Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-104-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00055-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.11

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Dalia Pranckienė,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės,,Vėjelis“ atstovui nemokumo administratoriui Vytautui Geležiniui,

atsakovės I. N. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės,,Vėjelis“ ieškinį atsakovei I. N. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Vėjelis“ (toliau – ir UAB „Vėjelis“, ir ieškovė, ir Bendrovė, ir įmonė), atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Geležinio (toliau ir – UAB „Vėjelis“ atstovas, ir ieškovės atstovas, ir nemokumo administratorius), Panevėžio apygardos teisme atsakovei I. N. (toliau – ir atsakovė) pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašo iš atsakovės priteisti 253 201,94 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovės atstovas ieškinyje ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsakovė nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo UAB „Vėjelis“ direktorė, nuo 2021m. spalio 19 d. buvo vienintelė UAB „Vėjelis“ akcininkė. Pagal UAB „Vėjelis“ finansinės atskaitomybės už 2020 m. duomenis, ieškovės įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 465 683 Eur, o ieškovės turto vertė – 460 317 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o nuostolis siekė 323 269 Eur. Bankroto byla ieškovei buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, paskiriant nemokumo administratorių – Vytautą Geležinį. Nutarties priėmimo dienai parengtas Bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad ieškovės įsipareigojimų suma sudarė 237 342 Eur, o Bendrovės turto vertė buvo 13 512 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-233 830 Eur), o nuostolis buvo 218 464 Eur.

3. Ieškovės nemokumo administratoriaus vertinimu UAB „Vėjelis“ finansiniai įsipareigojimai pradėjo formuotis 2016 metais ir tą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 18 d. pareiškime dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nurodytos aplinkybės dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos didėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. (35 684,77 Eur) iki 2021m. spalio 7 d. (39 944,59 Eur). Nemokumo administratorius akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismas Bendrovės bankroto byloje 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino patikslintus ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių suma yra 281 983,95 Eur, o iš bendros patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos 253 201, 94 Eur kreditorių reikalavimų dalis susidarė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi.

4. Remdamasis prieš tai nurodytais duomenimis ieškovės nemokumo administratorius paaiškino, kad Bendrovei esant nemokiai, atsakovė privalėjo inicijuoti bankroto bylos Bendrovei iškėlimą ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. Jis teigė, kad atsakovė nevykdė įstatymo jai nustatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuri buvo iškelta 2020 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o nutraukta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Nemokumo administratoriaus nuomone, kurią jis išsakė 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, po restruktūrizavimo bylos nutraukimo atsakovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų inicijuojant bankroto bylos Bendrovei iškėlimą. Todėl dėl atsakovės pareigos dar 2020 m. sausio 1 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nevykdymo, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., kai Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, jos kreditorių reikalavimai padidėjo 253 201, 94 Eur ir dėl to Bendrovei buvo padaryta 253 201,94 Eur žala, kuri turi būti priteisiama iš atsakovės. Ieškovė ieškinio teisiniu pagrindu nurodo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5, 6 straipsnius, Civilinio kodekso 2.87, 6.246 – 6.249 straipsnius. Teismo posėdžiuose ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius prašė ieškinį tenkinti.

5. Atsakovė ir jos atstovas 2023 m. gegužės 31 d. pareiškime dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje bei atsakovės atstovas 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2020 m. sausio 1 d. UAB „Vėjelis“ iš tiesų buvo nemoki ir nebegalėjo vykdyti veiklos, nes ji tik turėjo laikinų finansinių sunkumų, kurie galėjo būti išspręsti išsaugant Bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Atsakovės ir jos atstovo vertinimu, ieškovės tvirtinimą apie UAB „Vėjelis“ nemokumą 2020 m. sausio 1 d. ir atsakovės pareigos inicijuoti bankroto bylos Bendrovei iškėlimą paneigia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, kurioje teismas nenustatė pagrindo pripažinti Bendrovę nemokia.

6. Atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad priešingai, negu nurodė nemokumo administratorius, UAB „Vėjelis“ įsipareigojimai nuo 2020 m. sausio 1 d. ne padidėjo, bet ženkliai sumažėjo, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įsipareigojimai sudarė 465 683 Eur sumą, o 2021 m. gruodžio 8 d. – 237 342 Eur sumą, todėl ieškovės tvirtinimas, kad Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 253 201,94 Eur suma ir dėl to ši suma turi būti priteisiama iš atsakovės yra nepagrįsti. Be to, atsakovės ir jos atstovo tvirtinimu, ieškovė neįrodė, kad visa 253 201,94 Eur dydžio skola kreditoriams atsirado būtent ieškinyje nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

7. Atsakovės ir jos atstovės vertinimu atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto proceso inicijavimo vykdymui buvo aktualus ir teisinis reguliavimas, susijęs su Naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui, pagal kurį juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, tai yra nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021m. rugsėjo 30 d. Atsakovė 2023m. spalio 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad po UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nebuvo pagrindo laikyti Bendrovę nemokia, nes nors darbuotojai sirgo naujojo koronoviruso (Covid -19) sukelta infekcija, šiai problemai išspręsti Bendrovė bendradarbiavo su UAB „Baltic Champ“. Be to, Bendrovei buvo suteiktos mokestinės pagalbos priemonės, ji buvo įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid -19. Atsakovė pripažino, kad pagal Bendrovės finansinę padėtį, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai atsirado 2021 m. rugsėjo mėnesį, tačiau jau spalio mėnesį dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

8. Atsakovės ir jos atstovo teigimu, ieškovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento, o, nenustačius tikslaus Bendrovės nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovei kilo (ir ar iš viso kilo) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, taip pat, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigą atsakovas pažeidė. Nesant pažeidimo, atitinkamai, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir tariamai Bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos. Be to, ieškovei neįrodžius Bendrovės tapimo nemokia momento, neįrodytas ir žalos padarymo faktas bei jos dydis. Aptartų atsikirtimų į ieškinį pagrindu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti.

konstatuoja:

9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės I. N., buvusios UAB „Vėjelis“ vadovės pareigos atlyginti ieškovei – likviduojamai dėl bankroto UAB „Vėjelis“ padarytą žalą, neinicijavus Bendrovės bankroto proceso. Taigi, keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės valdymo organai turi pareigą reaguoti į įmonės nemokumo problemas ir įmonei tapus nemokiai įstatyme nustatyta tvarka kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo; tokia pareiga kyla iš imperatyvių viešosios teisės reglamentuojamų normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

12. Bankrutuojančio juridinio asmens ieškinys buvusiam jo vadovui dėl žalos, padarytos juridiniam asmeniui tapus nemokiam neinicijavus jam bankroto proceso, atlyginimo kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl buvusio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką tokiu atveju sudaro atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), nustatymas.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

14. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB,,Vėjelis“ buvo įregistruota 1992 m. gegužės 12 d. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vėjelis, kuri įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.) UAB „Vėjelis“ vadove buvo atsakovė I. N.. Nuo 2021 m. spalio 19 d. I. N. buvo vienintele Bendrovės akcininke.

16. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Vėjelis“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis yra įsiteisėjusi. Teismo nutartyje, remiantis pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 4, 5 dalimis, buvo nustatyta, kad restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, o teismui išnagrinėjus ieškovės pareiškimą nėra pagrindo išvadai, kad įmonė nemoki. Nutartyje Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. įmonės balanso duomenimis, UAB „Vėjelis“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 635 071 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 391 937 Eur. Pradelsti UAB „Vėjelis“ įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė 286 774 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pelnas nurodytas 3393 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, tačiau nėra pagrindo kelti jai bankroto bylą. Įmonė vykdo veiklą ir numato priemones finansinei padėčiai atstatyti bei atsiskaityti su kreditoriais, ji turi turto (vaisvandenių cechą), kuris realiai gali būti parduotas, o lėšos nukreiptos apyvartinėms lėšoms sukaupti. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo byloje, buvo patvirtinti bendros 427 365, 47 Eur sumos UAB „Vėjelis“ kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus 25 466,61 Eur reikalavimas, AB Šiaulių bankas 247 648, 68 Eur reikalavimas.

17. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 114 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi įmonės kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą netvirtinti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo plano ir dėl šios priežasties nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo planas. Teismo nutartyje buvo konstatuota, jog įmonės restruktūrizavimo administratorius teismui nepateikė duomenų, susijusių su įmonės nemokumu. Teismas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalimi ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendė, jog daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Vėjelis“ yra nemoki, esamoje bylos stadijoje teismas neturi pagrindo, todėl bankroto bylos UAB „Vėjelis“ nekėlė. Nutartis yra įsiteisėjusi.

18. Pagal byloje esantį 2021 m. birželio 13 d. sudarytą UAB „Vėjelis“ balansą už 2020 metus (ataskaitinis laikotarpis), Bendrovė turėjo 460 317 Eur vertės turtą, jos įsipareigojimai sudarė 465 621 Eur sumą, nuosavas kapitalas buvo neigiamas - 5 304 Eur, nuostolis buvo 323 269 Eur (ieškovės ieškinio priedas Nr.2(a)). Pagal ieškovės pateiktą 2021 m. gruodžio 8 d. UAB „Vėjelis“ Pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovės nuostoliai sudaro 218 464 Eur (ieškinio priedas Nr. 2 (b)). Pagal su ieškovės ieškiniu (priedas Nr.3a – balansas bankroto bylos iškėlimo dienai) pateiktą UAB „Vėjelis“ balansą už 2021 metus (ataskaitinis laikotarpis 2021m. gruodžio 16 d.), Bendrovės turtą sudaro 13 512 Eur vertės turtas, o Bendrovės įsipareigojimų suma – 237 342 Eur.

19. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, įvertinus VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktus duomenis, UAB „Vėjelis“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d. Teismas nutartyje nustatė, kad Bendrovė turi įsiskolinimų VSDFV biudžetui nuo 2016 m. liepos 1 d., VSDFV Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka perduotas antstolių kontorai. Teismas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) nustatė, kad UAB „Vėjelis“ skola biudžetui 2021m. gruodžio 6 d. siekia 40 806,18 Eur, bendrovėje dirba tik 1 darbuotojas.

20. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, ir 2022 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Vėjelis“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Vėjelis“ dėl bankroto, šioje nutartyje nurodyti UAB „Vėjelis“ kreditorių reikalavimai. Iš nutarties matyti, kad UAB „Vėjelis“ pirmąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai yra 42 837,71 Eur + 6 804, 99 Eur (49 642,70 Eur), taip pat nurodyta antrąja eile tenkinamų reikalavimų suma “viso: 232 339, 40 Eur”. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patikslinti kreditorių reikalavimai. Iš šios nutarties matyti, kad pirma eile tenkinamų reikalavimų suma nurodyta 41 495,90 Eur, o antrąja eile tenkinamų reikalavimų suma nurodyta 281 893, 95 Eur.

21. Ieškovė tvirtina, kad UAB „Vėjelis“ tapo nemokia 2020 m. sausio 1 d. ir ieškinyje pateikia lentelę su kreditorių, kuriems, ieškovės vertinimu, Bendrovė įsiskolino jau būdama nemoki, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d iki bankroto bylos iškėlimo, pavadinimais, įsiskolinimo susiformavimo / prisiėmimo data arba laikotarpiais, pradelsto įsiskolinimo suma. Remdamasi šios lentelės duomenimis, ieškovė įrodinėja žalos, atsiradusios ieškovei dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto proceso Bendrovei inicijavimo, dydį, t. y. 253 201,94 Eur, ir prieš tai nurodytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu įrodinėja atsakovės, kaip buvusios Bendrovės vadovės, civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė, nesutinka su ieškiniu, nes mano, kad ieškovė neįrodė, visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

22. Nors ieškinyje ieškovė įvardijo aplinkybę, kad atsakovė nuo 2021 m. spalio 19 d. buvo vienintelė UAB „Vėjelis“ akcininkė, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja tik atsakovės kaip Bendrovės vadovės teisinės pareigos kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo nevykdymą ir dėl to ieškovei atsiradusią žalą, todėl atsakovės kaip Bendrovės akcininkės atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas. Sprendžiant, ar atsakovė, būdama ieškovės vadove, pažeidė pareigą inicijuoti UAB „Vėjelis“ bankroto procesą, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal teismų praktiką civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).

23. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju svarbu nustatyti, kada įmonės vadovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

24. Taigi, esminės nustatytinos faktinės aplinkybės – Bendrovės tapimo nemokia momentas ir atsakovės, kaip vadovės, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrovei atsiradimo momentas, kuris nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kada atsakovė sužinojo ar turėjo sužinoti, jog Bendrovė nemoki.

25. Ieškovė, remdamasi teismui pateikto UAB „Vėjelis“ 2021 m. birželio 13 d. atsakovės pasirašyto Bendrovės 2020 m. balanso duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir JANĮ nuostatomis, nurodė, kad UAB „Vėjelis“ nemokia laikytina nuo 2020 m. sausio 1 d., nes pagal balanso duomenis Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, mokėtinos sumos viršijo Bendrovės turtą, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje buvo nustatyta, kad Bendrovė turi įsiskolinimų biudžetui, nes neatsiskaito su VSDFV Šiaulių skyriumi.

26. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teisinio nemokumo būsena teisminėje praktikoje yra aiškinama plačiau, joje nurodoma, kad kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1138-567/2022; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliu įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimu, nes tais atvejais, kai formaliai nustatomi įtvirtinti kriterijai, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan.

27. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės nemokumo klausimas aktualus ne todėl, kad būtų galima išspręsti nemokumo bylos iškėlimo klausimą, o tam, jog būtų nustatytas atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo atsiradimo momentas. Dėl to, kaip jau buvo nurodyta, reikšminga yra ir tai, ar atsakovė, kaip Bendrovės vadovė, ieškovės nurodytu momentu turėjo / privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Šiai aplinkybei nustatyti būtina situaciją vertinti ne formaliai, o atsižvelgiant į platesnius duomenis apie Bendrovės būklę, veiklą bei jos perspektyvas.

28. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad atsakovė, eidama UAB „Vėjelis“ vadovės pareigas ir įvertinusi, kad Bendrovės finansinė padėtis nėra gera bei numačiusi ekonomines priemones jos finansinei padėčiai atstatyti bei atsiskaityti su kreditoriais, 2019 m. gruodžio 31 d., kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties (šio sprendimo 16 punktas), teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą, tyrė aplinkybes susijusias su Bendrovės nemokumu, ir nustatė, kad nėra pagrindo kelti Bendrovei bankroto bylą, tai yra teismas sprendė, jog Bendrovė yra gyvybinga ir finansiniai sunkumai gali būti išspręsti Bendrovę išsaugant. Todėl ieškovės tvirtinimas, nors ir paremtas 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, kad Bendrovė jau buvo nemoki 2020 m. sausio 1 d., yra nepagrįstas, tokį tvirtinimą paneigia įsiteisėjusia 2020 m. sausio 29 d. teismo nutartimi nustatytos aplinkybės. Atsakovė, vadovaudamasi 2019 metų Bendrovės finansiniais rodikliais, vykdė savo kaip Bendrovės vadovės pareigą ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė 2020 m. sausio 1 d. žinojo ar turėjo žinoti, jog Bendrovė yra nemoki, tačiau nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo.

29. Ieškovės atstovas 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje teigė, kad Šiaulių apygardos teismui nutraukus Bendrovės restruktūrizavimo bylą, buvo aišku, kad UAB „Vėjelis“ yra nemoki, todėl atsakovė privalėjo inicijuoti bankroto bylos Bendrovei iškėlimą. Tokie ieškovės atstovo teiginiai prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje padarytoms išvadoms dėl pagrindo kelti Bendrovei bankroto bylą nebuvimo.

30. Kaip prieš tai jau buvo aptarta (šio sprendimo 17 punktas), Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. rugpjūčio 27 d., nutraukė Bendrovės restruktūrizavimo bylą dėl to, kad Bendrovės kreditoriai priėmė nutarimą nepatvirtinti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo plano. Pažymėtina, jog teismas dar kartą įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija UAB „Vėjelis“ turimo turto vertės ir nėra pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė yra nemoki bei kelti jai bankroto bylą. Šioje byloje 2023 m. lapkričio 3 d. priimta nutartimi dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, be kita ko, šalims buvo išaiškinta, kad byloje reikia ištirti naujus įrodymus dėl UAB „Vėjelis“ tapimo nemokia momento ir atsakovės, kaip vadovės, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrovei atsiradimo momento, bei dėl nuo šio momento atsiradusių naujų ar padidėjusių kreditorių reikalavimų dalies dydžio nustatymo. Teismas šalims pasiūlė iki 2023m. lapkričio 24 d. pateikti įrodymus, būtinus nutartyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti. Tačiau ieškovė, kuri ieškiniu įrodinėjo, kad Bendrovė buvo nemoki 2020 m. sausio 1 d., jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių šį ar kitą Bendrovės nemokumo momentą ir kitas teismo nurodytas aplinkybes, nepateikė.

31. Iš atsakovės paaiškinimų 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, atsakovės atstovo paaiškinimų 2023 m. spalio 13 d. ir 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdžiuose ir atsakovės pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad, nutraukus Bendrovės restruktūrizavimo bylą, Bendrovė vykdė ūkinę veiklą. Taip pat Bendrovė siekė pasinaudoti teikta pagalba dėl Covid-19 situacijos spręsti susidariusius sunkumus bei tokia pagalba jai buvo suteikta. Tą patvirtina atsakovės teismui pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos duomenys (2023 m. gruodžio 8 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. RNA – 35907), iš kurių nustatyta, kad Bendrovės įregistruota veikla buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.4-1171/A1-1301 patvirtintą karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamą ūkinių veiklų sąrašą, todėl, vadovaujantis „Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremalios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo“ 4 punktu, Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 21 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Taigi, mokesčių administratoriaus duomenimis, Bendrovei nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo taikomos pagalbos priemonės: nebuvo skaičiuojami delspinigiai, dėl mokestinės nepriemokos, susidariusios iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nebuvo vykdomas išieškojimas.

32. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad UAB “Vėjelis“ susidūrė su tam tikrais sunkumais vykdant veiklą, tačiau sunkumai iš esmės nelėmė visiško Bendrovės veiklos sustabdymo, o dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo, jie UAB „Vėjelis“ vadovės pagrįstai galėjo būti vertinami kaip nelemiantys Bendrovės nemokumo. Be to, pagal finansinės atskaitomybės duomenis, Bendrovės įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 465 683 Eur, o 2021 m. gruodžio 8 d. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, 2021 m. gruodžio 16 d. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Vėjelis“ įsipareigojimų suma sumažėjo iki 237 342 Eur, tai yra Bendrovės įsipareigojimai ne išaugo, bet sumažėjo 228 341 Eur suma.

33. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad ieškovės nurodytu momentu – 2020 m. sausio 1 d. – Bendrovės vadovė turėjo suvokti, jog įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia bei inicijuoti bankroto procesą. Ir nors 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas teigė, kad Bendrovė buvo nemoki jos restruktūrizavimo bylos nutraukimo momentu (beje, ieškovės atstovas 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdyje to jau nebenurodė ir tvirtino, jog ieškovės nemokumo momentas yra būtent 2020 m. sausio 1 d.), tačiau, kaip jau buvo aptarta prieš tai, ieškovė šiai savo pozicijai pagrįsti įrodymų neteikė, ieškinio netikslino. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą, į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties motyvus, į tuo laikotarpiu mokestinės pagalbos dėl Covid - 19 priemonių taikymą, Bendrovės įsipareigojimų kitimo dinamiką į teigiamą pusę, nėra pagrindo pripažinti įrodytu ir 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje ieškovės atstovo nurodytą nemokumo atsiradimo momentą - 2020 m. rugpjūčio 19 d.

34. Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento. Nenustačius tikslaus Bendrovės nemokumo momento, negalima nustatyti, kada atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Taigi, nėra pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip sąlygą taikyti jo civilinę atsakomybę laiku neinicijavus Bendrovės nemokumo proceso.

Dėl žalos

35. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

36. Juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

37. Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro Bendrovės nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri įsiteisėjo 2021m. gruodžio 16 d.) prisiimtų ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma – 253 201, 94 Eur, t. y. dėl pareigos inicijuoti nemokumo bylą išaugusios skolų sumos, kurios liks nepadengtos.

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti prašomą priteisti nuostolių sumą įrodyta Bendrovės patirta žala dėl to, kad atsakovė laiku neinicijavo bankroto proceso (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą inicijuoti nemokumo procesą, turi būti nustatytas įmonės nemokumo momentas ir aplinkybė, kada atsakovė, kaip įmonės vadovė, sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Nagrinėjamu atveju pirmiau jau aptarta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad Bendrovė tapo nemoki ir atsakovė privalėjo inicijuoti bankroto procesą 2020 m. sausio 1 d. Dėl to, neįrodžius nemokumo atsiradimo momento, taip pat nepagrindus momento, kuriuo atsakovė turėjo sužinoti įmonę esant nemokia, nėra pagrindo nustatyti atskaitos taško žalai skaičiuoti ir, atitinkamai, pripažinti prašomą priteisti sumą įrodytu nuostolių dydžiu.

40. Tokio pobūdžio bylose, žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, t. y. žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti Bendrovei padarytos žalos dydį sieja su kreditorių reikalavimais ir jų didėjimo dinamika laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. Tačiau ieškovė neatsižvelgė į tai, kad, kaip buvo aptarta pirmiau šiame sprendime, bendri Bendrovės įsipareigojimai visiems kreditoriams nuo ieškovės nurodyto nemokumo momento 2020 m. sausio mėnesio iki patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje buvo sumažinti. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi Bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 427 365, 47 Eur, pagal finansinės atskaitomybės duomenis už 2020 metus, Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 465 621 Eur. Tačiau tiek pagal finansinės atskaitomybės duomenis už laikotarpį nuo 2021m. sausio 1 d. iki 2021m. gruodžio 8 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimų 237 342 Eur suma, tiek ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje patvirtintų 277 818,65 Eur kreditorių reikalavimų suma yra mažesnė, negu Bendrovės įsipareigojimų suma, buvusi 2020 m. sausio 1 d. ar kreditorių reikalavimų, patvirtintų Bendrovės restruktūrizavimo byloje, suma. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodytu momentu – 2020 m. sausio 1 d. ir/ar 2020 m. rugpjūčio 19 d. neinicijuoto nemokumo proceso būtų išaugusi bendra Bendrovės skolų apimtis.

Dėl priežastinio ryšio

41. Juridinio asmens vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atlygintini yra tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Turi būti nustatytas bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Laiku neinicijavus nemokumo proceso padaryta žala turi atsirasti laikotarpiu, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą, t. y. laikotarpiu tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo, ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-640-934/2022).

42. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti žala susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės pažeista pareiga inicijuoti nemokumo procesą, nes, jei atsakovė būtų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovė nebūtų toliau tęsusi savo veiklos, prisiėmusi naujų įsipareigojimų, nebūtų priskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai, delspinigiai, palūkanos, todėl visi neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams, kurie atsirado nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.

43. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė Bendrovės nemokumo nuo 2020 m. sausio 1 d. (nurodytą datą atsakovė jau buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl Bendrovės restruktūrizavimo) ar atsakovės pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nebuvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai JANĮ 5 straipsnio 1 punkto prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į Bendrovės įsipareigojimų sumos mažėjimą (šios nutarties 40 punktas) nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, jog Bendrovės įsipareigojimai padidėjo 253 201, 94 Eur suma, ko nebūtų atsitikę (ar jie būtų mažesni), jei atsakovė būtų inicijavusi nemokumo procesą anksčiau (CPK 178 straipsnis) ir nepatvirtina žalos, atsiradusios būtent dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo ieškovės nurodomu metu. Pripažintina, kad ieškovė nepagrindė finansinių kreditorių reikalavimų bankroto byloje, kurių 253 201,94 Eur suma, ieškovės tvirtinimu, turi būti pripažinta ieškovės patirta žala, ir nemokumo proceso neinicijavimo ryšio, t. y. nėra pagrindo nustatyti, kad skola nurodytiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo

44. Bylos duomenys patvirtinta, kad į ieškovės nurodytų kaip naujai atsiradusių Bendrovės įsipareigojimų sąrašą įtrauktas 136 891,16 Eur Bendrovės įsipareigojimas kreditorei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali būti laikomas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau atsiradusiu nauju Bendrovės įsipareigojimu, kadangi jis yra kilęs iš UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ išduotos garantijos dėl Bendrovės ir AB „Šiaulių bankas“ 2013 m. sausio 29 d. sudarytos kredito sutarties Nr.KS-2013-004-00 vykdymo, todėl ieškovės nurodyta įsipareigojimo atsiradimo data tik reiškia, kad pasikeitė kreditorius – vietoje AB „Šiaulių bankas“ kreditore tapo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ pagal išduotą garantiją apmokėjusi Bendrovės skolą kreditorei AB „Šiaulių bankas“(duomenys apie sudarytą kredito sutartį yra pateikti Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-342-372/2020). Bendrovės 25 777,91 Eur įsipareigojimas kreditorei AB „Šiaulių bankas“ taip pat yra kilęs iš 2013 m. sausio 29 d. tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr.KS-2013-004-00 (ieškinio priedas 8 (m)), o ne atsiradęs 2021 m. gruodžio 16 d., kaip ieškinyje yra nurodžiusi ieškovė. Duomenų apie Bendrovės 3 862,92 Eur 2020 m. gruodžio 31 d. atsiradusį įsipareigojimą kreditorei R. J. UAB „Vėjelis“ bankroto byloje iš viso nėra (žr. Šiaulių apygardos teismo civ. bylą Nr.eB2-77-369/2023), o ieškovė kartu su ieškiniu taip pat nepateikė įrodymų apie tokio įsipareigojimo egzistavimą. UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas 32 154,61 Eur dydžio VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimas, todėl ieškovės pateikti duomenys apie Bendrovės 40 514,88 Eur įsipareigojimą, kuris atsiradęs 2020 m. sausio 1 d., yra neteisingi. Nors ieškovė yra nurodžiusi ir daugiau Bendrovės skolų, tačiau ieškovei neįrodžius konkretaus Bendrovės nemokumo atsiradimo momento ir atsakovės pareigos inicijuoti Bendrovės bankroto bylą atsiradimo momento, negalima nustatyti padidėjusių ar naujai atsiradusių Bendrovės įsipareigojimų dydžio bei konkrečių įsipareigojimų atsiradimo sąsajos su atsakovės nesikreipimu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo, kilti. Nenustačius, kad atsakovė pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą inicijuoti bankroto procesą 2020 m. sausio mėnesį (sausio 1 d.) ar 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. ieškovei neįrodžius Bendrovės tapimo nemokia momento 2020 m. sausio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 19 d., taip pat neįrodžius atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsiradimo 2020 m. sausio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 19 d., priežastinio prašomos priteisti žalos ir laiku neinicijuoto bankroto proceso ryšio, bei prašomos priteisti sumos pagrįstumo, ieškinys dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus nemokumo proceso, atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės atstovas nurodė, jog už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kitus procesinius dokumentus (byloje buvo parengtas atskirasis skundas dėl atsakovės įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, kurį teismas patenkino pasinaikindamas nutartį, prašymai dėl įrodymų pateikimo) ir atstovavimą teismo posėdyje (teismo posėdžiai vyko 2023 m. spalio 13 d. – 2 val., 2024 m. sausio 12 d. - val.) atsakovė sumokėjo 1815 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteistinos iš ieškovės UAB “Vėjelis” nemokumo administravimui skirtų išlaidų (CPK 93,98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės,,Vėjelis“ j. a. k. 167932468, nemokumo proceso administravimui skirtų išlaidų 1815 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė