Administracinio nusižengimo byla Nr. II-159-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00008-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.3; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),
sekretoriaujant Adrianai Semaškai,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai B. M., jos atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Laurai Marozaitei, Gitanai Urbonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-966-2024.
Teismas
n u s t a t ė :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu B. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 10 d. 10.27 val., būdama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkė, jį naudojo nesilaikydama teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje žemės sklypo dalyje, už jo ribų naudojo tvoromis ir metaliniais vartais aptvertą nesuformuotą valstybinės žemės plotą – 111 kv. m, taip pažeidė įstatymų saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų; už šio administracinio nusižengimo padarymą B. M. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. atstovė advokatė Rasa Stankauskienė skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, kad valstybinė žemė yra (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Tai patvirtina 1987 m. generalinis planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, valstybinė žemė yra bendrojo naudojimo bendrijos žemė; dėl to bendrija privalo įgyvendinti pareigas, susijusias su bendrijos teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; dėl šios žemės valdymo ir naudojimo, be kita ko, teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitų teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimų, sprendimus priima bendrijos narių susirinkimas. Kadangi bendrijos nariai, kurių sklypai nesiriboja su bendro naudojimo teritorijomis, mokėti už šių teritorijų tvarkymą nenorėjo, bendrija jų, t. y. valstybinės žemės, tvarkymą delegavo besiribojančių sklypų savininkams, jiems sutikus. Taip bendrija leido B. M. naudotis bendrijos teritorijoje esančia valstybine žeme, kuri ribojasi su jai priklausančiu žemės sklypu. Tai patvirtina bendrijos pirmininko sutikimas dėl bendrijos teritorijoje esančios žemės naudojimo ir objektų buvimo valstybinėje žemės bendrijos teritorijoje. Tai, kad ginčo teritorija nėra naudojama eismui ir nėra reikalinga atitinkamoms bendrijos reikmėms, patvirtina 2022 m. birželio 30 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas, nes bendrijos nariai nusprendė, kad ši valstybinė žemė yra nereikalinga ir sutiko, kad nariai ją išsipirktų. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėta valstybinės žemės išpirkimo procedūra. Be to, bendrijos teritorijos ribos yra fiksuotos tik bendrijos generaliniame plane, kuris buvo rengtas dar sovietiniais laikais ir ribų tikslumas šiai dienai yra abejotinas. Dauguma bendrijų nėra įregistravusios savo ribų, nes praktikoje pasitvirtino faktas, kad generaliniuose planuose nurodytos ribos ir faktiškai valdomos bendrijų teritorijos ribos dažnais atvejais nesutampa. Dar daugiau, institucija nepagrįstai nesustabdė ar neatidėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, nes buvo pradėta valstybinės žemės išpirkimo procedūra. Savavališko valstybinės žemės užėmimo nebuvo, valstybinėje žemėje privačių asmenų, tarp jų ir B. M., lėšomis pastatytos tvoros, pasodinti augalai, išklotos trinkelės, įrengtos lietaus nutekėjimo sistemos tam, kad būtų tvarkingai prižiūrėta teritorija, kuri nėra naudojama bendrijos reikmėms ir yra jai nereikalinga. Užbaigus valstybinės žemės išpirkimo procedūras, B. M. asmeninėmis lėšomis įrengti objektai liktų, o ginčo atveju sudaromos sąlygos ją bausti pakartotinai, jeigu ji šių objektų nepašalins. Tai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, ir yra tik formalus situacijos vertinimas, taip įgyvendinamas tik formalus teisingumas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo metu bendrijos nariai B. M. leido bendro naudojimo teritoriją tvarkyti ir prižiūrėti iki jos išsipirkimo, o ne išimtinai naudoti savo naudai. Be to, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos nesuteikia teisinės galimybės sodininkų bendrijų valdymo organams išduoti sutikimus, leidimus naudotis valstybine žeme, todėl bendrijos valdybos pirmininko M. B. raštas, kuriuo jis neprieštaravo dėl objektų esančių bendrijos teritorijoje valstybinėje žemėje, negali būti laikomas sutikimu dėl bendrijos teritorijoje esančios žemės naudojimo ir objektų buvimo valstybinėje žemėje bendrijos teritorijoje, nes tai nėra bendrijos valdymo organo kompetencija. Dar daugiau, Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimas yra atliktas pagal 2024 m. balandžio 30 d. skundą, taip pat patikrinimo rezultatai yra pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai, nagrinėjant 2024 m. gegužės 20 d. prašymą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, nagrinėjant 2024 m. liepos 8 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ bei fiziniam asmeniui, atsakant į 2024 m. spalio 25 d. skundą, todėl B. M. užimdama valstybinę žemę išskirtinai asmeninėms reikmėms, neturėdama tam teisinio pagrindo pažeidė įstatymo saugomus interesus, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimo. Be to, 2015 m. sausio 30 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis, todėl B. M., įgijusi žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, kaip ir aplinkybę, jog buvusių savininkų galimai pastatytos tvoros patenka į valstybinę žemę. Negana to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame fiksuoti tapatūs 2024 m. liepos 11 d. patikrinimo akte fiksuotiems pažeidimai, todėl B. M. žinojo apie daromą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Be to, nors B. M. aktyviais veiksmais ėmėsi užimtos valstybinės žemės įteisinimo, tačiau šiai dienai minėtas procesas neužbaigtas. Net ir tuo atveju, jeigu šis įsiterpęs žemės plotas būtų suformuotas ir parduotas B. M., faktas, kad 2024 m. liepos 10 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, nebūtų paneigtas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad atlikus veiksmus, šiuo atveju savavališkai naudojant valstybinę žemę, administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIxLTQ4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-21-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-21-489/2021">2AT-21-489/2021</a>). B. M. veiksmai, kuriais ji siekia suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, patvirtina faktą, kad ji suvokia, jog naudoja valstybinės žemės dalį. Dar daugiau, administracinio nusižengimo nagrinėjimo sustabdymas ar atidėjimas vien tuo pagrindu, kad sudaromos sąlygos pakartotinai bausti B. M., jeigu ji šių objektų nepašalins, pažeistų ne tik protingumo ir teisingumo kriterijus, bet tokiais veiksmais neabejotinai būtų paneigtas bendrasis teisės principas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuoti principai, kuriais savo veikloje privalo vadovauti viešojo administravimo subjektai, t. y. efektyvumo, lygiateisiškumo, objektyvumo, skaidrumo, taip pat aplinkybė, kad yra pradėta užimtos valstybinės žemės įteisinimo procedūra, nėra pagrindas atidėti administracinės atsakomybės taikymą ar tuo labiau nepaneigia pažeidimo nustatymo fakto, o, kaip minėta, priešingai, įrodo B. M. tyčią.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. atstovė advokatė Rasa Stankauskienė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Laura Marozaitė ir Gitana Urbonienė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepimo į skundą reikalavimą jame išdėstytais argumentais.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pagrindu žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn B. M. patraukta už savavališką žemės naudojimą. Reaguojant į skundo argumentus ir B. M. atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl to, kad žemės sklypą B. M. įgijo esamose ribose, su esamais statiniais, pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn už savavališką žemės užėmimą B. M. nėra patraukta.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) matyti, kad B. M. priklausantis žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje dalyje, už žemės sklypo ribų tvoromis ir metaliniais vartais aptvertas ir naudojamas 111 kv. m nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuris patikėjimo teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su nurodytu žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo žemės sklypu, taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme; tvoros ir vartai pastatyti neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo; pridėtose 2024 m. liepos 10 d. nuotraukose užfiksuoti valstybinėje žemėje esantys metalinė tvora, vartai, betoninis pamatas, tujų gyvatvorė, betono trinkelės, lietaus vandens surinkimo latakas. Ginčo dėl nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių byloje nėra.
Skunde nesutinkama, kad valstybinę žemę B. M. naudoja savavališkai, teigiama, jog teisę tai daryti jai suteikė (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, siekdama užtikrinti kraštovaizdžio tvarkymą ir priežiūrą. Teismas tam nepritaria.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
Teismo vertinimu, tai, kad valstybinėje žemėje yra B. M. priklausantys statiniai, įrenginiai ir augalai, kurie yra skirti atitverti jos žemės sklypą, riboti patekimą į jį ir užtikrinti tvarką jos žemės sklype, rodo, jog valstybine žeme B. M. naudojasi asmeniniais interesais. Priešingai, negu bandoma pateikti skunde, tai neatitinka gamtos ir kraštovaizdžio puoselėjimo ir tausojimo, mėgėjų sodo teritorijos priežiūros, mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto prasme, nes faktiškai reiškia vienašališką naudojimąsi valstybine žeme – jos sąskaita padidintu nuosavu žemės sklypu, taip pažeidžiant įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, skunde minimas bendrijos narių pritarimas, kad suinteresuoti bendrijos nariai, su kurių sklypais ribojasi valstybinė žemė, iki jų išpirkimo tvarkytų ir prižiūrėtų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, užfiksuotas bendrijos 2022 m. birželio 30 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo protokole, negali būti suprantamas kitaip, t. y. kaip leidžiantis B. M. valstybinę žemę naudoti asmeniniais interesais, nes tai prieštarautų SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatai. Tuo tarpu skunde minimas bendrijos valdybos pirmininko M. B. rašytinis sutikimas dėl B. M. priklausančių statinių, įrenginių ir augalų buvimo valstybinėje žemėje apskritai teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus turi bendrijos narių susirinkimas, o ne valdymo organas. Dėl skunde reiškiamų abejonių dėl bendrijos 1987 m. generalinio plano, kuriame yra nurodytos valstybinės žemės ir kitų žemės sklypų, įskaitant priklausantį B. M., ribos, tikslumo pastebėtina, kad tai objektyviai nepagrįsta. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad valstybinę žemę B. M. naudoja savavališkai.
B. M. atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad B. M. nuo 2022 m. balandžio 7 d., t. y. po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atlikto žemės naudojimo patikrinimo, žinojo, jog žemė yra valstybinė. Teismo vertinimu, žemės sklypo ribų B. M. negalėjo nežinoti nuo pat jo įgijimo 2015 m. kovo 9 d., nes, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į skundą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) pagrindu prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Vis dėlto, reikšmės, sprendžiant dėl B. M. kaltės, tai neturi, nes nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu (2024 m. liepos 10 d.) ji suvokė, jog žemę naudoja savavališkai ir norėjo taip veikti, kadangi ir toliau jos neatlaisvino, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia. Dėl skundo argumentų ir B. M. atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų dėl to, kad bendrijos nariai pretenzijų dėl savavališko žemės naudojimo B. M. nereiškė, atvirkščiai, bendrijos nariai eilinio visuotinio susirinkimo metu išreiškė poziciją, jog bendrijos teritorijoje esanti laisva valstybinė žemė jų bendrų poreikių tenkinimui yra nereikalinga ir bendrija neketina valstybinės žemės formuoti ir įsigyti bendrijos bendrojo naudojimo tikslais, tikslo savavališkai užvaldyti žemę B. M. neturėjo, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, taip pat nėra siejama su tikslu, todėl nereikalaujama pavojingų padarinių, tikslo nustatymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį B. M. patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio pagrindu administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (1 dalis); administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (2 dalies 1–3 punktai). Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju už administracinio nusižengimo padarymą B. M. paskirtas įspėjimas. Skunde su tuo nesutinkama, teigiama, kad pats B. M. patraukimas administracinėn atsakomybėn yra formalus, tai argumentuojama tuo, jog ji po 2022 m. balandžio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atlikto žemės naudojimo patikrinimo ėmėsi veiksmų valstybinės žemės išpirkimui, o procedūra iki šiol nebaigta dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Teismas tam nepritaria. Tai, kad B. M. ėmėsi veiksmų valstybinės žemės išpirkimui, nepaneigia fakto, jog ji savavališkai naudoja valstybinę žemę, jos neatlaisvindama. Jeigu nieko nesikeis, net ir išpirkusi valstybinę žemę, iki tol B. M. ja naudos savavališkai. Kita vertus, tai, kad B. M. ėmėsi veiksmų valstybinės žemės išpirkimui, kaip ir priežastys, dėl kurių ši procedūra nėra baigta, yra reikšminga individualizuojant jos atsakomybę. Teismo vertinimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos B. M. paskirta švelniausia administracinė nuobauda pagal administracinį nusižengimą ir jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, yra tinkama, siekiant ne tik B. M. atstovės teismo posėdžio metu akcentuotos individualiosios, bet ir bendrosios prevencijos. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad ilgą laiką besitęsiantis pažeidimas turėtų būti nebaudžiamas, B. M. ir jos atstovė nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė. B. M. atstovės teismo posėdžio metu paminėtos aplinkybės, kad nuo žemės sklypo įgijimo 2015 m. kovo 9 d., įskaitant po 2022 m. balandžio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atlikto žemės naudojimo patikrinimo, iki pat 2024 m. lapkričio 28 d. administracinėn atsakomybėn B. M. netraukta, kitų žemės sklypų savininkams administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir (ar) naudojimą netaikyta, B. M. atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas nugriauti statinius, aukščiau išdėstytų argumentų nepaneigia, todėl nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
n u t a r i a :
Palikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-966-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Melnikovas
