Baudžiamoji byla Nr. 1-440-961/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43622-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,
dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,
kaltinamajam V. Š.,
laiduotojui A. P.,
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, 2009 m. liepos 8 d. paleistas lygtinai, 2010 m. vasario 17 d. išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
V. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:
jis 2024 m. lapkričio 4 d. apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu V. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. jam grįžus po darbo į namus, namuose su žmona įvyko konfliktas. Žmona su vaiku išvažiavo pas tėvus. Buvo daug streso, todėl išgėrė brendžio. Nenorėdamas namuose būti vienas, išvažiavo pas draugą. Pakeliui jį sustabdė policija. Girtas nesijautė. Brendį gėrė prieš pat išvažiavimą. Tuo metu negalvojo apie pasekmes. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Pamoką jau gavo. Išvadas padarė. Dirba (duomenys neskelbtini). Gauna 1300 Eur į rankas atlyginimą. Žmona dirba, turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Žmona pati pirko mašiną iš savo lėšų. Tos mašinos daugiau tikrai nevairuos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas yra jam artimas žmogus. Nuolatos su juo bendrauja, juo pasitiki. Susitinka kelis kartus per savaitę, padeda vienas kitam. A. laiko autoritetu. Gyvena užmiestyje, be teisės vairuoti, jam bus problema nuvykti į darbą, į darželį vežioti vaiką. Vien teisių atėmimas jam bus didžiulė bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. Š. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. 2024 m. lapkričio 4 d., po darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, grįžo į namus apie 16.30 val. Kadangi jo ir žmonos J. Š. santykiai šiuo metu yra įtempti, jie namuose susipyko, ko pasėkoje žmona nusprendė kartu su sūnumi išvažiuoti pas uošvius. Jis po tokio žmonos sprendimo dėl kilusio konflikto nesusilaikė, dėl įtampos nusprendė išgerti brendžio. Maždaug po valandos, apie 19.00 val. įsėdo į žmonai priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tikslu nuvažiuoti pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Faktą, kad yra išgėręs, suvokė, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos su žmona, dėl streso nepagalvojo apie pasekmes. Atvažiavęs pas draugą A., iš automobilio jis neišlipo, nes pažįstamas atėjo pats pas jį į automobilį pasikalbėti. Maždaug po 2 minučių į pažįstamo kiemą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Tuomet policijos pareigūnai nusprendė patikrinti blaivumą panaudodami alkotesterį. Per pirmą pūtimą pripūtė 1,99 promilės, sekantis pūtimas – 1,91 promilės. Tuomet pareigūnai įpareigojo surasti, kas jį parveš namo. Po 20 minučių atvažiavo žmona, kuriai buvo grąžintas automobilis Audi. Pareigūnai įteikę jam šaukimą atvykti į komisariatą, paleido namo ir jis su žmona išvažiavo. Dėl savo tokio neapdairaus poelgio labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos pateikti negali (b. l. 50-51).
Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdyboje, yra vyriausioji patrulė. Jos funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas bei eismo priežiūra ir reagavimas į pranešimus apie galimai įvykdytus teisės pažeidimus pagal Vilniaus AVPK OVS budėtojo nurodymą. 2024 m. lapkričio 4 d. tarnybą pradėjo 15.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., dirbo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Skoda“, borto Nr. V1765. 2024 m. lapkričio 4 d. apie 19.14 valandą patruliuodami iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės „IKEA“ važiuoja automobilis „Audi“, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Vykdami link pranešime nurodytos vietos gavo papildomą informaciją, kad minėtas automobilis sustojo įvažiavime į teritoriją (duomenys neskelbtini), ties namu, numeris (duomenys neskelbtini), todėl nuvyko ten. Atvykus nurodytoje vietoje, įvažiavime link (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo užvestas, žibintai priekyje ir gale įjungti, buvo įjungtas avarinis signalas. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo kitas vyras. Su kolega priėjo prie automobilio, su vairuotoju bendrauti pradėjo P. S., ji buvo šalia. Jis vairuotojo paprašė pateikti asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas nurodė, kad visus dokumentus yra palikęs namie, todėl prisistatė žodžiu, kaip V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai buvo nekoordinuoti, todėl kolega paklausė jo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. V. Š. pripažino, kad juos vartojo prieš porą valandų, ką tiksliai gėrė – nenurodė. Paklausus, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis nurodė, kad sutinka. Pirmu patikrinimu vyrui buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 1,91 promilės neblaivumas. Patikrinus asmens blaivumą prie jų privažiavo pranešėjas M. J., kuris paaiškino, kad įtartinai manevruojantį automobilį „Audi“ pastebėjo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu ir važiavo iš paskos, kol automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad sustojusį automobilį stebėjo iš toliau, pačio vairuotojo ir jo veiksmų nematė, kadangi automobilio „Audi“ vairuotojas sėdėjo automobilyje, dėl tamsos ir atstumo jo pranešėjas nematė. Į įvykio vietą atvyko automobilio savininkė ir V. Š. žmona J., kuriai automobilis buvo perduotas, o V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Apžiūrint automobilį jo salone alkoholio taros nematė. Nori paminėti, kad automobilyje su vairuotoju sėdėjo A. U., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Taip pat nori paminėti, kad V. ji nepažįsta, su juo nėra susidūrusi (b. l. 32-34).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 19.00 val. darbo reikalais važiavo (duomenys neskelbtini) g. su įmonei priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuomet pastebėjo automobilį Audi A6 Avant, kuris važiavo vingiuodamas, atsitrenkė į kelkraščio bortus kairėje kelio pusėje ir toliau vingiuodamas antrąja kelio juosta tęsė kelionę link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jis, išvydęs pavojingai manevruojantį automobilį, paskambino 19.08 val. į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie pavojų eismo saugumui. BPC operatorė jį sujungė tiesiai su policijos pareigūne, kuri informavo ekipažą. Jis automobilį sekė iš paskos ir telefonu nurodė policijai apie automobilio maršrutą, buvimo vietą. Tuomet automobilis iš (duomenys neskelbtini) g. nusuko link (duomenys neskelbtini) ir sustojo kelkraštyje. Jis sustojo maždaug apie 150 m nuo minėto automobilio. Atvykus policijai, po maždaug dviejų minučių, jis nusprendė išvažiuoti savo reikalais. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), paskambino iš policijos ir paprašė sugrįžti prie Audi automobilio. Tuomet parašęs paaiškinimą, jis išvažiavo (b. l. 41-42).
Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus. Su įtariamuoju V. Š. yra vedę 10 metų. Kartu augina sūnų A. Su sutuoktiniu sutaria gerai, tačiau įvykio dieną 2024 m. lapkričio 4 d., apie 16.30 val. sutuoktiniui grįžus į namus adresu (duomenys neskelbtini), jie susipyko. Ji dėl iškilusio žodinio konflikto apie 17 val. nusprendė kartu su sūnumi nuvažiuoti pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip vyras vartojo alkoholį ir sėdo už vairo neblaivus, ji nematė, tuo metu nebuvo namuose. 19.26 val. jai paskambino jos vyras ir nurodė, kad jį sustabdė policija ir būtina jį ir mašiną Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimti. Šią mašiną 2019 m. ji nusipirko iš savo lėšų, kadangi buvo susitaupiusi pinigų, kuomet dirbo užsienyje. Mašina priklauso jai, registruota jos vardu. Šiuo automobiliu vyras naudojosi retais atvejais, kadangi jos darbovietė atstumu tolimesnė nei sutuoktinio. Kodėl įvykio dieną vyras vairavo išgėręs, negali pasakyti, anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Mano, taip pasielgė dėl neapdairumo, streso (b. l. 37-38).
2024 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi (duomenys neskelbtini), ties įsukimu į kiemus. Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini), priparkuotas prie šaligatvio. Automobilis be jokių išorinių apgadinimų. Automobilio vidus tvarkingas, alkoholio vartojimo pėdsakų nėra (b. l. 10-12).
2024 m. lapkričio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas BPC centro garso įrašas pavadinimu (BPC skambu io ra as (ID 92319387503, skambu io prad ia_ 2024-11-04 19_08_49)). Įrašo trukmė 8 minutė ir 15 sekundės, įrašo kalba – lietuvių. Dalyvaujantys asmenys: BPC operatorė ir pranešėjas, OVS pareigūnė. Pranešėjas atsiliepusią operatorę informuoja apie įtartinai besielgiantį vairuotoją, (duomenys neskelbtini) g. su Audi A6, juoda. Nurodo valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Automobilis važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) g. žiedo link IKEA. Aplinkkeliu. Operatorė, tikslinasi, kad greičiausiai nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link IKEA. Pranešėjas patvirtina teigiamai. Pranešėjas nurodo, kad įtaria, jog minėto automobilio vairuotojas neblaivus, kadangi kelis kartus į bortą įvažiavo ir „plaukiojo“ po antrą juostą. Nurodė, kad važiuoja jam iš paskos. Operatorė informuoja, kad sujungs pranešėją su policija. Sujungtas su OVS operatoriumi pranešėjas nurodo maršrutą, kuriuo seka įtartiną automobilį, aiškindamas, kad važiuoja pro Ryterną, aplinkkeliu. Sekamas automobilis važiuoja visą laiką antrą juosta, važiuoja link IKEA. Važiuoja tiesiai. Į (duomenys neskelbtini) nenusuko. Artėja link Porsche centro. Tiesiai važiuoja, nenusuko link oro uosto. OVS operatorius tikslinasi, ar tai pilkos spalvos Avant‘as, A6. Pranešėjas patvirtina, kad Avant, tamsus, gal neplautas, gali būti tamsiai pilkos spalvos. Jis vis dar važiuoja antra juosta, žmonės jį lenkia per pirmą juostą. Jis važiuoja toliau link (duomenys neskelbtini). Tuoj važiuos tuneliu. Išvažiavęs iš tunelio į pirmą juostą persirikiavo be posūkio. Toliau važiuoja tiesiai pirma juosta ir suka kažkur į dešinę. Pranešėjas informuoja, kad jau mato pareigūnų automobilį, bet šis juos pravažiavo, nes stebimas automobilis sustojo šalikelėje. Pranešėjas jį irgi pravažiavo, ir dabar Audi vairuotojas apsisukinėja, pasuko prie (duomenys neskelbtini), dabar apsisukinėja ir vėl važiuos į gatvę. OVS operatorius klausia, ar jis suks į (duomenys neskelbtini)? Pranešėja patvirtina, sako, kad jis dabar tiesiog stovi prie (duomenys neskelbtini) išvažiavimo ir žiūri, ką veikia pranešėjas. Tuo tarpu jis pats apsisukinėja prie (duomenys neskelbtini). Audi vairuotojas jungia avarinį ir dabar stovi ant to įvažiavimo. Jis irgi pasuko prie „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar laukia prie kelio. Kryptis link (duomenys neskelbtini), jis prie „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavimo stovi. Išlipo iš mašinos dabar. Paveiksluoja ir žiūri, ką blogo padarė į bortą įvažiavęs. Vis dar stovi su avariniu. Matė, kad pareigūnai į kitą pusę nuvažiavo su švyturėliais. Vairuotojas dabar dureles atsidaręs, ant avarinio su ta Audi yra. Jie ten su draugu kažkokiu lipa į mašiną. Jau artėja policija. Ir juos dabar mato. Privažiavo prie jų (b. l. 24-25).
2024 m. lapkričio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas 2024 m. lapkričio 4 d. dienos kūno kameros įrašas, pavadinimu „PSS-20241104-191656UTC+0200“, 28 min. 58 sek. trukmės. Vaizdo įraše matosi, kaip tamsiuoju paros metu policijos pareigūnai sustabdė Audi markės automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Asmens prašoma pateikti automobilio dokumentus, reikalaujama pūsti į alkotesterį, siekiant nustatyti asmens blaivumą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo dokumentus, susijusius su asmens pažeidimu, tikrina informaciją apie sustabdytąjį asmenį. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo medžiagoje neužfiksuota (b. l. 26-27).
2024 m. lapkričio 4 d. V. Š. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pirmojo tikrinimo metu 2024 m. lapkričio 4 d. 19.23 val. nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 2024 m. lapkričio 4 d. 19.46 val. užfiksuota 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Su tikrinimo rezultatais V. Š. pasirašytinai sutiko (b. l. 17-18).
Alkotesterio kvitų duomenimis V. Š. 2024 m. lapkričio 4 d. 19.23 val. nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 2024 m. lapkričio 4 d. 19.46 val. užfiksuota 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d. (b. l. 19-21).
VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainos Lietuvoje skaičiuoklės pagalba nustatyta, kad transporto priemonės Audi A6 Avant 2.0 TDI DPF M6. Kategorija M1-AC, universalas, 2013 m., vidutinė rinkos kaina su PVM yra 11 530 Eur (b. l. 29).
VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra J. Š. (b. l. 28).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad susipykęs su žmona, nervams nuraminti namuose išgėrė brendžio. Netrukus nusprendė nuvažiuoti pas draugą, apie pasekmes negalvojo. Draugo kieme buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė girtumą. Alkotesterio rezultatų neginčijo.
V. Š. kaltę be jo paties parodymų taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūnės V. N. parodymai apie automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paieškos ir jo vairuotojo tikrinimo aplinkybes; liudytojo M. J., kuris kelyje pastebėjęs įtartinai manevruojantį automobilį Audi A6, įtarė kad jo vairuotojas gali būti neblaivus, pranešė apie jį Bendrajam pagalbos centrui, sekė jį, informuodamas pareigūnus apie maršrutą, parodymai; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB-0359, rodmenys, pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įrašo apžiūros protokolas, pareigūnų vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolas. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus V. Š., jam alkotesteriu nustatytas vidutinis – 1,91 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.
Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. Š. vairavo automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. V. Š. nustatytas vidutinis girtumas. Žinodamas, kad vartojo stiprų alkoholį, jis vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme buvo gauti kaltinamojo V. Š. ir laiduotojo A. P. prašymai atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. Š. prašyme nurodoma, jog jis visiškai pripažįsta kaltę, yra neteistas, nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio. Nusikaltimą padarė neapgalvotai, neįvertinęs savo poelgio teisinių ir moralinių pasekmių. Šiuo metu visiškai nebevartoja alkoholio, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje nebeatlikti panašių veiksmų. Brendį vartojo dėl įtampos po namuose kilusio konflikto su žmona, po kurio ji su sūnumi paliko namus. Supranta, kad jo elgesys nepateisinamas, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Tai buvo pirmas kartas, kai sėdo prie vairo neblaivus. Būdamas emociškai nestabilios būsenos neįvertino savo veiksmų teisinių pasekmių. Visuomet atsakingai žiūrėjo į Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kitų eismo dalyvių saugumą. Prašo atsižvelgti, kad jis yra socialiai atsakingas asmuo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovybės yra charakterizuojamas teigiamai. Jo darbinė veikla reikalauja disciplinos ir atsakomybės, todėl stengiasi gyventi pagal moralės normas ir niekada nėra turėjęs problemų su alkoholiu. Šis įvykis privertė dar kartą permąstyti savo elgesį ir įsipareigoti ateityje nebedaryti tokių klaidų. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą. Po įvykio pradėjo aktyviau rūpintis savo emocine bei fizine sveikata – pradėjo sportuoti, daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai ir savikontrolei. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo laiduotojas A. P. (uošvis) yra nepriekaištingos reputacijos asmuo: neteistas, nepadaręs jokių kitų teisės pažeidimų, doras, atsakingas ir visuomenėje gerbiamas žmogus, teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Jų tarpusavio santykiai yra glaudūs, artimi, grindžiami abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir palaikymu. A. P. įsipareigojimas laiduoti yra sąmoningas ir pagrįstas giliu jų tarpusavio ryšiu ir įsitikinimu, kad A. P. gali užtikrinti tinkamą kaltinamojo elgesį ateityje (b. l. 88-91).
A. P. prašyme nurodoma, kad jis sutinka laiduoti už savo dukros J. Š. vyrą V. Š. Save apibūdina kaip nepriekaištingos reputacijos, neteistą, teisės aktų nustatyta tvarka nepripažintą padariusį jokių teisės pažeidimų asmenį, dorą, atsakingą ir visuomenėje gerbiamą žmogų. Nurodo, kad darbo aplinkoje pasižymi kaip sąžiningas, pareigingas, iniciatyvus bei atsakingai atliekantis savo pareigas asmuo. Kolegos ir darbdaviai jį apibūdina kaip patikimą ir atsakingą darbuotoją, kuris gerai vykdo savo profesines funkcijas. Tarpusavio santykiai su kaltinamuoju V. Š. yra glaudūs ir grindžiami abipusiu pasitikėjimu, pagarba bei palaikymu. V. Š. yra jo dukros J. Š. vyras, todėl yra šeimos narys. Jų bendravimas yra atviras, nuoširdus ir pagrįstas ilgalaike pažintimi bei artimu ryšiu, kuris susiformavo per daugelį metų tiek šeimos aplinkoje, tiek kasdienėse situacijose. Per šį laiką turėjo galimybę jį gerai pažinti ne tik kaip šeimos narį, bet ir kaip asmenybę – jo vertybes, moralinius įsitikinimus, požiūrį į atsakomybę, pareigas ir gyvenimą. Gali užtikrintai teigti, kad V. Š. yra sąžiningas, doras, atsakingas bei gerbiantis kitus asmuo. V. Š. nusikalstamą veiką padarė impulsyviai, tinkamai neįvertinęs galimų neigiamų pasekmių. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir iki šiol išgyvena. Atsižvelgiant į jo nuoširdų gailestį, kritišką požiūrį į savo poelgį bei suvokimą apie padaryto nusikaltimo pasekmes, mano, kad ši situacija jam tapo itin skaudžia ir reikšminga pamoka visam gyvenimui. Gali garantuoti, kad kaltinamasis V. Š. ateityje laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų. Prašo neskirti užstato, kadangi jo finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga – gaunamos pajamos yra itin ribotos. Yra pensinio amžiaus asmuo, papildomai dirbantis ne visą darbo dieną (0,5 etato), todėl mėnesinės pajamos nėra pakankamos, kad galėtų skirti lėšų užstatui (b. l. 92-94).
Teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad yra kaltinamojo uošvis. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta jau dešimt metų. Jis įvertino savo klaidą ir viską suprato. Tikrai žino, kad gailisi dėl savo poelgio. Jam reikia vežioti automobiliu vaiką, pačiam važinėti į darbą. Apie įvykį sužinojo, kai duktė atėjo pas juos gyventi. Su dukra nuvažiavo pasiimti automobilio. Kitą dieną kalbėjosi su žentu. Jis yra darbštus, bendraujantis. Alkoholio stengiasi nebevartoti. Suvokia kaltę ir daugiau taip nebedarys. Jis pats dirba lauko darbuotoju ir yra pensininkas. Pensija beveik 700 Eur, papildomai darbe gauna 500 Eur. Žento veiksmus pats vertina neigiamai. Kalbėjosi apie įvykį. Bendrauja su žentu ir toliau, garantuoja, kad jis daugiau taip nebesielgs.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų
Iš teisės normos konstrukcijos išeina, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas už kitos rūšies nusikaltimus, tačiau bausmė atlikta (b. l. 61-62), teistumas išnykęs ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dienai asmuo laikomas neteistu, per pastaruosius penkerius metus tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą). Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 109). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 64). Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris nurodo, kad darbe V. Š. niekada neturėjo problemų su alkoholiu, yra jautrus kitų darbuotojų atžvilgiu, atsakingas, nestokoja humoro jausmo, punktualus, pasižymi geru strateginiu mąstymu. Tai kruopštus ir pareigingas darbuotojas (b. l. 95). V. Š. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Žala nusikaltimu nepadaryta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir savikritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir V. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti V. Š. jo uošvio A. P. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. neteistas (b. l. 101), per pastaruosius penkerius metus tik tris kartus buvo baustas administracine tvarka už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą be privalomosios technikinės apžiūros). Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 110). LITEKO duomenimis, niekada nebaustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys tikrinti nuo 2001 m.). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris jį apibūdina kaip darbštų, kruopštų, atsakingą, paslaugų asmenį (b. l. 96).
A. P. nurodo, jog su žentu jį sieja stiprūs šeiminiai ryšiai, daug su juo bendrauja, mato, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl teisės pažeidimo, pasitiki, kad ateityje tokių veikų jis nebedarys, ir mano, kad galės daryti savo žentui teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, A. P. charakterizuojantys duomenys, jo ir V. Š. savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir šeimos ryšiu pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį V. Š. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojo asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (kaltinamojo ir laiduotojo pajamos nėra didelės, kaltinamasis išlaiko mažametį vaiką, turi būsto kreditą, laiduotojas yra pensininkas) nustatytinas pusantrų metų laidavimo terminas, be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-511/2019">2K-64-511/2019</a> ir kt.).
Savo prašyme dėl laidavimo kaltinamasis nurodė. kad yra dirbantis asmuo, turintis šeimą, kuriai yra pagrindinis išlaikytojas. Su šeima gyvena už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, todėl teisių atėmimas ilgam laikotarpiui jau dabar kelia didelių sunkumų tiek jam, tiek šeimai. Kadangi kasdien vyksta į darbą už miesto ribų, asmeninio transporto neturėjimas apsunkina galimybę laiku atvykti į darbo vietą ir grįžti namo. Be to, yra atsakingas už vaiko nuvežimą į mokyklą bei jo pasiėmimą po pamokų ir užklasinės veiklos. Šeimos automobilio savininkė yra sutuoktinė J. Š., kuri taip pat kasdien naudojasi automobiliu darbo reikmėms ir vaiko vežiojimui į mokyklą bei būrelius. Tai yra vienintelė susisiekimo priemonė jų šeimai, todėl teisių atėmimas ne vieneriems metams sukeltų dar didesnių nepatogumų, tiesiogiai paveikiančių šeimos kasdienybę, vaiko ugdymą bei jo darbinę veiklą.
Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei jo asmenybę, prašė skiriant baudžiamojo poveikio priemonę specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimą, paskirti jį mažesnį negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus terminas.
Taip pat prašė taikant turto vertės konfiskavimą (vairuotas automobilis priklauso sutuoktinei), atsižvelgti, kad reali šios konkrečios transporto priemonės „Audi“ vertė yra tik 10 000 Eur, bet nutarus konfiskuoti net ir šią vertę, būtų labai apsunkinta ir taip sunki jo finansinė padėtis, atsižvelgiant, kad jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 1300 Eur, jis yra pasiėmęs būsto kreditą ir kas mėnesį moka po 545 Eur, jo įgytas nekilnojamasis turtas (būstas, kuriame gyvena) yra įkeistas sutartine hipoteka, būtinosioms išlaidoms per mėnesį išleidžiama apie 1000 Eur. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, savo finansinę padėtį, konfiskuotino turto vertę prašė sumažinti iki 1000 Eur (b. l. 102-104).
V. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad V. Š. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra praeityje baustas nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys LITEKO sistemoje tikrinti nuo 2001 m.), visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, tačiau jo girtumas vis tik ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą. Vairuodamas jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie galimai neblaivų vairuotoją kelyje buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui, vadinasi, kiti eismo dalyviai vertino kaltinamojo vairavimą kaip pavojingą. Kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodamas neblaivus jis kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo nurodomos teigiamai jį charakterizuojančios ar ganėtinai įprastos dažnam suaugusiam asmeniui šeiminės ir turtinės aplinkybės (pirmasis teistumas dėl vairavimo neblaiviam, nepilnamečio vaiko, namų ūkio išlaikymas ir priežiūra, kreditoriniai (būsto kredito) įsipareigojimai, darbo funkcijos) negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar taikyti trumpesniam, nei numato įstatymas terminui. Teismas sutinka, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas sukels tam tikrų nepatogumų kasdieniame kaltinamojo gyvenime, tačiau jos nėra neįveikiamos bendromis šeimos pastangomis.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 6 d.
Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Kaltinamojo vairuotas automobilis registruotas J. Š. vardu (b. l. 28). Kelių transporto registro duomenimis, V. Š. vardu registruotų transporto priemonių nėra, J. Š. vardu registruota ši vienintelė transporto priemonė. Darytina išvada, kad tai vienintelis šeimos automobilis ir jis iki teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo V. Š. buvo eksploatuotas abiejų sutuoktinių, ko iš esmės neneigė ir V. Š. Pagal J. Š. parodymus ji su kaltinamuoju santuoką sudarė prieš 10 metų. Automobilis įgytas 2020 m., t. y. jau esant santuokoje, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis. Aplinkybė, kad jis registruotas kito sutuoktinio vardu, esminės aplinkybės neturi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam V. Š., tiek jo sutuoktinei J. Š.
Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>).
Kadangi minėtas automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajam V. Š., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis turi būti konfiskuotas natūra, o J. Š. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Be to, V. Š. teismui pateikė prašymą net dešimt kartų mažinti konfiskuotino turto vertę, nurodydamas, kad pagal savo pajamas ir išlaidas namų ūkiui nebus pajėgus sumokėti pilnos automobilio vertės. Konfiskuojant patį automobilį, o ne jo vertę, apskritai išnyktų neatidėliotino lėšų gavimo poreikis (konfiskuojamų lėšų mokėjimo išdėstymo įstatymas iš esmės nenumato).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan., patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
Teismo vertinimu, tai, kad V. Š. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo jam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021), kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia.
Kiti procesiniai klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 53-56) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam ir J. Š. priklausantį (registruotą J. Š. vardu) automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. Š., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. P. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė
