Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-925

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18094-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 4 d. paduotu ieškovo S. T. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų absoliučių pagrindų nebuvimą, tačiau rėmėsi CPK 329 straipsnio 2 dalimi tam, kad grąžintų bylą pirmosios instancijos teismui. Toks pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam CPK 329 straipsnio 2 dalies ir CPK 327 straipsnio 2 dalies, CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų aiškinimui ir taikymui. Be to, taikydamas CPK 327 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas „byloje pareikštais reikalavimais“ laikė ne ieškovo pareikštą vienintelį reikalavimą (dėl individualaus administracinio akto panaikinimo), bet pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotus du savarankiškus ir vienas nuo kito visiškai nepriklausomus privalomojo nurodymo panaikinimo pagrindus. Šie pažeidimai turi esminės reikšmės teisės aiškinimui ir taikymui, be kita ko, dėl to, kad reikšmingai išplečia apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šią išimtį iš tikrųjų paverčia diskrecija.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMtNjExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-13-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-13-611/2020">e3K-3-13-611/2020</a>, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-1075/2018">3K-3-326-1075/2018</a>), pagal kurią apeliacinės instancijos teismas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui gali tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais, tai yra ultima ratio proceso teisės institutas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenustatytas poreikis taikyti šią ultima ratio priemonę. Be to, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą privalomąjį nurodymą skirtingais pagrindais, o apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo, nes neteisingai nustatė, kas yra bylos esmė.

3. Viešojo administravimo subjekto (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) skyriaus) padarytų pažeidimų surašant skundžiamą privalomąjį nurodymą nevertinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, nurodant apylinkės teismui aiškintis aplinkybes, susijusias su bylos objektu nesančio statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir jo išdavimo teisėtumu, yra CPK 320 straipsnio pažeidimas ir nepagrįstas bylos nagrinėjimo ribų išplėtimas. Įvertindamas ir pasisakydamas dėl argumentų, kurių atsakovė VTPSI nereiškė net bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, retroaktyviai taikydamas teisės aktus ir nurodydamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti tas aplinkybes, kurių VTPSI neturėjo kompetencijos nustatinėti, apeliacinės instancijos teismas ne tik peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bet ir sudarė sąlygas tikrinant viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumą jį papildyti naujais motyvais, remtis pažeidimų prielaidomis, o ne faktais.

4. Apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad teismas neatribojo viešojo administravimo subjekto kompetencijos nuo teismo kompetencijos, nors tai yra vienas esminių aspektų privalomojo nurodymo teisėtumo patikros procese. Prie minėtų esminių proceso teisės pažeidimų prisidėjęs netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas byloje (CPK 178 straipsnis), įrodinėjimo taisyklių vertinant įrodymus byloje pažeidimas nepašalinant esminių ir akivaizdžių prieštaravimų tarp teismo išvadų ir įrodymų (CPK 185 straipsnis) dėl nuogrindos kvalifikavimo, netaikytinų teisės aktų redakcijų taikymas nagrinėjant ginčą rodo apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 3 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 206, kodas ZP25353.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė