Dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-768/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13497-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,

išteisintajai D. K., jos gynėjui advokatui V. G.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. P., jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. P. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuosprendžiu iš valstybės priteista 530 Eur proceso išlaidų D. K., patirtų apmokant advokatui už teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. buvo išteisinta iš kaltinimo tuo, kad 2021 m. balandžio 29 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, tarpusavio konflikto su L. P., dėl pjaunamų krūmų metu, paėmusi nuo žemės jos alkūninį ramentą, juo ne mažiau kaip 5 kartus trenkė L. P. į nugaros sritį, o jai bandant pasišalinti, ją pasivijo ir pastūmė rankomis. To pasėkoje L. P. griūdama ant žemės susižalojo kairę plaštaką ir jai pargriuvus, kaltinamoji sugriebė ją už plaukų, trenkė jos galvą ne mažiau kaip du kartus į žemę, tuo padarydama L. P. kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairiajame žande, kraujosruvą kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kaktoje, kraujosruvas dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje. Be to ir tuo, kad stumdama ir pargriaudama ją, nukentėjusiajai sukėlė kairiojo šlaunikaulio lūžį, tuo padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusi L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti D. K. apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti bausmę įstatymo nustatyta tvarka, patenkinti nukentėjusios L. P. civilinį ieškinį ir įpareigoti atlyginti 900 Eur už teisinę pagalbą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

2.1. Po 2021 m. balandžio 29 d. įvykio nukentėjusiajai buvo nustatyti kūno sužalojimai, t. y. padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais; eksperto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai galėjo atsirasti kojos kaulo lūžis įvykio dieną jai nugriuvus; liudytojai patvirtino, kad abi moterys susistumdė, kad L. P. šaukėsi pagalbos ir buvo pakelta nuo žemės. Mano, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pateiktų byloje medicininių dokumentų visumai bei ekspertų išvadų pagrindu prokuroras padarė teisingą išvadą, jog nukentėjusi visus jai po įvykio nustatytus kūno sužalojimus bei 2021 m. gegužės 5 d. atlikto radiologinio tyrimo metu nustatytus sužalojimus patyrė konflikto su kaimynais metu dėl nusikalstamų D. K. veiksmų.

2.2. Teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio su pasekmėmis, nes byloje priežastinį ryšį galima nustatyti iš faktinių duomenų: įvykusį konfliktą patvirtino visi byloje apklausti asmenys, D. K. veiksmus – „moterys susikibo“ – patvirtino liudytojų parodymai bei paliudijo pasekmes – nukentėjusioji buvo pargriuvusi ant žemės. Priežastinį ryšį patvirtina ir D. K. bei V. K., kurie paaiškino, kad iš nukentėjusiosios „atėmė ramentą ir numetė jį per tvorą“.

2.3. Nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl skausmo ir nepatogumų, nes reikėjo išimti implantą, o išėmus – paaiškėjo, kad lūžęs kojos kaulas. D. K. žinojo, kad nukentėjusioji yra neįgali, vaikšto su ramentais, tačiau vis tiek smūgiavo nukentėjusiajai per visas kūno vietas bei pažeistą koją. Savo emocinį sukrėtimą nukentėjusioji vertina – 2000 Eur, kaulo lūžio operaciją ir su tuo susijusius nepatogumus - 6 000 Eur. Nukentėjusioji turėjo pirktis vaistų, todėl patyrė 303,32 Eur turtinę žalą.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio l dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą per 3 mėnesius išdirbti 35 valandas nemokamų darbų. Tenkinti pilnai nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinei žalai, kurią sudaro 303,32 Eur bei iš dalies tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant 2 000 Eur.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai atkūrė buvusio nusikaltimo eigą, kaltinamosios ir nukentėjusios veiksmus, dėl to padarė klaidingą išvadą, kuri neatitinka nustatytoms bylos aplinkybėms. Byloje ištirti įrodymai įrodo D. K. kaltę – 2021 m. gegužės 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusios parodymai, kurie atitinka buvusios įvykio aplinkybes. Teismo ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ne mažiau 7 trauminių poveikių, todėl akivaizdu, kad kietas bukas daiktas – ramentas, o L. P. sudavus ramentu D. K., iš L. P. atėmusi ramentą iš karto jo į šoną nenumetė, kaip teigė kaltinamoji, bet būdama įpykusi šiuo ramentu sudavė L. P. ne mažiau 5 kartų jai į kūną, tokiu būdu padarydama nustatytus sužalojimus. Akivaizdu, kad kaltinamajai D. K. atėmus iš L. P. ramentą bei juo sudavus nukentėjusiajai, pastaroji, neišlaikiusi pusiausvyros, griuvo ir tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai nustatytu kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžimu.

4. Išteisintoji D. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino ir padarė teisingas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes dėl jos nekaltumo. Teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir D. K. išteisinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina įrodymų vertinimo aspektu.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus jiems pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas D. K. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė išteisintosios D. K., liudytojo V. K. parodymams, laikydamas juos nuosekliais, tuo tarpu nukentėjusiosios L. P. parodymus sumenkino ir laikė juos nepatikimais, vertino atskirai nuo kitų duomenų, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Išteisinamajame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog teismo ekspertizės aktas nepatvirtina faktinių aplinkybių, jog įvykio dieną L. P. patyrė šlaunikaulio lūžį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog L. P. sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, anksčiau nei 2021 m. balandžio 29 d., arba ji galėjo ir vėliau patirti šlaunikaulio lūžį (pavyzdžiui, praradus pusiausvyrą dėl galvos apsvaigimo ir pan.).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei pažeisdamas BPK reikalavimus padarė nepagrįstą išvadą, jog D. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

9. Pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

10. Teisėjų kolegija, atsakydama į skundų argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, t. y. 2021 m. balandžio 29 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, tarp kaltinamosios D. K. ir nukentėjusiosios L. P. įvyko konfliktas dėl pjaunamų krūmų ir fizinis kontaktas, kaltinamoji, nukentėjusioji ir kiti liudytojai minėtą aplinkybę patvirtina. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmos instancijos teismas D. K. išteisino iš esmės remdamasis D. K., iš dalies V. K. parodymais bei teismo ekspertizės aktu, nustatęs, jog L. P. būdama stipriai ligota, ypač po daugelio kojų operacijų, judėjimui naudodama ramentus vis tiek dirbdama fizinius darbus, galėjo ir kitomis aplinkybėmis, anksčiau nei 2021 m. balandžio 29 d. arba ir vėliau patirti šlaunikaulio lūžį (pavyzdžiui, praradus pusiausvyrą dėl galvos apsvaigimo ir pan.).

11. EŽTT yra nurodęs, kad teismui neatsakant (nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė - tai dėl kokių priežasčių (2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje L. M. da S. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 16983/06; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje U. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12211/09). Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (tokios kaip paminėti teismo argumentai yra nepagrįstos ir prieštarauja bylos medžiagai), kurios naudojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus, galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, tad tokių formuluočių išdėstymas nėra tinkamas motyvavimas (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Zhang prieš Ukrainą, § 66; Rostomashvili prieš Gruziją, § 59; 2017 m. liepos 13 d. sprendimas byloje N. G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 7202/09). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu atkurti buvusio nusikaltimo eigą, kaltinamosios ir nukentėjusiosios veiksmus, todėl išteisintosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei teismo ekspertizės aktą analizuoja ir vertina šiuo aspektu.

12. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. apie 12 val., ji išgirdo pjūklo garsą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kur kas pjauna. Pjūklo garsas sklido iš jos namo valdos teritorijos. Jos vyras nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad nepažįstamas vyras pjauna krūmus, esančius namo valdos teritorijoje. Šalia nepažįstamojo vyro M. M., kuris pjovė krūmus, buvo kaimynė L. P., kuri nurodinėjo ką pjauti. Pirmas prie tų žmonių priėjo jos vyras, pradėjo aiškintis situaciją ir M. M. pasišalino iš teritorijos. Tuomet ji atėjo ir paklausė L. P., ką ji veikia jos teritorijoje, tačiau nesulaukusi paaiškinimų L. P. iš karto puolė ją su ramentais, trenkė 10 kartų į kairę ranką, taip pat drėskė su ranka į dešinės pusės veido sritį. Besigindama nuo L. P. veiksmų ji ją pastūmė ir L. P. nukrito ant nupjautų gudobelių krūmų (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-50-732/2022, 1 t. 44-45). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus D. K. nurodė, kad konflikto metu L. kaire ranka pasirėmusi į alkūninį ramentą, dešinėje rankoje laikydama kitą ramentą, pradėjo jai smūgiuoti į kairę ranką. Teigė, kad ji rankomis bandė sugauti ramentą, kad jį atimtų iš L. P.. Kada jai pavyko rankomis sugriebti ramentą, su kuriuo L. P. mosikavosi, ji jėga atėmė iš jos tą ramentą ir numetė per tvorą L. P. kiemo teritorijos link. Kai ji jėga atėmė iš L. P. ramentą, tuomet L. P. parkrito ant nupjautų gudobelių šakų krūvos ir galėjo susižeisti, nes šakos buvo spygliuotos. Ji L. nemušė, tik žodžiais konfliktavo liepdama pasišalinti iš kiemo teritorijos (1 t., b. l. 128-129). Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad konflikto metu L. ją puolė daužyti su vienu ramentu, ji bandė vieną ramentą atimti, bet nepavyko. L. gerokai ją apdaužė ir atiminėjant ramentą L. nukrito. Ji vieną ramentą numetė į L. P. sklypą per tvorą. Po to L. P. pasikėlė ir griebė ją už plaukų, jos abi nukrito ant žolės, išrovė jai plaukų kuokštą. L. P. pradėjo rėkti, pribėgo M. M. ir pakėlė L. P.. Ji kaimynės tikrai nemušė, tiktai gynėsi (2 t. b. l. 14-19).

13. Aptariant išteisintosios parodymus teisėjų kolegija pažymi, jog D. K. parodymai nebuvo nuoseklūs. Iš karto po įvykio duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ji pastūmė L. P., kuri nukrito ant gudobelės šakų ir galėjo susižaloti, vėliau duodama parodymus ji nurodė, kad tik jėga atėmė iš L. P. ramentą ir jį numetė per tvorą, tačiau L. P. nemušė, o teismo posėdyje nurodė, kad L. P. pati nukrito, vėliau atsikėlė ir vėl jau abi nukrito ant žemės bei nurodė, kad L. P. nemušė, o tik gynėsi. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl D. K. pateikiamų įvykio aplinkybių tikrumo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegijai sprendžiant apie išteisintosios veiksmus, jos parodymais vadovaujasi tiek kiek juos patvirtina kiti įrodymai ir nesutinka su pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusiosios ir kaltinamosios susikabinimas praradus pusiausvyrą, apsistumdymas, nugriuvimas ant žemės nelaikytini kaltinamosios pavojingu kėsinimusi siekiant sutrikdyti L. P. sveikatą, bet vertintina vien jos siekiu apsiginti.

8. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2021 m. gegužės 5 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1052/2021 (01) nurodyta, kad nukentėjusiosios L. P. kūne nustatyti sužalojimai: kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairiajame žande, kraujosruva kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, ir kad šie sužalojimai nebūdingi nukentėjusiosios griuvinėjimui. Tokie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-47). Teisme medicinos ekspertas K. Z. šias savo išvadas patvirtino bei nurodė, kad sužalojimai yra skirtingose plokštumose. Jei būtų nugriuvimas, tai sužalojimai būtų vienoje plokštumoje. Taip pat pažymėjo, kad iš kart po įvykio kraujosruvos gali nesimatyti, nes joms išryškėti reikia laiko. Kuo giliau poodinė kraujosruva yra, tuo daugiau laiko reikia jai išryškėti. Nukentėjusioji L. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, kad šiuos kūno sužalojimus jai padarė kaltinamoji D. K. suduodama ramentu, kurį iš jos atėmė.

9. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus pripažino nenuosekliais, kritiškai vertino bei nurodė, kad jos parodymus paneigia kaltinamosios D. K. ir liudytojų parodymai, tačiau su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Nukentėjusioji pareiškime policijai nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kaimynai V. ir D. K. rankomis ir kojomis smūgiuodami į įvairias kūno vietas sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1). Apklausoje nurodė, kad tarp kaimynų ir jos kilo žodinis konfliktas, nes K. aiškino, kad krūmai auga jų žemėje. V. K. pradėjo stumdyti jos pasamdytus darbuotojus, bandė iš darbuotojo atimti benzininį pjūklą. Tuo metu ji bandė jam sutrukdyti. Tada V. K. sugriebė ją už dešinės rankos, ją pasuko ir iš jos atėmė ramentą, su juo trenkė jai į dešinę koją, trenkė kumščiu į veidą bei ramentą numetė ant žemės. Nuo žemės ramentą paėmė D. K. ir juo trenkė jai ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Ji turėdama tik vieną ramentą norėjo pabėgti nuo D., bėgo kaimyno V. R. link. D. ją pasivijo ir rankomis ją iš nugaros pastūmė, ji krito veidu į žemę. Griūdama susižalojo rankos delną, D. K. suėmė ją už plaukų ir laikydama jos galvą už plaukų, ne mažiau kaip du kartus trenkė į žemę ir išrovė kuokštą plaukų. Nuo šitų smūgių jai buvo sužalotas veidas, t. y. kaktoje iškilo guzas, po akimis buvo kraujosruvos, veide atsirado smulkūs įdrėskimai. Tuomet ji pradėjo šaukti „padėkit“. Stovėjęs M. liepė D. liautis ir padėjo jai atsistoti (1 t., b. l. 36-39). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji M. rodė, kur reikia pjauti, tuomet atėjo V. K., kuris liepė nepjauti, norėjo atimti pjūklą, ji nedavė ir liepė M. jį nešti namo. V. K. paėmė iš jos ramentą, sudavė kelis kartus į kojas ir numetė ramentą ant žemės. Paskui D. K. paėmė ramentą, kai ji norėjo išeiti ir ją mušė per kojas, galvą, nugarą bei ją pastūmė iš nugaros ir ji parkrito kniūbsčia ant žemės. Ji persipjovė dešinės rankos delną į mašinos sparną.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios parodymai dėl suduotų smūgių yra nuoseklūs, t. y. ji nurodė, jog buvo konfliktas su D. K. ir V. K., pirmą smūgį jai į dešinę koją trenkė V. K. atėmęs iš jos ramentą, kurį numetė ant žolės, po to, D. K. paėmusi ramentą sudavė jai ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina 2021 m. gegužės 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Taigi, įvertinus ramento apibūdinimą, kad būtent ramentas atitinka kaip kietą, buką daiktą, darytina išvada, kad L. P. sudavus ramentu D. K. bei sukėlus fizinį skausmą, D. K. atėmusi ramentą iš L. P. ne iš karto jį numetė per tvorą, kaip nurodė teisme, bet šiuo ramentu sudavė L. P. į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo mušama su ramentu per įvairias kūno vietas - kojas, galvą, be to, buvo pastumta. Ji buvo susijaudinusi, todėl jos parodymai su kitais bylos įrodymais netikslūs detalėse dėl jos pačios pozicijos po gautų smūgių, susijaudinimo. Liudytoja N. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog išgirdusi L. P. riksmu besišaukiančią pagalbos, nuėjo pažiūrėti. Konfliktas buvo pasibaigęs ir L. P. nenurodė su kuo susimušė ir kas ją sužalojo, buvo susijaudinusi, drebėjo. Kolegijos vertinimu tokie nukentėjusiosios parodymų netikslumai, kuriuos ji aiškino patirtu susijaudinimu ir skausmu, teisėjų kolegijai taip pat yra pakankamai logiški vertinant įvykio aplinkybes, nes mušamas žmogus ne visada gali ir geba suskaičiuoti, kiek smūgių jam buvo suduota bei tiksliai nusakyti įvykio aplinkybes, tačiau šios aplinkybės gali būti nustatytos iš kitų įvykį mačiusių asmenų parodymų bei raštinių įrodymų.

11. Pirmosios instancijos teismas liudytojo M. M. parodymų neanalizavo bei nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais toje dalyje, kurie patvirtina ir nukentėjusiosios L. P. parodymus. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad L. pasakė jam paimti Still pjūklą bei parodė kur pjauti. Jis pjovė medžius, atėjo V. K., iš paskos D. K., vyras sudraudė pjauti ir jis užgesino pjūklą bei nuėjo link L. P. namų. Tarp D. K. ir L. P. prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau buvo „šokiai su kardais“. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad D. K. atėmė vieną ramentą ir moterys turėdamos rankose po vieną ramentą pradėjo jais mosuotis (atrodė kaip besikarduojančios moterys) (1 t., b. l. 60-64). Įvykio dieną darytame vaizdo įraše taip pat matyti, jog M. M. pasako, kad „ta moteriška (parodo ranka į K. sklypą) jos lazdom (parodo į P. namą) daužė. M. pasako, kad ten (parodo ranka į K. sklypą) ji ir nugriauta buvo, matė kaip per koją, per veidą šėrė, už plaukų tempimas buvo. Pati D. K. vaizdo įraše įvykio dieną paklausus „Primušė Jus ar ne?“, atsakė „Taigi su lazdom savo vaikšto ir puola, tai kaip griebiau už“, toliau nieko nebedetalizavo (2 t., b. l. 26-30). Taigi, šis liudytojas patvirtino, kad D. K. ne tik gynėsi, bet ir mušė L. P.. Teisėjų kolegija, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad M. M. parodymai patvirtina ne išteisintosios parodymus, kad D. K. nemušė nukentėjusiosios, o būtent paneigia D. K. parodymus, jog ji nemušė nukentėjusiosios. Tai, kad L. P. buvo sumušta patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra padaryti kietais bukais daiktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, to negalima vertinti vien D. K. siekiu apsiginti nuo L. P., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi D. K. ne tik gynėsi kaip kad nurodo, bet ir pati smūgiavo L. P. į įvairias kūno vietas, ją stūmė bei padarė šiuos sužalojimus: kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairiajame žande, kraujosruvą kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kaktoje, kraujosruvas dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje.

12. Pažymėtina, jog iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad po 2021 m. balandžio 29 d. dienos įvykių L. P. konstatuota kairio kelio poodinė kraujosruva. 2021 m. gegužės 5 d. nukentėjusiajai atlikus abiejų kelių kompiuterinę tomografiją, nustatytas kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio įstrižinis lūžis. 2020 m. gruodžio 10 d. Baltijos Amerikos klinikoje atliktoje kairio kelio rentgenogramoje matyti išreikšti patologiniai pokyčiai kauliniame audinyje, kurie derinant su klinika, be endoprotezavimo pasekmių, vertinti kaip lėtinės infekcijos pasekmė. 2020 m. gruodžio 10 d. vaizduose lūžio požymių nėra. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, nukentėjusioji pastoviai išsakydavo nusiskundimus kelių sąnarių skausmais, tačiau po 2021 m. balandžio 29 d. įvykio buvo papildomai nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje ir nukentėjusioji pradėjo nuogąstauti dėl paūmėjusio skausmo kairiame kelyje. Objektyviai, be kraujosruvos, buvo stebimas kairio kelio audinių patinimas, aukštesnė audinių temperatūra, todėl kairio šlaunikaulio lūžis sietinas su 2021 m. balandžio 29 d. įvykiu. Tai patvirtina ir ekspertizės išvada, kurioje nurodoma, kad L. P. nustatytas kairio šlaunikaulio lūžis galėjo susidaryti tiek nugriuvus dėl atimto ramento, tiek pargriovus nukentėjusiąją ant žemės, t. y. nugriuvus tiek su pagreičiu, tiek ir be jo. Šis lūžis kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 107-110).

13. Apibendrinant visus aptartus liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą bei teismo ekspertizės aktą, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, nei padarė pirmos instancijos teismas sprendęs, jog išteisintoji D. K. nemušė nukentėjusiosios L. P., o tik gynėsi nuo nukentėjusiosios smurto. Ištyrus liudytojų parodymus, medicininius dokumentus nustatyta, kad D. K. ne tik gynėsi nuo L. P., bet ir pati puolė nukentėjusiąją suduodama ne vieną smūgį L. P. į įvairias kūno vietas, ją pastūmė, dėl ko L. P. pargriuvo ir jai lūžo kairysis šlaunikaulis bei buvo padaryti kiti sužalojimai nustatyti specialisto išvadoje.

14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. K. atžvilgiu vertino tik D. K. bei liudytojo V. K. ir kitų liudytojų parodymų fragmentus išteisintajai palankia linkme, neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą, jų prieštaravimus ir nelogiškumus, jų kitimą viso proceso metu, neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, kuriuos pagrindžia specialisto išvada, teismo ekspertizė, eksperto K. Z. paaiškinimai ir medicinos duomenų išraše užfiksuoti duomenys. Teismo išvados, kad L. P. galėjo šlaunikaulio lūžį patirti ir kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, praradus pusiausvyrą dėl galvos apsvaigimo ir pan.) yra nepagrįstos.

15. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog smūgius, kurie sukėlė nustatytus sužalojimus sudavė D. K., taip pat ji buvo pergriauta D. K., dėl to jai lūžo kairysis šlaunikaulis. Tai, kad nukentėjusioji 2023 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą kitoje byloje, nepaneigia aplinkybių, kad L. P. parodymai šioje byloje yra neteisingi, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamuoju įsakymu ji nubausta už tai, kad pranešė policijai dėl to, kad jos sūnus sudaužė puodelis ir šukėmis sužalojo jos ranką, tačiau vėliau šių savo parodymų atsisakė nurodydama, kad norėjo, jog sūnus būtų išvežtas iš namų. Kitoje byloje išnagrinėtos aplinkybės nėra susijusios su šios bylos aplinkybėmis, todėl negalėjo būti vertinamos.

16. Taigi atsižvelgdama į bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. P. sužalojimus patyrė dėl D. K. veiksmų – suduotų ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, vėliau ją pargriovus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, D. K. pripažįstama kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl D. K. skirtinos bausmės ir jos dydžio

17. Skiriant bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK bendrosios dalies nuostatas, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą bei rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

18. D. K. ankščiau neteista ir nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 112-114), psichiatrijos ligoninėje negydyta (1 t., b. l. 128), charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 119), senatvės pensininkė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 138 straipsnio 1 dalis numato bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajai BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo aplinkybių nenustatyta. D. K. fizinį smurtą panaudojo konflikto metu, tačiau pasirinko netinkamą būdą konfliktui išspręsti ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekti taikant laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis bausmės trukmę ir įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtiną žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji yra senatvės pensininkė bei turi sveikatos problemų, įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 35 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaip to prašo prokuroras, teisėjų kolegija neskiria.

Dėl civilinių ieškinių

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

20. Šioje baudžiamojoje nukentėjusioji L. P. 2022 m. kovo 8 d. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės (303,32 Eur) ir neturtinės (8000 Eur) žalos (1 t., b. l. 182-185), tačiau turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai (kvitai už vaistus) patvirtina tik 302,37 Eur patirtos turtinės žalos, todėl nesant kitų, patirtą turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, iš D. K. priteistina 302,37 Eur turtinė žala.

21. Nukentėjusioji L. P. taip pat prašė jos naudai iš kaltinamosios D. K. priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

23. Nukentėjusioji pagrįsdama prašomos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad kaltinamoji eilę metų gyvena kaimynystėje ir žino/žinojo iki įvykio, kad nukentėjusioji yra neįgali, vaikšto pasiremdama dviem alkūniniais ramentais, abu jos keliai yra operuoti, t. y, su implantais. Joks tarpusavio konfliktas, kokia bebūtų konflikto priežastis, nepateisina smūgių sudavimo bet kokiam asmeniui, tačiau šiuo atveju buvo smūgiuojama neįgaliai moteriai su jos pačios ramentu per įvairias kūno vietas, tuo pačiu ir per nesveiką koją. Net ir be smūgių sudavimo, vien ramento atėmimas iš neįgaliosios nukentėjusiosios kelia pavojų ir riziką, kad pastaroji gali pargriūti, ko pasekoje šiuo nagrinėjamu atveju nekentėjusiajai pargriuvus ji patyrė traumą - lūžo šlaunikaulis. Savo emocinį išgyvenimą dėl jai padarytų sumušimų/nubrozdinimų ir patirtą pažeminimą įvykio metu, nukentėjusioji įvertino 2 000 Eur suma, o kaulo lūžio sąlygotą operaciją dėl implanto pašalinimo, bei pusė mėnesio gydymą stacionare su visomis medicininėmis procedūromis, judėjimo apribojimą, skausmą ir nepatogumus, nukentėjusioji vertino 6 000 Eur suma.

24. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusioji po įvykio jautė emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą dėl padarytų nubrozdinimų/sumušimų, patyrė 4 val. trūkusią operaciją bei skausmą po jos, nepatogumus dėl negalėjimo judėti ir visų medicininių procedūrų. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

25. Nustatydama nukentėjusiajai žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų sužalojimų pobūdį (sumušimai, nubrozdinimai, šlaunikaulio lūžis), į tai, kad, nukentėjusioji dar iki įvykio vaikščiojo su dviem ramentais, jai buvo operuoti abu keliai, o po įvykio vėl susidūrė su operacija ir ilgu jos gydymu bei nepatogumais. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji yra pensinio amžiaus, nedirbanti ir atlyginti žalą jai bus sudėtinga.

26. Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, iš kurios matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-489/2023 (priteista 3 000 Eur), 2K-227-691/2022 (priteista 1 000 Eur), 2K-92-511/2022 (priteista 3 500 Eur), 2K-289-693/2019 (priteista 4 000 Eur), 2K-291-942/2018 (priteista 1 000 Eur), 2K-15/2013 (priteista 1 000 Lt/289,62) ir kt.). Taip pat atsižvelgia į pasikeitusią ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra aukštesnis nei minėtos praktikos metu. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aptartų aplinkybių visetą, taip pat į be šių sumų priteistiną kitų sumų dydį (turtinei žalai atlyginti, už advokato pagalbą, Panevėžio teritorinei ligonių kasai), ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiosios L. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 3000 Eur. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios atmeta.

27. Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 228,93 Eur žalą už L. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 84-85). Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš D. K. sveikatos draudimo fondui 228,93 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiosios gydymo dėl D. K. smurtinių veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Nukentėjusiosios L. P. atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti iš D. K. 900 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 176-182). Apeliacinės instancijos teisme L. P. atstovavo advokatas A. Penelis, kuris buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos (t. 3, b.l. 62, 77). Pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad išlaidų suma yra 137, 50 Eur.

29. Kaltinamosios D. K. atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 530 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 150-151), o apeliacinės instancijos teisme – 250 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (3 t., 70-71).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).

31. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios L. P. ir prokuroro apeliacinius skundus, kurie pripažinti pagrįstais ir tenkinti iš dalies, todėl yra teisinis pagrindas priimti sprendimą atlyginti nukentėjusiajai ir Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai turėtas išlaidas advokatų paslaugoms, nagrinėjant bylą pirmos instancijos ir apeliacine tvarka, apmokėti. Nukentėjusiosios atstovo prašoma priteisti 900 Eur suma yra adekvati jo suteiktoms paslaugoms, pagrįsta tai patvirtinančiais dokumentais, todėl priteistina iš kaltinamosios D. K..

32. Kadangi yra priimamas naujas nuosprendis ir kaltinamoji D. K. yra pripažįstama kalta padariusi nusikalstamą veiką, jos turėtos išlaidos dėl atstovavimo tiek pirmosios instancijos teisme tiek apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. išteisinta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai L. P. 302, 37 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 37 ct) turtinę žalą.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria

L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėta, jos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, bei priteista iš valstybės 530 Eur proceso išlaidų D. K., patirtų apmokant advokatui už teisines paslaugas.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 228, 93 Eur (du šimtai dvidešimt aštuonių eurų 93 ct) iš D. K..

Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį ir priteisti 302, 37 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 37 ct) turtinę ir 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą iš D. K..

Išieškoti iš D. K. 900 (devyni šimtai) Eur nukentėjusiosios L. P. patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti ir 137, 50 (vienas šimtas trisdešimt septyni Eur 50 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė