Baudžiamoji byla Nr. 2K-134/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.4.2.; 1.2.3.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,
nukentėjusiajai F. B.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. B. (Z. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo Z. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona F. B. metu pasikėsino ją nužudyti – sudavė virtuviniu kirvuku nukentėjusiajai ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinę ranką, o nukentėjusiajai bandant pabėgti sudavė jai ne mažiau kaip devynis smūgius į nugarą, juosmenį, kairįjį žastą – tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji pabėgo iš buto.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-134/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.4.2.; 1.2.3.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,
nukentėjusiajai F. B.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. B. (Z. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo Z. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona F. B. metu pasikėsino ją nužudyti – sudavė virtuviniu kirvuku nukentėjusiajai ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinę ranką, o nukentėjusiajai bandant pabėgti sudavė jai ne mažiau kaip devynis smūgius į nugarą, juosmenį, kairįjį žastą – tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji pabėgo iš buto.
Kasaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti teismų sprendimus: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį arba sušvelninti už inkriminuotą nusikaltimą paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad konflikto metu suduodamas kirvuku nukentėjusiajai į galvą nesiekė jos nužudyti, jis norėjo tik ją pagąsdinti. Teismų išvada dėl jo kaltės formos yra nepagrįsta. Todėl, kasatoriaus nuomone, jo veika turi būti kvalifikuota pagal padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius taip pat nurodo, kad jam yra paskirta neteisinga, per griežta bausmė. Jis iš dalies prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri savo elgesiu ir išprovokavo jį nusikalsti, tačiau teismai šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis. Skirdami bausmę teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54, 57 straipsnių nuostatas. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jam už pasikėsinimą nužudyti paskirta bausmė yra griežtesnė nei minimali bausmė, skirtina už baigtą nusikaltimą – nužudymą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Z. B. veikos
Nuteistojo motyvus, kad jo veiką prieš F. B. teismai neteisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą ją nužudyti, paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai, kurių tarpusavio ryšį teismai įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų. Iš jų matyti, kad įvykio metu bute nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė virtuvinį kirvuką, nuėjo į kambarį, kuriame buvo jo žmona F. B., ir sudavė jai šiuo kirvuku, be kita ko, ne mažiau kaip tris smūgius į galvą. Besigindama nuo nuteistojo smurto nukentėjusioji pabėgo iš buto. Kad sudavė virtuviniu kirvuku savo žmonai į galvą, kasaciniame skunde neginčija ir nuteistasis.
Savo veikai prieš F. B. nuteistasis pasirinko pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – virtuvinį kirvuką, juo sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, kasatoriaus veika nutrūko tik dėl to, kad nukentėjusioji sugebėjo pabėgti iš buto. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kasatorius, smurtaudamas prieš F. B., siekė konkretaus rezultato – atimti jai gyvybę. Tai nurodė ir teismai. Minėtos aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius, kad jis norėjo žmoną tik pagąsdinti, ir patvirtina teismų išvadą, kad kasatorius įvykio metu siekė nužudyti F. B., tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji pabėgo iš buto.
Kvalifikuoti Z. B. veiką pagal padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai Z. B. veikoje yra įrodyti. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Z. B. veiką prieš F. B. teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.
Z. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 41, 54 straipsnio nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu, tačiau taikyti BK 62 straipsnį kaltininkui galima tik esant šio straipsnio dalyse nurodytų sąlygų visumai, o šioje byloje tokių sąlygų visumos nėra. Be to, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nustatęs Z. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas jam paskyrė artimą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bausmei laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę neteisinga nėra pagrindo. Be to, dėl Z. B. paskirtos bausmės išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
Teismų išvada, kad byloje nėra Z. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta. Kasatoriaus teiginiai šios išvados nepaneigia. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad Z. B. nepripažino esminių bylos aplinkybių, savo elgesio kritiškai nevertino. Kasatoriaus nuomone, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Tokia nuomonė nepagrįsta. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką veikti prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu nukentėjusioji F. B. neatliko veiksmų, kurie skatintų kasatorių padaryti prieš ją nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo Z. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Albinas Sirvydis
