D. M. pagal BK 189 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-918/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39246-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo D. M. (D. M.) gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai trumpalaikį automobilio valdymą kvalifikuodami įgijimu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis automobilį-BMW X7”, pavogtą, J. S., „savo nuožiūroje (valdyme) turėjo 1 val. 29 min., po to, įvertinęs, kad nesant visų dokumentų, tokio automobilio pardavimas yra negalimas, įtartinas, nedelsdamas automobilį atidavė. Esant tokioms aplinkybėms, automobilio „BMW X7” įgijimas, kaip BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, atsižvelgiant į teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2008">2K-259/2008</a>), inkriminuotas galėtų būti tik tuo atveju, jei šis požymis būtų nustatytas M. G. ir S. G. veiksmuose ir pastarieji su nuteistuoju būtų veikę kaip bendrininkai. Tačiau M. G. ir S. G. nebuvo pripažinti kaltais pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad jau gabenant iš Lenkijos į Lietuvą šį automobilį nebuvo realizuoti nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje, požymiai. Todėl nuteistojo automobilio valdymo veiksmus, kurie buvo atlikti po M. G. ir S. G. teisėto valdymo veiksmų, kvalifikuoti kaip neteisėtus nėra pagrindo. Taip pat skunde nurodoma, kad kasatorius prašė apeliacinės instancijos teismo apklausti J. S., A. Ž., kad būtų nustatytos automobilio pristatymo aplinkybės į Lietuvą, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir tuo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pažeistos Konstitucijos, EŽTT nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nenustatė.

Kasatorius nesutinka su D. M. nuteisimu, o nesutikimą su žemesnės instancijos teismų išvadomis grindžia savu susiklosčiusios situacijos vertinimu bei teiginiais, kurie iš esmės paremti įrodymais pripažintų duomenų analize. Be to, pažymėtina, kad argumentai, susiję su nuteistojo nusikalstamos veikos įrodytumu, buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo pateikdamas motyvuotas išvadas. Šios išvados teisės taikymo aspektu neskundžiamos. Tai, kad jos nepalankios D. M., savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl galimai padarytų BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismui netenkinus gynybos prašymo, apklausti tam tikrus asmenis, nepagrindžia esminio BPK pažeidimo buvimo ir nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. Ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTk3Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-976/2016">2K-173-976/2016</a> ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas