Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI-1438-643/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04310-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V. ir J. S. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (e. b. l. 1–5), prašydamas: panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovė) 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 1P-11660 (toliau – Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto (toliau – ir Vilniaus TM ŠKP) vyriausiajam inspektoriui R. V. ir vyresniajam inspektoriui J. S..

Pareiškėjas nurodo, kad Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas R. V. ir J. S., motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas minėtiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Departamentas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka, nes Profesinė sąjunga, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, o nesutikdama su ketinamomis skirti tarnybinėmis nuobaudomis, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. Taip pat pažymi, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams, nenurodė nei vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Akcentuoja, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas R. V. ir J. S. ketinama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Vien minėtų pareigūnų buvimas profesinės sąjungos nariais negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybines nuobaudas ketinama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje.

Departamentas pabrėžia, kad tarnybines nuobaudas Vilniaus TM ŠKP vyriausiajam inspektoriui R. V. ir vyresniajam inspektoriui J. S. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinės nuobaudos yra susijusios išimtinai su pareigūnų netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą, todėl jos atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime (e. b. l. 41–44) į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Paaiškina, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM ŠKP vyriausiajam inspektoriui R. V. ir vyresniajam inspektoriui J. S., skundžiamame Rašte būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu.

Atsakovės nuomone, iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad nustatinėjant pareigūnų kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jų padarytų veikų tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jų paaiškinimuose nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnų galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktų pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnams nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tokias griežtas tarnybines nuobaudas.

Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad pareigūnai aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti kiekvienam iš jų tarnybinę nuobaudą, vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. V. ir J. S. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė.

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Profesinės sąjungos 2018 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 1P-11660, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus TM ŠKP vyriausiajam inspektoriui R. V. ir vyresniajam inspektoriui J. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1B-839 (e. b. l. 6) buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM ŠKP vyriausiojo inspektoriaus R. V. ir vyresniojo inspektoriaus J. S. veiksmų.

Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-4386 (toliau – ir Išvada) (e. b. l. 19–26) konstatavo, kad Vilniaus TM posto vyriausiasis inspektorius R. V. nuo 2018 m. liepos 9 d. 22.00 val. iki 2018 m. liepos 10 d. 9.00 val. dirbdamas ŠKP, darbo vietoje Nr. 6 būdamas atsakingu už atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių muitinį tikrinimą, neatliko į ŠKP 2018 m. liepos 10 d. apie 00.43 val. atvykusios transporto priemonės Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo, nevykdė kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, nevertino rizikos, nevykdė rizikos veiksnių paieškos, netaikė rizikos profilių, operatyviai nereagavo į Numerių atpažinimo sistemos (toliau – NAS) pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nurodė, kad minėtai transporto priemonei yra būtina atlikti: „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ir nedelsiant nesiėmė priemonių, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno apie NAS pranešimą dėl minėtos transporto priemonės, neatliko tikrinimų pagal NAS pranešime nurodytus tikrinimo būdus bei instrukcijas, neužtikrino, kad minėtos tikrinamos transporto priemonės ir juo vykusių asmenų dokumentai (po pasienio tikrinimo) būtų paimti prieš atliekant šios transporto priemonės ir juo vykusių asmenų muitini tikrinimą, be vadovaujančio pareigūno sprendimo išleido minėtą transporto priemonę iš patikrinimo zonos ir iš ŠKP. Šiais savo veiksmais R. V. pažeidė Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių (toliau – ir Naudojimo taisyklės), patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo13 d. įsakymu Nr. 1B-613 5.3, 5.4 papunkčių ir 18 punkto reikalavimus; Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių (toliau – ir Rizikos taisyklių), patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punkto reikalavimą, nevykdė Vilniaus TM ŠKP viršininko 2018 m. birželio 27 d. nurodymo 2 punkte nustatytą reikalavimą, Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus; Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodekso) 7.8.1 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus; savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.20, 7.21 ir 7.24 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

Minėtoje tarnybinio patikrinimo Išvadoje taip pat konstatuota, kad Vilniaus TM posto vyresnysis inspektorius J. S. 2018 m. liepos 9–10 d. dirbdamas ŠKP darbo vietose Nr. 4 ir 5 (nuo 9.00–9.00 val.) ir darbo vietoje Nr. 6 (nuo 22.00–6.00 val.), būdamas atsakingu už vadovavimą muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymą poste, tinkamai neatliko pareigų, nes į ŠKP 2018 m. liepos 10 d. apie 00.43 val. atvykus transporto priemonei Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir NAS pateikus garsinį ir vaizdinį pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nurodė, kad minėtai transporto priemonei yra būtina atlikti: „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. Nr. (duomenys neskelbtini)“, neorganizavo sklandaus pareigūnų darbo atvykimo bare, nevykdė rizikos valdymo paskirtame darbo bare, neužtikrino NAS tinkamo naudojimo, neorganizavo ir nekontroliavo NAS pranešimo nurodymo vykdymo, nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, nesusipažino su NAS pranešime pateikta informacija apie į postą atvykusią minėtą transporto priemonę ir jos tikrinimo būdus, operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nedelsiant nesiėmė priemonių, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos. Šiais savo veiksmais J. S. netinkamai atlikdamas Vilniaus ŠKP Vilniaus TM 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 patvirtintų ŠKP vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ 4, 5 ir 6 darbo vietoms numatytas darbo funkcijas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 4 priedo „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo Vilniaus TM Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postuose posistemio naudojimo taisyklių“ 6.4 papunktį; Naudojimo taisyklių 5.1, 5.3, 5.4, 5.7 papunkčių ir 18 punkto reikalavimus; Rizikos taisyklių 9 punkto reikalavimą; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus; Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus; Etikos kodekso 7.8.1 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus; savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.15, 7.17, 7.18 ir 7.21 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Komisija Išvadoje pateikė siūlymą už nurodytus pažeidimus R. V. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, o J. S. – papeikimą.

Kadangi R. V. ir J. S. yra Profesinės sąjungos nariai, Departamentas 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.34) 3B-9530 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. V. ir J. S.“ (e. b. l. 15–16) kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą už nurodytus tarnybinius nusižengimus skirti minėtiems pareigūnams tarnybines nuobaudas.

Atsakovė 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 1P-11660 (e. b. l. 17–18) sutikimo nedavė. Nurodė, kad Departamentas taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių persekiojimą. Nustatinėjant pareigūnų kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jų padarytų veikų tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jų paaiškinimuose nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnų galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnams nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybines nuobaudas. Siūlymas skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams yra susijęs tik su jų naryste bei veikla profesinėje sąjungoje. Sprendimas skirti tarnybines nuobaudas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – Taisyklės) ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – Kolektyvinė sutartis) (b. l. 29–35).

Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 42 straipsnyje nustatyta, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Taigi, įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad nors ir Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiųjų suinteresuotų asmenų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šių pareigūnų tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobaudos pareigūnams nėra skiriamos dėl jų narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jų atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 1P-11660 išreiškia savo nuomonę dėl jos narių padarytų veikų, jų kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamų pareigūnų teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnams buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybines nuobaudas, tačiau šiame Rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad R. V. ir J. S. tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Skundžiamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybines nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo nuomone, šie atsakovės Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą ar duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas konkretiems muitinės pareigūnams, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus pareigūnų dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jiems skiriamos nuobaudos, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų (ar skundų) R. V. ir J. S. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padarytų pažeidimų teisinis vertinimas, kad tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams nuspręsta skirti dėl netinkamai atliktų pareigų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinė atsakomybė šiems pareigūnams taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo (ar neatlikimo), o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

Skundžiamame Profesinės sąjungos Rašte nurodyti motyvai vertintini kaip nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos narių atliktų veikų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šių pareigūnų galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jų ar juos atstovaujančios Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip R. V. ir J. S. planuojamos skirti tarnybinės nuobaudos gali būti susijusios su jų naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus TM, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pareigūnams R. V. ir J. S. skirti tarnybines nuobaudas.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Profesinė sąjunga skundžiamu 2018 m. lapkričio 28 d. Raštu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas R. V. ir J. S., todėl Departamento prašymas tenkintinas ir skundžiamas Raštas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 1P-11660 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyriausiajam inspektoriui R. V. ir vyresniajam inspektoriui J. S..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė