R. G. pagal BK 220 str., 222 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-915/2026

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00024-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo juridinio asmens UAB „Baldesa“ vadovo R. G. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „Baldesa“ vadovas R. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą juridinio asmens UAB „Baldesa“ atžvilgiu nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.

Byloje nėra nustatyti BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o būtent subjektyvioji pusė. R. G. ir UAB „Baldesa“ nebuvo kaltinami dokumentų klastojimu, jų pagaminimu. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl prekių egzistavimo – prekės buvo parduotos ir pinigai už prekes buvo gauti bei užpajamuoti, tačiau teismas sprendė, jog subjektyvioji pusė – tikslas nuslėpti mokėtinus pardavimo (PVM) mokesčius byloje kildinamas ne iš apgaulės klastojant apskaitos ir kitus dokumentus, o abejone, ar vyko realus prekių pardavimas kitam Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojui. Kasatorius, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MDAtNTU2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-400-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-400-556/2018">A-400-556/2018</a>, sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjg2LTYwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3286-602/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3286-602/2018">A-3286-602/2018</a> ir sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MzYtNjAyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-636-602/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-636-602/2017">A-636-602/2017</a>), vertina, kad tokiais atvejais turėtų būti taikoma mokestinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės VMI atstovė parodė, kad VMI praleido mokestinio ginčo senaties terminą, dėl to buvo kreiptasi į FNTT, siekiant pradėti tyrimą, kas reiškia, jog situacija buvo dirbtinai kriminalizuota.

Mokesčių mokėtojo turimi apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros net ir su trūkumais dėl prekių eksporto negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokiais atvejais taikoma mokestinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu būtų įrodymų, kad pats mokesčių mokėtojas tyčia ir sąmoningai klastojo finansinės apskaitos dokumentus siekiant nemokėti pardavimo PVM. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų dėl aplinkybės, jog prekės nebuvo parduotos ar pinigai negauti ir neįnešti į įmonės kasą, be to, nurodė, kad tyčia slėpti mokesčius pasireiškė tuo, jog nebuvo duomenų apie parduotų prekių – baldų eksportą į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Kasacinės instancijos teismas turėtų suformuoti praktiką tokio pobūdžio bylose, kai mokesčių mokėtojas gali patekti į situacijas, kuomet kiti nesąžiningi pirkėjai gali pasinaudoti situacija, siekiant įsigyti prekių pigiau nemokant standartinio PVM.

UAB „Baldesa“ turėjo komercinių sandorių su Latvijos ir Estijos įmonėmis, t. y. sandoriai su kitose Europos Sąjungos valstybės narėse veikiančiais ūkio subjektais nebuvo atsitiktiniai, tačiau dėl formalių dokumentų trūkumų pradėta ne mokestinė byla, o baudžiamoji byla. Asmuo turi suprasti pats, kad įtraukia į finansinę apskaitą suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus turint aiškų – mokesčių slėpimo tikslą. Aplaidumas tikrinant kitą sandorių šalį, įrodymų rinkimas dėl eksporto buvimo yra mokestinio ginčo dalykas. Baudžiamajame procese privalo būti aiškiai konstatuoti BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto padaryti konkretūs veiksmai siekiant slėpti mokesčius – dokumentų klastojimas, priemonės ir įrankiai tam padaryti, ar kitų trečiųjų asmenų prisidėjimas prie dokumentų klastojimo. Nesant nustatytos tyčios ir tikslo slėpti mokesčių įrašant į deklaracijas PVM neteisingus duomenis, atsakomybė pagal BK 220 straipsnį negalima.

Apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą – PVM sąskaitų faktūrų formalius trūkumus ir specialisto išvadą siejo priežastiniu ryšiu su esmine aplinkybe, kad prekių eksporto (išgabenimo iš Lietuvos Respublikos) nebuvo, nors jokios kitos aplinkybės to nepatvirtina. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad prokuroras nebandė patikrinti kaltinamojo parodymų, taip pat aplinkybių, kad prekės buvo suteiktos asmenims, kurie buvo atvykę į UAB „Baldesa“, kad buvo kontaktuojama su įmonių atstovais, deramasi ir pan., nes būtent šie asmenys tiesiogiai ir netiesiogiai pateikė nuosprendyje minimas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus. Vis dėlto, šios aplinkės žemesnės instancijos teismų nebuvo paneigtos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. G. kompiuteriu ar kita technika galėjo būti montuojami ar kitaip techniniu būdu klastojami finansinės apskaitos ir kiti dokumentai. Vien aplinkybė, kad įmonė neišsaugojo el. pašto ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis gautus laiškus ar siųstus pranešimus su dokumentais, nesudaro pagrindo teigti, kad R. G. žinojo apie šių dokumentų turinio trūkumus ar tai, kad prekės vėliau nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Byloje nebuvo apklausti ir liudytojai iš Latvijos įmonių.

Net ir pripažinus, kad R. G. galėjo suprasti kai kurių finansinės apskaitos ar kitų dokumentų formos ar turinio trukumus, įrodyti mokesčių slėpimą galima tik tuo atveju, jeigu būtų byloje būtų įrodymų, kad UAB „Baldesa“ parduoti baldai liko Lietuvos Respublikoje ir nėra galimybės taikyti 0 procentų PVM tarifo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodinėjamas UAB „Baldesa“ parduotų baldų (ne)išvežimo faktas. Jeigu kasacinės instancijos teismas konstatuotų, kad asmens veiksmuose nėra BK 220 straipsnio požymių, atsakomybė pagal BK 222 straipsnį taip pat negalima, nes abi veikos turi būti padarytos tyčia (idealioji sutaptis), t. y. turint tikslą slėpti mokesčius. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas galimas tik tuo atveju, jeigu būtų duomenų, kad mokesčių mokėtojas iš anksto žinojo, jog sudaro apgaulingą sandorį, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorius skunde dėsto tik deklaratyvią nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kvalifikuodami UAB „Baldesa“ nusikalstamus veiksmus, be kita ko, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatoriui nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo R. G. ir UAB „Baldesa“ atstovaujamos vadovo R. G. apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir pateikė ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas, taip pat ir dėl kasaciniame skunde keliamų kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, baudžiamosios atsakomybės ir mokestinio ginčo atribojimo klausimų. Minėtas teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Baldesa“ kalta, be kita ko, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka kasatoriaus lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo juridinio asmens UAB „Baldesa“ vadovo R. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas