Civilinė byla Nr. eB2-140-739/2024
Teisminio proceso Nr.2-59-3-00166-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ 2023 m. spalio 26 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ nemokumo administratoriaus Pauliaus Vinklerio skundą suinteresuotiems asmenims kreditoriams D. Š., P. S. ir kreditoriaus P. S. skundą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Korinas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ (toliau – ir UAB “Korinas”, ir Bendrovė) nemokumo administratorius Paulius Vinkleris (toliau – ir nemokumo administratorius) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. UAB “Korinas” kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) nutarimą, priimtą antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, ir priimti nutartį patvirtinti Bendrovės administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymą – tai yra patvirtinti UAB “Korinas” 8 850 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidas nuo teismo nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratoriui teisę skirstyti išlaidų sumas pagal poreikį neviršijant bendros patvirtintos išlaidų sumos, taip pat skunde išdėstė savo nuomonę, kad teismas turėtų įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą išmokėjimo tvarkos patvirtinimo.
Pareiškėjas kreditorius P. S. (toliau – ir kreditorius, ir P. S.) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. UAB “Korinas” kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus aštuntuoju ir devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais.
Civilinės bylos pagal nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus P. S. skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Laimanto Misiūno 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo sujungtos į vieną bylą, civilinei bylai suteikiant Nr. eB2-369-739/2023 (naujas civilinės bylos Nr. eB2-140-739/2024). Taip pat Panevėžio apygardos teismas UAB „Korinas“ bankroto byloje Nr. eB2-162-739/2023 (naujas civilinės bylos Nr.eB2-65-739/2024) gavęs 2023 m. spalio 23 d. bankrutuojančios UAB „Korinas” pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą ir nustatęs, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkės devintuoju klausimu priimtas nutarimas galimai prieštarauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktui bei, kad iki kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo termino pabaigos teisme negauta skundų dėl susirinkimo nutarimų panaikinimo, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė inicijuoti šio klausimo sprendimą. Paaiškėjus, kad nemokumo administratoriaus UAB „Korinas“ bankroto byloje teismui pateiktame UAB „Korinas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokole dėl rašymo apsirikimo buvo neteisingai įrašyta šio susirinkimo vykimo data ir kad faktiškai susirinkimas įvyko ne 2023 m. spalio 23 d., bet 2023 m. spalio 26 d., bei teismui priėmus prieš tai nurodytų pareiškėjų skundus dėl šio susirinkimo nutarimų, tarp jų ir susirinkimo darbotvarkės devintuoju klausimu priimto nutarimo, panaikinimo, teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė teismo inicijuotą klausimą dėl 2023 m. spalio 26 d. pirmojo UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo spręsti kartu su teismui pateiktais skundais dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. eB2-140-739/2024.
Nemokumo administratoriaus skundo paaiškinimų santrauka
Nemokumo administratorius teismui pateiktame skunde paaiškino, kad 2023 m. spalio 26 d. UAB “Korinas” kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu, už šį nutarimą balsuojant kreditorei D. Š., turinčiai 99,17 proc. balsų, kurios reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, priėmė nutarimą patvirtinti UAB “Korinas” bankroto administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią bankroto administravimo išlaidas sudaro 3650 Eur UAB “Korinas” bankroto byloje 2023 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintas bazinis atlygis nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą; o kitos bankroto administravimo išlaidos visam jo laikotarpiui, tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų atlikimo išlaidos sudaro 500 Eur; pašto, kanceliarinės išlaidos, banko mokesčiai – 50 Eur; archyvo sutvarkymo išlaidos - 300 Eur, teisinių paslaugų išlaidos, jeigu bus poreikis kreiptis į teismą – po 100 Eur už valandą. Nemokumo administratoriaus nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, šiurkščiai pažeidžia nemokumo administratoriaus teises ir interesus, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, nes patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra aiškiai per maža, nesudaro galimybės tinkamai vykdyti bankroto procesą, neskatina nemokumo administratoriaus bankroto proceso veiksmų vykdyti tinkamai ir operatyviai. Todėl nemokumo administratorius prašo teismo panaikinti priimtą nutarimą ir pačiam teismui patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą (siūlymą), tai yra bendrai 8 850 Eur sumai.
Nemokumo administratoriaus skunde taip pat išdėstė argumentus dėl kreditorių susirinkimo sprendimo šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių nutarimas nebuvo priimtas, nes kreditorė D. Š., turėdama balsų daugumą ir nenurodydama jokių motyvų, raštu balsavo “prieš” nemokumo administratoriaus pasiūlymą patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką. Nemokumo administratorius skunde išdėstė savo nuomonę, kad šiuo atveju teismas turi įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą ir patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką pagal nemokumo administratoriaus siūlymą. Tačiau atskiruoju skundu nemokumo administratorius galutinai suformulavo tik vieną reikalavimą teismui – tai yra panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu.
Kreditoriaus P. S. skundo ir atsiliepimo į nemokumo administratoriaus skundą paaiškinimų santrauka.
Kreditorius P. S. teismui pateiktame skunde paaiškino, kad jis nesutinka su 2023 m. spalio 26 d. UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo nutarimais, priimtais aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais. Skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais, kurie buvo priimti kreditorės D. Š., turinčios balsų daugumą, balsais, nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių teisiškai įvertinti UAB “Korinas” sandorius ir teismui pateikti ieškinį dėl UAB “Korinas” bankroto pripažinimo tyčiniu bei atsakingo už jį asmens nustatymo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo bei įskaityti UAB “Korinas” skolininkės D. Š. bei kreditorės D. Š. priešpriešinius reikalavimus, iš jų atėmus UAB “Korinas” pirmos eilės kreditoriams mokėtiną sumą (1298, 01 Eur P. S. ir 446,67 Eur VSDFV Panevėžio skyriui, viso 1744,68 Eur). Kreditorius P. S. skunde paaiškino, jog kreditorių susirinkimas neteisėtai priėmė skundžiamus nutarimus, nes klausimai, dėl kurių sprendė susirinkimas, nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, dėl to susirinkimas negalėjo dėl jų priimti sprendimų, nes jame nedalyvavo visi kreditoriai. Taip pat skunde P. S. paaiškino, jog skundžiami nutarimai yra visiškai nepagrįsti, nes nėra jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl UAB “Korinas” bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato galimybės bankroto procese įskaityti priešpriešinius skolininko ir kreditoriaus reikalavimus. Kreditorius P. S. atsiliepime į nemokumo administratoriaus skundą išdėstė savo poziciją dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju, aštuntuoju ir devintuoju klausimais priimtų nutarimų panaikinimo dėl jų nepagrįstumo ir procedūrinių pažeidimų.
Nemokumo administratorius atsiliepimo į P. S. skundą nepateikė.
Kreditorės D. Š. atsiliepimų į skundus paaiškinimų santrauka.
Atsiliepimuose į nemokumo administratoriaus ir P. S. skundus suinteresuotas asmuo kreditorė D. Š. (toliau – ir kreditorė D. Š.) paaiškino, kad nėra pagrindo tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymą, kadangi nemokumo administratorius prašo patvirtinti nepagrįstai dideles bankroto proceso adminstravimo išlaidas ir jų nepagrindė jokiais skaičiavimais. Nemokumo administratoriaus nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į nedidelę UAB “Korinas” dokumentų apimtį, į tai, kad ilgą laiką Bendrovė nebevykdė ūkinės veiklos, į tai, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo sutvarkyta, nemokumo administratoriaus prašomos tvirtinti 900 Eur išlaidos buhalterinei apskaitai yra per didelės. Kadangi archyvui perduotini dokumentai taip pat yra nedidelės apimties, tai nemokumo administratoriaus archyvo sutvarkymui nurodytos 1800 Eur sąnaudos viršija realias išlaidas. Nesant duomenų, kad bus reikalingos 3300 Eur vertės teisinės paslaugos, tokią didelę išlaidų sumą tvirtinti yra visiškai nepagrįsta. Nėra paaiškinimų, kam bus naudojamos 300 Eur transporto išlaidos. Kreditorė D. Š. atsiliepimuose išdėstė savo nuomonę dėl nemokumo administratoriaus skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo dėl procedūrinių pažeidimų.
Atsiliepimu į kreditoriaus P. S. skundą, kreditorė D. Š. su juo nesutinka, nes mano, kad pagrįstai kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais. Kita vertus, ji taip pat remiasi procedūriniais pažeidimais, nurodo, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė nebuvo patvirtinta nustatyta tvarka, nes ji, turėdama balsų daugumą, balsavo prieš nemokumo administratoriaus siūlomos darbotvarkės patvirtinimą, taip pat ji mano, kad nemokumo administratorius neteisėtai save pasiskyrė kreditorių susirinkimo pirmininku, nors jis nėra kreditoriumi, todėl visi kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti.
k o n s t a t u o j a:
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas UAB “Korinas” iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Paulių Vinklerį, jam nustatė 3650 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. Teismas 2023 m. kovo 23 d. ir 2023 m. liepos 7 d. nutartimis patvirtino UAB “Korinas” kreditorių reikalavimus. Teismo patvirtinti šie kreditorių reikalavimai: kreditorės D. Š. 51 301,49 Eur reikalavimas; kreditoriaus P. S. 4 798 Eur reikalavimas; kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus 446,67 Eur reikalavimas; kreditorės akcinės bendrovės “Energijos skirstymo operatorius” (toliau - ir AB “ESO”) 24, 49 Eur reikalavimas.
Nemokumo administratorius 2023 m. spalio 26 d. 11 val. sušaukė pirmąjį UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimą, jame raštu iš anksto balsavo du kreditoriai: D. Š., kurios, kaip nurodyta kreditorių susirinkimo protokole, teismo patvirtinto reikalavimo dalis sudarė 91,45 proc. visų UAB „Korinas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (balsų) ir P. S., kurio teismo patvirtinto reikalavimo dalis sudarė 8,55 proc. bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (balsų).
Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus šiais jo darbotvarkės klausimais: 1) dėl UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 2) dėl UAB „Korinas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; 3) dėl balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos patvirtinimo; 4) dėl informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę teikimo kreditoriams tvarkos patvirtinimo; 5) nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos patvirtinimo; 6) dėl nemokumo administratoriaus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą išmokėjimo tvarkos patvirtinimo (nutarimas nebuvo priimtas, kreditorei D. Š. nepritarus nemokumo administratoriaus siūlomai tvarkai); 7) dėl UAB „Korinas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto; 8) dėl UAB „Korinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu inicijavimo; 9) dėl skolininkės D. Š. ir kreditorės D. Š. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų jo darbotvarkės antruoju, aštuntuoju ir devintuoju klausimais, teisėtumo. Be to, nemokumo administratorius savo skunde išdėstė nuomonę, kad teismas turėtų įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – jų turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokių pažeidimų, teismas turi įvertinti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nemokumo administratorius apie šaukiamą 2023 m. spalio 26 d. 11 val. UAB “Korinas” pirmąjį kreditorių susirinkimą kreditoriams pranešė 2023 m. spalio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis visiems kreditoriams išsiųsdamas pranešimą apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nurodyta informacija, numatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 47 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose, kartu su pranešimu taip pat buvo siunčiami siūlomų sprendimų projektai, balsavimo raštu dokumento forma (biuletenis), bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektas, balsavimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos projektas, administravimo išlaidų pagrindimo tvarkos projektas, informacija susirinkimui ir kita medžiaga. Nors nemokumo administratorius, teismui pareikalavus, nepateikė įrodymų, kad iš visų kreditorių buvo gauti patvirtinimai apie pranešimo apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą gavimą, kaip tai numatyta JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundus teismui padavę kreditoriai neginčija, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą.
Byloje nustatyta, kad gavęs pranešimą apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kreditorius P. S. išsiuntė nemokumo administratoriui užpildytą balsavimo raštu biuletenį. Jame P. S. balsavo už visus nemokumo administratoriaus nutarimų projektus dėl pranešime nurodytos darbotvarkės klausimų. Iš teismui pateikto kreditorės D. Š. balsavimo raštu biuletenio, kreditorės pasirašyto 2023 m. spalio 25 d., nustatyta, kad ji nemokumo administratoriui išsiuntė balsavimo raštu biuletenį, į kurį įtraukė nutarimo projektą dėl savo siūlomos kreditorių susirinkimo darbotvarkės, taip pat biuletenyje nemokumo administratoriaus siūlomos kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju, ketvirtuoju ir šeštuoju klausimais įrašė savo siūlomus nutarimų projektus, į balsavimo raštu biuletenį įtraukė nutarimų projektus savo pačios siūlomos darbotvarkės aštuntuoju ir devintuoju klausimais ir balsavo už visus savo pačios siūlomų nutarimų projektus. Ant užpildyto D. Š. balsavimo biuletenio esant jos 2023m. spalio 25 d. parašui, daroma išvada, jog nemokumo administratoriui šis biuletenis buvo išsiųstas ne anksčiau kaip vieną dieną prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą. Duomenų, kad šis biuletenis buvo išsiųstas kitiems kreditoriams nėra.
Iš teismui pateikto 2023 m. spalio 26 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad kreditorių susirinkimas balsavo dėl nemokumo administratoriaus pranešime pasiūlytos kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir dėl D. Š. biuletenyje įrašytos šios kreditorės siūlomos darbotvarkės, kuri buvo papildyta dviem naujais klausimais, tai yra aštuntuoju klausimu „Dėl BUAB „Korinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu proceso inicijavimo“ ir devintuoju klausimu „Dėl skolininkės D. Š. ir kreditorės D. Š. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“. Be to, iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo balsuojama už du šiuo klausimu siūlomus nutarimų projektus, tai yra už nemokumo administratoriaus siūlomą projektą ir už kreditorės D. Š. į balsavimo raštu biuletenį įrašytą jos siūlomą nutarimo projektą, tai pat buvo balsuojama ir už kreditorės D. Š. balsavimo raštu biuletenyje įrašytus jos siūlomus nutarimų projektus į darbotvarkę naujai įtrauktais aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai dėl įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę aštunto ir devinto darbotvarkės klausimų, taip pat dėl kreditorės D. Š. pasiūlytų susirinkimo nutarimų projektų darbotvarkės antruoju, aštuntuoju ir devintuoju klausimais buvo priimti balsų daugumą turinčios D. Š. balsais.
Kaip jau buvo nurodyta, kreditorius P. S. skundu ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, o nemokumo administratorius ginčija nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu.
JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad taip yra užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo. Šios tvarkos pažeidimas laikytinas procesiniu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020).
Prieš tai jau buvo aptarta, kad D. Š. į balsavimo raštu biuletenį savo siūlomus nutarimų projektus įrašė ir biuletenį pasirašė 2023 m. spalio 25 d., tai yra prieš vieną dieną iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Iš 2023 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad nei vienas UAB „Korinas“ kreditorius nedalyvavo susirinkime, o iš anksto raštu balsavo du kreditoriai: P. S. ir D. Š., kurių balsai suapvalinus sudaro 100 proc. visų kreditorių balsų. Kreditorius P. S. skunde paaiškino, kad nei jis, nei kiti UAB „Korinas“ kreditoriai neturėjo galimybės nei susipažinti, nei pasisakyti, nei balsuoti dėl kreditorės D. Š. pasiūlytų nutarimų projektų. Nemokumo administratorius teismui raštu paaiškino, kad kreditorės D. Š. siūlomi kreditorių surinkimo nutarimų projektai kitiems kreditoriams išsiųsti nebuvo. Taigi, konstatuotina, kad apie kreditorės D. Š. siūlomus nutarimų projektus iki kreditorių susirinkimo kiti UAB „Korinas“ kreditoriai nežinojo. D. Š. jos siūlomus nutarimų projektus įtraukė į savo balsavimo raštu biuletenį ir pati už juos prabalsavo. Todėl sutiktina su pareiškėjo kreditoriaus P. S. skundo argumentais, jog šiuo atveju buvo užkirstas kelias kreditoriams susipažinti su kreditorės D. Š. siūlomais kreditorių susirinkimo nutarimų projektais ir išsakyti savo nuomonę šiais klausimais. UAB „Korinas“ nemokumo administratorius 2023 m. spalio 8 d. pranešime apie šaukiamą 2023 m. spalio 26 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktoje darbotvarkėje antruoju klausimu buvo pateikęs tik vieną – savo siūlomą nutarimo projektą, taip pat į pateiktą darbotvarkę nebuvo įtraukti aštuntasis ir devintasis klausimai ir nebuvo pateikti šiais klausimais kreditorės D. Š. siūlomų priimti nutarimų projektai. Kadangi kitiems UAB „Korinas“ kreditoriams nebuvo pateikta aštuntuoju ir devintuoju klausimais papildyta susirinkimo darbotvarkė ir/ar patikslintas kreditorės D. Š. balsavimo raštu biuletenis, kuriame taip pat buvo įrašytas ir nemokumo administratoriaus skundžiamu antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu šios kreditorės siūlomas nutarimo projektas, daroma išvada, kad abiejų pareiškėjų skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias JANĮ 51 straipsnio 3 ir 6 dalies, 55 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, iš kartu su 2023 m. spalio 26 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolu teismui pateikto UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo registracijos lapo matyti, jog visi 2023 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo raštu, o iš byloje pateiktų kreditorių balsavimo raštu biuletenių matyti, jog buvo du skirtingi balsavimo raštu biuletenių variantai, t. y. vienas variantas, kurį 2023 m. spalio 8 d. kreditoriams pateikė nemokumo administratorius, kitas – kurį savo iniciatyva pakoregavo kreditorė D. Š.. UAB „Korinas“ 2023 m. spalio 26 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad antruoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais dėl kreditorės D. Š. siūlomų nutarimų projektų „prieš“ balsavo 8,55 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos turintis kreditorius P. S., nors iš P. S. balsavimo raštu biuletenio matyti, jog jam net nebuvo žinoma apie kreditorės D. Š. siūlomus nutarimų projektus, nes jie nebuvo įtraukti į jam atsiųstą balsavimo raštu biuletenį. Kreditoriaus P. S. balsavimo raštu biuletenis patvirtina, jog šis kreditorius balsavo tik už nemokumo administratoriaus siūlomą kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir nemokumo administratoriaus siūlomą nutarimo projektą susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu, o dėl nutarimų aštuntuoju ir devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimų priėmimo iš viso nebalsavo, todėl kreditoriui P. S. bei kitiems UAB „Korinas“ kreditoriams buvo užkirstas kelias išsakyti dėl jų savo nuomonę.
JANĮ 47 straipsnio normos, nustatančios pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarką, yra imperatyvaus pobūdžio. Šiomis teisės normomis įstatymų leidėjas siekė, kad pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra būtų vienoda ir veiksminga užtikrinant kreditorių teisių dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose efektyvų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021). Todėl iš anksto siūlomi nutarimų projektai teisę dalyvauti kreditorių susirinkime turintiems asmenims siunčiami būtent tam, kad pagal JANĮ įstatymo 51 straipsnio 3 dalį būtų tinkamai įgyvendinta visų kreditorių teisė dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto, užpildant JANĮ 47 straipsnio nustatyta tvarka parengtą ir visiems kreditoriams pateiktą balsavimo iš anksto dokumento formą. Teismui nustačius, kad skundą padavęs kreditorius P. S. neturėjo galimybės pasisakyti dėl kreditorės D. Š. pasiūlytų nutarimų projektų susirinkimo darbotvarkės antruoju, aštuntuoju ir devintuoju klausimais, konstatuotina, kad buvo pažeistas draudimas kreditorių susirinkimui priimti sprendimus darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (JANĮ 51 straipsnio 6 dalis). Be to, iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2023 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo pradžios visiems kreditoriams nebuvo žinomi svarstomi nutarimų projektai ir juos inicijavę asmenys, taip apribojant kreditoriams teisę pasisakyti dėl jų balsuojant. 2023 m. spalio 26 d. pirmajame kreditorių susirinkime UAB „Korinas“ kreditoriai balsavo skirtingai, užpildydami skirtingo turinio balsavimo raštu biuletenius.
Šioje byloje nustatytais ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo pažeidimais buvo pažeista privaloma JANĮ 47 straipsnyje ir 51 straipsnyje įtvirtinta pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka ir kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka.
Apibendrinant daroma išvada, kad byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai patys savaime yra esminiai ir sudaro pagrindą 2023 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų (tiek antruoju darbotvarkės, tiek ir aštuntuoju bei devintuoju klausimais) panaikinimui, todėl teismas nepasisako dėl jų materialinių aspektų, ir nevertina jų įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes neužtikrinimas, kad būtų laikomasi kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustatančių taisyklių ir kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, nulemia išvadą, jog vien dėl procedūrinių pažeidimų kreditorių susirinkime skundžiami nutarimai antruoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais yra neteisėti ir dėl esmės.
Nors nemokumo administratorius, skųsdamas kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nesirėmė procedūriniais pažeidimais, o prašė nutarimą panaikinti dėl materialių aspektų, tai yra dėl to, kad patvirtinta bankroto procesui vykdyti išlaidų sąmata yra per maža, pažeidžia nemokumo administratoriaus kaip verslininko teises, nesudaro galimybės tinkami vykdyti bankroto procedūras ir atstovauti kreditorių interesus, be to, prašė, kad teismas patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratoriaus pateiktą projektą, tačiau nustačius esminius procedūrinius skundžiamo nutarimo antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu pažeidimus, dėl kurių toks nutarimas negali galioti, teismas neturi pagrindo analizuoti priimto sprendimo materialinių aspektų, kaip ir neturi pagrindo tvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymą, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų. Pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą, tačiau kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas esminiai pažeidus prieš tai aptartus JANĮ nustatytus procedūrinius reikalavimus ir tai turėjo įtakos sprendimo turinio teisėtumui. Dėl to, nemokumo administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo antruoju dienotvarkės klausimu yra tenkinamas iš dalies, tai panaikinant šį sprendimą. Šiuo atveju, kreditorių susirinkimas, vykdydamas įstatymo jam priskirtą kompetenciją, spręs dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kai nemokumo administratoriaus įstatyme nustatyta tvarka susirinkimo tvirtinimui pateiks bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. JANĮ 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą turi būti įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, prie jos turi būti pridėti išlaidas patvirtinantys skaičiavimai (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis).
Be to, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, nemokumo administratorius savo skunde išdėstė nuomonę, siūlymą teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir išspręsti bazinio atlygio išmokėjimo nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą tvarkos patvirtinimo klausimą. Teismas sprendžia, jog nemokumo administratorius pateiktu skundu nesuformulavo skundo reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nepritarti nemokumo administratoriaus siūlytai tvarkai (nepriimti nutarimo pagal nemokumo administratoriaus siūlymą)šeštuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, o teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota teismine praktika, nenustatė pagrindo įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir pačiam patvirtinti bazinio atlygio išmokėjimo nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą tvarką. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik tam tikrais išskirtiniais atvejais teismas gali įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023), tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog kreditorių susirinkimas vengia ar vilkina įgyvendinti savo kompetenciją arba, kad dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, pažeidžiami teisingumo, protingumo principai, pažeidžiamas viešas interesas. Nagrinėjamu atveju nesusidarė jokia išskirtinė situacija, kurioje teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, turėtų pagrindą įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą.
Remdamasis prieš tai aptartu, teismas nagrinėja civilinę bylą tik pagal nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus P. S. skundus dėl skunduose nurodytų susirinkimo darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo. Nors kreditorė D. Š. atsiliepimuose į pareiškėjų skundus išdėstė nuomonę dėl visų kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, nes buvo pažeistos JANĮ nuostatos dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Civiliniame procese teismas įprastai nagrinėja kilusį šalių ginčą pagal pareikštus reikalavimus ir prašomus taikyti civilinių teisių gynybos būdus. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesant pareikšto reikalavimo, nesprendžia dėl ginčo šalių veiksmų teisėtumo pagal pareigas. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-24-378/2022). JANĮ nuostatos, reglamentuojančios asmenis, turinčius teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus (55 straipsnio 2 dalis), nenustato, kad teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo pagal pareigas, nesant įstatyme nurodyto asmens skundo.
JANĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas susirinkimo pirmininkas. JANĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti tik kreditorius. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriai raštu balsavo už nemokumo administratoriaus siūlymą ir kreditorių susirinkimo pirmininku išrinko kreditorių. VSDFV Panevėžio skyrių. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju VSDFV Panevėžio skyrius kreditorių susirinkime nedalyvavo, o susirinkimui pirmininkavo nemokumo administratorius, tačiau jokių papildomų teisių, kurios įtakotų kreditorių susirinkimo priimamus nutarimus, vien dėl savo statuso jis neįgijo. Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius dėl to, kad jam nedalyvaujat susirinkimui pirmininkavo nemokumo administratorius, savo kaip išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko statuso neprarado, o nemokumo administratoriaus pirmininkavimas kreditorių susirinkimui sprendimų priėmimui įtakos neturėjo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, susijusių su pirmininkavimu susirinkimui, buvo pažeistas viešasis interesas, todėl neatsižvelgiama į kreditorės D. Š. nurodytus aspektus dėl visų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nes dėl kitų susirinkimo nutarimų nepateiktas skundas, o teismas nenustatė pagrindo savo iniciatyva panaikinti nagrinėjamoje byloje neapskųstus kreditorių susirinkimo nutarimus.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo P. S. skundas tenkinamas visiškai, o nemokumo administratoriaus skundas tenkinamas iš dalies, nes juo apskųstas kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu naikinamas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, o ne dėl skunde nurodytų materialių aspektų ir nebuvo nustatytas pagrindas teismui pačiam patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.
Teismui nebuvo pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 291-292, 335 straipsniais,
n u t a r i a:
P. S. skundą tenkinti visiškai, nemokumo administratoriaus Pauliaus Vinklerio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2023 m. spalio 26 d. UAB „Korinas“ pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju, aštuntuoju ir devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė
