaičių. R. S., laikydamas savo rankoje jos telefoną, leido jai trumpai pasakyti E. A., kad ji pasiims mergaites ir už kiek. Paskui E. A. rašė jai žinutę į telefoną, bet jam atrašė R. S., o ne ji. Tada jai R. S. pasakė, kad jis ją nuveš iki E. A. namų, ji turės pasiimti dukras, ir jis jas nuveš į tą išnuomotą butą. Ji sutiko su viskuo. R. S. ją išleido prie E. A. namo ir pasiliko laukti automobilyje. Ji greitai nubėgo prie durų, jas patraukė už rankenos, jos nebuvo užrakintos ir ji įėjo į vidų. E. A. jau rengė mergaites koridoriuje. Telefoną R. S. jai jau buvo atidavęs. Ji buvo išsigandusi, verkė, gal prašė, kad ją parvežtų namo, nebežino ką jam sakė. E. A. buvo pradaręs duris pasižiūrėti į kiemą, tuo metu R. S. visu greičiu išvažiavo iš kiemo. Jie visi išėjo į kiemą, įsėdo į E. A. automobilį. Bevažiuojant E. A. sustabdė policijos pareigūnai, tada ji persėdo pas juos, ją jie atvežė į jos namų kiemą, ten buvo daugiau pareigūnų (1 t., 170-173 b.l.).

28. Įvertinus esančius I. B. parodymus matyti, kad kai kurias įvykusio įvykio aplinkybes ji apklausų metu nurodė skirtingai, tačiau esmines – jog ne savo noru, o R. S. ją čiupus už plaukų, buvo įtempta į jo vairuotą automobilį ant galinės sėdynės bei ten būnant buvo smaugiama, ji nurodė nuosekliai. Be kita ko, apie tai ji nurodė ir vos nubėgusi pas E. A. (2 t., 184-185 b.l.), taip pat iškart po įvykio su ja bendravusiems policijos pareigūnams H. V. ir S. L. (2 t., 25-26 b.l.), savo policijai pateiktame protokole - pareiškime (2 t., 9 b.l.), o vėliau ir L. P. (2 t., 152-154 b.l.) Esant šioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl aptariamų I. B. nurodytų aplinkybių tikrumo ir patikimumo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvestiniais ar netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-387/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas R. S. kaltę dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo, E. A. parodymais ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, jokio procesinio pažeidimo nepadarė.

30. Nagrinėjamu atveju teismo vidinį įsitikinimą, jog nukentėjusiajai buvo neteisėtai atimta laisvė dar labiau sustiprina E. A. apklausoje nurodytos aplinkybės, kad I. B. buvo labai išsigandusi, verkė, prašė padėti, panikavo (2 t., 184-185 b.l.), L. P. teiginiai, kad ji buvo užsiverkusi, išsigandusi, susijaudinusi (2 t., 152-154 b.l.) bei 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus pareigūnų „Body“ kamerų įrašus, užfiksuoti duomenys, jog pabėgusi nuo R. S. I. B. L. P. skambino verkdama (2 t., 104-105 b.l.). Apie tai, jog I. B. įvykio dieną patyrė fizinį smurtą taipogi patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad I. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai kakle, kairės plaštakos antrame piršte, paveikus kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, atmesta galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą, jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 45 b.l.).

31. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose aprašyti R. S. pateikti tarp jo ir I. B. vykę telefoniniai pokalbiai, patvirtina, kad įvykio dieną - 2022 m. kovo 20 d., R. S. ne kartą bendravo su I. B. (2 t., 111-117; 120-121; 124-125; 128-129). Iš paskutiniojo jų tą dieną 21.09 val. vykusio pokalbio matyti, kad jiedu buvo susitarę susitikti, t.y. R. S. paskambinus nukentėjusiajai ir pasakius, kad „nu aš jau.“, ši atsakė „nu tai blet gal ateinu“ (2 t., 132-133 b.l.). Tačiau, tai nereiškia, kad R. S. jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko ir ji į jo automobilį įlipo bei su juo važinėjosi savu noru. Vien tik tai, kad ji tarėsi su juo susitikti kaltinime nurodytu laiku, nesudaro pagrindo išvadai, jog planavo su juo kažkur važiuoti. Apklausiama I. B. tikino, kad ji planavo važiuoti iki L. P. darbo, būtų jį parsivežusi į namus, kadangi jis dirba iki 22 val. L. P. apklausos, vykusios 2022 m. kovo 21 d. ikiteisminiame tyrime, metu, nurodė, kad 20.45 val. susirašė su I. B., kad ji baigė tvarkytis, išneš šiukšles ir atvažiuos pas jį į darbą kavos atsigerti (2 t., 152-154 b.l.). Tai, kad I. B. turėjo atvažiuoti pas jį į darbą, L. P. nurodė ir iškviestiems policijos pareigūnams (2 t., 104-105 b.l.). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad I. B. planavo susitikti su R. S. tik trumpam, o tada važiuoti pas L. P., kuris jos laukė savo darbe. L. P. minėtos apklausos metu taip pat nurodė, kad automobilis, kuriuo I. B. turėjo pas jį atvažiuoti į darbą, stovėjo (duomenys neskelbtini), ten esančioje automobilių aikštutėje. Matė, kad automobilyje yra jos piniginė, elektroninė cigaretė, automobilio vidus buvo atrakintas, tačiau užvedimo raktelių nebuvo. O šiukšlių maišelis buvo įdėtas į bagažinę (2 t., 152-154 b.l.). Šie L. P. parodymai dar kartą patvirtina, kad I. B. ruošėsi važiuoti pas jį. Jei būtų savu noru išvažiavusi su R. S. vairuojamu automobiliu, vargu ar būtų palikusi savąjį nerakintą ir dar su pinigine viduje.

32. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad I. B. įsėdo į R. S. automobilį ir su juo visą tą laiką, iki kol buvo nuvežta pasiimti dukrų pas E. A., buvo savo valia, o pačią pagrobimo situaciją inscenizavo.

33. Iš byloje esančių L. P. parodymų (2 t., 152-154 b. l.) bei kitų objektų apžiūros protokolų, kuriuose aprašytas jo skambutis Bendrajam pagalbos centrui (2 t., 96-97 b.l.) bei policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai (2 t., 104-105 b.l.), kuriuose užfiksuotas jų pokalbis su L. P., matyti, kad būtent jis, jam paskambinus I. B., tačiau jos telefonu atsiliepus R. S., ko pastarasis neneigia, suprato, kad kažkas negerai ir pranešė apie galimą pagrobimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog tokius veiksmus L. P. nagrinėjamu atveju atliko ne vedamas pavydo, jog I. B. leidžia laiką su R. S., o remdamasis faktais – t. y. jų susitarimu susitikti bei žinodamas apie ankstesnius netinkamus R. S. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Ir akivaizdu, jog jis buvo teisus. Esant šioms aplinkybėms, manyti, kad L. P. kvietė policijos pareigūnus, o vėliau procese davė R. S. nepalankius parodymus, norėdamas jam pakenkti, atkeršyti, pagrindo nėra.

34. Taip pat bylos duomenimis, priešingai nei bandoma pateikti apeliaciniame skunde, L. P. I. B. įvykio metu skambino ne vieną kartą, ir jis kalbėjo ne tik su R. S., bet ir su I. B.. Tą patvirtina tiek L. P. parodymai (2 t., 152-154 b. l.), tiek kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai (2 t., 104-105 b.l.). Teisėjų kolegija neabejoja, kad R. S. buvo nurodęs ką atsiliepus I. B., sakyti L. P.. L. P. teigimu, ji kalbėjo labai nenatūraliai, lyg bijodama, kas vėlgi patvirtina, kad I. B. su R. S. buvo ne savo noru.

35. Teisėjų kolegija R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su R. S. vairuoto automobilio važiavimo greičiu įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę priimame nuosprendyje nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi sprendžiant dėl R. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą, BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą, nusikaltimą, tai neturi jokios teisinės reikšmės. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, kad R. S., panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė I. B. laisvę, kas ir realiai įvyko.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo

36. R. S., skundžiamu nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad:

- 2022 m. kovo 6 d. apie 17 val. nukentėjusiajai I. B., nesant namuose adresu (duomenys neskelbtini), bute suvertė daiktus bei tyčia spirdamas sugadino svetimą nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą – televizorių (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, padarydamas I. B. 300 Eur žalą, tada vaizdo skambučiu paskambino nukentėjusiajai I. B. ir parodė, kaip gadina jos turtą, tokiais savo veiksmais sukėlė I. B. nesaugumo ir baimės jausmą ir sugadino turtą;

- tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 20 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prievarta įstūmė nukentėjusiąją I. B. į savo vairuojamą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilį, ant galinės sėdynės, taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai I. B. laisvę, vežiojosi ją po (duomenys neskelbtini) miestą, naudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra spaudė nukentėjusiosios I. B. kaklą, tampė už plaukų, padarė odos nubrozdinimus kakle, kairės plaštakos antrame piršte, taip I. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų nukentėjusiosios I. B. sveikatos sutrikdymą;

- tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 22 d. apie 21.20 val., vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio ir valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) markės automobilį, siekdamas bauginti nukentėjusiąją I. B., grasindamas savo elgesiu padaryti žalą nukentėjusiosios I. B. sveikatai ir turtui, tai yra jos vairuotam, sugyventiniui L. P. priklausiančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo persekiojo ją (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, savo vairuotu automobiliu spaudė I. B. vairuojamą automobilį nuvažiuoti nuo gatvės, dėl ko I. B. stengiantis išvengti susidūrimo, jos vairuojamo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės ratais siekė gatvės bortelius ir subraižė ratlankius, taip sukėlė nukentėjusiajai nesaugumo ir baimės jausmą, toliau persekiojo I. B. iki kol ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112, apie persekiojimą pranešė policijos pareigūnams, važiavo link telefonu jai policijos pareigūno nurodytos policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vietos, ir tik tada, pamatęs policijos pareigūnų ekipažą, nustojo persekioti I. B.;

- toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2022 m. kovo 23 d., apie 19.23 val., pokalbio su nukentėjusiąja I. B. per,,(duomenys neskelbtini)“ programėlę metu, grasino nukentėjusiajai I. B. ją nužudyti, papjauti, ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai I. B. manyti, kad savo grasinimus gali įvykdyti;

- tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022 m. kovo 24 d. apie 16 val., viešoje vietoje, garažų vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, savo vandališkais veiksmais – koja tyčia spirdamas ne mažiau kaip kartą į nukentėjusiajam L. P. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu už vairo sėdėjo L. P., o šalia jo keleivio sėdynėje I. B., kairės pusės galines duris, įlenkė jų paviršių, griebė už galinių kairės pusės durelių rankenos, norėdamas jas iš vidaus užrakintas atidaryti, patekti taip vidun, sulaužė jos mechanizmą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą L. P. priklausantį turtą, padarydamas L. P. 656,27 Eur žalą, tokiu savo elgesiu gąsdino viduje buvusius nukentėjusiuosius I. B. ir L. P., tokiu būdu – vykdydamas vandališkus veiksmus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė nukentėjusiesiems I. B. ir L. P. nesaugumo ir baimės jausmą.

37. Papildomai pažymėtina, kad R. S., dėl nurodytos, 2022 m. kovo 6 d. įvykdytos, veikos taipogi pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį; dėl 2022 m. kovo 20 d. veikos – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį; dėl 2022 m. kovo 24 d. veikos – pagal BK 284 straipsnį.

38. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje požiūriu, sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Nei motyvas, nei tikslas nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, būtinas subjektyvusis požymis, tačiau svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, grasinimo realumą (nustatant grasinimo realumą, atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.). Reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023).

40. R. S. gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, aukščiau nurodytus R. S. 2022 m. kovo 6 d., 2022 m. kovo 20 d. ir 2022 m. kovo 24 d. padarytus veiksmus, be kita ko, kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

41. Visų pirma, pažymėtina, kad priimamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad 2022 m. kovo 6 d. apie 17 val., R. S. nukentėjusiajai I. B. nesant namuose, prieš jos valią, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytus raktus, neteisėtai slapta įsibrovė į I. B. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Todėl, sprendžiant, ar 2022 m. kovo 6 d. jo veiksmai vertintini, kaip bauginamojo pobūdžio, bus atsižvelgiama ir į šią aplinkybę.

42. Teisėjų kolegija R. S. 2022 m. kovo 6 d. elgesį – neteisėtą įsibrovimą į I. B. būstą, skambinimą jai vaizdo skambučiu ir rodymą, kaip gadina jos turtą, nagrinėjamu atveju priskiria prie bauginančio pobūdžio veiksmų, o gynėjo apeliacinio skundo argumentus, dėl negalimumo jų laikyti BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo dalimi, atmeta kaip nepagrįstus. Gi R. S., apklausiamas ikiteisminiame tyrime bei teisme nurodė, kad kuomet paskambino I. B. ir su ja bendravo, buvo įtūžęs, susinervinęs jog ji yra „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube su kitu vaikinu – L. P.. Bekalbėdamas su ja, spyrė į televizorių ir tuomet jai parodė, ką per ją padarė (6 t., 32-33; 152-153 b. l., 9 t., 156 b. l.). Tai, kad skambučio metu R. S. buvo įsiutęs, apklausiama patvirtino ir I. B. (1 t., 159-160 b.l.). Nekyla abejonių, kad tokia R. S. būsena ir jos nulemtas elgesys, sukėlė I. B., kaip ji nurodė, išgąstį ir emocinį šoką (1 t., 155-156 b.l.). Juk R. S., apimtas įsiūčio ir vedamas keršto, neteisėtai įsibrovė į jos asmeninę erdvę – namus, gadino turtą ir tai jai demonstravo. I. B. teigė bijojusi iš karto po įvykio įeiti į butą, todėl pasikvietė savo mamą ir abi įėjo į butą kartu. Po to įvykio pasijautė labai nesaugiai. Labai bijojo R. S., kad jis gali ją visur matyti, sekti, užpulti (1 t., 163-165 b. l.). Nukentėjusiosios mama – U. B., apklausiama ikiteisminiame tyrime ir teisme, patvirtino, jog buvo toks atvejis, kad jai paskambino I. B. ir paprašė atvažiuoti, nes bijo viena eiti į butą, kadangi R. S. sudaužė jos televizorių. Ji jos laukė namo kieme, į butą be jos nėjo (1 t., 194-195, 9 t., 128 b. l.). Taigi, kaip matyti, R. S. minėtą dieną nukentėjusiajai sukėlė baimę grįžti į namus, ji nesijautė saugi, į butą išdrįso įeiti tik kartu su kitu asmeniu – mama, t. y. jis ją realiai įbaugino.

43. Nagrinėjamu atveju, pripažinus R. S. 2022 m. kovo 6 d. veiksmus, tame tarpe ir neteisėtą įsibrovimą į nukentėjusiosios būstą, aptariamas bauginamojo pobūdžio jam inkriminuotos BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos epizodas, šiame nuosprendyje, papildomas BK 165 straipsnio 1 dalies nusikaltimo aplinkybėmis, jį išdėstant sekančiai:

R. S. 2022 m. kovo 6 d. apie 17 val., slapta, nukentėjusiajai I. B. nesant namuose, prieš jos valią, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytus raktus, neteisėtai slapta įsibrovė į I. B. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), bute suvertė daiktus bei tyčia spirdamas sugadino svetimą nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą – televizorių (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, padarydamas I. B. 300 Eur žalą, tada vaizdo skambučiu paskambino nukentėjusiajai I. B. ir parodė, kaip gadina jos turtą, tokiais savo veiksmais sukėlė I. B. nesaugumo ir baimės jausmą ir sugadino jos turtą.

44. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog R. S. 2022 m. kovo 20 d. įvykdytas nusikaltimas, kuris kvalifikuotas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, negalėjo būti kvalifikuojamas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad R. S. ne tik neteisėtai atėmė I. B. laisvę, tačiau prieš ją smurtavo bei, kaip ji nurodė apklausų ikiteisminiame tyrime metu, jai sakė, kad ji į namus visai negrįš, ją ir jos vaikus nuveš pas save į butą, jame užrakins ir laikys iki ryto, o tada nuveš ją atsiimti pareiškimų (1 t., 170-173 b. l.; 2 t., 137-138 b. l.). Pažymėtina, kad apie šiuos grasinimus I. B. taip pat papasakojo tiek savo motinai U. B. (9 t., 128 b. l.), tiek ir L. P. (2 t., 152-154 b. l.). Akivaizdu, kad tokiais veiksmais – įsitempimu į automobilį, smurtu ir grasinimais nuvežti į kažkokį butą, R. S. siekė sukelti I. B. nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, manydamas, jog tokiu būdu privers ją atsiimti policijai pateiktus pareiškimus dėl jo neteisėtų veiksmų. Kaip jau nurodyta, pasisakant dėl R. S. kaltės padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, I. B. po įvykio buvo išsigandusi, apsiverkusi, tad akivaizdu, jog manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, U. B. ikiteisminiame tyrime parodė, kad po šio įvykio I. B. buvo labai išsigandusi, ji ją kokias dvi savaites vežiojo į parduotuvę,o jos mergaites - į darželį (1 t., 194-195 b. l.). Tad teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. S. darydamas aprašytus veiksmus, realiai įbaugino I. B..

45. Taip pat atmetami ir R. S. gynėjo argumentai dėl 2022 m. kovo 24 d. R. S. veiksmų negalimumo kvalifikuoti juos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. S. veiksmai koja spiriant į automobilio, kuriame už vairo sėdėjo L. P., o šalia, keleivio priekinėje sėdynėje - I. B., į kairės pusės galines duris, griebiant už galinių kairės pusės durelių rankenos, norint jas atidaryti bei patekti vidun, I. B. sukėlė nesaugumo jausmą. Tą patvirtina jos ir L. P. tolesni veiksmai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iškart po minėtų R. S. veiksmų, I. B. ir L. P. nuvažiavo prie išvažiavimo iš garažų, paliko automobilį taip, kad R. S. su savuoju negalėtų išvažiuoti ir pabėgo kviesti pagalbą. L. P. 2022 m. balandžio 25 d. vykusioje apklausoje paaiškino, kad taip elgėsi todėl, jog suprato, kad jei liks garažų masyve, bus blogai: išdaužys ir stiklus, o po to juos su I. B. gal ir sužalos (2 t., 169-173 b. l.). I. B., apklausiama nurodė, kad viso šio įvykio metu patyrė stresą ir išgąstį (5 t., 106-107; 110-114 b.l.).Taigi, akivaizdu, kad I. B. bijojo R. S., jautėsi nesaugi ir tam turėjo realų pagrindą, atsižvelgiant į ankstesnius R. S. veiksmus prieš ją. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tokie R. S. veiksmai neabejotinai laikyti bauginimu.

46. Kitų R. S. inkriminuotos, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos epizodų, buvusių 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d., apeliacinės instancijos teismas negarinėja, kadangi jie apeliaciniu skundu nėra ginčijami.

47. Vis dėlto, pabrėžtina, kad aukščiau nurodyti R. S. I. B. išsakyti grasinimai, kartu įvertinant ir jo atliktus veiksmus, negali būti vertinami tik kaip nemandagus ar neetiškas bendravimas su I. B..

48. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad R. S. veiksmai, bauginant I. B. buvo akivaizdžiai sistemingi. Jis nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 24 d. praktiškai kasdien (išskyrus 2022 m. kovo 21 d.), kryptingai jos atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, kas neabejotinai jai kėlė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, sudarė įspūdį, jog išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. Tokie R. S. veiksmai visiškai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir jis dėl jo padarymo kaltu buvo pripažintas visiškai pagrįstai.

49. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas dėl R. S. kaltės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, taipogi nurodė, kad jis I. B. ir sistemingai terorizavo (skundžiamo nuosprendžio 120 punkto pastraipos 6 eilutė), tačiau tokių teismo teiginių negalima vertinti kaip R. S. nuteisimo ir už tokią veiką. Šiuo atveju akivaizdu, jog teismas, vertindamas R. S. veiksmus bei spręsdamas dėl jų atitikties BK 145 straipsnio 2 daliai, neapdairiai pavartojo minėtą straipsnio dispozicijos dalį. Pažymėtina, kad jam pareikštas kaltinimas dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo keičiamas nebuvo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktų, pripažintų įrodytomis, šio nusikaltimo aplinkybių, matyti, kad jis buvo nuteistas tik dėl sistemingo I. B. bauginimo.

Dėl R. S. skirtinos bausmės

50. Prokuroras apeliaciniu skundu, prašydamas R. S. pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, siūlė jam skirti 35 parų arešto bausmę.

51. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

52. Aptariamas, R. S. padarytas, nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. R. S. yra ne kartą teistas, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau jo teistumas išnykęs. Paskutinį kartą 2021 m. jis buvo nuteistas (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir už neteisėtą patekimą į svetimą būstą. Yra eilę kartų baustas administracine tvarka, ganėtinai ilgą laiką niekur nedirbo, šiuo metu verčiasi individualia veikla, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į prokuroro poziciją dėl skirtinos bausmės, sprendžia, kad R. S., už BK 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą turi būti skirtina 35 parų arešto bausmė.

54. Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis, prašo subendrinti R. S. paskirtą bausmę pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, su kitomis, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu bei prie subendrintos bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės už BK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, paskiriant R. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams. Taigi, prokuroras prašo taikyti tą patį bausmių bendrinimo būdą, kokį taikė apylinkės teismas, ir paskirti tokią pačią galutinę bausmę, nepaisant to, kad dar prašo nuteisti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir už šį nusikaltimą paskirtą bausmę, subendrinti su kitomis R. S. paskirtomis bausmėmis.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, R. S. paskirtas bausmes pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (2022 m. kovo 23 d. veika) ir 284 straipsnį (2022 m. kovo 24 d. veika) bendrino netinkamai, t. y. šiuo atveju R. S. paskirta bausmė už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje (2022 m. kovo 23 d. veika) padarymą, su kitomis už nurodytas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, privalėjo būti bendrinama ne apėmimo, o dalinio arba visiško sudėjimo būdu, kadangi šiuo atveju minėta veika su kitomis nesudaro idealiosios sutapties, taip pat labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prie apėmimo būdu R. S. paskirtos bausmės buvo pridėta minimali galima pridėti bausmės, skirtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, dalis, apeliacinės instancijos teismas, priimame nuosprendyje minėtos klaidos ištaisyti negali, kadangi tą padarius, būtų pabloginta R. S. padėtis daugiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, o tai prieštarautų BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

56. Esant šioms aplinkybėms, R. S. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais apėmimo būdu subendrinama su jam paskirtomis bausmėmis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (2022 m. kovo 23 d. veika) ir 284 straipsnį (2022 m. kovo 24 d. veika), jam paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedama dalis bausmės, jam paskirtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir R. S. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

57. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi, palikdamas galioti R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatė, kad ji jam taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Atsižvelgiant į tai, į R. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

58. Teisėjų kolegija atmeta R. S. gynėjo prašymą atidėti R. S. paskirtos bausmės vykdymą, nes įvertinus visas R. S. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl turtinės žalos

59. I. B. 2023 m. kovo 29 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu, be kita ko prašė iš R. S. jai priteisti 300 Eur žalą už 2022 m. kovo 6 d. sudaužytą televizorių (8 t., 157-161 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiosios prašymą tenkino visiškai. R. S. gynėjas apeliaciniu skundu su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad dėl sugadinto televizoriaus R. S. I. B. perdavė 500 Eur, kuriuos ji paėmė. Šie skundo argumentai atmetami, kadangi, priešingai nei teigia advokatas R. Mikulskas, byloje nėra jokių tą patvirtinančių duomenų. Todėl minėta suma I. B. iš R. S. buvo priteista pagrįstai.

Kiti su skundžiamu nuosprendžiu susiję klausimai

60. R. S. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes neužtikrino R. S. teisės kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Nepagrįstai apribojus R. S. teisę į paskutinį žodį, buvo neužtikrinta jo teisė į gynybą ir pažeistas rungimosi principas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, R. S. ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, kartu išaiškinant, jog gali būti pašalintas iš teismo posėdžių iki nuosprendžio paskelbimo ar trumpesniam laikui, taip pat jam gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės – bauda arba areštas (2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio protokolai). 2023 m. gegužės 16 d. pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad R. S. teismo daugiau nei 2 kartus įspėtas, į įspėjimus nereagavo, toliau pažeidinėjo teisiamojo posėdžio tvarką, trukdė darbą ir replikavo, vadovaudamasis BPK 259 straipsnio nuostatomis, nutarė pašalinti R. S. iš teisiamojo posėdžio salės iki bus ištirti įrodymai ir iki jam bus eilė duoti parodymus byloje. 2023 m. rugpjūčio 1 d. vykusiame teisiamajame posėdyje R. S. duodant parodymus, jis ir vėl buvo įspėjamas dėl netinkamo elgesio – necenzūrinių žodžių, įžeidžiančios leksikos vartojimo, jo prašyta gerbti kitus proceso dalyvius, išsamiai paaiškinta, kad jis gali būti dar kartą pašalintas iš teismo posėdžio salės, šį kartą - iki nuosprendžio paskelbimo. Iš teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 16 d. protokolo matyti, jog prokurorui pasakius baigiamąją kalbą, R. S. pradėjo laidyti replikas „negerai su galva. Du šešis už dujų balionėlį. Išprotėjot ponas prokurore“, po ko buvo pašalintas iš teismo salės, šį kartą iki nuosprendžio paskelbimo, nes praeito posėdžio metu, už nepagarbų elgesį jau buvo įspėtas daugiau nei 2 kartus. 2023 m. rugsėjo 29 d. pirmosios instancijos teismui skelbiant skundžiamą nuosprendį, R. S., neišklausęs procesinio sprendimo iki pabaigos, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti posėdžio pirmininką, mėtyti į jį daiktus (elektroninio stebėjimo prietaisą). Jis buvo suimtas teismo salėje, o nuosprendžio nuorašą priimti atsisakė. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad viso bylos nagrinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme metu R. S. elgėsi netinkamai, nepagarbiai ir įžūliai, dėl ko buvo iki įrodymų tyrimo pabaigos pašalintas iš teismo salės, tačiau tai jo elgesiui pozityvios įtakos nepadarė, jau galėdamas dalyvauti posėdyje ir duodamas parodymus jis ir toliau pažeidinėjo teisiamojo posėdžio tvarką, dėl ko buvo ne kartą įspėtas, o galiausiai paskutiniojo posėdžio metu, prokurorui pasakius baigiamąją kalbą, dėl netinkamo elgesio pašalintas iš teismo salės iki nuosprendžio paskelbimo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuoti, kad apylinkės teismas nepagrįstai apribojo R. S. teisę kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu, pagrindo nėra. BPK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kaltinamąjį, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, visam laikui pašalinti iš teismo posėdžio salės. Taigi, nagrinėjamu atveju, pašalinant R. S. iš teismo salės iki pat nuosprendžio paskelbimo, joks procesinis pažeidimas padarytas nebuvo. Be kita ko, pastebėtina, kad ir paskelbiant nuosprendį, R. S. pažeidė teisiamojo posėdžio tvarką, elgėsi nepagarbiai ir iššaukiančiai. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant jo gynėjo skundą apeliacine tvarka jis teismo posėdyje dalyvavo, pasakė baigiamąją kalbą ir kreipėsi į teismą paskutiniuoju žodžiu, tuo realizuodamas savo procesines teises.

61. Iš pateikto R. S. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jame ginčijamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo R. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas ir 2023 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria išnagrinėtas prašymas panaikinti R. S. taikomą minėtą kardomąją priemonę ar sušvelninti jos taikymo sąlygas. Bylos duomenimis, R. S. dėl 2023 m. vasario 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo buvo pateikęs skundą Panevėžio apygardos teismui, kuris 2023 m. kovo 8 d. nutartimi jį atmetė. 2023 m. gegužės 3 d. priimta neskundžiama nutartimi, apylinkės teismas įvertinęs, jog intensyvios priežiūros taikymo pagrindai nėra išnykę, paliko ją galioti, tačiau sušvelnino jos taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 19 d. buvo priimta nutartis dėl intensyvios priežiūros pratęsimo R. S., kurią jis apskundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau jo skundas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atmestas. Taigi, kaip matyti, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ne kartą buvo vertinamas R. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pagrįstumas ir dėl to priimtos galutinės neskundžiamos nutartys. Todėl teisėjų kolegija pakarotinai šiuo klausimu priimame nuosprendyje nebepasisako.

62. Taip pat pažymėtina, kad į bausmės laiką nėra įskaitomas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, nes to nenumato nei BK, nei BPK nuostatos.

63. R. S. gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde keliamas bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo klausimas, tačiau tokiai išvadai pagrindo nėra. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas R. S. kaltės klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimtų procesinių sprendimų nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo sprendimo surašymo ydingumu.

64. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama R. S. gynėjo apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir jam vadovavusio prokuroro šališkumą.

65. Apeliaciniame skunde, grindžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo šališkumą, didelis dėmesys kreipiamas į L. P. ir I. B. R. S. pasakytos neigiamos ar nevartotinos leksikos naudojimo vertinimui, keliamas klausimas, kodėl jų išsakyti grasinimai, laikytini tik pykčio forma, ir jie už tai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nėra ginčo, jog nukentėjusieji, bendraudami su R. S. vartojo necenzūrinius žodžius ar išsakė jam net tam tikrus grasinimus. Tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad tokie jų veiksmai gali būti vertinami kaip, galbūt ir netinkama, moralės požiūriu nepriimtina, gynybos, pykčio ar net išgąsčio forma, išprovokuota paties R. S. neteisėto elgesio. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusiųjų išsakyti žodžiai jokio poveikio R. S. neturėjo, jis nepasijautė įbaugintas, nesaugus, nesistengė vengti L. P. ir I. B., o priešingai, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus prieš juos. Esant šioms aplinkybėms, nėra priežasčių daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas, nesiimdami veiksmų dėl L. P. ir I. B. patraukimo atsakomybėn už pasakytus žodžius R. S., netinkamai vertino pastarųjų veiksmus ir buvo šališki.

66. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su R. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumu, teisėjų kolegija priimame nuosprendyje nepasisako, kadangi šį klausimą išnagrinėjo 2024 m. sausio 11 d. priimtoje nutartyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su R. S. paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (2022 m. kovo 23 d. veika) ir 284 straipsnį (2022 m. kovo 24 d. veika), ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su R. S. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Į R. S. paskirtą bausmę įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Danutė Švitinienė