Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I-1291-484/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04130-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo laikomas suimtas Lukiškių TI-K ankštomis sąlygomis. Paaiškino, kad kamerose buvo laikoma po 1-2 asmenis. Kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje buvo tik dvi kėdės, lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, kurie užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Tarp gultų maži tarpai. Šios sąlygos, laikant kameroje po keturis-penkis asmenis, trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, negalėjo laisvai judėti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą.

Teigia, kad visos aukščiau nurodytos gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K suteikė jam ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, kančią, nepilnavertiškumo jausmą, garbės ir orumą pažeminimą. Pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės. Mano, kad tai yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-53). Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K trumpais laikotarpiais, vykstant per TI-K tranzitu. Paaiškina, kad visais atsiliepime nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K administracija suimtuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto griežtai vadovaudamasi Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.

Pabrėžia, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Taip pat kamerose yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo vietų skaičiaus. Sanitarinio mazgo su klozetu matmenys yra 0,8x0,7 (0,56 kv. m). Pažymi, kad teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, kamerose esančių baldų užimamas plotas turi būti įskaičiuotas.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kamerų temperatūra ir apšvietimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžia, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas suėmimo sąlygas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K jam neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto kameroje.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 papunktyje nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr. 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

Pareiškėjas skunde iš pradžių nurodė, kad ankštose kamerose buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu, tačiau toliau aprašydamas suėmimo sąlygas, nurodė, kad suimtieji kamerose gyveno po keturis-penkis, todėl ploto trūkumas jam trukdė ramiai ilsėtis, laisvai judėti. Nurodytų prieštaravimų pareiškėjas įrodymais nepagrindė, todėl teismas vadovausis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais.

Iš atsiliepime į skundą ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (b. l. 46-53, 54-71) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 114, 323, 107, 108, 105, 121, 109, 359, 120, 362, 10, 112, 274, 267, 278, kurių plotas 7,28 kv. m, vienas arba kartu su dar vienu asmeniu ir visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (vienam asmeniui kameroje teko nuo 3,64 kv. m iki 7,28 kv. m). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimali ploto norma (3,6 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto, kuris remiantis byloje pateiktais duomenimis yra 0,56 kv. m, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas EŽTT 3 kv. m ploto standartas. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl nepakankamos judėjimo laisvės užtikrinimo, šalto maisto vartojimo yra susiję su ploto trūkumu. Teismui nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, nurodyti skundo teiginiai laikytini nepagrįstais ir plačiau nenagrinėjami. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad suėmimo Lukiškių TI-K sąlygos turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų nusiskundimų sveikata ir suėmimo sąlygų nenustatyta.

Apibendrindamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas daro išvadą, kad neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto nenustatyta, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir jo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė