G. K. pagal BK 183 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–96/2007 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.2, 2.4.7.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

gynėjui advokatui I. Borveinui,

nuteistajam G. K.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžių.

Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal 1961 m. BK 323 straipsnio 1 dalį 15 MGL (875 Lt) dydžio bauda, pagal 2000 m. BK 183 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 13 MGL (1625 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 45 MGL (5625 Lt) dydžio bauda.

Iš G. K. GSEB (duomenys neskelbtini) padarytai žalai atlyginti priteista 9102 Lt.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto pasisavinimo, suklastojus darbo sutartį su V. T.) G. K. išteisintas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendis pakeistas: G. K. pagal 1961 m. BK 323 straipsnio 1 dalį paskirta 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. K. nuteistas už tai, kad:

2001 m. liepos 3 d., būdamas išrinktas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – GSEB) (duomenys neskelbtini) pirmininku, kartu vykdydamas energetiko ir buhalterio pareigas, nuo 2001 m. liepos 3 d. iki 2002 m. vasario 24 d. apgaulingai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1230 „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įgijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ reikalavimus, pajamuodamas grynus pinigus į bendrovės kasą, vietoj privalomų kasos pajamų orderių naudojo atšviestus, spaustuvės nesunumeruotus, formos Nr. 10 kvitus; pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16, 17, 19 punktų reikalavimus, t. y., nevesdamas kasos knygos, nesudarinėdamas kasininko apyskaitos bei suklastotų darbo sutarčių pagrindu išrašydamas kasos išlaidų orderius (2001 m. – Nr. 6, 20, 24, 30, 37, 67, 74, 2002 m. – Nr. 105), įrašė tikrovės neatitinkančias išmokamas sumas ir neužtikrino kasos išlaidų orderiams nustatytos pasirašymo tvarkos; pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 9, 20 straipsnių reikalavimus, bendrovės kasoje neužpajamavo bendrijos įnašų pagal užpajamavimo kvitus 2001 m. – Nr. 10, 29, 30, 57, 66, 2002 m. – Nr. 70, 72, 77, 78, 80, 81 bei minėtus kvitus paslėpė; pažeisdamas 1994 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo pavyzdinių įstatų bei GSEB (duomenys neskelbtini) įstatų 23.2 punkto reikalavimus, neparengė bendrijos pajamų–išlaidų sąmatos visuotiniam bendrijos narių susirinkimui tvirtinti, todėl dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrijos ūkinės finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto;

būdamas GSEB (duomenys neskelbtini) pirmininkas, vadovaudamasis neteisėtu 2001 m. rugpjūčio 1 d. valdybos narių susirinkimo protokolu Nr. 2, fiktyviai, t. y. nesudarydamas darbo sutarties, įdarbino L. K. GSEB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir nuo 2001 m. liepos 14 d. iki 2002 m. vasario 24 d. pasisavino bendrijos 2000 Lt;

2001 m. spalio 29 d.–2002 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu iš GSEB (duomenys neskelbtini) kasos, 2001–2002 metų kasos išlaidų orderiuose Nr. 79, 93, 102, 110, 119, 123, 125 nurodydamas tikslą atsiskaityti už bendrijos sunaudotą elektros energiją, pasiėmė 3408,96 Lt, tačiau į AB „Lietuvos energija“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neįnešė ir juos pasisavino;

būdamas atleistas iš GSEB (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigų 2002 m. vasario 23 d. visuotinio savininkų susirinkimo sprendimu, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 17 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.719 patvirtintą Inventorizacijos tvarką, neperdavė jo žinioje buvusių bendrovės 1766,55 Lt grynų pinigų ir 413 Lt vertės inventoriaus bei, nuo 2002 m. vasario 23 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d. priskaitydamas sau darbo užmokestį ir jį išsimokėdamas, pasisavino bendrijos 1750 Lt bei 413 Lt vertės inventorių;

2001 m. liepos 31 d.–2002 m. sausio 10 d. laikotarpiu iš GSEB (duomenys neskelbtini) kasos paėmė 590,04 Lt ir, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo savo reikmėms – pirko kurą savo automobiliui, apmokėjo savo telefono sąskaitą, t. y. pasisavino bendrijos 590,04 Lt.

2001 m. rugpjūčio 20 d. suklastotos sutarties su D. A. pagrindu, iš GSEB (duomenys neskelbtini) kasos paėmė 840 Lt, realiai D. A. pinigų nesumokėjo ir juos pasisavino. Suklastotos 2001 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties su S. V. pagrindu iš GSEB (duomenys neskelbtini) kasos paėmė 1020 Lt, iš šios sumos S. V. sumokėjo 150 Lt, o likusią sumą – 870 Lt pasisavino;

būdamas atleistas iš GSEB (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigų GSEB (duomenys neskelbtini) 2002 m. vasario 23 d. visuotinio savininkų susirinkimo sprendimu, 2002 m. liepos 10 d., AB „Hansą LTB“ Kauno regiono skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatęs einančiuoju GSEB (duomenys neskelbtini) primininko pareigas ir pasinaudojęs negrąžintu GSEB (duomenys neskelbtini) antspaudu, sudarė sutartį dėl naujos sąskaitos atidarymo. 2002 m. rugpjūčio 6 d. čekiu HL Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujai atidarytos GSEB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu užvaldė bendrijai priklausančius 940 Lt;

2001 m. rugpjūčio 6 d.–2002 m. sausio 7 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, suklastojo darbo sutartis: 2001 m. rugpjūčio 15 d. sutartį su V. T., 2001 m. rugpjūčio 20 d. sutartį su D. A., 2001 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su S. V., įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančias sumas bei pasirašydamas už kitą šalį.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti.

Kasatorius teigia, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje įrodymų, patvirtinančių jo kaltumą, nėra, nuosprendis pagrįstas prielaidomis (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas jo skundo iš esmės neišnagrinėjo, dokumentų (kasos knygos, paslaugų sutarčių, personalo įdarbinimo sutarčių, darbų atlikimo sąmatos, dokumentinės revizijos akto), būtinų esminiams faktams patikrinti iš GSEB (duomenys neskelbtini) neišreikalavo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais bei revizoriaus surašytu aktu, kurį, neturėdamas tam įgaliojimų, pasirašė tik suinteresuotas asmuo D. M.

Bendrijos (duomenys neskelbtini) ataskaita buvo parengta ir formaliame bendrijos susirinkime pateikta, tačiau 2002 m. vasario 23 d. buvo pagrobta kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai, kad ataskaita buvo pateikta, patvirtina ir dokumentus pagrobusių liudytojų apklausos protokolai. Bendrija naudojo laisvos formos pajamų kvitus, nes bendrija, kaip įmonė, nebuvo registruota Kauno miesto rejestro skyriuje, neturėjo registracijos pažymėjimo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija tipinių pajamų orderių Nr. 10 jiems nepardavė. Kasatoriaus nuomone, tai patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 323 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl bendrijos 940 Lt pasisavinimo jis nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad iš bendrijos pirmininko pareigų jis nebuvo atleistas, visuotinio narių susirinkimo protokolas suklastotas. Susirinkime dalyvavusių narių sąrašas su parašais teismui sąmoningai nebuvo pristatytas. 2002 m. vasario 24 d. bendrijos valdyba iš trijų atstovų, pažeidžiant bendrijos įstatų 25 punktą, nebuvo išrinkta. Protokole Nr. 8 nurodoma, kad bendrijos valdybos pirmininku išrinktas D. M., tačiau jis buvo įgaliotas tvarkyti tik teismų dokumentus, o ne vykdyti bendrijos finansinę-ūkinę veiklą. Teisė atlikti bankines operacijas (nesant buhalterio bendrijoje) jam suteikta tik 2002 m. rugsėjo 17 d. Teigia, kad jis, (kasatorius), pasikeitus banko pavadinimui ir sąskaitų numeracijai, privalėjo su banku sudaryti naują sutartį. Kadangi bendrijoje dirbo nuo 2001 m. liepos 3 d. iki 2002 m. rugsėjo mėnesio, už bendrijoje atliktą darbą jam buvo teisėtai išmokėtas 940 Lt atlyginimas.

Iš bendrijos kasos 3408,95 Lt nebuvo paimta. Revizoriaus teiginiai melagingi, byloje tokių išlaidų orderių nėra, pinigų trūkumas padarytas „dirbtinai“. AB „Hansabankas“ pavedimų kopijos, esančios byloje, patvirtina, kad 3408, 96 Lt per 2001, 2002 metus pagal išrašytas sąskaitas–faktūras iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervesti AB „Lietuvos energija“.

Kasatorius teigia, kad bendrijos valdybos pirmininku buvo išrinktas 2001 m. birželio 22 d., protokolo originalas iš bylos dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Bendrijos valdyba išrinkta pagal bendrijos įstatų 25 punkto reikalavimus, todėl tvirtinti, kad 2001 m. rugpjūčio 1 d. protokolas Nr. 2 neteisėtas, nėra jokio pagrindo. Bendrijos valdyba nuo bendrijos susikūrimo dienos, t. y. 1988 metų, finansinės–ūkinės veiklos nevykdė. Bendrijoje buvo išrinkti bendrijos įgaliotiniai, kurie atlikdavo dalį visuotinio susirinkimo pavestų veiksmų. Jis bendrijos pirmininko pareigas vykdė teisėtai, vadovaudamasis bendrijos įstatų reikalavimais.

2002 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolas (be numerio) yra suklastotas, susirinkime dalyvavusių narių sąrašas su parašais teismams, siekiant nuslėpti šį faktą, nebuvo pateiktas. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 719, protokole nėra įrašų, kad revizinė komisija privalo atlikti turto inventorizaciją, kad paskiriama vardinė komisijos sudėtis lėšoms, antspaudams ir ūkiniam turtui perduoti.

Taigi, kaip teigia kasatorius, neaiškaus 1710 Lt kasos likučio jis neturėjo teisės niekam perduoti. Be to, revizoriaus akte nurodomas dar ir kitas kasos likutis 926 Lt, aiškinama, kad bendrija turėjo daugiau išlaidų negu pajamų. Tai rodo, kad revizorius sąmoningai neišvedė tikrojo kasos likučio ir neparodė visų pajamų siekdamas padaryti dirbtinį trūkumą ir neva bendrovės turto nustatymo negalimumą. 413 Lt vertės inventoriumi ir dabar naudojasi bendrijos sargai, kuriems jis yra perduotas.

Kasatorius teigia, kad 590,04 Lt nepasisavino ir jokios žalos bendrijai nepadarė. Bendrijoje buvo būtina organizuoti statybos–remonto darbus, bendrijos nariai pasiūlė naudoti stacionarų telefoną, kuriuo jis ir naudojosi, dalinai apmokėdavo išlaidas. Teigia, kad savo automobilio neturi, todėl degalai buvo perkami transportui, kuriuo buvo pervežamos bendrijos nupirktos statybinės medžiagos, inventorius ir įranga. Šiuos krovinius atveždavo bendrijos nariai savo automobiliais. Degalai buvo perkami degalinėse ir įtraukiami į apskaitą buhalterijoje.

Su D. A. ir S. V. buvo sudarytos paslaugų sutartys, surašyti atliktų darbų priėmimo aktai. Sutartis jie pasirašė ir gavo sutartyse nurodytas pinigų sumas. Šie asmenys į teisėsaugos institucijas nesikreipė, sutiko su sutarčių sąlygomis ir gautu atlyginimu, tačiau revizoriaus gąsdinami jie savo parodymus pakeitė. Revizijos komisija per 2001 m. liepos 3 d.–2002 m. sausio 26 d. laikotarpį, kai buvo užbaigti sutartyse nurodyti darbai, jokių trūkumų nerado. Revizoriaus parodytas trūkumas neįrodytas jokiais dokumentais, kasos likutis sąmoningai neišvestas. Kasatorius teigia prašęs patikrinti darbininkų parašų tikrumą, tačiau prašymas, pažeidžiant jo teisę į gynybą, buvo atmestas. Reikalavimas atlikti akistatą taip pat nebuvo patenkintas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka sutartys ir kiti dokumentai nebuvo išreikalauti, liudytojai apklausai neiškviesti.

L. K. bendrijoje buvo įdarbinta pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. bendrijos valdybos protokolą Nr. 2. Protokolas buvo pateiktas AB „Hansabankas“ buhalterio pareigoms ir parašui tvirtinti, o kitas protokolo egzempliorius – Kauno miesto savivaldybei. Su buhaltere buvo pasirašyta sutartis, tačiau ji kartu su kitais buhalteriniais dokumentais buvo pagrobta. L. K. bendrijoje vedė buhalterinę apskaitą, atlikdavo bankinius pavedimus, vedė kasos knygą, gaudavo darbo užmokestį ir kas mėnesį pasirašydavo darbo užmokesčio algalapiuose, todėl, kaip teigia kasatorius, jam pateiktas kaltinimas dėl L. K. fiktyvaus įdarbinimo ir jos darbo užmokesčio pasisavinimo yra visiškai nepagrįstas.

Be to, kasatorius teigia, kad civilinis ieškinys nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jo dydis jokiais dokumentais nepagrįstas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Kasaciniu skundu nuteistasis iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi pagal nuteistojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžių, 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, t. y. kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nutartyje šis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis ginčijo 3408,96 Lt pasisavinimą, kad jo argumentai, kuriais ginčijamas 590,04 Lt pasisavinimas, nepaneigti, kad bendrijos ieškinys nedetalizuotas, o teismas nesiaiškino, kas šį ieškinį sudaro.

BPK 386 straipsnyje nustatyta, kad iš naujo nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie įstatymo reikalavimai yra pažeisti. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą (BPK 374 straipsnio 6 dalis) ir, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados, išdėstytos nuosprendyje, atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo nuteistajam paskirtos bausmės sušvelnintinos, į visus apelianto argumentus yra motyvuotai atsakyta, kodėl jie yra atmetami arba tenkinami, todėl kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus yra nepagrįstas ir atmestinas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka civilinis ieškinys buvo detalizuotas, be to, pažymėtina ir tai, kad priteista atlyginti žala nėra didesnė už žalą, padarytą nusikalstamomis veikomis, todėl kasatoriaus argumentai, kad sprendžiant civilinį ieškinį buvo pažeisti BPK 115 straipsnio reikalavimai, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, pats nuteistasis baudžiamojo įstatymo taikymą ginčija tik tuo aspektu, kad, jo manymu, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis

Aldona Rakauskienė