Baudžiamoji byla Nr. 2K–116/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutarties bei jo gynėjo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutarties.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir kiekvieną dieną nuo 21 iki 7 val. būti savo namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. Š., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 30 d., apie 18 val., Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini), kartu su S. Š. išėmę lango stiklą bei atkabinę durų kablį įsibrovė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) priklausantį sandėlį, iš kur pasikėsino pagrobti 80 Lt vertės metalinių svarstyklių viršutinę plokštę ir 50 Lt vertės metalines kopėčias, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti įvykio vietoje.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad nagrinėdami bylą teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatoriaus nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, bylos aplinkybės neaiškios, todėl byla negalėjo būti tiriama ir nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnis). Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojo J. M. parodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Kasatorius teigia, kad jis su S. Š. ieškojo juodojo metalo, tačiau ketinimo pagrobti svetimą turtą neturėjo ir nesuprato, kad, įeidamas į sandėlį pro S. Š. atidarytas duris, taps jo daromo nusikaltimo bendrininku. Jis S. Š. įspėjo, kad nieko neliestų, siekdamas, jog jis atsisakytų savo ketinimų, tikino, kad daiktai netilps į automobilį, tačiau S. Š. jo neklausė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jam įtaką darė S. Š., kuris pagal asmenines savybes ir charakterį yra vedlys, kad pastarasis veikė turėdamas savarankišką nusikalstamą sumanymą ir buvo nusikaltimo vykdytojas. Be to, atsižvelgiant į jo (kasatoriaus) padarytus veiksmus, nuosprendyje nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis esąs nusikaltimo bendravykdytojas.
Reziumuodamas kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neobjektyviai įvertino padarytos veikos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė ir paliko galioti neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, vertinant įrodymus pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi subjektyviais liudytojo J. M. parodymais, netinkamai įvertino paties M. K. parodymus, neindividualizavo jo padarytų veiksmų, neišanalizavo nusikaltimo subjektyviųjų požymių. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad M. K. buvo tiesiogiai veikiamas S. Š., kuris pasiūlė važiuoti pasižiūrėti, ar UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje yra juodojo metalo. Teismas, konstatavęs, kad M. K. veikė bendrininkų grupe, neįvertino S. Š. kurstymo įsibrauti į svetimas patalpas, neatsižvelgė į tai, kad S. Š. veikė savarankiškai, neįvertino M. K. elgesio motyvų, nesprendė tyčios kryptingumo ir apibrėžtumo klausimo, nesiaiškino, kokius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų atliko prieš patenkant bei patekus į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo bendri, vienodi, nebuvo koordinuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą galimas tik aktyviais veiksmais, teismas, spręsdamas M. K. kaltės klausimą, privalėjo šias aplinkybes ištirti ir nuosprendyje dėl šių aplinkybių pasisakyti. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad kopėčios ir svarstyklių dangtis buvo pajudinti, tačiau nesiaiškino, kas tai padarė. J. M. parodė, kad sandėlyje kartu su juo buvo bendrovės sandėlininkė, tačiau teismo posėdyje ši liudytoja nebuvo apklausta.
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, galima daryti išvadą, kad įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 432 straipsnio 2 dalimi, privalėjo bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau teismas to nepadarė ir, įvykio aplinkybėms esant neaiškioms, bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka. Kasatoriaus nuomone, tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Apeliaciniame skunde M. K. ginčijo savo kaltę padarius nusikaltimą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei ištaisyti padarytas klaidas. Padarytos klaidos ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo ištaisyti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta.
Kasaciniai skundai atmestini.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar juos keisti nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo
Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą taikomos tada, kai yra šių sąlygų visuma: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Kaltės nepripažinimas arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios. Tik įvertinus kaltinamojo parodymus ir kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, sprendžiama, ar veikos padarymo aplinkybės yra aiškios.
Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras, nepažeisdamas BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pateikdamas BPK 427 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą. M. K. ir S. Š. buvo užklupti nusikaltimo padarymo vietoje, patys pripažino, kad į bendrovės sandėlį įsibrovė siekdami surasti pardavimui tinkamo metalo. Prokuroras, nusprendęs užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka, pagal BPK 426 straipsnio 2 dalį gali teismui nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nagrinėjamu atveju visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, teismui buvo pateikti. Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, teisme posėdis turi būti rengiamas tuoj pat. Pagal BPK 428 straipsnio 2 dalį teismas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, turi priimti vieną iš sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atmesti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismas, kaip nustatyta BPK 429 straipsnio 1 dalyje, gali dėl dviejų priežasčių – kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas arba kad byla teisminga apygardos teismui. Sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat priimamas tuo atveju, kai kaltinamasis sutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų tuoj pat ir neprašo skirti laiko pasirengti gynybai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K., S. Š. ir jų gynėjai sutiko, kad byla būtų nagrinėjama tuoj pat ir neprašė laiko pasirengti gynybai.
Pagal BPK 432 straipsnio 2 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, gali priimti motyvuotą nutartį grąžinti bylą prokurorui. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir pan.), ir šias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjant bylą visos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės buvo nustatytos. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tokių aplinkybių, dėl kurių bylą būtų reikėję grąžinti prokurorui ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, nebuvo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, nebuvo pažeistos, kasatorių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismas, negrąžindamas bylos prokurorui ir ją išnagrinėdamas pagreitinto proceso tvarka esmingai pažeidė baudžiamojo įstatymo proceso reikalavimus, yra nepagrįsti ir atmestini.
Kasatorių argumentai, kuriais ginčijamos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nenagrinėtini. Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas tikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kasacine tvarka netikrinamos, nes tai yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad jame išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Dėl Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies taikymo
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Byloje nustatyta, kad M. K. ir S. Š., veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą – pagrobti svetimą turtą, įveikdami kliūtis įsibrovė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sandėlį, ieškojo jiems tinkamų pagrobti metalinių daiktų, nukėlė metalinių svarstyklių dangtį, susirado metalines kopėčias, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo užklupti policijos pareigūnų.
Tokie M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Kasatorių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, atmestini. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – kaltė, nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslas, yra išanalizuoti, nustatyti ir pagrįsti nuosprendyje išdėstytais ir įvertintais įrodymais. M. K. ir S. Š. veikė bendrininkų grupe, abu bendrais veiksmais pradėjo daryti ir tęsė bendrą nusikalstamą veiką, abu bendrai siekė nusikalstamų padarinių, todėl pagrįstai pripažinti bendravykdytojais. Teismas, pripažindamas M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe veikos padarymą bendrininkų grupe, taikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, klaidos nepadarė.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. bei jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis
Aldona Rakauskienė
