Dėl nutarimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI-2214-473/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nevtemus“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. ATK2-207/18 (toliau – Nutarimas) (b. l. 6–9). Nurodo, kad Departamentas Nutarime pripažino Bendrovę pažeidus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus ir skyrė Bendrovei subendrintą 578 Eur piniginę baudą. Bendrovės atsakomybės pagrindu Departamentas nurodė tai, kad 2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos VPK) pareigūnai nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. 23:40 val. Bendrovės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pardavė alkoholį asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, gėrimą išpilstė į vienkartines stiklines ir pirkėjas jas išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. Pareiškėja pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimai net nebuvo inkriminuoti Bendrovės darbuotojai K. K.. K. K. administracine tvarka buvo nubausta tik pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kaip neleistinai pardavusi alkoholinį gėrimą asmeniui, neturinčiam 20 metų. Taigi, Klaipėdos VPK pareigūnai jos veiksmuose nematė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, bet Departamentas kažkokiu būdu tą pažeidimą įžvelgė Bendrovės veiksmuose, nors niekaip Bendrovės atsakomybės sąlygų šiuo klausimu Nutarime nemotyvavo. Nors darbuotojo atsakomybės buvimas/nebuvimas nėra būtinoji sąlyga juridinio asmens atsakomybei kilti, tačiau tokiu atveju kaip šis, kai darbuotojai išvis nebuvo net inkriminuotas šis pažeidimas, būtinas išsamus Departamento motyvų pateikimas. Iš Nutarimo matyti, kad apsiribojama standartinėmis formuluotėmis, esą Bendrovė neužtikrino, kad parduoti alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, t.y. pardavėja gėrimą supylė į vienkartines stiklines, kurias pirkėjas netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. Nutarime nurodyta, kad iš didelio alkoholio kiekio supilstyto į dvi stiklines (dėl didelio kiekio nesutiktina, nes 0,7 l talpos butelis supilstytas į dvi stiklines nėra tas kiekis, kuris keltų įtarimų, kad jis nebus suvartotas vietoje) pardavėja turėjo suprasti, jog jis nebus vartojamas vietoje. Pažymi, kad Nutarime neteisingai nurodoma, kad pirkėjas buvo vienas, nes matomas tai patvirtinantis faktas, jog gėrimas buvo supiltas į dvi stiklines, kas įrodo, kad pirkėjai buvo du. Tai nustatyta ir K. K. administracinio nusižengimo byloje. Taigi du asmenys perka vieną 0,7 l talpos gėrimą ir jį gauna išpilstytą į dvi stiklines. Todėl pareiškėja nesutinka su išvada, kad tai turėjo suponuoti pardavėjai kažkokias išvadas. Be to, Departamentas kalba apie pardavėją, jos veiksmus, jos suvokimą, tačiau jai atsakomybė taikyta iš viso nebuvo, bet tai bandoma perkelti Bendrovei. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes esant išvadai, kad K. K. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų nepadarė, tokia pati išvada darytina ir Bendrovės atžvilgiu. Nurodo, kad Bendrovei priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, Bendrovės darbuotojos yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 val. iki 10 val. tvarka. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus Įstatymo reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Tai, kad Bendrovės darbuotoja negali sekti kiekvieno kliento, jį sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTU5Ni00MTcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-596-417/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-596-417/2015">ATP-596-417/2015</a>. Nutarime akcentuojama, kad alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, tarsi konstatuojant šio veiksmo neteisėtumą. Tačiau niekaip kitaip reikalavimo išpilstyti alkoholinius gėrimus, kaip tik išpilstant juos į tarą (kitą tarą), įgyvendinti nėra įmanoma ir kitoks reikalavimas (supilstyti ne į tarą) būtų absurdiškas. O tai, kad tai buvo vienkartinė tara – plastikinė taurė (bokalas), savaime nedaro to veiksmo neteisėtu, nes joks įstatymas nedraudžia alkoholį pilstyti į vienkartines plastikines taures, įskaitant galiojančias higienos normas. Be to, Bendrovė neturi galimybės gėrimus pilstyti į stiklinę tarą, nes tam reikėtų ją plauti, o tam reikalinga atitinkama įranga, atskiros patalpos, atskiras darbuotojo etatas. Kiekvienas ūkio subjektas savo ūkinę veiklą planuoja, organizuoja ir vykdo, atsižvelgdamas į savo finansinę ir bendrą rinkos situaciją ir yra laisvas pasirinkti tas priemonės, kurios jam yra optimalios ir atitinka finansines ir organizacines veiklos galimybes. Bendrovei taip pat inkriminuojamas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, draudžiančio alkoholinius gėrimus parduoti asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimas. Už šį pažeidimą K. K. buvo nubausta administracine tvarka. Pažeidimą padarė darbuotoja, bet ne Bendrovė. Nutarime nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus šiuo apsektu atliko Bendrovė. Pažymi, kad pirkėjas, kuriam nebuvo 20 metų, buvo 19 metų ir 10 mėnesių amžiaus gruzinas, su barzda, visiškai nekalbantis lietuviškai ir angliškai. Pareiškėja pažymėjo, kad Kaukazo regiono vyrai bręsta žymiai anksčiau, todėl jų išvaizda realiai neatitinka amžiaus, kas ir suklaidino K. K.. Pareiškėja taip pat nesutinka su paskirtu baudos dydžiu. Baudos dydis (artimas vidurkiui) motyvuojamas neigiama Bendrovės charakteristika. Pareiškėja nesutinka, kad teisių gynimas teismuose yra aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti asmenį. Bendrovė šiuo metu neturi jokių galiojančių nuobaudų, todėl teismui motyvuotai pripažinus Bendrovę visgi atlikus neteisėtus veiksmus, jai turėtų būti skiriamas baudos minimumas. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nurodytas terminas yra praleistas, kadangi medžiagą Departamentas gavo 2018 m. spalio 17 d. (kaip nurodo pats), o Nutarimas priimtas 2018 m. gruodžio 20 d.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–22). Nurodo, kad vadovaujantis Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pateikta medžiaga bei atsakovo surinkta medžiaga, nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, Bendrovės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, jaunesniam kaip 20 metų pirkėjui N. M. pardavė vieną butelį brendžio „Imperial“ (0,7 l talpos, 36 proc. alk. tūrio), išpilstė jį į vienkartines stiklines, o pirkėjas N. M. jas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, Bendrovė taip pat pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Bendrovei už šiuos pažeidimus Nutarimu skirta 578 Eur ekonominė sankcija. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Departamentas nepagrįstai Bendrovės veiksmuose įžvelgė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, kuris nebuvo inkriminuotas Bendrovės darbuotojai K. K.. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcijai, įstatymo leidėjas numatė dvi kumuliatyvias sąlygas (kartu egzistuojančias sąlygas), kurioms esant yra taikoma Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pirmajame sakinyje numatyto draudimo išimtis: pirmoji sąlyga – parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, antroji sąlyga – tik vartoti vietoje (t. y. užtikrinant, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai bus vartojami tik vietoje, nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos). Šiuo atveju surinktų išsamių, nuoseklių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygų įgyvendinimo, t. y. neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai bus vartojami viešojo maitinimo vietos – alkoholinį gėrimą supylė į vienkartines stiklines, kurias pirkėjas N. M. netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Atsakovo nuomone, tai, kad alkoholiniai gėrimai parduoti vienkartinėse stiklinėse, tai, kad parduotas sąlyginai didelis kiekis alkoholio, pardavėjai turėjo aiškiai suponuoti išvada, jog alkoholis nebus vartojamas vietoje, todėl privalėjo atsisakyti parduoti alkoholį arba imtis kitų protingų ir realių priemonių užtikrinančių alkoholio vartojimą vietoje (alkoholį parduoti ne vienkartinėse stiklinėse, parduoti mažesnį kiekį alkoholio ir pan.). Atsakovas pažymi, kad fizinio asmens administracinio nusižengimo byla neturi prejudicinės galios juridinio asmens byloje. Atsakovas kritiškai vertintina pareiškėjos teiginius, kad 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas pažeidė Bendrovės darbuotoja K. K., kuri už tai buvo nubausta administracine tvarka, o ne Bendrovė. Atsakovas paaiškina, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo). Šiuo atveju nustatytas akivaizdus Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo atvejis Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, kurio faktinių aplinkybių pareiškėja net neginčija, todėl pareiškėja ir yra atsakinga už tai, kad jos viešojo maitinimo vietoje Įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad Departamentas praleido senaties terminą skirti ekonomines sankcijas. Paaiškina, kad Departamentas Nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus buvo skirta pagal Departamento 2018 m. spalio 29 d. protokolą Nr. ATK2-252. Be to, objektyviai ir visapusiškai suvokti apie galimą pažeidimą ir įvertinti visas jo aplinkybes galėjo tik nuo 2018 m. spalio 25 d., kai iš UAB „AIRV“ vertimų biuro gavo iš rusų į lietuvių kalbą išverstą pirkėjo N. M. paaiškinimą, ši diena ir yra laikoma pažeidimo nustatymo diena. Taip pat atsakovo manymu, nėra pagrindo skirti mažesnę baudą vien dėl to, kad Bendrovė pažeidimą ginčija. Departamentas įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, skyrė Bendrovei baudos vidurkiui artimą baudą.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. ATK2-207/18, kuriuo Bendrovei už pažeidimų, nustatyto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 4 dalies 3 punkte, padarymą buvo paskirta 578 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. S. 2018 m. spalio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės pagal prevencinės priemonės planą Nr. 30-1L,-12431“ (b. l. 34). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant prevencinės priemonės planą reg. Nr, 30-1L-12431 „Dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės“, 2018 m. spalio 12 d. kartu su policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus tyrėju A. T. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialistu L. L., specialistu G. P. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. buvo pastebėti iš naktinio baro išeinantys mergina ir vaikinas, kurie išsinešė alkoholinius gėrimus, išpilstytus į vienkartines stiklines. Patikrinus vaikino dokumentus, nustatyta, kad jam nėra sukakę 20 metų. Vaikinas paaiškino, kad viešojo maitinimo vietoje barmenė pardavė jam brendžio „Imperial“ (0,7 l talpos), nepaprašiusi asmens dokumento. Barmenė K. K. pareigūnams paaiškino, kad vaikino, kuris pirko brendį „Imperial“, asmens dokumento neprašė.

Pirkėjas N. M. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatui pateikė 2018 m. spalio 12 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d. 23.40 val. užėjo į Bendrovės viešojo maitinimo vietą ir pirko brendį „Imperial“, pardavėja dokumentų neprašė, jam 19 metų (b. l. 43–45).

Pardavėja K. K. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatui pateikė 2018 m. spalio 13 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. į barą atėjo vaikinas su mergina išgerti alkoholinių gėrimų. Vaikino, kuris pirko brendį „Imperial“ asmens dokumento nepaprašė, nes buvo žmonių ir ją skubino, nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 35).

Departamente 2018 m. spalio 22 d. gautas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. raštas Nr. 30-S-24775 (4.68), kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo organizuotas ir vykdytas prevencinės priemonės planas „Dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės“, kurio metu nustatyta, kad naktiniame bare, priklausančiame UAB „Nevtemus“, buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmeniui, kuriam nebuvo sukakę 20 metų; pradėta administracinė teisena (b. l. 32).

Departamento tabako ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas M. Varna 2018 m. spalio 29 d. surašė protokolą Nr. ATK2-252, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 23:40 val., Bendrovės viešojo maitinimo vietoje įmonės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui jaunesniam kaip 20 metu (gim. 1998 m.), pardavė 1 butelį alkoholinio gėrimo brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk, tūrio), kurį pardavėja išpilstė į vienkartines stiklines, o pirkėjas jas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (b. l. 27–28). Tokiu būdu, Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (draudžiančias prekybą pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais - iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje) bei 4 dalies 3 punkto nuostatas (draudžiančias Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų).

Departamentas Bendrovei adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. S-2910 (3) „Dėl pranešimo“, kuriuo Bendrovę informavo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 9 val. Departamente bus nagrinėjama Bendrovės padaryto pažeidimo bylą ir pasiūlyta Bendrovei per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (b. l. 30–31).

Departamente 2018 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas posėdžio protokolas Nr. ATK2-207/18, kuriame nurodyta, kad į Įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą Bendrovės atstovai neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Įstatyme nustatyta tvarka, byla nagrinėjama Bendrovės atstovams nedalyvaujant (b. l. 51).

Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-207/18, kuriuo Bendrovei už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto pažeidimus paskyrė 578 Eur baudą (b. l. 47–50).

Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje A858-351/2013 nurodė, kad iš normos, kurioje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus šiose vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai baro pardavėjos K. K. veiksmuose nematė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, t. y. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimai Bendrovės darbuotojai K. K. net nebuvo inkriminuoti, tačiau Departamentas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą įžvelgė Bendrovės veiksmuose, tačiau Bendrovės atsakomybės sąlygų šiuo klausimu Nutarime nemotyvavo.

Teismas su pareiškėjos argumentais, kad Departamentas Nutarime nemotyvavo Bendrovės atsakomybės dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai, turinčiai licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. baro darbuotoja K. K. pirkėjui N. M. pardavė 1 butelį alkoholinio gėrimo brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk, tūrio), kurį pardavėja išpilstė į vienkartines stiklines ir kurias pirkėjas išsinešė iš baro. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. spalio 15 d. protokolas (b. l. 34). Departamentas Nutarime šias aplinkybes įvertino, be kita ko, nurodė, kad alkoholiniai gėrimai parduoti vienkartinėse stiklinėse, tai, kad parduotas sąlyginai didelis kiekis alkoholio, pardavėjai turėjo aiškiai suponuoti, kad alkoholis nebus vartojamas vietoje, todėl privalėjo atsisakyti parduoti alkoholį arba imtis kitų protingų ir realių priemonių užtikrinančių alkoholio vartojimą vietoje (alkoholį parduoti ne vienkartinėse stiklinėse, parduoti mažesnį kiekį alkoholio ir pan.).

Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 ir kt.). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovei priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, Bendrovės darbuotojos yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 val. iki 10 val. tvarka. Teismas, pasisakydamas šių skundo argumentų, pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Pareiškėjai ekonominė sankcija buvo pritaikyta, be kita ko, už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Byloje nustatyta, kad Bendrovės baro darbuotoja 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. jaunesniam kaip 20 metų pirkėjui pardavė vieną butelį brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk. tūrio). Šias aplinkybes patvirtina, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. spalio 15 d. protokolas (b. l. 34), pirkėjo 2018 m. spalio 12 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 43-45) bei baro darbuotojos K. K. 2018 m. spalio 13 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 35). Teismas atkreipia dėmesį, kad pati pardavėja 2018 m. spalio 13 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog minėto pirkėjo asmens dokumento neprašė, kadangi buvo žmonių ir buvo skubinama.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pardavėja buvo suklaidinta, kadangi pirkėjas buvo su barzda, be to, yra Gruzijos pilietis, o Kaukazo regiono vyrai bręsta anksčiau, todėl jų išvaizda visiškai neatitinka tikro amžiaus. Dėl šių skundo argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus parduodantis pardavėjas turi pareigą, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, ir tokiu atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs atitinkamo amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų, o kartu ir numatė draudimą parduoti alkoholinius gaminius asmenims iki 21 metų. Tokiu būdu pardavėjas – įmonė, prekiaujanti alkoholio gaminiais, privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkamą elgesio modelį, kad alkoholio gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 21 metų.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne Bendrovė, o Bendrovės darbuotoja, kuriai už minėtą pažeidimą buvo pritaikyta atsakomybė. Teismas dėl šio skundo argumento nurodo, kad nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholinius gėrimus Įstatyme draudžiamu laiku ir asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, pardavė Bendrovės darbuotoja (barmenė), t. y. asmuo, veikiantis Bendrovės vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės funkcijos, todėl bendrovės darbuotojos padaryti pažeidimai laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais.

Pareiškėja skunde taip pat teismui motyvuotai pripažinus Bendrovę visgi atlikus neteisėtus veiksmus, jai turėtų būti skiriamas baudos minimumas, kadangi Bendrovė šiuo metu neturi jokių galiojančių nuobaudų

Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Įstatymo 41

Pareiškėja nesutikimą su Nutarimu paskirtos baudos dydžiu grindžia tuo, kad Bendrovė už analogiškus Įstatymo pažeidimus nebuvo bausta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad buvo pažeistos imperatyvios Įstatymo nuostatos, draudžiančios alkoholį parduoti asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, bei prekiauti alkoholiu pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje). Be to, Lietuvos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą jau buvo bausta ir Departamento 2018 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. ATK2-31/18 Bendrovei pritaikė ekonominę sankciją – 360 Eur baudą; Bendrovė Departamento 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. ATK2-31/18 ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris Bendrovės skundą atmetė (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzIwNC00NzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3204-473/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3204-473/2018">eI-3204-473/2018</a>). Teismo nuomone, faktas, jog analogiški pažeidimai nustatyti du kartus iš eilės, nerodo pareiškėjos pastangų laikytis teisės aktų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių ypatingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgta, mažinant baudą žemiau Įstatyme nustatytos minimalios baudos. Vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjai skirtą baudą individualizavo. Taigi nėra pagrindo pareiškėjai skirti mažesnę piniginę baudą, skirta bauda proporcinga padarytiems pažeidimams.

Vertindamas skundo argumentus dėl termino Nutarimui priimti, kurį pareiškėjos teigimu, atsakovas praleido, teismas pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti.

LVAT praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, jog Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr., pvz., 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-964/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Departamentas protokolą Nr. ATK2-252 surašė 2018 m. spalio 29 d., Nutarimą skirti pareiškėjai ekonominę sankciją priėmė 2018 m. gruodžio 20 d., taigi Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino nepraleido.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos taikytos priemonės, siekiant užtikrinti alkoholio vartojimo ribojimą, negali būti pripažįstamos pakankamomis ir efektyviomis, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Teismo vertinimu, Departamentas 2018 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. ATK2-207/18 pagrįstai ir teisėtai nubaudė pareiškėją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą 578 Eur dydžio bauda. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde ir atsiliepime dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 132 ir 133 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Nevtemus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė