V. E. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-119/2007

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,

gynėjui V. Sirvydžiui,

nuteistajam V. E.,

nukentėjusiajam M. Ž.,

nukentėjusiojo atstovui A. T.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš V. E. priteista M. Ž. 10 000 Lt už neturtinę žalą ir 1150 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmestas ir iš V. E. priteista M. Ž. 850 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. E. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 8 d., apie 22.25 val., namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje sudavė M. Ž. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip padarė jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį ir šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. Ž. sveikatą.

Kasaciniame skunde V. E. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismai, jį nuteisdami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes kasatorius įvykio metu veikė būtinosios ginties būklėje. Nukentėjusysis pirmas panaudojo fizinį smurtą, o kasatorius gynėsi ir būtinosios ginties ribų neperžengė. Tuo tarpu teismai nevertino šių esminių bylos aplinkybių, netyrė kėsinimosi į kasatoriaus sveikatą pradžios ir pabaigos, konflikto eigos. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl specialisto išvados, iš kurios matyti, kad V. E. buvo padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas. Kasatorius taip pat nurodo, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai nepašalino abejonių dėl prieštaringų nukentėjusiojo, jo žmonos parodymų ir šias abejones vertino kasatoriaus nenaudai. Taip pat pažeista kasatoriaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą baigiamųjų kalbų pasakymo tvarką, nesuteikė kasatoriaus gynėjui teisės pasakyti baigiamąją kalbą paskutiniam, taip pažeisdamas ir kasatoriaus teisę į gynybą. Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasisakė, kad baigiamąją kalbą pasakys po prokuroro ir nukentėjusiojo kalbų, tačiau tai nebuvo įrašyta į teismo posėdžio protokolą. Pastabos dėl protokolo išnagrinėtos pažeidžiant BPK 261 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes posėdis įvyko nedalyvaujant kasatoriui ir jo gynėjui, kuriems šaukimai buvo įteikti po posėdžio. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų dėl bylos aplinkybių, susijusių su būtinąja gintimi, ir dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio teisėtumo bei pagrįstumo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. E. veikos

Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu V. E., būdamas nepatenkintas, kad M. Ž. nepaklūsta jo reikalavimui perstatyti savo automobilį į kitą vietą, smogė M. Ž. kelis kartus į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį. V. E. teiginiai, kad įvykio metu jis veikė būtinosios ginties būklėje, yra nepagrįsti. Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykio metu konfliktą išprovokavo V. E., nes jis, nukentėjusiajam atsisakius perstatyti automobilį į kitą vietą, pirmas smogė nukentėjusiajam į veidą. Šio konflikto metu realus ir akivaizdus pavojus V. E. negrėsė, V. E. pats užpuolė nukentėjusįjį. Vien tai, kad konflikto metu V. E. patyrė tam tikrus sužalojimus, nėra pagrindas pripažinti, jog jis veikė būtinosios ginties būklėje. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netyrė kėsinimosi į kasatoriaus sveikatą pradžios ir pabaigos, konflikto eigos, atmestini. Kasatoriaus parodymus apie minėtą konfliktą teismai vertino kartu su kitais įrodymais ir dėl šio įvykio aplinkybių padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti kolegija neturi pagrindo. Dėl kasaciniame skunde paminėtos specialisto išvados yra išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

V. E. veikdamas prieš M. Ž. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl V. E. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino įrodymus, nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai teismų sprendimuose įvertinti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas minėtus parodymus, teisingai nurodė, kad esminių prieštaravimų tarp šių parodymų nėra. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasatoriaus teiginiai dėl teisės į gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą apeliacinį procesą pažeidimo yra iš esmės susiję su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamųjų kalbų metu nesuteikė kasatoriaus gynėjui teisės pasakyti baigiamąją kalbą paskutiniam. Minėti teiginiai atmestini. Iš 2006 m. birželio 29 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamosios kalbos, kaip to ir reikalauja BPK 324 straipsnio 8 dalies nuostatos, buvo pradėtos apeliacinį skundą padavusio asmens, t. y. nuteistojo V. E., kalba. Po nuteistojo pasisakė nuteistojo gynėjas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas, prokurorė. Po to proceso dalyviams, tarp jų – nuteistojo gynėjui, buvo suteikta teisė atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta pirmesnėse kalbose, tačiau niekas iš proceso dalyvių atsikirtimų ar pastabų nepareiškė. Po baigiamųjų kalbų nuteistasis pasakė paskutinį žodį. Taigi šio posėdžio metu nuteistojo V. E. gynėjas pasakė baigiamąją kalbą. Tai, kad paskutinis baigiamąją kalbą pasakė ne nuteistojo gynėjas, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes ši aplinkybė nesukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo V. E. pastabos dėl minėto posėdžio protokolo, apie kurias pasisakyta ir kasaciniame skunde, buvo atmestos.

Pagal BPK 367 straipsnį kasacine tvarka neskundžiamos šio Kodekso 318 straipsnio 4 dalyje išvardytos pirmosios instancijos teismo nutartys ir nagrinėjant bylas apeliacine tvarka tais pačiais klausimais priimtos nutartys. Prie tokių nutarčių priskiriamos ir teismo nutartys dėl pastabų posėdžio protokole. Todėl kasatoriaus motyvai, susiję su minėta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria atmestos V. E. pastabos dėl 2006 m. birželio 29 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, šioje nutartyje nesvarstomi.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius V. E. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl bylos aplinkybių, susijusių su būtinąja gintimi, ir dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Iš kasacinės instancijos teismui pateikto kvito Nr. 360111 matyti, kad nukentėjusiojo M. Ž. išlaidos advokato, dalyvavusio kasacinės instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti sudaro 600 Lt. Šios išlaidos yra proceso išlaidos, jos priteisiamos iš nuteistojo V. E..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. E. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. E. nukentėjusiajam M. Ž. 600 Lt advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Aldona Rakauskienė

Albinas Sirvydis