Civilinė byla Nr. e2S-87-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00714-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.8; 3.2.4.11; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-6737-664/2023 pagal pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė sustabdyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pareiškėją D. Š.; atnaujinus procesą byloje, priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo S. B. ieškinį dėl J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimo, kuriuo panaikintas 2010 m. lapkričio 11d. testamentas, pripažinimo negaliojančiu; priteisti iš ieškovo S. B. pareiškėjos naudai visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo S. B. interesai yra priešingi pareiškėjos interesams.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. liepos 24 d. atsitiktinio pokalbio su notare D. Š. metu sužinojo, kad į notarę kreipėsi S. B., prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. B. palikimo, įskaitant ir 6 ha ploto žemės sklypo, kuris pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą turėjo atitekti pareiškėjai. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad teismas panaikino 2012 m. liepos 3 d. J. B. pareiškimą dėl 2010 m. lapkričio 11 d. testamento panaikinimo ir S. B. atnaujino terminą J. B. palikimui priimti. Pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, dėl to civilinėje byloje galėjo būti neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl J. B. veiksnumo ir būsenos 2012 m. liepos 3 d. pareiškimo sudarymo metu ir J. B. galėjimo suprasti šio sandorio reikšmę ir teisines pasekmes, taip pat neteisingai išspręstas teisinis klausimas dėl S. B. teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį buvimo. Neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą, pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą, t. y. teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą. Nepriėmus S. B. palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą. Tokiu būdu iš esmės buvo apribotos pareiškėjos procesinės teisės, pažeista jos teisė į teisinę gynybą ir tinkamą teismo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A..
4. Teismas nustatė, kad J. B., (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi kelis testamentus: 2010 m. sausio 21 d. notariškai patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. DP-175) jai priklausantį 6.000 ha žemės sklypą, kuris iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini), valdytą J. J. (J.) (pagrindas: Utenos apskrities 2009 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-2989), ir į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu sklypu / ais, J. B. paliko D. Š.; 2010 m. lapkričio 11 d. testamentu (registro Nr. 60) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, J. B. paliko S. B.; 2012 m. liepos 3 d. pareiškimu (notarinio registro Nr. 1735) J. B. panaikino vėlesnį, t. y. 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą (registro Nr. 60), patvirtintą 2010 m. lapkričio 11 d. Ignalinos rajono Linkmenų seniūno J. A. ir 2010 m. lapkričio 12 d. priimtą saugoti Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A.. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą notarei L. A. dėl J. B. palikimo priėmimo pagal 2010 m. sausio 21 d. J. B. testamentą (prašymą motyvuojant tuo, jog vėliau J. B. sudarytas testamentas pačios testatorės valia buvo panaikintas), tačiau 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kurį 2017 m. gruodžio 5 d. registruotu laišku išsiuntė pareiškėjai. Minėtame nutarime nurodoma, jog nors J. B., 2010 m. lapkričio 11 d. sudarydama naują testamentą, visą turtą paliko kitam įpėdiniui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.35 straipsniu šį vėlesnį testamentą 2012 m. liepos 3 d. testatorė panaikino, tačiau panaikinus vėlesnį testamentą ankstesnis testamentas savaime netampa galiojančiu. Šis nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nebuvo apskųstas teismui. 2018 m. spalio 21 d. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, esant pagrindo manyti, jog J. B. šio pareiškimo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, patenkino ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir pripažino negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 1735, kuriuo J. B. panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą. 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu (notarinio registro Nr. 881) ieškovas S. B. įgaliojo pareiškėją D. Š. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko J. J. valdą. 2023 m. liepos 24 d. notariškai patvirtintas 2020 m. gegužės 7 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 881) panaikintas (notarinio registro Nr. 3269).
5. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėja nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino, pažymėjo, kad iš teismui notarės D. Š. pateikto 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo (notarinio registro Nr. 881) turinio akivaizdu, jog apie 2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, kuriuo J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 3 d. pareiškimas (kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą) pripažintas negaliojančiu ir kurio pasekoje S. B. įgijo teisę kreiptis dėl J. B. palikimo priėmimo, pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo jau 2020 m. gegužės mėnesį. Notarės D. Š. pateiktame 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtintame įgaliojime (notarinio registro Nr. 881) užfiksuota, jog ieškovas S. B. įgaliojo pareiškėją D. Š. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko J. J. valdą 1,58 ha žemę, viso valdė 6 ha, buvusią (duomenys neskelbtini) (pagrindas Utenos apskrities 2009 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-2989), turto perėmėja J. B. (mirusi (duomenys neskelbtini), paveldi S. B.); vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus testatorei J. B., tuo tikslu atstovauti S. B. interesams notaro biure, gauti iš visų įstaigų pažymas, dokumentus, dublikatus, reikalingus pateikti notarui, tuo tikslu rašyti jo vardu įvairius pareiškimus, prašymus, susitarimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą (-us), įregistruoti jį (-uos) VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, mokėti nustatytus mokesčius, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; D. Š. veikia neatlygintinai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą daugiau nei prieš trejus metus, todėl konstatavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
6. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas atsižvelgė į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjos naudai 2010 m. sausio 21 d. sudarytas testamentas galėtų būti pripažintas galiojančiu tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad 2010 m. lapkričio 11 d. testamentas yra negaliojantis, nes buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės dėl J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 3 d. pareiškimo, kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, pripažinimo negaliojančiu, esant pagrindo manyti, jog J. B. šio pareiškimo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vėliau sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos teiginys, jog teismui neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą (pripažinus negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo ji panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą), pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą, t. y. teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą (nepriėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą), yra nepagrįstas.
7. Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjos įtraukimas į civilinės bylos Nr. e2-253-277/2019 nagrinėjimą pagal šioje byloje pateikto ieškinio pagrindą, nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo (tenkinti ieškinį ar jį atmesti), pareiškėjai nesukurs materialinių teisinių pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 netenkino, praleidus trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nesant pareiškime nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsileipimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja D. Š. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 tenkinti; sustabdyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; priteisti iš ieškovo S. B. pareiškėjos naudai visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad nesutinka su šia teismo nutartimi. Mano, kad ji yra nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių pašalinti neaiškumus (jeigu tokių teismui kilo) dėl esminių ginčo aplinkybių, todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl pareiškėjos sužinojimo apie bylą momento.
10. Pažymi, kad pats 2020 m. gegužės 7 d. įgaliojimo sudarymo faktas nepatvirtina, jog pareiškėja žinojo ar galėjo žinoti apie civilinę bylą Nr. e2-253-277/2019 ar jos rezultatą, juo labiau, kad pareiškėja nėra teisininkė, įgaliojimą parengė notarė. Be to, pareiškėja yra nuosekliai paaiškinusi tiek savo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme dėl trūkumų pašalinimo, tiek 2023 m. spalio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, jog ji pasitikėjo ieškovu S. B., kad šis įvykdys savo 2017 m. duotą pažadą ir padės pareiškėjai priimti jai priklausančią J. B. palikimo dalį. Ieškovas S. B. informaciją apie civilinės bylos nagrinėjimą, joje priimtą sprendimą nuo pareiškėjos nuslėpė. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja apie bylą ir joje priimtą teismo sprendimą būtų sužinojusi anksčiau, nėra.
11. Tvirtina, kad turėjo būti laikoma, jog pareiškėja tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą dėl aplinkybių, sudarančių sužinojimo momentą, o ieškovas pareigos pateikti priešingus įrodymus neįvykdė. Pareiškėja tiek savo prašyme, tiek 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad aplinkybes dėl pareiškėjos sužinojimo apie bylą tik 2023 m. liepos 24 d. pokalbio su notare metu teisme gali paliudyti pati notarė D. Š., taip pat pareiškėjai padedanti teisininkė B. K., kuri kartu su pareiškėja vėliau nuvyko pas notarę. Tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti šį prieštaravimą – tokioje situacijoje teismas galėjo rengti žodinį bylos nagrinėjimą bei iškviesti į teismo posėdį liudytojus, juos apklausti. Minėti liudytojai būtų patvirtinę pareiškėjos nurodomą aplinkybę dėl sužinojimo apie bylą momento.
12. Nurodo, kad teismas supainiojo testamento pripažinimo negaliojančiu ir testamento panaikinimo paties testatoriaus valia sąvokas, dėl ko neteisingai sprendė dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 buvo sprendžiamas klausimas, ar pripažinti negaliojančiu testatorės J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą dėl savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamento panaikinimo. Šiuo atveju, jeigu bylos procesas būtų atnaujintas ir paliktas galioti 2012 m. liepos 3 d. pareiškimas, 2010 m. lapkričio 11 d. testamentas būtų laikomas panaikintas pačios testatorės valia, o ne pripažintas negaliojančiu, todėl būtų pagrindas laikyti pirmąjį 2010 m. sausio 21 d. testamentą galiojančiu.
13. Pažymi ir tai, kad teismas, nutartimi netenkindamas pareiškėjos prašymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri patvirtina, kad procesas jau išnagrinėtoje byloje turėjo būti atnaujintas.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą S. B. prašo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad nesutinka su atsirojo skundo motyvais. Mano, kad nėra objektyvių duomenų, paneigiančių teismo nutartyje padarytą išvadą, kad pareiškėja apie civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 priimtą sprendimą turėjo žinoti ir žinojo jau 2020 m. gegužės mėnesį. Net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, kitoks teismo priimtas sprendimas neturėtų įtakos pareiškėjos materialioms teisėms ir pareigoms.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. nurodė, kad nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą išaiškino pareiškėjai teisę apskųsti šį nutarimą, kurį išsiuntė pareiškėjai paštu, ir jokių įtikinėjimų ar aiškinimų, jog skųsti neverta, nebuvo.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos D. Š. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 6 d. prašymo
19. Pareiškėja D. Š. 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį savo prašymą motyvuodama poreikiu byloje apklausti liudytojomis Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarę D. Š. ir teisininkę B. K., kurios galėtų patvirtinti dėl pareiškėjos sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momento, taip pat išklausyti pačios pareiškėjos paaiškinimus, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, nerengė žodinio teismo posėdžio. Taip pat nurodoma, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja galėtų išsamiau paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes (įskaitant tas, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo), pvz., susijusias su tuo, kad ieškovas S. B. net nėra testatorės J. B. sūnus ar giminaitis (yra J. B. buvusio vyro sūnus iš kitos santuokos), tuo tarpu pareiškėja yra tolima J. B. giminaitė, visada su ja palaikė gerus santykius ir ryšius, teikė jai finansinę pagalbą, dėl to dalį savo palikimo J. B. būtent ir nusprendė palikti pareiškėjai.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kaip minėta, atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant išklausyti pačios pareiškėjos paaiškinimus ir apklausti pareiškėjos nurodomus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pareiškėjos prašymo tenkinimas nesudarytų pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir nepadėtų atskleisti naujų esminių bylos aplinkybių. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja neprašė pirmosios instancijos teismo, paskyriusio prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, siekiant išklausyti pačios pareiškėjos paaiškinimus ir apklausti pareiškėjos nurodomus liudytojus. Po šio teismo procesinio veiksmo pareiškėja pateikė tik rašytinius paaiškinimus. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį nedraudžiama testatoriui testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įpėdinis pagal įstatymą, ar yra susijęs giminystės ryšiais su testatoriumi, ar nėra. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, kurios suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą
22. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo sustabdyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, siekiant laikinai teisiškai sureguliuoti ginčo situaciją, išvengti papildomų teisminių ginčų bei teisinio neapibrėžtumo.
23. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014). Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-902/2014).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, tą pačią dieną priimamas procesinis sprendimas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, akivaizdu, kad pareiškėjos atskirojo skundo prašymo stabdyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas jau nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir nepadės pasiekti tokiu prašymu siekiamo tikslo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjos atskirąjį skundą, nebesprendžia dėl tokio pareiškėjos prašymo (ne)pagrįstumo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos D. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Byloje nustatyta, kad J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi du oficialiuosius testamentus: 2010 m. sausio 21 d. notariškai patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. DP-175) jai priklausantį 6.000 ha žemės sklypą, į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu sklypu / ais, J. B. paliko D. Š., o 2010 m. lapkričio 11 d. testamentu (registro Nr. 60) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, J. B. paliko S. B.. J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimu (notarinio registro Nr. 1735) panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, patenkinę ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, pripažinto negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo J. B. panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą. Pareiškėja D. Š. 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į šį teismą, prašydama atnaujinti procesą minimoje išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydama, kad nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, dėl to civilinėje byloje galėjo būti neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl J. B. veiksnumo ir būsenos 2012 m. liepos 3 d. pareiškimo sudarymo metu ir J. B. galėjimo suprasti šio sandorio reikšmę ir teisines pasekmes, taip pat neteisingai išspręstas teisinis klausimas dėl S. B. teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį buvimo, o priėmus 2019 m. birželio 14 d. sprendimą, neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą, t. y. 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu iš esmės buvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisės į palikimą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, konstatavęs, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat nenustatytas pareiškime nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu
27. Pareiškėja D. Š. atskirąjį skundą argumentuoja tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog neegzistuoja pareiškime nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir supainiojo testamento pripažinimo negaliojančiu ir testamento panaikinimo paties testatoriaus valia sąvokas, dėl ko neteisingai sprendė dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantės įsitikinimu, jeigu procesas civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 būtų atnaujintas ir paliktas galioti testatorės J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimas, 2010 m. lapkričio 11 d. testamentas būtų laikomas panaikintas pačios testatorės valia, o ne pripažintas negaliojančiu, todėl būtų pagrindas laikyti pirmąjį 2010 m. sausio 21 d. testamentą galiojančiu.
28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad procesą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 atnaujinus ir palikus galioti testatorės J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą (kuriuo testatorė panaikino vėlesnį 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą), būtų pagrindas laikyti pirmesnį 2010 m. sausio 21 d. testamentą galiojančiu. CK 5.35 straipsnyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (1 dalis), o vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (2 dalis). Ši teisės norma reiškia, kad vėlesnis testamentas gali visiškai pakeisti ankstesnįjį, kai vėlesnio testamento turinys visiškai prieštarauja ankstesnio turiniui ir kartu panaikina ansktesnįjį testamentą. Panaikinus vėlesnį testamentą, ankstesnis netampa galiojančiu (Vileita, Alfonsas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė (2). Justitia, 2003, Nr. 3-4, p. 43). Pagal nurodytą teisės normą, testatorei J. B. sudarius vėlesnį 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, ankstesniojo 2010 m. sausio 21 d. testamento naikinti nereikėjo, nes vėliau sudarytas testamentas, įvertinus jo turinį, ankstesnįjį panaikino visa apimti. Net ir priėmus ieškovui S. B. nepalankų teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 (nepripažinus negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo ji panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, sudarytą S. B. naudai), pareiškėja neįgytų teisės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą, nes jis panaikintas pačios testatorės valia, sudarant vėlesnį 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą. Pripažinus, kad vėlesnis testamentas yra panaikintas, ankstesnis dėl to netaptų galiojančiu. Dėl nurodytų piežasčių šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų ir atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo
31. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių pašalinti neaiškumus (jeigu tokių kilo) dėl esminių ginčo aplinkybių, todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl pareiškėjos sužinojimo apie bylą momento.
32. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009).
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje šalių pateiktus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, byloje taikė per aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Byloje surinktų įrodymų visuma (pareiškėjos 2017 m. lapkričio 4 d. prašymas notarei L. A. užregistruoti prašymą priimti palikimą pagal oficialųjį testamentą, sudarytą 2010 m. sausio 21 d., mirus testatorei J. B., ir 2017 m. gruodžio 1 d. notarės L. A. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kuriame išaiškinta tokio nutarimo apskundimo tvarka; notarės D. Š. pateiktas 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas (notarinio registro Nr. 881), kuriuo pareiškėja S. B. buvo įgaliota, be kita ko, vesti paveldėjimo bylą ir tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atstatymo (atkūrimo) reikalus po testatorės J. B. mirties) buvo pakankama pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą daugiau nei prieš trejus metus, todėl laikytina praleidusia trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Nors pačiame įgaliojime, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, nėra minima civilinė byla Nr. e2-253-277/2019 ir joje priimtas 2019 m. birželio 14 d. sprendimas, tačiau įgaliojime nurodoma, kad įgaliotojas S. B. yra mirusios J. B. paveldėtojas, kas, esant galiojančiam testatorės J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimui dėl 2010 m. lapkričio 11 d. testamento panakinimo, būtų neįmanoma. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Taigi, atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.
36. Nors pareiškėja atsirajame skunde tvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji buvo nurodžiusi, jog aplinkybes dėl pareiškėjos sužinojimo apie civilinę bylą Nr. e2-253-277/2019 tik 2023 m. liepos 24 d. pokalbio su notare D. Š. metu teisme gali paliudyti pati notarė, taip pat pareiškėjai padedanti teisininkė B. K., kuri kartu su pareiškėja vėliau nuvyko pas notarę, tačiau pirmosios instancijos teismas nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo ir nekvietė į teismo posėdį šių asmenų apklausti liudytojais, vis tik ši aplinkybė, apeliacinės intancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo apribotos pareiškėjos galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir nebuvo užtikrinta pakankama bei efektyvi galimybė rinkti jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, pareiškėja viso proceso pirmosios instancijos teisme metu aktyviai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise teikti rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja neprašė pirmosios instancijos teismo, paskyriusio prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti jos nurodomus liudytojus. Kita vertus, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos nurodomų liudytojų parodymus apie 2023 m. liepos 24 d. ir vėliau notarės D. Š. biure vykusių pokalbių turinį su pareiškėja būtų galima vertinti kaip patvirtinančius aplinkybę, jog pareiškėja sužinojo apie civilinę bylą Nr. e2-253-277/2019 tik 2023 m. liepos 24 d. pokalbio su notare D. Š. metu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias tiek procesinių terminų eigos pradžios nustatymo momentą, bei teismų praktikoje suformuotus terminų eigos pradžios nustatymo kriterijus, tiek proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kadangi prašymo atnaujinti terminą pareiškėja D. Š. nereiškė, todėl pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pirmosios instancijos teismas procesą atnaujinti pagrįstai atsisakė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
