Dėl žalos atlyginimo, įpareigojimų bei servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-10-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00986-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edvervita ir atsakovės UAB „Everena“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-504/2023 pagal ieškovės UAB „Edvervita“ ieškinį atsakovei UAB „Everena“ dėl žalos atlyginimo, įpareigojimų bei servituto nustatymo, tretieji asmenys R. B., Rokiškio rajono savivaldybės administracija, AB „Panevėžio energija“, UAB „Hokonlita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Edvervita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui žalą natūra, įpareigojant atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ieškovės patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui šiluma), ir perduoti ieškovei visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją; 3) nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovui priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas); priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslinusi ieškinį ieškovė paaiškino, kad nuo 1998 m. gegužės 6 d. ieškovei nuosavybės teise priklauso 1205,23 m2 ploto pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau –ieškovės statinys), nurodė, kad ieškovei priklausantis ir ieškovės statiniui šilumą tiekiantis vamzdynas yra suprojektuotas ir nutiestas per atsakovės patalpas. Paskutinį kartą šiais šiluminiais vamzdynais ieškovei šiluma buvo tiekiama iki 2016 m. balandžio 18 d. Teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė ir UAB „DOMIMAKS“ sudarė Negyvenamojo pastato nuomos sutartį Nr. 3, remiantis kuria UAB „DOMIMAKS“ 2 metų laikotarpiui buvo išnuomotas ieškovės statinys, tačiau paaiškėjo, kad yra nutrūkusi šilumos trasa – nupjauti vamzdžiai.

3. Pasak ieškovės, patalpos atsakovei, per kurias ėjo šiluminė trasa, priklauso nuosavybės teise nuo 2019 m. sausio 30 d. atsakovei įgijus patalpas iš valstybės, o liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad ieškovei priklausantis šiluminis vamzdis atsakovės patalpose buvo demontuotas 2019/2020 vasarą/pavasarį, taigi tuo laikotarpiu, kai patalpos priklausė atsakovei.

4. Ieškovės teigimu, reikšdama ieškinį ji siekė grąžinti save į tą padėtį, kuri būtų buvusi nesant jos teisių pažeidimo (vamzdyno nedemontavus), nurodė, jog patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos įrengiant ieškovės statinyje laikiną šildymo sistemą, kuri užtikrino šilumos tiekimą 2020 – 2021 metų šildymo sezono metu.

5. Be to, ieškovė teigė, kad jai priklausantį šilumos vamzdyną (jį atstačius) bus būtina aptarnauti ir prižiūrėti. Kadangi vamzdynas ėjo per atsakovės patalpas, 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte pažymėtas sutartiniais ženklais „9a“, „10a“, „11a“ ir „12a“, vamzdyną atstačius ieškovė prašo nustatyti servitutą – teisę patekti į atsakovės patalpas, siekiant aptarnauti (prižiūrėti) atstatytą šilumos vamzdyną.

6. Atsakovė UAB „Everena“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieškovės statiniui šilumos energija nebuvo tiekiama nuo 2016 m. balandžio 18, t. y. beveik puspenktų metų ieškovė nesinaudojo šilumos tinklų infrastruktūra ir atitinkamai nežinojo nuo kada tiksliai ar bent jau nuo kurių metų (2016-2020 m.) jos patalpoms negali būti tiekiama šiluma. Teigė, kad ieškovė remiasi tik prielaida, kad atsakovė, remontuodama patalpas, galėjo pašalinti vamzdyną, ir nors atsakovas jai nuosavybės teise priklausančias patalpas 2019 m. remontavo, jokie remonto darbai, susiję su šilumos tiekimo infrastruktūra, atliekami nebuvo, šiluminis punktas remontuojamas nebuvo, atliekant išorinės sienos tvarkymo darbus, jokio šiluminio vamzdyno atsakovė nedemontavo. Teigė, kad ieškovės sprendimas įrengti šildymo sistemą, kurios kaina 10 326,79 Eur, negali būti laikomas racionaliu ir pagrįstu.

7. Trečiasis asmuo R. B. (toliau – ir R. B.) atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka ir mano, jog jis turėtų būti atmestas. Trečiasis asmuo aiškino, kad patalpų nuosavybės teisės perėjimo trečiajam asmeniui metu patalpose nebuvo jokio kito teisėtai užfiksuoto ir teisėtai įrengto ieškovės nurodomo ieškovei neva priklausančio šilumos trasos vamzdžio. Teigė, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, kad viršžeminis šilumos vamzdynas kitam asmeniui priklausančiose patalpose buvo įrengtas ir įrengtas teisėtai, į bylą nepateikė jokio viršžeminio šilumos vamzdyno įrengimo metu patalpų savininku buvusio asmens valią suvaržyti/apriboti jo nuosavybės teisę patvirtinančio įrodymo, t. y. jokio sandorio sudarymo faktą patvirtinančio įrodymo. Pažymėjo, kad nepaneigus jo pozicijos, jog atsakovė/trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atitinkamai nekyla pareiga atlyginti jokios neva ieškovės patirtos žalos. Trečiojo asmens nuomone, pastate esant įrengtai visam pastatui (dviem pastatams) šildyti skirtai šildymo tinklų sistemai, ieškovės sprendimas įrengti šildymo sistemą, kurios kaina 10 326,79 Eur, negali būti laikomas racionaliu ir pagrįstu, o juo labiau tokios išlaidos negali būti atlygintinos. Trečiasis asmuo taip pat kėlė klausimą, kodėl ieškovės patalpų šildymui negali būti naudojama jau jos paties pasirinkimu įrengta šildymo sistema, kainavusi, pasak ieškovės, net 10 326,79 Eur. Manė, kad ieškovė siekia, jog atsakovė įrengtų dar vieną individualią šildymo sistemą, t. y. atstatytų neva buvusį šilumos trasos vamzdyną, todėl ieškovės reikalavimai vienas kitą šalina.

8. Trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Teigė, kad UAB „Edvervita“, norėdama įvesti viršžeminės šilumos trasos įvadą iš šilumos punkto, esančio UAB „Everena“ priklausančiose patalpose, turėtų gauti pastato savininko sutikimą, bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tvirtino, kad atsakovė dėl statybą leidžiančio dokumento turėtų kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją.

9. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio energija“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad viršžeminės trasos įvadas į parduotuvę „Rimi“ Rokiškyje buvo statomas pagal AB „Panevėžio energija“ parengtą projektą 10-2005/1-ŠT. Užsakovas ir statytojas – UAB „Hakonlita“, trečiasis asmuo jokių statybos darbų neatliko. Nurodė, kad ginčo šilumos tinklų statybai 2005 metais statybos leidimas nebuvo reikalingas, tinklai buvo pastatyti pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, buvo perduoti ir pradėti eksploatuoti, paskutinį kartą šiais šilumos tinklais ieškovei šiluma tiekta 2016 metais.

10. Trečiasis asmuo UAB „Hokonlita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nežino, kada ir kokiu pagrindu nupjovė ieškovės statiniui šilumą tiekiantį vamzdyną. Trečiasis asmuo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), laikinai valdė ir naudojo 2000 m. rugpjūčio 8 d. Nuomos sutarties pagrindu. Teigė, kad trečiojo asmens turimais duomenimis jokių šildymo sistemos trūkumų patalpų grąžinimo nuomotojui metu nuomotojas neturėjo. Pasisakydamas dėl 2005 m. patalpose atliktos rekonstrukcijos, pažymėjo, kad visi darbai buvo atlikti teisėtai, laikantis teisės norminių aktų nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, prieš atliekant darbus, buvo gautas reikiamas statybos leidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Edvervita“ iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos atlyginimo, ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra ir nustatyti servitutą atmetė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas sprendė, jog liudytojų nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB „Everena“ vadovo R. B. senelis P. B., su R. B. žinia (leidimu) atliko (organizavo) ginčo šilumos trasos, ėjusios per UAB „Everena“ patalpas, demontavimą. Teismas priėjo išvados, atsakovė UAB „Everena“ ieškovės UAB „Edvervita“ šilumos trasą, kuria buvo tiekiama šiluma į ieškovei priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), demontavo neteisėtai.

13. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog atsakingos už statybų teisėtumą institucijos būtų kėlusios ginčo trasos teisėtumo klausimą, tad ieškovė UAB „Edvervita“, sudarydama pastato nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, neturėjo pagrindo abejoti savo galimybėmis teikti išnuomotam pastatui šilumą, ką ir įsipareigojo sudarytos sutarties 4.1.4. p., o atsakovei demontavus šilumos trasą, šios prisiimtos pareigos ieškovas vykdyti nebegalėjo.

14. Taip pat nurodė, kad byloje nustačius, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose neteisėtai demontavus ir taip sugadinus ginčo šilumos trasą, ieškovė, būdama patalpų nuomos sutartimi (4.1.4.p) įsipareigojusi užtikrinti nuomininkui šilumos tiekimą į išnuomotą pastatą, to dėl demontuotos trasos nebegalėjo atlikti, todėl privalėjo apmokėti paties nuomotojo šilumos sistemos įsirengimo kaštus, ir taip patyrė 10 326,76 Eur nuostolius. Sprendė, kad už šių nuostolių atsiradimą yra atsakinga atsakovė.

15. Dėl kito ieškovės reikalavimo konstatavo, kad Projektas Nr. 10-2005/1 ŠT yra atskiras projektas, o ne projekto Nr. P/0231 dalis, sprendė, kad ginčo šiluminė trasa, kuria buvo tiekiamas šildymas ieškovės pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengta nesilaikant teisės reikalavimų, tad atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovė negali ginti savo teisių, reikalaudama įpareigoti atsakovę atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus.

16. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavime nedetalizavo, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti atsakovė tam, kad atkurtų šilumos tiekimą, sprendė, kad nėra galimybės vertinti, ar šiuo metu, pasikeitus statinių savininkams, būtų objektyviai įmanoma atkurti buvusią trasą, suprojektuotą projekte Nr. 10-2005/1 ŠT.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovės ieškinys, dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas), teismui netenkinus reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos tinklų atstatymo darbus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esminiai teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra ir nustatyti servitutą atmetimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei žalą natūra, įpareigojant atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į Ieškovo patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui šiluma), ir perduoti ieškovei visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją; nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas), paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

19.1. Teigia, kad teismas išnagrinėjo nepareikštą reikalavimą dėl šilumos trasos neteisėtumo, išeidamas už bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Tokiam reikalavimui pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, šilumos trasa pastatyta 2005 metais, todėl toks reikalavimas / atsikirtimas turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Atsakovė reikalavimo pripažinti ieškovės statinį (ginčo šilumos trasą) neteisėtu nereiškė ir žyminio mokesčio neapmokėjo. Toks reikalavimas (trasos pripažinimas neteisėta), kuris turėtų būti atmestas dėl senaties, skundžiamame sprendime tapo motyvu tą trasą neteisėtai / savavališkai demontavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už atliktus neteisėtus veiksmus ir motyvu išvengti pareigos atstatyti sunaikintą svetimą turtą, o asmeniui (ieškovei), kurio turtas neteisėtai sunaikintas, sukėlė neigiamas pasekmes – neteisėtai demontuotas turtas nebus atstatytas. Be to, pasak ieškovės, atsakovei, kaip privačiam asmeniui, nesuteikta teisė pačiam įvertinti kito asmens statybų teisėtumą ir pačiam atlikti tariamai neteisėtos statybos griovimo. Tokie savavališki atsakovės veiksmai sukelia atsakomybę, kuri skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai išspręsta.

19.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismui nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą, atsakovės kaltę preziumuojant, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovę atstatyti sunaikintą ieškovės turtą, t. y. teismas turėjo taikyti įstatymo nustatytus padarinius. To nepadarius, buvo pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas.

19.3. Nors atsakovė atsikirtinėjo į ieškinio reikalavimus, argumentuodama, kad jos atsakomybė dėl šilumos trasos nugriovimo nekyla, nes statinys (šilumos trasa) neva buvo neteisėtas, ieškovės manymu, atsakovė turėjo tai įrodyti, tačiau jokių patikimų įrodymų – jokių savavališkos statybos aktų ar panašaus pobūdžio dokumentų nepateikė. Nurodo, kad liko nepaneigti ieškovės pateikti įrodymai – ginčo šilumos trasos statybos užbaigimo dokumentai. Ieškovė, gindamasi nuo atsakovės atsikirtimo dėl trasos neteisėtumo, pateikė visus turimus statybų proceso dokumentus, ypač baigtinius statybų proceso dokumentus, pagrindžiančius, kad ginčo šilumos trasa buvo įrengta visos parduotuvės rekonstrukcijos metu, o statybos rezultatas priduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent baigtiniai statybų proceso dokumentai (nenuginčyti jokiame teisme ar jokioje statybą kontroliuojančioje valstybės institucijoje) patvirtina, kad ginčo šilumos trasa įrengta teisėtai.

19.4. Pasak ieškovės, visa parduotuvės rekonstrukcija pripažįstama tinkamai atlikta baigtiniu komisijos pasirašytu dokumentu – komisijos 2005 m. rugsėjo 2 d. Maisto prekių parduotuvės PC24 “Rimi” Supernetto“ (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktu (kuris išduodamas po šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti). Parduotuvės rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti akto 9 punkte nurodoma: „lauko inžineriniai tinklai ir statinio inžinerinė įranga (šilumos) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, ir pripažintos tinkamomis naudoti. Tai liudija aktai, išvardyti šio akto 3 priede“; 8 punkte nurodoma: „projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, kurie išvardinti šio akto 2 priede“. Taigi, rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti akte minimi vidaus ir lauko šilumos inžineriniai tinklai, kas taip pat pagrindžia, jog parduotuvės šilumos dalis buvo planuota projektuoti, projektuota ir figūruoja statybų baigiamuosiuose dokumentuose.

19.5. Pažymi, kad nenuginčijus skunde nurodytų baigiamųjų statybos proceso dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, išvada dėl statybų neteisėtumo yra nepagrįsta ir negalėjo būti padaryta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino baigtinių šilumos trasos įrengimo ir visos parduotuvės rekonstrukcijos dokumentų ir padarė nepagrįstą išvadą.

19.6. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio kolegija dabartines atsakovės patalpas, kuriose buvo įrengta šilumos trasa, patikėjimo teise valdė ir naudojosi nuo 2003 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 15 metų. Pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino, kad Panevėžio kolegijos suderinimą įrengti šilumos trasą davė jos Ūkio dalies vadovas, o Panevėžio kolegija dar 13 metų po to suderinimo ir trasos įrengimo naudojosi patalpomis, kuriose buvo įrengta trasa ir jokių pretenzijų dėl trasos įrengimo nereiškė.

19.7. Mano, kad taip pat svarbu tai, jog byloje esantis išrašas su istorija patvirtina, kad ieškovės pastatui juridinis faktas apie tai, kad pastarasis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, įregistruotas Kultūros paveldo departamento pranešimu ir galioja nuo 2009 m. birželio 8 d., t. y. 4 metai po rekonstrukcijos. Atkreipė dėmesį, kad juridinio fakto apie tai, kad atsakovės pastatas būtų kultūros vertybių teritorijoje, nėra registruoto iki šiol. Taigi, skundžiamo sprendimo motyvai tiek, kiek jie susiję su projekto derinimu su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ar to trūkumais, nepagrįsti bylos duomenimis.

19.8. Ieškovė pažymi, kad ji nereikalavo, kad atstatytas šilumos tinklų vamzdynas būtų toks, koks buvo 2005 m. techniniame projekte. Ieškovė reikalavo tik to, kad šilumos trasa būtų jungiama prie esamo įvado, esančio šilumos punkte, priklausančiame atsakovei nuosavybės teise. Mano, kad teismo įpareigojimas atstatyti sunaikintą turtą, kaip ir ieškovės reikalavimas tokį įpareigojimą nustatyti, negali būti konkretesnis. Toks įpareigojimas būtų aiškus ir pakankamai konkretus ir turėtų būti įgyvendinamas laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybą, reikalavimų.

20. Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovė, prašydama panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Edvervita“ ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. priteista ieškovei iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą - UAB „Edvervita“ ieškinį atmesti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

20.1. Atsakovė teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančias patalpas 2019 m. remontavo, tačiau jokie remonto darbai, susiję su šilumos tiekimo infrastruktūra, atliekami nebuvo. Šiluminis punktas remontuojamas nebuvo. Atliekant išorinės sienos tvarkymo darbus, jokio šiluminio vamzdyno atsakovė nedemontavo. Mano, kad susidaro paradoksali situacija, kai ieškovė kaltina atsakovę vamzdyno pašalinimu iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, nors atsakovei patalpos nuosavybės teise priklauso tik nuo 2019 m. sausio 21 d., o kada laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovės patalpoms šilumos tiekimas tapo negalimu, ieškovei nėra žinoma.

20.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė prieštaringas išvadas, kadangi konstatavo, jog ginčo šiluminė trasa, kuria buvo tiekiamas šildymas ieškovės pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. nustatė, jog ginčo šiluminė trasa buvo pastatyta savavališkai, tačiau patenkino ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priteisus ieškovei žalos atlyginimą už tariamai atsakovės sunaikintą šilumos trasą, buvo sukurta situacija, kai ieškovė iš savo neteisėtų veiksmų įgijo naudos, nors pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

20.3. Nurodo, kad ieškovė nuosavybės teisės į šilumos trasą, tai pat savininko teisių bei savininko teisių garantijų neįgijo, dar daugiau, ieškovė netgi neturėjo teisės tokiu statiniu naudotis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju nustatęs, jog šilumos trasa buvo įrengta neteisėtai, t. y. savavališkai – nesant statybą leidžiančio dokumento, tačiau priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą, nepagrįstai gynė ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teises, nors ieškovė nuosavybės teisės į ginčo šilumos tinklus niekada nebuvo įgijusi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad jokių lėšų į ginčo šilumos trasos statybą neinvestavo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, jog įgaliojimo pagrindu darbus atliko UAB „Hakonlita“, įgaliojimai dėl naujo turto sukūrimo nebuvo suteikti.

20.4. Be to, nurodo, kad ieškovei neturint ir byloje nesant duomenų nuo kada tiksliai ieškovės patalpoms negali būti užtikrinamas šilumos tiekimas, kadangi puspenktų metų jos patalpoms šilumos tiekimo poreikio nebuvo (nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.), akivaizdu, kad šilumos tiekimo vamzdynas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki patalpas įsigyjant trečiajam asmeniui R. B. galėjo būti išmontuotas bet kada.

20.5. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų, kurie iš esmės visi buvo šališki, susiję su ieškove, parodymų pagrindu padarė išvadą, jog, neva, atsakovė neteisėtai demontavo šilumos trasą. Išorinė namo siena, nuo kurios, ieškovės teigimu, buvo pašalintas šilumos vamzdis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems patalpų savininkams, todėl šiuo atveju atsakovės atsakomybė negali būti kildinama iš generalinio delikto, kas reiškia, jog ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad šilumos vamzdį nuo išorinės sienos pašalino būtent atsakovė. Tuo tarpu byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti minėtą aplinkybę, beje, ir negali būti, kadangi nei trečiojo asmens R. B., nei atsakovės tai nebuvo padaryta.

20.6. Pasisakydama dėl priteistos žalos sumos, t. y. 10 326,79 Eur, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklausus A. G., t. y. IĮ „Plieninė sklendė“, kuri atliko šildymo sistemos įrengimo darbus, vadovą, paaiškėjusią aplinkybę, jog didelė darbų dalis turėjo būti atlikta dėl ieškovo patalpų/šildymo sistemos nepriežiūros, t. y. ieškovui nenaudojus šildymo sistemos ilgiau kaip 4 metus, dėl ko šildymo sistema/radiatoriai ir kiti vamzdžiai bei jų dalys užšalo ir tapo netinkami naudoti.

21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Everena“ prašo apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju, šilumos tinklų vamzdyno statybos darbų, atliktų pagal į bylą pateiktą 2005 m. Šilumos tinklų techninio projekto ruošinį (nebaigto techninio projekto ištrauką), teisėtumas buvo ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo šilumos trasos teisėtumo klausimą bei nustatęs, kad ieškovė ginčo šiluminę trasą įrengė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (savavališkai, neturėdama statybos leidimo), atmetė ieškovės reikalavimą dėl buvusios iki tariamo teisės pažeidimo padėties atkūrimo. Pasak atsakovės, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas atkurti buvusią iki tariamo teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti ginčo šilumos trasą į iki tariamo pažeidimo buvusią padėtį, reiškia, kad turėtų būti pastatytas neteisėtas statinys, kas yra neįmanoma. Tuo tarpu visiškai naujos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, šilumos trasos pastatymas neatitiktų ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo - atkurti buvusią iki tariamo teisės pažeidimo padėtį.

22. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Everena“ apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad statyba yra teisėta, kol nėra įrodyta priešingai. Ginčo šilumos trasos statybos užbaigimo dokumentai nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, o byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui teigti, jog ieškovė įrodė, kad trasa egzistavo patalpų perdavimo atsakovei metu, vadinasi, seka ir išvada, kad atsakovė ją nugriovė/išardė, valdydama patalpas.

23. Trečiojo asmens R. B. atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašoma ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytais argumentais. Pasisakydamas dėl atsakovės apeliacinio skundo, nurodo, kad su atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutinka, juos iš esmės pakartodamas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ginčo esmės

25. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Ieškovė patikslintu ieškiniu galutinai suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui žalą natūra, įpareigojant atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ieškovės patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui šiluma), ir perduoti ieškovei visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją; 3) nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovui priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas).

27. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė savavališkai pašalino jos patalpose ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorėje buvusius ieškovės šilumos tiekimo vamzdžius, kurie buvo nutiesti pagal 2005 m. šilumos tinklų projektą, parengtą 2005 m. rekonstruojant ieškovės patalpas, dėl ko ieškovė neteko galimybės šildyti savo patalpų centralizuotu būdu. Be to, ieškovė teigė patyrusi nuostolių, kai siekiant vykdyti patalpų nuomos sutartį, teko įsirengti laikiną šildymo sistemą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad nėra aišku kas pašalino karšto vandens tiekimo trasą, kuria buvo tiekiamas šildymas ieškovės patalpoms, atsakovė neigė ieškovės nurodomas aplinkybes, tuo pačiu atsikirto, kad minėta trasa buvo įrengta neteisėtai, todėl ieškovė negali prašyti atstatyti neteisėtai įrengtus vamzdžius.

28. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir priteisdamas ieškovei UAB „Edvervita“ iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavo, kad, apžiūrėjus ginčo patalpas vietoje, nustatyta, jog ieškovei šildymą tiekę vamzdžiai nupjauti, o trasa buvo demontuota patalpas iš VĮ Turto banko jau įsigijus trečiajam asmeniui R. B. (2018 m. liepos mėn.) ir jas perleidus 2019 m. sausio 21 d. atsakovei UAB „Everena“. Teismas sprendė, kad įvertinus bylos aplinkybes ir liudytojų parodymus, labiau tikėtina, jog UAB „Everena“ vadovo R. B. senelis P. B., su R. B. žinia (leidimu) atliko (organizavo) ginčo šilumos trasos, ėjusios per UAB „Everena“ patalpas, demontavimą. Nors atsakovė teigė, kad trasa buvo įrengta neteisėtai, bylos duomenimis nustatyta, kad šilumą ieškovės pastatui AB „Panevėžio energija“ tiekė iki 2016 m. balandžio 18 d., o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakingos už statybų teisėtumą institucijos būtų kėlusios ginčo trasos teisėtumo klausimą, todėl ieškovė UAB „Edvervita“, sudarydama pastato nuomos sutartį su UAB „Domimaks“ neturėjo pagrindo abejoti savo galimybėmis teikti išnuomotam pastatui šilumą, tačiau atsakovei demontavus šilumos trasą, šios prisiimtos pareigos ieškovė vykdyti nebegalėjo.

29. Visgi, atmesdamas likusius reikalavimus dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra ir nustatyti servitutą, teismas nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ 2005 m. techninis projektas (viršžeminės šilumos trasos įvadas ir šilumos punktas į parduotuvę „Rimi“, (duomenys neskelbtini)) Nr. 10-2005/1 ŠT yra atskiras projektas, o ne projekto Nr. P/0231 dalis, jam leidimas nebuvo išduotas, jis nebuvo derintas su Panevėžio kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniu padaliniu, todėl sprendė, kad ginčo šiluminė trasa, kuria buvo tiekiamas šildymas ieškovės pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengta nesilaikant teisės reikalavimų. Dėl to teismas laikė pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė negali ginti savo teisių, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus.

30. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė, iš jų matyti, kad iš esmės yra skundžiamas visas teismo sprendimas, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys ne atskirai dėl kiekvieno iš apeliacinių skundų, bet, vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, abiejų šalių apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus vertins kompleksiškai.

Dėl viršžeminės šilumos trasos įvedimo teisėtumo į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal AB „Panevėžio energija“ 2005 m. techninį projektą Nr. 10‑2005/1 ŠT

31. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šilumos trasa į ieškovei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), buvo atvesta 2005 m., nekilo ginčo, kad ši trasa funkcionavo ir ieškovės patalpoms centralizuotas šildymas buvo tiekiamas iki 2016 m. balandžio 18 d. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad trasos vamzdžiai, ėję per atsakovės patalpas ir pastato unikaliu numeriu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išorinę sieną, šiuo metu yra pašalinti ir galimybės tiekti šildymą ieškovės statiniui nuo atsakovės patalpose esančio šilumos punkto nėra.

32. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teigiant, kad būtent atsakovė pašalino minėtus vamzdžius, atsakovė nuo ieškovės reikalavimų gynėsi argumentais, kad trasa buvo įrengta neteisėtai. Šiems atsakovės argumentams, taip pat ir trečiojo asmens Savivaldybės argumentams iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šilumos trasos projektui, kaip tokim, nebuvo gautas statybos leidimas, be to, teismas sprendime nurodė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad projektinėje dokumentacijoje nėra tam tikrų asmenų bei institucijų parašų / suderinimų, kurių plačiau neargumentavo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, byloje esančią projekto Nr. P/0231 „PC 24 „RIMI SUPERNETTO“ (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, liudytojo P. D., trasos projektavimo ir statybos metu buvusio AB „Panevėžio energija“ technikos direktoriumi, parodymus 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, su skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl trasos neteisėtumo nesutinka.

34. Visų pirma, byloje nustatyta, kad pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. gegužės 6 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IRRŠ-1763 pagrindu įregistruota UAB „Edvervita“ nuosavybe, tai yra ieškovės patalpos, į kurias yra nutrūkęs šilumos tiekimas iš atsakovės patalpose esančios šilumos punkto. Administracinių patalpų ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, pasirašyta 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas ir R. B., negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos 4B4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigytos R. B., laimėjus viešą turto aukcioną, o atsakovės UAB „Everena“ nuosavybės teisė į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. sausio 21 d. Akcijų pasirašymo sutarties Nr. 424 pagrindu. Šiose atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra patalpa, kurioje įrengtas šilumos punktas, 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte pažymėtas sutartiniu ženklu „9a“, iš kurio per kitas atsakovei priklausančias patalpas (pažymėtas sutartiniais ženklais, „10a“, „11a“, „12a“) ir per atsakovei priklausančių patalpų išorinę sieną vamzdžiais ieškovei buvo tiekiamas šildymas.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad 2005 m. buvo atliekama ieškovės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija pagal AB „Panprojektas“ parengtą projektą Nr. P/0231 „PC 24 „RIMI SUPERNETTO“ (duomenys neskelbtini). Užsakovas – UAB „Hakonlita“. Minėto projekto kopijos yra byloje, tačiau 5 dalis (tomas), pavadinimu „Lauko šilumos tinklai“ teismui nepateikta. Ieškovė savo reikalavimus ir šilumos tinklų trasos teisėtumą grindė AB „Panevėžio energija“ 2005 m. techniniu projektu (viršžeminės šilumos trasos įvadas ir šilumos punktas į parduotuvę „Rimi“, (duomenys neskelbtini)) Nr. 10-2005/1 ŠT.

36. Savivaldybės 2005 m. gegužės 16 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvado 2 punkte nurodytos projektavimo techninės sąlygos, o 2.3. punkte nurodyta, kad šilumos energijos tiekimo sąlygos yra 7 ir 8 prieduose. 7 priede nurodytos Pastato šilumos (karšto vandens) įrenginių įrengimo projektavimo sąlygos Nr. R-610, išduotos 2005 m. gegužės 16 d. AB „Panevėžio energija“.

37. 2005 m. rugpjūčio 2 d. Šilumos punkto įrangos pastate (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad šilumos punktas buvo įrengtas pagal 2005 m. liepos 8 d. statybos leidimą. 2005 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašyti: Termofikacinio vandens vamzdyno montavimo kokybės pažymėjimas, Vamzdyno hidraulinio bandymo aktas, Vamzdynų praplovimo aktas ir paslėptų darbų aktas.

38. 2005 m. rugpjūčio 24 d. surašyta AB „Panevėžio energija“ pažyma dėl darbų užbaigimo Nr. 102-1642, kuri patvirtina, kad viršžeminė šilumos trasa buvo sumontuota pagal Pastato šilumos (karšto vandens) įrenginių įrengimo projektavimo sąlygas Nr. R-610, išduotas 2005 m. gegužės 16 d. ir pagal AB „Panevėžio energija“ projektą 10-2005/1-ŠT. Svarbu tai, kad kaip jau nurodyta anksčiau, Pastato šilumos (karšto vandens) įrenginių įrengimo projektavimo sąlygos Nr. R-610 buvo nurodytos būtent pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto Nr. P/0231 „PC 24 „RIMI SUPERNETTO“ (duomenys neskelbtini) projektavimo techninėse sąlygose ir neabejotinai yra neatsiejama šio rekonstrukcijos projekto sudėtinė dalis, patvirtinanti, kad AB „Panevėžio energija“ projektas 10-2005/1-ŠT buvo ne atskiras projektas, kuriam buvo reikalingas atskiras statybos leidimas, bet rekonstrukcijos projekto Nr. P/0231 viena iš sudėtinių dalių, kuriam atskiras leidimas nebuvo reikalingas. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė AB „Panevėžio energija“ atstovas, kurio teiginius patvirtina ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies nuostata bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 14 punkto nuostata, kad visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms), tarp jų ir laikiniems statiniams (statomiems statybos reikmėms), taip pat visoms statybos rūšims, numatytoms statinio projekte (naujų statinių statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui, griovimui, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams), išduodamas vienas statybos leidimas. Tai reiškia, kad pagal projektą Nr. P/0231 2005 m. liepos 8 d. išduotu statybos leidimu buvo leista statyti tai, kas numatyta projekte, jo projektavimo sąlygose, t. y. įskaitant ir viršžeminius šilumos tinklus.

39. Byloje yra duomenys, kad Valstybinė energetikos inspekcija 2005 m. rugpjūčio 24 d. surašė Šilumos įrenginių būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 05-79 R, kurioje nurodoma: „viršžeminės trasos įvado į parduotuvę „RIMI“ (duomenys neskelbtini) įrenginiai sumontuoti pagal AB „Panevėžio energija“ projektą 10-2005/1-ŠT ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį“.

40. Ginčui aktualiu metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6 punkte buvo nurodyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus, o 10.3 punkte nurodyta, kad energetikos inžinerinius statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias skiria Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos. Maisto prekių parduotuvė PC 24 „RIMI SUPERNETTO“ (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, komisijos buvo pripažinta tinkama naudoti 2005 m. rugsėjo 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jame nurodyta, kad statyba vyko 2005 m. liepos 8 d. išduoto statybos leidimo pagrindu.

41. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal aptartą projektą įrengta šilumos trasa ieškovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms buvo tiekiama (ar bent jau buvo galimybė ją tiekti) daugiau nei 10 metų, byloje nėra duomenų, kad dėl šios trasos ieškovė ar kompetentingos institucijos buvo gavusios skundų, kad buvo kvestionuojamas trasos įrengimo teisėtumas, trasos tiesimui buvo praeitos visos statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros, ji pripažinta tinkama naudoti, todėl atsakovės teiginiai dėl trasos neteisėtumo laikytini neįrodytais.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo šilumos tinklų trasa buvo įrengta teisėtai, pagal pastato rekonstrukcijos projektą, pagal projekto dalį, pagal 2005 m. liepos 8 d. išduotą statybos leidimą. Svarbu tai, kad, kaip nurodoma ir ieškovės apeliaciniame skunde, atsakovė reikalavimo pripažinti parduotuvės PC 24 „RIMI SUPERNETTO“ rekonstrukciją, ginčo šilumos tinklų trasos statybą neteisėta ar kitų su tuo susijusių reikalavimų nereiškė, todėl byloje surinkus pakankamai rašytinių įrodymų (statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai), kurie nėra panaikinti ar nuginčyti, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šilumos trasos projektui nebuvo gautas statybos leidimas, teisėta ir pagrįsta.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

43. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikšdama du reikalavimus – dėl nuostolių atlyginimo ir dėl žalos atlyginimo natūra.

44. Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškovės reikalavimą tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Everena“ 10 326,79 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Everena“ ieškovės UAB „Edvervita“ šilumos trasą, kuria buvo tiekiama šiluma į ieškovei priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), demontavo neteisėtai, o ieškovė, būdama patalpų nuomos sutartimi įsipareigojusi užtikrinti nuomininkui šilumos tiekimą į išnuomotą pastatą, to dėl demontuotos trasos nebegalėjo atlikti, todėl privalėjo apmokėti paties nuomotojo šilumos sistemos įsirengimo kaštus, ir taip patyrė 10 326,76 Eur nuostolius, sprendė, kad už šių nuostolių atsiradimą yra atsakinga atsakovė.

45. Su šia sprendimo dalimi nesutinka atsakovė, teigdama, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė pašalino ginčo trasą, kuria ieškovės pastatui buvo tiekiamas šildymas, be to, atsakovė nesutinka ir su priteistų nuostolių dydžiu, teigdama, kad teismas neanalizavo iš ko susideda ieškovės, neva, patirti nuostoliai.

46. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Nagrinėjamu atveju, atsakovė bet kokius savo neteisėtus veiksmus neigė, teigdama, kad šiluma ieškovės patalpoms nebuvo tiekiama nuo 2016 m., todėl nėra aišku kada šilumos tiekimas tapo nebeįmanomas, nėra nustatyta kas ir kada pašalino ieškovei šilumą tiekusius vamzdžius. Tačiau, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

48. Pažymėtina, kad 2020 m. – 2021 m. vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40515-20, kuriame užfiksuoti liudytojų parodymai yra pateikti į šią bylą ir vertintini kartu su kitais įrodymais, liudytojai, t. y. namo, kuriame yra atsakovės patalpos, gyventojai, savininkai bei santechnikas, prižiūrintis šilumos punktą, nurodė, jog atsakovė remontavo savo patalpas ir tvarkė pastato sieną. Tokius parodymus ikiteisminiame tyrime davė S. D., nurodęs, kad namo vidinio kiemo siena buvo remontuojama 2020 m. pavasarį, buvo remontuojamos ir R. B. patalpos, J. V., apklausiamas 2020 m. spalio 15 d., nurodė, kad vamzdžius šilumos punkte matė prieš maždaug pusantrų metų, vėliau jie buvo nupjauti, M. D. nurodė, kad maždaug 2020 m. vasarą buvo tinkuojama „B. priklausanti“ vidiniame kieme esanti namo siena. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė remontavo savo patalpas, matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio 22 d. sudarė statybos sutartį su A. A. įmone Santechma, atsakovės patalpos buvo remontuojamos nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gegužės mėn.

49. Iš byloje esančios VĮ Turto bankas 2017 m. spalio 18 d. atliktos vietos apžiūros, VĮ Turto banko atliekant turto vertinimą prieš parduodant atsakovei šiuo metu priklausančias patalpas padarytų ir prie turto vertinimo dokumentų pridėtų nuotraukų matyti, kad prieš parduodant turtą, ieškovei šilumą tiekiantys vamzdžiai buvo tiek pastato viduje, tiek ir išorėje.

50. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nors konkrečių atsakovės veiksmų, jų atlikimo laiko šioje byloje nėra nustatyta, iš esamų įrodymų visumos nustačius, kad ginčo šilumos trasos vamzdžiai buvo pašalinti ne anksčiau kaip po 2019 m., t. y. patalpoms jau esant atsakovės nuosavybėje, esant duomenims, kad būtent tuo laikotarpiu atsakovė remontavo tiek savo patalpas, tiek pastato sieną, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog už ginčo šilumos trasos išmontavimą yra atsakinga būtent atsakovė.

Dėl žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimų kvalifikavimo

51. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad ginčo šilumos trasa buvo įrengta neteisėtai, dėl likusių ieškovės reikalavimų – žalos priteisimo natūra bei servituto nustatymo nebepasisakė, t. y. iš esmės šių reikalavimų pagrįstumas byloje nebuvo įvertintas.

52. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

53. CK

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

55. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

56. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, jog siekiant įvykdyti sudarytą nuomos sutartį, ji buvo priversta sumokėti nuomininkui už įrengtą laikiną šildymo sistemą ieškovės patalpose, kuri užtikrino šilumos tiekimą 2020 – 2021 metų šildymo sezono metu, pateikė teismui sąmatą, pažymą apie atliktus darbus, darbų atlikimo aktą, sąskaitas faktūras, mokėjimų duomenis, įrodančius, kad ieškovė nuomininkei UAB „Domimaks“ sumokėjo 10 326,79 Eur už šildymo sistemos įrengimą. Tenkindamas šią dalį ieškinio teismas priteisė ieškovei visą reikalautą sumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas byloje nesivadovavo žalos nustatymo ir apskaičiavimo taisyklėmis, nes neįvertino visų žalos padarymo ir jos dydžiui reikšmingų aplinkybių.

57. Svarbu tai, kad ieškovei priteisiant žalą nebuvo vertinama ta aplinkybė, kad šilumos tiekimas ieškovės patalpoms buvo nutrauktas 2016 m. balandžio 18 d., kai ieškovės nuomininkės prašymu buvo nutraukta šilumos tiekimo sutartis, buvo surašytas aktas dėl šiluminės energijos nutraukimo, jame nurodyta pastaba, kad „atjungta iš trasos užsukant ventylius“ (taip nurodyta akte). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad iki tarp šalių 2020 metais kilusio ginčo šiluminė energija į ieškovės pastatą nebebuvo tiekiama. Pirmosios instancijos teisme apklausus ieškovės nurodomos kaip laikinos šildymo sistemos įrengimo darbus atlikusios įmonės vadovą A. G. liudytoju paaiškėjo, kad kai kurie darbai buvo atlikti dėl to, kad šildymo sistema buvo ilgai neprižiūrima, patalpos nešildytos. Be to, liudytojas parodė, kad IĮ „Plieninė sklendė“ ieškovės pastate įrenginėjo katilinę – statė elektrinius pečius, keitė radiatorius, vamzdyną ir pan.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo atskleistos aplinkybės, kokiu būdu 2016 m. balandžio 18 d. ieškovės pastatui buvo nutrauktas šiluminės energijos tiekimas ir ar pati ieškovė nesiekė atsisakyti centrinio šildymo, taip pat nebuvo nustatyta, kokią įtaką nutrauktas šiluminės energijos tiekimas (tai yra ilgalaikis ieškovės patalpų nešildymas) turėjo ieškovės prašomo priteisti 10 326,79 Eur nuostolių atlyginimo dydžiui. Todėl šioje byloje sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos (nuostolių), susijusių su kitos šildymo sistemos įrengimu ieškovės patalpose, atlyginimo, turi būti aiškinamasi, kokie konkretūs darbai objekte buvo atlikti ir kurie iš tų darbų yra priežastiniu ryšiu susiję būtent su ginčo šiluminės trasos vamzdžių pašalinimu.

59. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nenustačius, kokie konkretūs šildymo sistemos įrengimo darbai, už kurių atlikimą ieškovė prašė priteisti 10 326,79 Eur nuostolių atlyginimą, buvo atlikti ieškovės pastate, kokia šildymo sistema buvo įrengta, ar ji tik laikina, kaip nurodo ieškovė, ar visgi alternatyvi, kaip teismo posėdyje parodė liudytojas R. M., UAB „Domimaks“ direktorius, teigdamas, kad nuomininkas sudarė sutartį su IĮ „Plieninė sklendė“ dėl alternatyvios šildymo sistemos įrengimo. Pažymėtina, jog trečiojo asmens R. B. procesiniuose dokumentuose buvo argumentuojama, kad ieškovė, pati įsirengusi kitą šildymo sistemą, iš esmės siekia įsirengti dar vieną individualią šildymo sistemą, t. y. atstatyti buvusį šilumos trasos vamzdyną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, siekiant nustatyti teisingą žalos atlyginimą, parinkti teisingą žalos atlygimo būdą, svarbu nustatyti, kokia šildymo sistema – laikina ar alternatyvi, yra įrengta ieškovės pastate, ar ieškovė, įsirengusi kitą šildymo sistemą, nesiekia turėti dviejų alternatyvių patalpų šildymo būdų. Būtent šios aplinkybės nustatymas gali lemti ieškovės antrojo reikalavimo – dėl žalos atlyginimo natūra, tenkinimo galimybes.

60. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antrasis ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei žalą natūra, įpareigojant atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus ir perduoti ieškovei visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją turi negatorinio ieškinio elementų (CPK 4.98 straipsnis).

61. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus.

62. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, pareiškusi atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo natūra, nesiremia aplinkybėmis, kad ji žalą patyrė būtent dėl vamzdžių, kaip tokių, netekimo, byloje apskritai nebuvo įrodinėjama, kad ginčo trasos vamzdžiai nuosavybės teise priklausė ieškovei ir kad juos išmontavus ieškovė patyrė žalą dėl turto netekimo ar sugadinimo. Iš ieškinį grindžiančių aplinkybių matyti, kad ieškovė savo teisių pažeidimą sieja su galimybės naudoti savo daiktą pagal paskirtį netekimu dėl to, kad buvo pašalinti šiluminę energiją tiekę vamzdžiai.

63. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių (tuo pačiu ir išvardintų aukščiau), gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimui pašalinti – ar būtina atstatyti, jei tam yra galimybė, pašalintus vamzdžius, ar pakanka savininkui kompensuoti nuostolius, atlyginti žalą ir pan.

65. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimu dėl servituto nustatymo prašo nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas). Pagal CK 4.126 straipsnio 2 dalį, kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali daikto savininkas ar valdytojas, t. y. tik daikto savininkas ar valdytojas, turintis savarankišką ar išvestinę daiktinę teisę, gali reikalauti servituto nustatymo. Todėl bylose dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, be kita ko, turi būti patikrinta, ar subjektas, reiškiantis ieškinį nustatyti servitutą, yra daikto (nagrinėjamu atveju šilumos vamzdyno, kurio įrengimo/ atstatymo teismui pareikštu ieškiniu reikalauja ieškovė) savininkas ar valdytojas, kuris apskritai turi teisę kreiptis dėl servituto nustatymo.

66. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

67. Nustačius, kad šioje byloje, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, jog ginčo šilumos trasa buvo įrengta neteisėtai, nebuvo pasisakyta dėl visų ieškinio reikalavimų, iš esmės nebuvo atskleista, ko ieškiniu iš tikrųjų siekia ieškovė – ar žalos atlyginimo ir/ar nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, nors ir pagrįstai konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su šiluminės trasos dalies išmontavimu, tačiau nebuvo nustatytos aplinkybės dėl atsakovei padarytos žalos realumo, jos dydžio, spręstina, kad nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

68. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnis) bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai), kas lėmė, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi įrodymų rinkimas, tyrimas ir jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

69. Kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė