Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. I-989-821/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03620-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.3;55.1;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

dalyvaujant atsakovo atstovei I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. E. G. (L. E. G.), R. V. G. (R. V. G.), H. G. (H. G.), G. G. (G. G.), J. G. (Y. G.), I. G. (I. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai skundu ir jo patikslinimu (b.l. 17-18, 65-68) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinė sienos apsaugos tarnybos 5000 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią jie patyrė dėl neteisėtų Valstybinės pasienio tarnybos veiksmų.

Skunde paaiškina, kad su šeima nusprendė aplankyti Pabaltijo šalis ir pasirinko Lietuvą, Čia turėjo seną pažįstamą nuo TSRS laikų K. V., galėjusį suteikti apgyvendinimą viešnagės laikotarpiui, kadangi šeima susideda iš 4 asmenų. K. V. atsiuntus kvietimą kreipėsi į Lietuvos ambasadą Baku, kur gavo Šengeno vizą.

2018-10-10 atvykus į Vilniaus oro uostą pereinant valstybinę sieną buvo sustabdyti pasų kontrolei, buvo užduota keletą klausimų ir buvo nuvesti į kitą kambarį, kur buvo pasakyta, jog vizos buvo anuliuotos dėl atitinkamų dokumentų, nurodančių atvykimo tikslą ir buvimo sąlygas šalyje, nebuvimo. Vėliau buvo nuvežti į deportavimo kambarį, kuri buvo laikomi iki kitos dienos ryto.

Pareiškėjai nurodo, jog buvo laikomi šaltame kambaryje, ignoruojant, jog kartu buvo mažamečiai vaikai. Buvo laikomi be valgio, vandens ir oro, dėl ko vėliau vaikai susirgo gripu. Mano, jog toks elgesys buvo neteisėtas. Be to, buvo priversti savo lėšomis nusipirkti atgalinius bilietus, nes priešingu atveju tokiomis sąlygomis būtų laikomi 4 dienas. Dėl šių Lietuvos pasienio tarnybos veiksmų ir elgesio, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 114-123) išsamiai išdėstė argumentus, kodėl Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjų neįleidimo ir visų panaikinimo. Taip pat nurodoma, jog nesutinka atlyginti prašomą priteisti žalą.

Atsiliepime nurodoma, jog 2018-10-10 ketindami atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Tarnybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjams buvo išduotos vizos aplankyti draugus Lietuvos Respublikoje. Kvietėjas – Lietuvos Respublikos pilietis K. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, nors pasienio tikrinimo metu pareiškėjų buvo deklaruota, kad viešnagės metu jie gyvens Vilniuje. Pasienio tikrinimo metu pareiškėjai teigė, kad gyvens pas tėvo draugą ir davė kontaktinį telefono numerį, kad pareigūnai galėtų jam paskambinę tuo įsitikinti. Tačiau susisiekus nurodytu telefono numeriu (su tėvo draugu), jis negalėjo pasakyti nei vieno laukiamo svečio vardo, pavardė ar kitų duomenų. Buvo nustatyta, kad pareiškėjus pakvietęs asmuo nesąžiningas. Be to, pareiškėjų šeima atvyko su mokyklinio amžiaus vaikais tuo laikotarpiu, kai įprastai vaikai lanko mokyklą, tačiau negalėjo paaiškinti kas tokio svarbaus Lietuvos Respublikos lankyme, kad dvi savaites vaikai nelankys mokyklos. Pareiškėjai turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018-10-20 su teise juos pakeisti kitais. Tai parodo, kad pareiškėjai nebuvo apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, t.y. laiko ir išvykimo būdo. Taip pat jie domėjosi apie galimybę patekti į Vilnių ir užsiminė apie planus vykti į Minską (Baltarusijos Respublika). Pagal šias aplinkybes pareigūnai nustatė, kad pareiškėjai turėjo tikslą apgaulės būdu patekti į Šengeno erdvę. Kadangi pareiškėjai neatitiko vienos iš būtinų atvykimo sąlygų, t.y. nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat vykimo per valstybės sieną metu nepriklausė Šengeno sienų kodekso 6 str. 5 d. nurodytoms asmenų kategorijoms, Tarnybos pareigūnai priėmė motyvuotus sprendimus dėl neįleidimo, kuriais pareiškėjams neleista atvykti į Lietuvos Respubliką (Šengeno erdvę). Šiuo konkrečiu atveju, vežėjas su kuriuo atvyko pareiškėjai, privalėjo apsirūpinti atgaliniu pareiškėjų grįžimu į valstybė iš kurios atvyko arba į kitą valstybę, į kurią turėjo teisę atvykti. Orlaivis 2018-10-10 16.30 reisu W68046 iš Kutaisio pareiškėjus atskraidino į Lietuvos Respubliką, o atgal į Kutaisį turėjo skristi tik 2018-10-14 6.55 val. Dėl šios priežasties Tarnybos pareigūnai, turėdami pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės teritoriją, pareiškėjus iki numatomo skrydžio atgal į Kutaisį (Sakartvelo Respublika) apgyvendino neįleistų asmenų patalpoje, įrengtoje Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje. Tokiu būdu pareiškėjams buvo suteiktos patalpos apsistoti iki jų suplanuoto skrydžio atgal į kilmės valstybę. Patalpos, priešingai nei savo skunde teigia pareiškėjai, nėra įrengtos rūsyje, o yra pirmame Vilniaus oro uosto pastato aukšte, kuriame taip pat įrengtos ir kitos Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnų ir kitų Vilniaus oro uosto darbuotojų darbo vietos. Pareigūnai, informavo pareiškėjus apie tai, kad lėktuvo reisas į Kutaisį bus tik 2018-10-14 ir paminėjo apie galimybę savo lėšomis patiems pasirenkant skrydį ir įsigyjant bilietus išskristi savo pasirinktu laiku. Pareiškėjai savo iniciatyva su savo įsigytais bilietais 2018-10-11 7.05 val. išskrido į Kijevą reisu PS 184.

Tikrindami pareiškėjus Tarnybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjai Šengeno vizas gavo nesąžiningu būdu, t.y. pareiškėjus kvietęs asmuo yra nesąžiningas, dėl ko padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjų atvykimas į Šengeno erdvę keltų nelegalios imigracijos pavojų. Dėl šios priežasties priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjams išduotas Šengeno visas. Tarnybos pareigūnai atitinkamai pažymėjo panaikintų vizų įklijas esančias kelionės dokumentuose ir pareiškėjams įteikė 2018-10-10 sprendimus dėl vienkartinių Šengeno vizų panaikinimo, juose nurodydami aiškias priežastis „nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas“, „informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas nepatikima“ ir „nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos‘.

Atsiliepime pabrėžiama, kad pareiga kompensuoti padarytą žalą atsirastų tik tokiu atveju, jeigu žala atsirastų dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų. Tarnybos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, jie vykdė savo tiesiogines funkcija ir nenustačius šių pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatsiranda pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, todėl prašo skundą atmesti.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta nustatyta tvarka (ABTĮ 48 str. 3 d., 74 str. 7 d.).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjų skundą prašė atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjai sieja su VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnų veiksmais priimant sprendimus neleisti pareiškėjų šeimai atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikinti vizas, taip pat jų apgyvendinimu iki išvykimo, bei pareiškėjų išvykimu iš Lietuvos Respublikos.

Byloje nustatyta, kad 2018-10-10 16.30 val. reisu W68046 iš Kutaisio (Sakartvelo Respublika) pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasienio kontrolei pateikė kelionės dokumentus ir Šengeno vienkartines vizas Nr.003670921, Nr.003670912, Nr.003670913, Nr.003670914, Nr.003670915, Nr.003670916 (b.l. 136-147, 148-154). Tarnybos pareigūnai 2018-10-10 priėmė sprendimus dėl pareiškėjų neįleidimo Nr.163(VR)1655, Nr.163(VR)1656, Nr.163(VR)1657, Nr.163(VR)1658, Nr.163(VR)1659 ir Nr.163(VR)1660 (b.l. 124-129) ir sprendimus dėl išduotų vizų panaikinimo Nr.160-98, Nr.160-99, Nr.160-100, Nr.160-101, Nr.160-102 ir Nr.160-103 (b.l. 130-135). Šių sprendimų pareiškėjai neginčija ir byloje reiškia reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Vertinant, ar Tarnybos veiksmus galima pripažinti neteisėtais, pažymėtina, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 8 straipsnio 1–2 dalis užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksu (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas). Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 9 straipsnio 1 dalį užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja VSAT Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Be kitų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų (galiojančio kelioninio dokumento, vizos ir pan.) trečiųjų šalių piliečiai atvykdami į Šengeno erdvę turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba galėti teisėtai gauti tokių lėšų. Pareiškėjų patikrinimo kertant valstybinę sieną metu bei bendraujant su pareiškėjais buvo surinkti duomenys, kurie leido pareigūnams nuspręsti, jog pareiškėjai nepagrindė numatomo atvykimo tikslo bei sąlygų: 1) nors pareiškėjams buvo išduotos vizos aplankyti draugus, juos kvietęs asmuo Lietuvos Respublikos pilietis K. V. gyveno Mažeikiuose, tačiau tikrinimo metu pareiškėjai deklaravo, jog viešnagės metu jie gyvens Vilniuje; 2) susisiekus pareiškėjų nurodytu telefono numeriu (su tėvo draugu pas kurį pareiškėjai nurodė apsistosiantys) šis asmuo negalėjo pasakyti nei vieno laukiamo asmens vardo, pavardės ar kitų duomenų; 3) su mokyklinio amžiaus vaikais atvykę pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kuo svarbus atvykimas, kai jų vaikai dvi savaites nelankys mokyklos; 4) pareiškėjai turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018-10-20 su teise juos pakeisti kitais, kas pareigūnams leido spręsti, jog jie nebuvo apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje laiko ir išvykimo būdo.

Pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalį, trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas, o atsisakyti leisti atvykti galima motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atisakymo priežastys, o šis sprendimas įsigalioja nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnai, iš patikrinimo metu surinktų duomenų visumos pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, turėjo tikslą apgaulės būdų patekti į Šengeno erdvę, ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjams leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 4 dalį sienos apsaugos pareigūnai privalo užtikrinti, kad trečiosios šalies piliečiai, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Šengeno sienų kodekso V priedo A dalyje nustatyta, jog atsisakant leisti atvykti, atitinkamai panaikinama arba atšaukiama viza pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 34 straipsnyje nustatytas sąlygas (1 dalies c punktas). Nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą neleisti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, jie pagrįstai buvo apgyvendinti Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje įrengtoje neįleistų asmenų patalpoje. Nors pareiškėjai skunde teigia, jog buvo laikomi šaltame kambaryje be valgio, vandens ir oro, dėl ko vėliau vaikai susirgo gripu, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams dėl netinkamų sąlygų ir vaikų ligos pagrįsti, nepateikia. Kaip jau buvo minėta, priėmus sprendimą neleisti pareiškėjams atvykti, jie pagrįstai buvo apgyvendinti Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje įrengtoje neįleistų asmenų patalpoje. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, šioje patalpoje yra visi būtini patogumai (yra lova, stalas, kėdė, galimybės nueiti į dušo iš WC patalpas), kuriais asmenys gali naudotis, o patalpos įrengtos ne rūsyje, o pirmame Vilniaus oro uosto pastato aukšte, kuriame taip pat įrengtos ir kitų Vilniaus oro uosto darbuotojų darbo vietos. Pareiškėjai nepagrindė ir byloje nėra duomenų, jos jie buvo apgyvendinti kitomis (blogesnėmis sąlygomis), nei įprastai apgyvendinami neįleisti asmenys.

Pagal Šengeno sienų kodekso V priedo A dalies 2 punkto nuostatas, kai trečiosios šalies pilietį, kuriam nebuvo leista atvykti, prie sienos atvežė vežėjas, šis vežėjas turi pareigą pasirūpinti trečiosios šalies piliečiu ir nedelsiant vežti jį į trečiąją šalį, iš kurios jis buvo atvežtas. Teismas pažymi, jog pareigą pasirūpinti pareiškėjų maitinimu ir kelione turėjo ne Tarnybos pareigūnai, o vežėjas, kurio paslaugas atvykimui į Lietuvos Respubliką pasirinko patys pareiškėjai.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių pareiškėjai turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018-10-20 su teise juos pakeisti kitais, kas leido Tarnybos pareigūnams spręsti, jog jie nebuvo apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje laiko ir išvykimo būdo. Būtent šiais bilietais pareiškėjai nusprendė pasinaudoti grįžimui, išskrisdami savo pasirinktu laiku 2018-10-11 7.05 val. ir nelaukdami juos į Lietuvos Respubliką atskraidinusio orlaivio grįžimo į Kutaisį (2018-10-14 6.55 val.). Todėl negalima sutikti su pareiškėjų teiginiais, jog jie buvo priversti savo lėšomis nusipirkti atgalinius bilietus, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl grįžimo laiko ir krypties apsisprendė patys pareiškėjai. Be to, kaip jau buvo minėta Tarnybos pareigūnai nėra atsakingi už pareiškėjų kelionę į šalį iš kurios jie atvyko.

Teismui nustačius, kad Tarnybos pareigūnų veiksmai priimant sprendimus dėl pareiškėjų neįleidimo, vizų panaikinimo, jų apgyvendinimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvo teisėti, pareiškėjų teisės šiais veiksmais nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė Tarnybos neteisėtų veiksmų, sprendžia, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjų prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Konstatavus, kad Tarnybos neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė