Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2375-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05194-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,

sekretoriaujant Tatjanai Baškir,

dalyvaujant pareiškėjos R. K. atstovui advokatui Mantui Barčiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei K. N.,

trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai R. K. dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. teisme priimtas nagrinėti atsakovės (skundą padavusios institucijos) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21R-783 (AG-728/05-2021) (toliau ir – Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Skunde atsakovė nurodo, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų, neatsižvelgus į esamą teisinį reguliavimą.

3. Administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau ir – VASA), nederino su pareiškėja naujos konteinerio iškrovimo vietos iš anksto, neklausė ar iškrovimo vieta jai tinkama, o tik 2021 m. birželio 7 d. raštu vienašališkai paprašė išstumti konteinerį į nurodytą naują vietą. Pažymi, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. rašte pripažįsta, jog dėl konteinerio ištuštinimo vietos derinimo VASA atstovai buvo atvykę net kelis kartus pas pareiškėją ir iš anksto žodžiu derino naują konteinerio ištuštinimo vietą. Šios aplinkybės sutampa ir su VASA Administracijai pateikta informacija, jog VASA suderinusi su atliekų vežėju naują konteinerio ištuštinimo vietą ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos geranoriškai išstumti konteinerį į naują nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą arčiau pagrindinės gatvės, tačiau konteineris nebuvo išstumiamas. Po keleto bandymų suderinti vietą žodžiu, VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 kreipėsi į pareiškėją dar kartą prašydama išstumti konteinerį į nurodytą vietą tomis dienomis, kai yra numatytas konteinerio ištuštinimas pagal grafiką. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 43 punkte nėra nurodyta, kokiu konkrečiu būdu turi būti derinama konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vieta, mano, kad derinimo būdai tiek žodžiu, tiek raštu yra tinkami ir neprieštarauja Taisyklių 43 punkto nuostatai.

4. Akcentuoja, kad VASA ne kartą raštu kreipėsi į pareiškėją dėl konteinerio keitimo vietos, detaliai išdėstant argumentus, kodėl šiukšlės negali būti išvežamos iš ankstesnės atliekų surinkimo vietos. Atsižvelgdama į tai, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja buvo derinta bei yra tinkama, nesudaranti kliūčių eismui, važiuojamosios kelio dalies pločio pakanka tiek konteineriui laikyti, tiek saugiam eismui užtikrinti, mano, jog tokie pareiškėjos veiksmai, kaip savavališkas atsisakymas išstumti konteinerį į numatytą ištuštinimo vietą, Komisijos negalėjo būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Tokiais veiksmais pareiškėja, kaip atliekų turėtoja, akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 70.10 papunktyje nurodytą pareigą išstumti konteinerį į nustatytą konteinerių ištuštinimo vietą, kuomet konteineris stovi neprivažiuojamoje vietoje.

5. Administracija nesutikdama su ginčijamo Sprendimo išvada, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą neatliko išsamaus tyrimo, o rėmėsi tik VASA pateiktais paaiškinimais, kurie Komisijos vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, paaiškina jog gavusi pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštus kreipėsi į VASA, dėl pareiškėjos raštuose nurodytų aplinkybių paaiškinimo ir nustatytų aplinkybių įrodymų pateikimo. VASA, atsakydama į Administracijos raštą, pateikė bandomojo važiavimo į akligatvį filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kad kelio danga ne tik neturi kieto pagrindo, bet ir tai, kad sunkiasvorei transporto priemonei bandant įsukti į statų posūkį link akligatvio sukinėjantis vietoje gadinama gatvė, atsiranda įdubos. Be to, ir pati pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. rašte buvo nurodžiusi, jog kelias yra blogas ir netvarkomas, kelio dangą gyventojai tvarkosi patys savo lėšomis bei tai, jog sunkiasvoriam transportui įsukti į gatvę nepakanka kelio pločio.

6. Paaiškina, kad reaguodama į pareiškėjos raštuose nurodytą pastabą, kad nauja nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta važiuojamojoje dalyje trukdo ir kelia pavojų eismui siaura gatve, iniciavo patikrinimą vietoje. Administracijos prašymu VASA atliko kelio pločio (bendras plotis tarp išorinių kelkraščio ribų) matavimus bei pateikė nuotraukomis fiksuotą medžiagą. Įvertinusi pateiktus faktus ir vaizdinę medžiagą, Administracija nustatė, kad akligatvyje esančios kelio dalies plotis siekia 3,80 m., o nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Administracija priimdama sprendimą nagrinėjo ir vertino visus informacinius šaltinius: pareiškėjos rašte teiktus paaiškinimus, VASA pateiktą informaciją bei įrodymus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, teisės aktuose nustatyta tvarka nagrinėjamos situacijos atžvilgiu.

7. Pažymi, kad Taisyklėse ir kituose ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra reglamentuota kaip ir kokiu būdu Administracija turi atlikti pareiškėjos rašte nurodytų aplinkybių įvertinimą. Taisyklės nedraudžia remtis VASA pateiktais paaiškinimais ir objektyviais pateiktais įrodymais, todėl Komisijos išvada dėl išsamaus tyrimo neatlikimo nepagrįsta.

8. Paaiškina, kad pagal Taisyklių 22.1, 22.6, 22.11 ir 22,17 papunkčius, būtent VASA priskirta pareiga vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, prižiūrėti ir kontroliuoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ir – savivaldybė) vežėjų veiklą, administruoti komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartis, vykdyti savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą bei teikti privalomus nurodymus atliekų vežėjams, kad būtų užtikrintas savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymas, registruoti ir nagrinėti prašymus ir skundus dėl savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo. Savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoti pažeidimus bei imtis priemonių prašyme nurodyto klausimo išsprendimui, informuojant pareiškėjus apie priimtus sprendimus, vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus. Vien ta aplinkybė, kad Administracijos darbuotojai nedalyvavo VASA patikrinimo vietoje atlikimo metu, nesudaro pagrindo teigti, jog Administracija neatliko išsamaus tyrimo ir/ar nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių.

9. Pasisakydama dėl ginčijamo Sprendimo išvados, jog Administracija neatsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktą dešimtą klausimą, pažymi, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, jog sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio (gatvės) danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ir – Reglamentas) nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, t. y. kelio (gatvės) techninius parametrus. Reglamento IX Skyriuje „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 10 lentelėje nurodyta, kad susiformavusiose sodų mėgėjų teritorijose (gatvės kategorija Ds) eismo juostos plotis, kai yra tik viena eismo juosta, negali būti mažesnis nei 3,50 m. Nagrinėjamu atveju, atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu nustatyta, kad akligatvio eismo juostos plotis (tik važiuojamosios kelio dalies plotis be kelkraščių) yra apie 2,41 m, todėl akligatvyje esančios eismo juostos plotis neatitinka Reglamente ir Sodų bendrijos įstatyme nurodytų kelių (gatvių) pločiams keliamų reikalavimų, dėl kurių būtent ir nėra galimybės užtikrinti sunkiasvorio transporto judėjimo minėtu keliu (gatve). Apie tai, kad akligatvis nepatenka į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį savivaldybė vykdo kelių ir gatvių priežiūrą, todėl už gatvių priežiūrą ir remontą atsakinga sodo bendrija „Paežerys-1“ jau buvo nurodyta Administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte.

10. Atsakovė nesutinka su Komisijos išvada, kad Taisyklių 43 punkto ir 70.10, 70.11 papunkčių nuostatos kategoriškai nenustato asmens pareigos, tuo atveju, jei konteinerio ištuštinimo vieta nustatoma toliau nuo pareiškėjos namo (konteinerio objekto), konteinerį pačiam asmeniui nustumti iki ištuštinimo vietos. Akcentuoja, kad vadovaujantis Taisyklių 70.10 papunkčiu, atliekų turėjai privalo pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, t. y. pareiga atliekų turėtojui nusistumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui atsiranda tik tada jeigu nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan. Šiuo atveju nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes toje vietoje kelio plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Būtent dėl šios aplinkybės pareiga nustumti konteinerį iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos kyla pareiškėjai. Pažymi, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo parinkta ne dėl atliekų vežėjo patogumo, o dėl to, kad atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos konteinerio dėl objektyvių priežasčių, t. y. pernelyg siaura eismo juosta (važiuojamoji kelio dalis), status įsukimas į akligatvį, kietos kelio dangos nebuvimas, dėl ko sunkiasvoriam transportui sukinėjantis vienoje vietoje susidaro kelio įdubos gadinama infrastruktūra. Atsakovės nuomone, Komisijos išvada, kad iki kol su pareiškėja nebus suderinta nauja konteinerio ištuštinimo vieta, vežėjo darbuotojai privalo nustumti patys konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui, prieštarauja ir neatitinka aktualaus teisinio reglamentavimo, o konkrečiai - Taisyklių 70.10 punkto nuostatos. Pažymi, kad VASA darbuotojai neturi tokios pareigos ir neprivalo nusistumti konteinerio iki numatytos ištuštinimo vietos, nes tokia pareiga yra nustatyta būtent atliekų turėtojams, šiuo atveju – pareiškėjai. Vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, būtent atliekų turėtojas privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą bei užtikrinti galimybę privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti). Pareiškėjai buvo papildomai paaiškinta, jog tuo atveju, jeigu jos netenkina nustatyta atliekų konteinerio ištuštinimo vieta, ir neturi galimybių išstumti konteinerio į ištuštinimo vietą, visada gali kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris šiuo metu yra pastatytas adresu (duomenys neskelbtini).

11. Nurodo, kad Komisija sąmoningai ignoravo pareiškėjos paaiškinime nurodytą argumentą, kad ji turi galimybę užtikrinti bei užtikrina atliekų vežėjui priėjimą prie konteinerio, nes konteinerį išstumia už savo sklypo ribos ir tai jai nei problemų, nei sunkumų nesukelia. Akcentuoja, kad pareiškėja nei 2021 m. liepos 5 d., nei 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštuose Administracijai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad ji neturi galimybės nustumti konteinerį į naują ištuštinimo vietą. Pareiškėja raštuose nepasiūlė kitos konteinerio ištuštinimo vietos, kuri jai būtų tinkamesnė, kategoriškai nurodė, kad bet kokia kita vieta jai netinkama, nes nepatogi.

12. Pažymi, kad Administracija ieškodama galimybių kaip tinkamai užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, pasiūlė pareiškėjai galimybę naudotis bendro naudojimo konteineriu, kuris pastatytas adresu (duomenys neskelbtini) g. 18. Nepaisant to, Komisija įvertino, kad toks Administracijos pasiūlymas galimai prieštarauja Taisyklių nuostatoms, kuriose nurodyta, kad bendrojo naudojimo konteineris negali būti nutolęs daugiau kaip 100 m atstumu nuo atliekų turėtojo, nes pareiškėja pateikė ištrauką iš žemėlapio, kuriame nurodyta, kad nuo pareiškėjos namo iki (duomenys neskelbtini) gatvės reikia eiti 5 minutes. Komisija, remdamasi vien šia aplinkybe Sprendime konstatavo, jog konteineris nutolęs daugiau nei 100 m atstumu nuo pareiškėjos namų, nesiaiškindama kaip teisės aktų nustatyta tvarka yra matuojamas atstumas nuo bendrojo naudojimo konteinerio iki atliekų turėtojo, o išvadą padarė išimtinai remdamasi tik pareiškėjos subjektyvia nuomone, kuri akivaizdžiai prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui.

13. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau ir – Minimalūs kokybės reikalavimai) 71.2 papunktį, sodų bendrijose atstumas iki konteinerių aikštelės nustatomas matuojant tiesia linija nuo bendrojo naudojimo objekto kampo, kuris yra arčiausiai konteinerių. Administracija matavo atstumą nuo pareiškėjos namo kampo iki (duomenys neskelbtini) g. 18 esančio bendrojo naudojimo konteinerio. Prieš pateikiant pasiūlymą pareiškėjai buvo nustatyta, kad konteineris nutolęs apie 90 metrų ir atitinka Taisyklėse keliamus reikalavimus, todėl Administracija pateikdama šį pasiūlymą nepažeidė nei Taisyklių, nei Minimalių kokybės reikalavimų nuostatų.

14. Akcentuoja, kad Taisyklių 43 punktas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pagal nustatytą grafiką išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju. Šiame Taisyklių punkte VASA nėra nustatyta pareiga gauti atliekų turėtojo sutikimą (pritarimą) nustatytai konteinerio ištuštinimo vietai, kai dėl objektyvių priežasčių privažiavimas prie atliekų turėtojo neįmanomas. Taisyklių 43 punkto nuostatos aiškinimas suponuoja, jog apie nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą atliekų turėtojas turi būti informuotas ir supažindintas iš anksto.

15. Administracija pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte aiškiai ir suprantamai išdėstytos aplinkybės bei nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas sprendimas. Visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir objektyviai, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu. Vien tai, jog pareiškėja nesutiko su Administracijos padarytomis ir visiškai pagrįstomis išvadomis bei pačią situaciją vertina skirtingai, nesudaro pagrindo teigti, jog Administracijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

16. Pareiškėja atsiliepime su skundu nesutinka, mano, kad Komisijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nesutikdama su Administracijos skundo argumentais pareiškėja teigia, kad savivaldybės vežėjas jai neteikė kokybiškų paslaugų, o VASA nepagrįstai nesiėmė pakankamų priemonių užkardyti savivaldybės vežėjo daromus pažeidimus. Nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, VASA nusprendė, kad privažiavimas prie pareiškėjos namų yra neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, todėl net nederinusi su suinteresuotomis šalimis, vienašališkai pakeitė pareiškėjos konteinerio ištuštinimo vietą į išimtinai savivaldybės vežėjui tinkamą. Savivaldybė nepagrindė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nei kad atliekų tvarkytojas nebegali (po 3 metų paslaugų teikimo) patekti iki pareiškėjos būtent dėl objektyvių aplinkybių, nei kad egzistavo visos teisės aktuose nustatytos sąlygos bei buvo atlikti visi veiksmai pareiškėjos konteinerio vietos pakeitimui.

18. Paaiškina, kad savivaldybės vežėjo pareiškėjai teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų kokybės trūkumai prasidėjo dar 2018 m. vasarą, kuomet atliekos buvo vežamos nesilaikant nustatyto grafiko. Pareiškėja kreipdavosi tiek į savivaldybės vežėją, tiek į VASA su prašymais užtikrinti bent minimalius paslaugų kokybės reikalavimus išvežant šiukšles, nes jų neišvežus pagal grafiką, kitas vežimas vyksta tik po dviejų savaičių. Po pareiškėjos skundų VASA, savivaldybės vežėjo paslaugų teikimo kokybė laikinai pasitaisydavo (išveždavo šiukšles nuo pareiškėjos namų VASA nurodymu). Iš VASA savitarnos sistemos gauti duomenys patvirtina, kad savivaldybės vežėjas, tuomet, kai neišveždavo pareiškėjai šiukšlių, klaidingai informuodavo VASA, kad konteineris neva neišstumiamas į paėmimo vietą. Į dalį pareiškėjos skundų Econovus ir/ arba VASA buvo atsakoma nurodant formalias priežastis: vežėjas neva neprivažiavo dėl nenuvalyto kelio, neva nebuvo išstumtas konteineris, buvo prašoma patikslinti konteinerių numerius ir panašiai. Nuo 2019 m. liepos 21 d. iki spalio 13 d. konteineris buvo tuštinamas neperiodiškai (ne pagal grafiką), todėl pareiškėja vėl informuodavo VASA ir Savivaldybės vežėją. 2020 metais atliekos iš esmės buvo vežamos laiku. 2021 m. prasidėjus sisteminiams Econovus paslaugų teikimo kokybės sutrikimams, pareiškėja informavo vežėją, VASA ir vyko detalus susirašinėjimas. Savivaldybės vežėjas į pareiškėjos skundus reaguodavo bei atsakydavo tik selektyviai, klaidingai informuodavo VASA neva konteineris yra nepasiekiamas, nes neišstumtas į paėmimo vietą arba nėra galimybės privažiuoti dėl neva nenuvalyto kelio, tačiau niekada savo argumentų nėra pagrindęs jokiomis foto fiksacijomis, ar kitais užfiksuotais duomenimis, kaip kad imperatyviai nurodyta Savivaldybės vežėjui privalomuose teisės aktuose.

19. Akcentuoja, kad VASA netinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti Savivaldybės vežėjo teikiamų paslaugų kokybės, iš esmės ignoravo sisteminius Savivaldybės vežėjų Taisyklių pažeidinėjimus (netinkamai teikiant paslaugas pareiškėjai), nesiėmė pakankamų ir reikalingų veiksmų užtikrinti Savivaldybės vežėjo paslaugų teikimo pareiškėjai kokybės, nebaudė vežėjo už pažeidimus ir vienašališkai, nederinusi su pareiškėja, nutarė pakeisti konteinerio ištuštinimo vietą taip, kad pareiškėjai (paslaugos vartotojai) reikėtų stumti konteinerį keliasdešimt metų įkalne iki vietos, kuri tinka išimtinai tik Savivaldybės vežėjui, todėl Komisija pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, jog VASA būtų siekusi suderinti su pareiškėja konteinerio iškrovimo vietą iš anksto, prieš pakeičiant ankščiau buvusią; taip pat, kad nei VASA, nei Savivaldybė nenurodė konkrečių teisės normų (pagrindų) kuriomis vadovaudamasi sprendė, jog sunkiojo transporto priemonė dėl kelio (gatvės) pločio bei dangos negali privažiuoti gatve iki pareiškėjos namų.

20. Vadovaudamasi Minimalių kokybės reikalavimų 16-17 punktais, Taisyklių 70.10, 72 punktais, teigia, kad nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos keitimas galimas tik egzistuojant visoms būtinoms sąlygoms. Šiuo atveju savivaldybė nepagrindė (nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis), kodėl savivaldybės vežėjas negali surinkti atliekų nuo įprastos konteinerių ištuštinimo vietos, t. y. pareiškėjos namų ir ją būtina keisti į kitą. Komisija savo Sprendime teisingai konstatavo, kad byloje savivaldybė neįrodė, jog egzistuoja teisės aktuose nustatytos sąlygos bei nenurodė konkrečių teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis sprendimas grindžiamas.

21. Nesutikdama su atsakovės skundo argumentais dėl būtinybės nustatyti naują konteinerio ištuštinimo vietą, pareiškėja akcentuoja, kad jie prieštarauja bylos medžiagai ir faktinėms aplinkybėms. Skunde atsakovės minimi Reglamento reikalavimai šio ginčo atveju negali būti taikytini. Reglamentas nustato gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, tačiau šiuo atveju ginčo gatvė nėra nei naujai tiesiama, nei rekonstruojama, nei remontuojama. Pagal Reglamento reikalavimus, kuriais vadovaujasi atsakovė, sodų mėgėjų teritorijose eismo juostos plotis, kai yra tik viena eismo juosta, negali būti mažesnis nei 3,50 m. Savivaldybė skundo 32 punkte nurodė, kad jos prašymu VASA atliko kelio pločio matavimus bei pateikė nuotraukomis fiksuotą medžiagą ir remdamasi šiais matavimais priėmė pareiškėjos Komisijai apskųstą sprendimą. Tačiau, skundo 36 punkte atsakovė jau teigia, kad ginčo gatvės plotis pagal neaiškius (nenurodytus) GIS žemėlapių duomenis nustatytas 2,41 m., todėl nesiekia 3,5 m. pločio ir tai yra teisinis pagrindas naikinti Komisijos sprendimą. Nors priimdama pareiškėjos ginčijamą sprendimą, savivaldybė vadovavosi visai kitais – VASA atliktais faktiniais skaičiavimais, pagal kuriuos ginčo gatvės plotis yra daugiau kaip trečdalių platesnė ir sudaro ne mažiau kaip 3.80 m.

22. Pareiškėja pažymi, kad sunkiasvorėmis transporto priemonėmis atliekos pareiškėjai buvo vežamos nuo 2009 m. liepos 9 iki 2018 m. gegužės 1 d., yra teikiamos žolės konteinerio nuomos paslaugos, vežamos nuotekos. savivaldybės vežėjui nuo 2018 m. gegužės iki 2021 m. teikiant paslaugas, savivaldybės vežėjas niekuomet nenurodė, kad konteinerio pagal grafiką neištuštinimo priežastis yra per siauras ginčo kelias. Todėl skundo teiginiai, neva kelias per siauras, yra nelogiški ir nepagrįsti. Pareiškėja taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad įsukant į ginčo gatvę yra gadinama kelio danga ir dėl to savivaldybė gauna skersgatvyje gyvenančių gyventojų bei sodų bendrijos pirmininko skundus. Pažymi, kad savivaldybė skunde pripažįsta, jog ginčo gatvė priklauso sodų bendrijai, o ne savivaldybei. Sodų bendrijos pirmininkė raštu patvirtino, kad šie savivaldybės teiginiai yra melagingi. Be to, sodų bendrija (duomenys neskelbtini) sutinka dėl šiukšlių vežimo nuo pareiškėjos namų. Pareiškėjos žiniomis, nei vienas kaimynas, gyvenantis aplinkui, niekada nėra skundęsis savivaldybei dėl gadinamos kelio dangos.

23. Nurodo, kad tiek atsakovės, tiek VASA procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Savivaldybės skundo argumentai dėl VASA pareigos su pareiškėja suderinti naują konteinerių ištuštinimo vietą yra melagingi, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, bylos medžiagai ir yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikdama jokių duomenų dėl VASA Taisyklėse bei Minimaliuose kokybės reikalavimuose nustatytos suderinimo pareigos įgyvendinimo, savo poziciją grindžia selektyviai parinktu pareiškėjos rašto ištraukos iškraipymu, sau palankiai interpretuojant pareiškėjos poziciją ir teigiant, neva pareiškėja pripažįsta, kad su ja VASA derino naują vietą. Pareiškėjos nuomone, tokie atsakovės veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) keliamų reikalavimų. Be to, atsakovės argumentai, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja buvo derinama, yra melagingi. Skundo argumentai dėl naujos konteinerio ištuštinimo vietos suderinimo pareigos įvykdymo prieštarauja ir VASA paaiškinimams, išdėstytiems Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu. VASA patvirtino, kad nauja pareiškėjos konteinerių ištuštinimo vieta buvo derinta tik su savivaldybės vežėju (Komisijos posėdžio garso įrašo 17 - 18 minutės, garso įrašas pridedamas). VASA nustatyta nauja konteinerio ištuštinimo vieta yra ant sodų bendrijai, o ne savivaldybei priklausančio kelio. Pagal Taisyklių 22 punktą, VASA privalo vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Taigi, prieš nustatydama naują konteinerio ištuštinimo vietą, VASA turėjo pareigą ją suderinti ne tik su pareiškėja, tačiau ir su sodų bendrija, kurios žinioje pagal Sodų bendrijų įstatymo 6-7 straipsnius yra ginčo kelias. Susidarytų ydinga ir teisiniam reguliavimui prieštaraujanti situacija, jei VASA konteinerių ištuštinimo vietas savavališkai nustatinėtų kitiems asmenims priklausančioje ar jų valdomoje teritorijoje. Tokie įgaliojimai nei Minimaliuose kokybės reikalavimuose, nei Taisyklėse, VASA nėra suteikti, todėl ji privalo laikytis nustatytos tvarkos, procedūrų ir nepažeidinėti teisės aktų nustatytų reikalavimų. VASA naujos konteinerio vietos nesuderinus nei su pareiškėja, nei su sodų bendrija, toks VASA sprendimas yra neteisėtas.

24. Teigia, kad skundo argumentai, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama ir nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti, prieštarauja ne tik logikai, tačiau ir teisės normoms. Paaiškina, kad VASA nustatyta nauja pareiškėjos konteinerio ištuštinimo vieta yra ant kelio. VASA, nesuderinusi naujos vietos nei su pareiškėja, nei su sodų bendrija, negalėjo vienašališkai jos pakeisti ant sodų bendrijai priklausančio kelio. VASA negalėjo pati savarankiškai nuspręsti, kad ant gatvės nustatyta nauja konteinerių ištuštinimo vieta atitinka saugumo reikalavimus. Tam VASA privalėjo gauti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, policijos įstaigos ir/ arba kitų kompetentingų institucijų sutikimus, patvirtinimus dėl saugumo reikalavimų atitikimo.

25. Pažymi, kad atsakovė ikiteismine tvarka pareiškėjos pateikto skundo vertinimą atliko formaliai, biurokratiškai, neišsamiai, neobjektyviai bei paviršutiniškai. Savivaldybė nesilaikė VAĮ reikalavimų bei ignoravo bendruosius bei konstitucinius principus. Savivaldybei yra priskirta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo funkcija atliekų tvarkymo srityje, tačiau šio ginčo atveju atsakovė neatliko objektyvaus ir nešališko pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumo vertinimo, o pavedė pareiškėjos skunde neteisėtais veiksmais kaltinamai VASA patikrinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovė neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai bei nepagrįstai susiejo faktines aplinkybes su ginčui netaikomomis teisės normomis, todėl padarė nepagrįstas ir faktinėms aplinkybėms bei bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas. Savivaldybės priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, proporcingumo, skaidrumo, gero administravimo ir kitų principų.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VASA atsiliepime su atsakovės skundu sutinka, skundą prašo tenkinti.

27. Nurodo, kad Komisija priimdama ginčijamą Sprendimą rėmėsi tik pareiškėjos deklaratyviais samprotavimais, nesigilindama į teisinį ginčo reglamentavimą ir neteisingai interpretavo atliekų tvarkymo pareigą neproporcingai perkeldama išskirtinai atliekų vežėjui. Komisija neprašė pareiškėjos pateikti įrodymų apie sveikatos būklę, kas lemtų negalėjimą nustumti konteinerio iki ištuštinimo vietos, t. y. rėmėsi tik deklaratyviais paaiškinimais. Pažymi, kad pagal Taisyklių 43 punktą ir 70.10 papunktį, Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), o pagal Taisyklių 72.2. papunktį, Savivaldybės vežėjai turi teisę neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka, informuojama VASA).

28. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, negalima ignoruoti ne tik atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tačiau ir infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kelio (gatvės) danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, t. y. kelio (gatvės) techninius parametrus. Paaiškina, kad atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu buvo nustatyta, jog akligatvio eismo juostos plotis (tik važiuojamosios kelio dalies plotis be kelkraščių) yra apie 2,41 m, todėl akligatvyje esančios eismo juostos plotis neatitinka Reglamente nustatytų eismo juostos pločiui keliamų minimalių reikalavimų. Dėl šios priežasties nėra užtikrinamas sunkiasvorės transporto priemonės judėjimo saugumas. Įvertinusi šias aplinkybes, VASA nustatė naują konteinerio ištuštinimo vietą, kurioje kelio plotis siekia 4,30 m ir nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šiukšliavežio ilgis siekia 12-14 metrų, o tai reiškia, kad automobiliui įsukti į akligatvį būtina atlikti net 4 manevrus pirmyn ir atgal. Tokiu būdu sunkiasvorė transporto priemonė itin stipriai gadina kelio dangą, kuri nėra asfaltuota, o tokie veiksmai nesuderinami su kitų bendrijos gyventojų interesais.

29. Pažymi, kad suinteresuoti tinkamu atliekų tvarkymu yra ir kiti atliekų turėtojai, gyvenantys šioje teritorijoje ir besinaudojantys keliu, kuris, jei sunkiasvorė transporto priemonė važiuoja iki pat akligatvio pabaigos, yra ardomas ir niokojamas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, turi būti atsižvelgiama ir į kitų atliekų turėtojų interesus, o ne tik žiūrima pareiškėjos patogumo.

30. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu Administracijos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos Sprendimą. Papildomai paaiškino, kad atliekų vežėjas nuo 2018 m. gegužės mėn. vežė atliekas ir nebuvo registruota pranešimų, kad dėl per siauros gatvės negalima ištuštinti konteinerio; jeigu taip ir būtų buvę, atliekų vežėjas būtų turėjęs tai fiksuoti fotofiksacijomis. Jeigu neištuštindavo konteinerio, nurodydavo kitas priežastis. Dabar nustatė, kad negali ištuštinti konteinerio dėl per siauros gatvės. Be to, Administracija remiasi argumentu dėl netinkamo grunto, kad gatvė neasfaltuota, tačiau nėra nustatytas reikalavimas, kad gatvė turi būti asfaltuota. Pareiškėja turi sveikatos problemų, įrodymus apie jas pareiškėja pateikė, pareiškėja negali nusistumti 80 metrų konteinerio į įkalnę, konteineris sunkus. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas vyko po 2021 m. birželio 7 d., bet ir kas vyko prieš šią datą. Šiukšlių išvežimo paslaugą nuo 2018 m. iki 2021 m. birželio teikia Administracijos parinktas atliekų vežėjas, niekada nebuvo ginčo, kad jis negali privažiuoti ištuštinti konteinerį prie pareiškėjos namų, o 2021 m. birželio 7 d. VASA nurodė, kad negali privažiuoti paimti konteinerį prie pareiškėjos namų. Pareiškėjos atstovo teigimu, nėra objektyvių aplinkybių, kodėl atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos namų ištuštinti konteinerį. Derinimo pareiga ne veltui nustatyta ne tik nustatant, bet ir keičiant konteinerio išstūmimo vietą. Reglamentas šioje byloje netaikytinas. Jeigu Taisyklėse yra dviprasmybių – jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.

31. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir pareiškėjos skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad skunde yra detaliai išdėstyti motyvai. Akcentavo, kad Taisyklių 70.10 yra įtvirtintos atliekų turėtojo pareigos. Pažymėjo, kad atliekas išveža sunkiasvorė transporto priemonė, kuriai gatvė, į kurią konteinerį ištuštinimui nori išstumti pareiškėja, yra per siaura. Akcentavo, kad su pareiškėja konteinerio ištuštinimo vieta buvo suderinta, pareiškėja pati tai pripažįsta savo 2021 m. liepos 5 d. rašte; pati pareiškėja niekada nesiūlė alternatyvų, pareiškėjos vienintelė pozicija, kad turi būti privažiuojama iki jos pageidaujamos vietos, t. y. iki jos namų. Taisyklėse nėra imperatyvaus reikalavimo gauti atliekų turėtojo sutikimą dėl konteinerio išstūmimo vietos. Byloje yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkės raštas, kad sodų bendrija neteikė skundų, bet šis raštas nepaneigia to, kad prieš dabartinei sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkei tampant sodų bendrijos valdybos pirmininke buvo teikiami skundai. Atsakovės atstovės nuomone, su pareiškėja buvo derinta nauja konteinerio išstūmimo vieta, kad Taisyklės neįpareigoja gauti pareiškėjo sutikimą dėl konteinerio išstūmimo vietos; pareiškėjai pasiūlyta vieta netiko, ji jokios alternatyvos nepasiūlė, pareiškėja nėjo į kompromisus. Atsakovės atstovė akcentavo, kad Pareiškėja nenurodė, jog ji viena naudojasi atliekų tvarkymo paslauga; pareiškėja nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl negali nustumti konteinerio į nustatytą vietą, kodėl negali prašyti pagalbos. Pareiškėja nepateikė jokių kontrargumentų, dėl to, kad kelias yra siauras ir nepritaikytas sunkiasvorei transporto priemonei.

32. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė atsakovės skundą palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad kelio, kur dabar yra nustatyta konteinerio paėmimo vieta, plotis yra 4,30 m., o kelio, einančio link akligatvio, link pareiškėjos namo, plotis pagal pateiktas fotofiksacijas yra 3,80 m., tačiau fotofiksacija daryta prie pat sankirtos su pagrindiniu keliu, todėl tikėtina, kad ten yra pati plačiausia kelio dalis; kadangi kelias neasfaltuotas, pabarstytas žvyras, labai sudėtinga išmatuoti tikslų kelio dangos plotį. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja buvo derinama tada, kai vyko bandomasis važiavimas prieš priimant sprendimą, t. y. birželio 6 d. VASA parenka konteinerių vietą, galimos situacijos, kai niekada nesuderinsi konteinerio ištuštinimo vietos su pareiškėju.

k o n s t a t u o j a :

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Komisija Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. A51-89147/21 (3.3.2.26E-ENE) dalį, kuria nuspręsta, jog nėra pagrindo panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priimtą sprendimą nekeisti nustatytos komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos; 2) įpareigoti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymą minėtoje dalyje (dėl naujos konteinerio ištuštinimo vietos) išnagrinėti iš naujo, taip pat pateikiant ir aiškų konkrečiomis teisės normomis pagrįstą atsakymą į prašymo 10 punkte suformuluotą klausimą; 3) likusioje dalyje skundą atmesti.

35. Atsakovė (Administracija) ir trečiasis suinteresuotas asmuo (VASA) prašo panaikinti Komisijos Sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja prašo atmesti atsakovės (Administracijos) skundą ir palikti galioti Komisijos sprendimą bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Byloje yra pareiškėjos 2021 m. vasario 15 d. pretenzija, adresuota VASA, kurioje nurodyta, kad mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) neišvežamos mišrios komunalinės atliekos; pretenzijoje pažymėta, kad atliekų konteineris, kaip visada nuo 2009 m., vežimo dieną būna išstumtas iš privačios valdos į gatvę, stovi atviroje teritorijoje, sniegas (duomenys neskelbtini)g. visada būna nuvalytas, konteinerio stovėjimo vieta ir privažiavimas neužstatytas automobiliais bei niekaip kitaip neapribotas jo pasiekimas; pažymima, kad dažniausiai, kai buitinės atliekos būna išvežtos – konteineris negrąžinamas į vietą.

37. Byloje yra VASA 2021 m. kovo 1 d. raštas Nr. SD-2021-01-01061, 2021 m. kovo 23 d. raštas Nr. SD-2021-01-01340, kuriais atsakoma į pareiškėjos skundus dėl neištuštinto mišrių komunalinių atliekų konteinerio adresu (duomenys neskelbtini). VASA 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. SD-2021-01-01061 nurodyta, kad vežėjas pateikė duomenis, jog neaptarnavo konteinerio, nes jis buvo neišstumtas į paėmimo vietą, tačiau pareiškėjos fotofiksacijose matoma, kad konteineris išstumtas ištuštinimui, rašte nurodoma, kad vežėjui UAB „Ekonovus“ bus siūloma skirti baudą. VASA 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. SD-2021-01-01340, kuriame nurodyta, kad vežėjas pateikė duomenis, jog neaptarnavo konteinerio, nes jis buvo neišstumtas į paėmimo vietą, tačiau pareiškėjos fotofiksacijoje matyti, kad konteineris išstumtas ištuštinimui; buvo atliktas VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad konteineris neperpildytas; vežėjas buvo įpareigotas atlikti konteinerio ištuštinimą ne pagal grafiką ir jis buvo ištuštintas 2021 m. kovo 18 d.

38. Byloje esančiame UAB „Ekonovus“ 2021 m. kovo 4 d. rašte Nr. EKO-VI2021/3-03-034 „Dėl konteinerių aptarnavimo“, adresuotame pareiškėjai, nurodyta, kad 2021 m. sausio 31 d. dėl slidaus, nevalyto, nepravažiuojamo kelio nebuvo įmanoma patekti ir aptarnauti mišrių atliekų konteinerio, nurodytą, kad siekiant užtikrinti tinkamą paslaugos teikimą, vadovaujantis atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekų turėtojas turi užtikrinti patekimą mišrių atliekų konteinerio.

39. VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 „Dėl konteinerio stovėjimo vietos adresu (duomenys neskelbtini)“, paaiškino pareiškėjai, kad VASA iš atliekų vežėjo UAB „Ekonovus“ gavo informaciją, kad adresu (duomenys neskelbtini) nėra užtikrintas patekimas prie konteinerių, kaip to reikalaujama Taisyklių 43 punkte, todėl prašoma nurodyti kitą tinkamą konteinerių aptarnavimo vietą; pažymėjo, kad VASA Atliekų tvarkymo kontrolierius atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu nustatyta, kad sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, todėl pareiškėjos prašoma konteinerio ištuštinimo pagal grafiką dienomis išstumti konteinerį į nurodytą vietą. Prie šio rašto pridėta konteinerio išstūmimo vietos schema ir konteinerio išstūmimo vietos foto fiksacija.

40. Pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. rašte paaiškina, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 nurodyta konteinerio stovėjimo vieta jai netinka ir nebuvo su ja derinta; paaiškina, kad ištuštinimo dieną nuo 2009 m. konteineris išstumiamas prie (duomenys neskelbtini); pažymi, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 jai nurodė, kad sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, tačiau pareiškėja nurodo, kad sunkiasvorė transporto priemonė 2021 m. birželio 6 d. įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį vietoje.

41. VASA 2021 m. birželio 21 d. rašte Nr. SD-2021-01-02637 „Dėl konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai paaiškinta, kad VASA gavo pareiškėjos pretenziją, kuria nesutinkama su VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta; rašte paaiškinama, kad pareiškėjos nurodyto atvejo, kai sunkiasvorė transporto priemonė 2021 m. birželio 6 d. įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį adresu (duomenys neskelbtini), metu atliekos buvo išvežtos siekiant nustatyti, kiek atliekų vežėjo laiko ir pastangų reikalauja įvažiavimas į minėtą akligatvį; šio ištuštinimo metu nustatyta, kad akligatvio važiuojamoji dalis neturi kietos kelio dangos, dėl ko sunkiasvorei transporto priemonei sukinėjantis vietoje gadinama gatvė, atsiranda įdubos; rašte atkreiptas dėmesys, kad iš gyventojų gaunama skundų dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini) gatvėje; rašte teigiama, kad tai patvirtina išvadą, jog adresu (duomenys neskelbtini) nėra užtikrintas patekimas prie konteinerių, kaip to reikalaujama Taisyklių 43 punkte, todėl VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 kreipėsi į pareiškėją su prašymu konteinerio ištuštinimo pagal grafiką dienomis išstumti konteinerį į nurodytą vietą.

42. Pareiškėja, dėl VASA 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. SD-2021-01-02637, 2021 m. liepos 5 d. raštu „Dėl konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Administraciją, VASA, vežėją „Ekonovus“ ir nurodė, kad VASA atsakymas jos netenkina, kad jai netinka nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta, nes ji neturi galimybės ten pristatyti konteinerio, nurodo, kad apie tai minėjo kelis kartus atvykusiems VASA atstovams ir pranešė raštu, nurodė, kad turi teisę gauti tinkamą paslaugą, kad konteineris būtų ištuštinamas privažiuojant iki namų ar nusistumiant iki šiukšliavežio; priminė, kad nuo 2009-07-09 konteineris išstumiamas šalia (duomenys neskelbtini) ir pagal grafiką, nepertraukiamai buvo tinkamai teikiama buitinių atliekų išvežimo paslauga; po reformos neturi galimybės rinktis paslaugų teikėjo ir gauna nekokybišką paslaugą – konteineris kas kelintą kartą lieka neištuštintas; akcentuoja, kad nei kelio danga, nei kelio plotis nėra priežastis neištuštinti konteinerio; nurodo, kad pranešus apie neištuštintą konteinerį atliekų vežėjo ir VASA atsakymai kiekvieną kartą būna skirtingi, akivaizdžiai neįsigilinus į problemą, nežinant konkrečios situacijos: konteineris neišstumtas į gatvę, slidus, nevalytas, nepravažiuojamas kelias, pažadai perduoti vežėjams, įtraukti į išvežimo grafikus, konteineris neišstumtas iš privačios valdos, o šį kartą teigiama, kad užima daug laiko, pastangų ir kelio danga netinkama; pareiškėja atkreipia dėmesį, kad rašte nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta važiuojamojoje dalyje trukdo ir kelia pavojų eismui siaura gatve; pareiškėja atkreipia dėmesį, kad konteineris visada būna išstumtas, kelias pravažiuojamas, neužstatytas automobiliais bei niekaip kitaip neapribotas konteinerio pasiekimas, kelias žiemą būna nuvalytas, yra galimybė vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui.

43. Administracija (Energetikos skyrius), išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. skundą, 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-69313/21 (3.3.2.26E-ENE) informavo pareiškėją, kad VASA sprendimas nekeisti nustatytos atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos priimtas remiantis Taisyklėmis ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, todėl pagrindo jį panaikinti nėra; Administracija rašte nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Minimaliais kokybės reikalavimais ir Taisyklėmis, atsakyme remiasi Minimalių kokybės reikalavimų 16.3 papunkčiu, Taisyklių 43, 70.10 papunkčiais; Administracija rašte atkreipia dėmesį, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio (gatvės) danga, kuria vyksta privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus; Administracija rašte akcentavo, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 21 d. raštais pareiškėjai nurodė, kad sunkiasvorė šiukšliavežė negali įsukti į akligatvį ir privažiuoti prie pareiškėjos atliekų konteinerio dėl itin siauros kelio važiuojamosios dalies, kad akligatvio važiuojamoji kelio dalis neturi kietos kelios dangos, dėl ko sunkiasvorė transporto priemonė sukinėjantis vietoje gadina kelio dangą ir toje vietoje atsiranda kelio įdubos; pažymi, kad VASA yra gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl kelio dangos (infrastruktūros) gadinimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Administracija rašte taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjos netenkina nustatyta atliekų konteinerio ištuštinimo vieta ir neturi galimybių išstumti konteinerio į ištuštinimo vietą, visada gali kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris šiuo metu yra pastatytas adresu (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu „Dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“, atsakydama į Administracijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A51-69313/21 (3.3.2.26E-ENE), pranešė, kad jos netenkina Administracijos priimtas sprendimas nekeisti nustatytos komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos ir pateiktas siūlymas kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris yra (duomenys neskelbtini) g. (beveik už 400 metrų nuo namų), pareiškė reikalavimą, kad konteineris būtų paimamas iš tos pačios vietos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kur būna išstumiamas nuo 2009 m. (nesvarbu – privažiuojant iki namų ar nusistumiant jį iki šiukšliavežio) ir rašte paprašė: 1) paaiškinti, kodėl pareiškėjai nežinant ir nederinant buvo pakeista daugiau kaip 12 metų galiojusi konteinerio išstūmimo vieta, ženkliai pabloginant teikiamą paslaugą; 2) nauja nurodoma konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja niekada nebuvo derinama ir yra netinkama vieta konteinerio išstūmimui ir laikymui (Taisyklių 43 punktas), nes VASA ir atliekų vežėjas nurodo vietą, į kurią pareiškėja neturi galimybės išstumti konteinerio (pareiškėja nurodo, kad apie tai buvo rašiusi raštuose ir žodžiu sakė keliems atvykusiems VASA atstovams), nurodyta vieta yra važiuojamojoje dalyje, kur trukdo ir kelia pavojų eismui (pareiškėja akcentuoja, kad apie tai buvo rašiusi 2021-07-05 rašte); 3) paaiškinti, kodėl iki 2021 m. birželio mėnesio, nesusipratimai dėl neištuštinto konteinerio buvo sprendžiami pareiškėjos naudai, t. y., įpareigojant vežėją išvežti komunalines atliekas, kas pasikeitė, kad nutrauktas paslaugos teikimas ir sprendimai priimami vežėjo naudai; 4) privažiavimas prie konteinerio yra įmanomas; pareiškėja mini, kad 2021 m. birželio 8 d. savo pretenzijoje nurodė, jog 2021 m. birželio 6 d. šiukšliavežė įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį vietoje; 5) jeigu privažiavimas prie konteinerio vežėjo netenkina – vadovaujantis Taisyklių 70.10 papunkčiu yra užtikrinta galimybė atliekų vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui, nes pareiškėja neturi galimybės išstumti į konteinerio ištuštinimo vietą; 6) akligatvio važiuojamoji kelio dalis turi tokio pat kietumo kelią kaip ir visa (duomenys neskelbtini)g.; pareiškėja prašo nurodyti, kokių priemonių VASA ėmėsi gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl prastos (duomenys neskelbtini) g. infrastuktūros (akcentuoja, kad Administracijos skunde tai nenurodyta, o nurodytas tik skundų buvimo faktas); 7) jeigu gatvė kai kuriose vietose neatitinka pločio ar dangos reikalavimų, prašo kreiptis į kompetentingas institucijas ar savivaldybės skyrius, kad kliūtys būtų pašalintos; pareiškėja nurodo, kad įskuti iš 6 metrų pločio gatvės į 5 metrų pločio akligatvį nėra sudėtinga; 8) jeigu sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, tai reiškia, kad pareiškėjos ir kitų akligatvio gyventojų saugumas pavojuje, nes negalės privažiuoti gaisrinė, gelbėtojai ir kt. reikalinga technika, pareiškėja prašo kuo greičiau imtis priemonių saugumui užtikrinti; 9) prašo nurodyti, kas buvo padaryta iki rašant 2021-08-03 raštą, kad problema būtų išspręsta, kokių imtasi priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti; 10) prašo nurodyti kokio, rašte minimo, reglamento reikalavimais buvo pagrįstas sprendimas nekeisti nustatytos atliekų tvarkymo surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos, nes vadovaujantis Taisyklėmis ištuštinimo vieta turi būti iš anksto suderinta, o ne nustatyta.

45. Administracija į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą atsakė 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 51-89147/21(3.3.2.26E-ENE) „Dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos“, kuriame nurodė, kad Administracijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte buvo priimtas Taisyklių nuostatomis pagrįstas sprendimas nekeisti nustatytos atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą, nurodyta, kad, atsižvelgiant į faktinę situaciją, jog pareiškėjos naudojamas konteineris stovi atliekų vežėjui neprivažiuojamoje vietoje, pareiškėja privalo išstumti konteinerį į nustatytą ištuštinimo vietą nustatytu konteinerių tuštinimo laiku. Administracijos rašte cituojami Taisyklių 43 ir 70.10 punktai; nurodyta, kad buvo kreiptasi dėl aplinkybių paaiškinimo į VASA, kuri paaiškino, kad gatvė, kuria turėtų privažiuoti atliekų vežėjo transportas prie atliekų konteinerio, yra itin siauro važiuojamosios kelio dalies pločio bei neturi kietos kelio dangos; VASA atlikto faktinio patikrinimo metu nustatyta, kad akligatvyje esančios važiuojamosios kelio dangos plotis tesiekia 3,80 m., kad įsukimas į akligatvį yra labai status, gatvė neturi kietos kelio dangos, todėl atliekų vežėjas, siekdamas įsukti į akligatvį, gadina važiuojamosios kelio dalies dangą, dėl sugadintos kelio važiuojamosios dalies VASA gavo ne tik gyventojų, bet ir sodo bendrijos pirmininko nusiskundimų. Administracija rašte pažymi, kad VASA, suderinusi su atliekų vežėju naują konteinerio ištuštinimo vietą, ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos geranoriškai išstumti konteinerį į naują konteinerio ištuštinimo vietą, arčiau pagrindinės gatvės, tačiau konteineris nebuvo išstumiamas; todėl VASA, atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 informavo pareiškėją apie naują nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą; Administracija nurodė, kad VASA paaiškino, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis siekia 4,30 m., todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Administracija rašte nurodė, kad įvertinus pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktas pastabas ir VASA pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo derinta su pareiškėja, tačiau konteinerį pareiškėja išstumti atsisakė, nagrinėjamu atveju nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nesudaro kliūčių eismui, važiuojamosios kelio dalies pločio pakanka tiek konteineriui laikyti, tiek saugiam eismui užtikrinti. Administracija, atsakydama pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės dangos nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. SD-2021-794 buvo paaiškinta, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio važiuojamosios dalies danga, kuria vyktų pravažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus; paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė vykdo kelių ir gatvių priežiūrą; šiame sąraše nėra (duomenys neskelbtini) gatvės; Administracija cituoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, 7 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 6 straipsnio 8 dalį, paaiškina pareiškėjai, kad už (duomenys neskelbtini) gatvės dangos priežiūrą atsakinga sodo bendrija „Paežerys-1“.

46. Pareiškėja pateikė VASA savitarnos ataskaitos ištrauką, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 2 d. pagrindinė konteinerio neaptarnavimo priežastis nurodoma (29 kartus) „konteineris neišstumtas į konteinerio paėmimo vietą“ ir 3 kartus (žiemos laikotarpiu) nurodyta priežastis „neįmanoma privažiuoti prie konteinerio dėl kitų priežasčių“.

47. Į bylą pateikta 2009 m. liepos 9 d. tarp pareiškėjos ir UAB „A.S.A Vilnius“ sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų išvežimo ir konteinerių nuomos Nr. ASA/E-204, taip pat 2021 m. balandžio 21 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Ecoservice“ sudaryta sutartis dėl žolės surinkimo ir sutvarkymo paslaugos, pažymėtina, kad tai sutartys, pareiškėjos sudarytos su asmenimis, kurie nėra proceso dalyviai šioje byloje ir byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su šių asmenų teiktomis/teikiamomis paslaugomis.

48. Byloje yra Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 28 d. raštas, kuriame sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė, einanti šias pareigas nuo 2020 m. liepos 11 d. nurodė, kad nei ji, nei valdyba nesikreipė į VASA dėl (duomenys neskelbtini) g. kelio gadinimo.

49. Į bylą pareiškėja pateikė 2016 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. medicininius dokumentus apie savo sveikatą, tačiau šie dokumentai arba juose nurodyta informacija nebuvo pateikta nei Komisijai nagrinėjant ginčą, nei pareiškėja juose pateikta informacija, sveikatos priežastimis rėmėsi savo raštuose, adresuotuose Administracijai ir VASA.

50. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio įtvirtintos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, prie kurių priskirtos komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (31 punktas), sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (36 punktas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme taip pat nustatyta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kurias teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (8 straipsnio 1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (8 straipsnio 3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (8 straipsnio 5 dalis); savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (9 straipsnio 1 dalis).

51. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka; komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis); savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (25 straipsnis); minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija (30 straipsnio 8 dalis); savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (31 straipsnis).

52. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtino Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus (ginčo atveju aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.).

53. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (ginčo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.).

54. Minimalių kokybės reikalavimų 16 punkte nustatyta, kad teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iš atliekų surinkimo priemonių, išskyrus atvejus, kai: mišrios komunalinės ir kitos atliekos paliktos prie atliekų surinkimo priemonių, jeigu sutartyje ir (ar) atliekų tvarkytojo ir savivaldybės ar administratoriaus sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip (16.1 papunktis); atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo priemonių į suderintą vietą nustatytu laiku (16.2 papunktis); atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (16.3 papunktis); atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų tvarkymo taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai (16.4 papunktis); dėl objektyvių priežasčių, nustatytų savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, neįmanomas privažiavimas prie atliekų turėtojo (16.5 papunktis).

55. Taisyklėse (ginčo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta:

55.1. VASA – savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės tarybos pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, savivaldybės vežėjų, atliekų turėtojų kontrolės funkcijas, vykdantis vietinės rinkliavos administravimą, kontroliuojantis rinkliavos surenkamumą, atliekantis kitas Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas funkcijas (6.32 papunktis).

55.2. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus (8 punktas).

55.3. Savivaldybės teritorijoje plėtojami du pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai: atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas atliekas surenka ir išveža savivaldybės vežėjai (18.1 papunktis); didelių gabaritų, buityje susidarančios statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingos atliekos bei kitos atliekos, kurios negali būti rūšiuojamos į pateiktus konteinerių komplektus, yra pristatomos į didelių gabaritų atliekų ir (ar) kitas atitinkamas aikšteles (18.2 papunktis).

55.4. VASA veiklos tikslas – užtikrinti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą, vykdyti vietinės rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą (21 punktas).

55.5. Taisyklių 22 punkte įtvirtintos VASA pareigos: vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę (22.1 papunktis); nustatyti pagrįstą konteinerių skaičių, jų tūrį ir ištuštinimo dažnį, teikti siūlymus keisti komunalinių atliekų surinkimo maršrutus, paslaugų teikimo grafikus, konteinerių ištuštinimo dažnumą ir (ar) konteinerių kiekį/tūrį (22.3 papunktis); priskirti konteinerius ar konteinerių aikšteles konteinerių objektams, komunalinių atliekų turėtojams savitarnos svetainėje teikti informaciją apie jiems priskirtus konteinerius ar konteinerių aikšteles (22.4 papunktis); prižiūrėti ir kontroliuoti savivaldybės vežėjų veiklą, administruoti komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartis, vykdyti savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą bei teikti privalomus nurodymus atliekų vežėjams, kad būtų užtikrintas savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymas; ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikti informaciją savivaldybei apie savivaldybės vežėjų padarytus sutarčių pažeidimus, kurios pagrindu savivaldybė priima sprendimus dėl sankcijų taikymo (22.6 papunktis); vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą (22.7 papunktis); spręsti dėl tvarkos konteinerių aikštelėse ir su komunalinių atliekų surinkimu kylančias problemas (22.9 papunktis); registruoti ir nagrinėti prašymus ir skundus dėl savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo. savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoti pažeidimus bei imtis priemonių prašyme nurodyto klausimo išsprendimui, informuojant pareiškėjus apie priimtus sprendimus (22.11 papunktis); registruoti, nagrinėti suinteresuotų asmenų, savivaldybės ir kitų institucijų prašymus/skundus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu (22.12 papunktis); analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir atlikti veiksmus, užtikrinančius komunalinių atliekų tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus (22.14 papunktis); vykdyti komunalinių atliekų srautų apskaitą, kaupti duomenis iš kiekvieno atliekų konteinerio žymeklio apie atliekų svorį ir aptarnavimo laiką; atliekų srautų sudėtį; fiksuoti neteisėtai prie konteinerių ar konteinerių aikštelėse paliktų atliekų vietas, sudėtį, svorį, laiką; rinkti kitus atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo gerinimui reikalingus duomenis (22.15 papunktis); konsultuoti, teikti informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims VASA funkcijų bei komunalinių atliekų tvarkymo, vietinės rinkliavos klausimais (22.16 papunktis); vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus (22.17 papunktis).

55.6. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendrojo arba individualaus naudojimo konteineriai; kokie konteineriai naudojami konkrečioje vietoje (teritorijoje) sprendžia VASA vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei šiais principais (28 punktas): ekonomiškumo – komunalinių atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendrojo naudojimo konteineriams ar jų komplektams (28.1 papunktis); komunalinių atliekų rūšiavimo skatinimo – rūšiavimo galimybių sudarymas kuo didesniam komunalinių atliekų turėtojų skaičiui (28.2 papunktis); racionalumo bei pasiekiamumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendrojo naudojimo konteineris ar konteinerių komplektas gali būti statomas tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., atstumas iki artimiausios bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.) (28.3 papunktis); protingumo – siekiama mažinti konteinerių aikštelių, t. y. potencialių taršos vietų, skaičių mieste (28.4 papunktis); patiriamų aptarnavimo, eksploatavimo sąnaudų mažinimo – siekiama pereiti prie didesnės talpos, modernių požeminių ir pusiau požeminių konteinerių (28.5 papunktis).

55.7. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi šie komunalinių atliekų turėtojai (29 punktas): daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) (29.1 papunktis); du arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, bendrai valdančių pastatą (statinį) (29.2 papunktis); garažų ir sodininkų bendrijų nariai (29.3 papunktis); VASA pritarimu individualių namų gyventojai, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kai savivaldybės vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų ir (ar) pastatų (29.4 papunktis); dviejų ir daugiau individualių namų gyventojai sutarę tarpusavyje ir pritarus VASA (29.5 papunktis).

55.8. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai su sąlyga, kad prie jų šiukšliavežiui privažiuoti įmanoma (30 punktas): individualios namų valdos savininkas (naudotojas) savo valdomame žemės sklype (30.1 papunktis); VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis pastatą (statinį), turintis aiškiai apibrėžtą teritoriją (30.2 papunktis); atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės (30.3 papunktis);VASA pritarimu sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo) (30.4 papunktis).

55.9. Pavienių bendrojo naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria VASA, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę (33 punktas).

55.10. Konteinerių aikštelių vietos ir (ar) konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu; esant vietos trūkumui konteineriams pastatyti ar neįmanomam privažiavimui, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimas gali būti neišlaikytas (35 punktas).

55.11. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose (38 punktas).

55.12. Konteinerio (-ių) aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas; savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti); konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatoma automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan., arba atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo atrakinti konteinerį ar konteinerio patalpą, išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir savivaldybės vežėju (43 punktas).

55.13. Atliekų turėtojai turi teisę (69 punktas): gauti tinkamas, Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (69.1 papunktis); teikti savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo (69.2 papunktis); gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (69.3 papunktis); informuoti VASA, savivaldybės administraciją, savivaldybės vežėjus apie pastebėtą Taisyklių reikalavimų pažeidimą ar nevykdymą (69.6 papunktis).

55.14. Atliekų turėtojas privalo (70 punktas): susidariusias komunalines atliekas perduoti savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka (70.3 papunktis); pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan. (70.10 papunktis); konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų specialaus transporto privažiavimą bei priėjimą prie konteinerių (70.11 papunktis).

55.15. Savivaldybės vežėjas turi teisę neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka, informuojama VASA) (72.2 papunktis).

55.16. Savivaldybės vežėjai privalo teikti paslaugas pagal sutarties su savivaldybe sąlygas, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus (73.1 papunktis).

56. Administracija nesutinka su Komisijos Sprendime išdėstytais motyvais, kad „nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog VASA būtų raštu siekusi suderinti su pareiškėja iškrovimo vietą iš anksto, prieš pakeičiant ankščiau buvusią“ ir kad „VASA pareiškėjos neklausė, ar iškrovimo vieta jai tinka, o 2021-06-07 raštu tiesiog vienašališkai paprašė išstumti konteinerį į nurodytą naują vietą“, taip pat, kad VASA konteinerio vietos keitimo klausimu niekada į pareiškėją nesikreipė nei raštu, nei žodžiu.

57. Vertinant Taisyklių nuostatas, susijusias su konteinerių vietų parinkimu esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, pavienių bendrojo naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo konteinerių objektams paskirstymu ir priskyrimu, konteinerio ištuštinimo vietos derinimu (22.1 papunktį, 33 punktą, 43 punktą) darytina išvadą, kad Taisyklėse nėra įtvirtinta VASA pareiga suderinti tokias vietas su gyventojais, tačiau Taisyklėse yra įtvirtinta pareiga parenkant konteinerių vietas esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams derinti jas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgti į gyventojų nuomonę; pagal Taisyklių 43 punktą jame nurodytu atveju konteinerio ištuštinimo vieta turi būti iš anksto suderinta su VASA ir savivaldybės vežėju, t. y. atliekų turėtojas konteinerio negali išstumti į bet kurią vietą, nesuderintą su VASA ir savivaldybės vežėju. Pažymėtina, kad derinimo pareiga nėra savitikslė, tai reiškia, kad derinant šiuos klausimus pagal galimybes turi būti atsižvelgiama į gyventojų poreikius, galimybes, tačiau gali susidaryti situacijos, kai vieningas susitarimas tarp VASA, atliekų vežėjo ir gyventojų nebus pasiektas dėl objektyvių priežasčių (prie tokių priežasčių gali būti priskirtos ir aplinkybės, kai konkrečios konteinerių ištuštinimo vietos nebus galimybės nustatyti gyventojo pageidaujamoje vietoje dėl to, kad nustačius konteinerio ištuštinimo vietą gyventojo pageidaujamoje vietoje pažeidžiant protingumo, racionalumo, proporcingumo principus būtų gadinama, niokojama, ardoma infrastuktūra, pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad VASA, spręsdama klausimus dėl konteinerių naudojimo, turi vadovautis ir Taisyklių 28 punkte įtvirtintais principais (ekonomiškumo, racionalumo bei pasiekiamumo, protingumo, patiriamų aptarnavimo, eksploatavimo sąnaudų mažinimo). Taisyklėse nėra nurodyta, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) turi būti derinami minėti klausimai, tačiau pažymėtina, kad derinama turi būti taip, jog kilus ginčui, VASA, norėdama įrodyti derinimo faktą, galėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

58. Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog VASA būtų raštu siekusi suderinti su pareiškėja iškrovimo vietą iš anksto, prieš pakeičiant ankščiau buvusią, kad VASA pareiškėjos neklausė, ar iškrovimo vieta jai tinka, o 2021 m. birželio 7 d. raštu tiesiog vienašališkai paprašė išstumti konteinerį į nurodytą naują vietą. Teismo vertinimu, Administracija nepagrįstai daro išvadą, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. raštu pripažįsta, jog dėl konteinerio ištuštinimo vietos derinimo VASA atstovai buvo atvykę net kelis kartus pas pačią pareiškėją ir žodžiu derino iš anksto naują konteinerio ištuštinimo vietą. Byloje VASA nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl to, kokiomis dienomis, kiek kartų, kokie VASA atstovai ir dėl kokių klausimų buvo atvykę pas pareiškėją. Teismo vertinimu, minėtos Administracijos išvados nepatvirtina ir byloje esantys VASA 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. birželio 7 d. raštai, vertinant jų išsiuntimo pareiškėjai datas ir turinį. Pritartina Administracijos atsiliepime pateiktą poziciją, kad apie nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą atliekų turėtojas turi būti informuotas, supažindintas iš anksto.

59. Administracija nesutinka su Komisijos išvada (analizuojant Taisyklių 43 punkto ir 70.10, 70.11 papunkčių nuostatas), jog minėtos teisės normos kategoriškai nenumato asmens pareigos, tuo atveju, jei konteinerio ištuštinimo vieta nustatoma toliau nuo pareiškėjos namo (konteinerio objekto) konteinerį pačiam asmeniui nustumti iki ištuštinimo vietos. Administracija nesutinka su Komisijos Sprendime išdėstytais motyvais, kad „išsamaus tyrimo (reikšmingų aplinkybių nustatymo) Administracija neatliko, o rėmėsi tik VASA pateiktais paaiškinimais, kurie Komisijos vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui“. Administracijos teigimu, Komisija sąmoningai ignoravo pačios pareiškėjos paaiškinime nurodytą argumentą, kad ji turi galimybę užtikrinti bei užtikrina atliekų vežėjui priėjimą prie konteinerio, nes konteinerį išstumia už savo sklypo ribos ir tai jai nei problemų, nei sunkumų nesukelia; akcentuojama, kad pareiškėja nei 2021 m. liepos 5 d., nei 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštuose Administracijai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad ji neturi galimybės nustumti konteinerį į naują ištuštinimo vietą, kas iš esmės patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę ir gali konteinerį išstumti, nėra jokios objektyvios priežasties dėl kurios ji negalėtų nustumti konteinerio į naują ištuštinimo vietą.

60. Kaip minėta, Taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojas privalo (70 punktas): pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan. (70.10 papunktis).

61. Teismo vertinimu, Taisyklių 70.10 papunktyje nustatyta, kad esant tam tikroms objektyvios aplinkybėms (kai nėra galimybės atliekų turėtojui išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas), kurių baigtinis sąrašas Taisyklėse nėra pateiktas (pateiktas tik vienas pavyzdys – pernelyg siaura važiuojamoji dalis), atliekų turėtojas turi ne pats nustumti konteinerį į konteinerio ištuštinimo vietą, o turi užtikrinti savivaldybės vežėjui prieigą prie konteinerio ir galimybę pačiam vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui.

62. Pareiškėja savo 2021 m. liepos 5 d. rašte, taip pat 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte iš esmės ir rėmėsi šia Taisyklių nuostata – ji nurodė, kad nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta jai netinka, nes ji neturi galimybės nustumti konteinerio į nurodytą ištuštinimo vietą ir kad Taisyklių 70.10 papunktyje yra numatyta galimybė atliekų vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio ištuštinimui. Tačiau Administracija 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte, kuriuo atsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą, tokios galimybės nepakomentavo, todėl liko neaišku, kodėl ji pareiškėjos atveju nėra ar negalėtų būti taikoma. Nors pareiškėja savo raštuose, adresuotuose Administracijai, iš esmės nedetalizavo, kodėl ji neturi galimybės nustumti konteinerio iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos (tik jau nagrinėjant bylą Komisijoje, teisme detaliau nurodė priežastis), tačiau nei VASA, nei Administracija nesiaiškino, ar tokios priežastys yra ir jeigu taip, tai kokios, jų neanalizavo Taisyklių 70.10 papunkčio kontekste.

63. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad pati Administracija atsiliepime nurodė, kad nauja ištuštinimo vieta buvo parinkta ne dėl atliekų vežėjo patogumo, o dėl to, kad atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos konteinerio dėl objektyvių priežasčių, t. y. pernelyg siaura eismo juosta (važiuojamoji kelio dalis), status įsukimas į akligatvį, kietos kelio dangos nebuvimas, dėl ko sunkiasvoriam transportui sukinėjantis vienoje vietoje susidaro kelio įdubos gadinama infrastruktūra. Pareiškėja savo negalėjimą nustumti konteinerio iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos grindžia ir tuo, kad turi sveikatos problemų, negali nusistumti konteinerio į įkalnę.

64. Administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad kol nebus su pareiškėja suderinta nauja konteinerio ištuštinimo vieta, vežėjo darbuotojai privalo nustumti patys konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui.

65. Teismo vertinimu, su tokia Komisijos išvada nėra pagrindo sutikti dėl to, kad, kaip minėta, Taisyklėse nėra nustatyta, jog konteinerio ištuštinimo vieta visais atvejais privalo būti suderinta su atliekų turėtoju, taip pat dėl Taisyklių 70.10 papunktyje nustatytos nuostatos (atliekų turėtojo pareigos užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas) taikymo pareiškėjos atžvilgiu – Administracija turi objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, priežastis dėl kurių pareiškėja negali nustumti konteinerio į nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą ir nuspręsti dėl paminėtos Taisyklių 70.10 papunktyje nustatytos nuostatos taikymo pareiškėjos atžvilgiu.

66. Administracija nesutinka su Komisijos sprendimu, jog Administracija neatsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktą 10 (dešimtą) klausimą, nes nenurodė jokių konkrečių teisės normų (punktų), kuriomis remiantis teigia, jog sunkiojo transporto priemonė šiuo atveju dėl kelio (gatvės) dangos negali važiuoti akligatviu iki pareiškėjos.

67. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai padarė tokią išvadą ir įpareigojo Administraciją pateikti aiškų ir konkrečiomis teisės normomis pagrįstą atsakymą į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymo 10 (dešimtame) punkte suformuluotą klausimą. Administracija 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte paaiškino, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio važiuojamosios dalies danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, tačiau faktiškai rašte nenurodė jokių konkrečių Reglamento teisės normų, kuriomis remiantis būtent dėl kelio dangos, o ne dėl kelio pločio, padaryta tokia išvada.

68. Šioje byloje pažymėtina ir tai, kad Administracijos atsiliepime pateikiama skirtinga informacija, susijusi su akligatvio, į kurį pareiškėja nori išstumti atliekų konteinerį ištuštinimui, važiuojamosios dalies pločiu. Administracijos atsiliepime nurodyta, kad VASA atliko faktinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad akligatvyje esančios važiuojamosios kelio dalies plotis tesiekia 3,80 m; taip pat nurodė, kad įsukimas į akligatvį yra labai status, gatvė neturi kietos kelio dangos, todėl atliekų vežėjas, siekdamas įsukti į akligatvį, gadina važiuojamosios kelio dalies dangą (skunde pažymima, kad dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini) gatvėje VASA yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir sodų bendrijos pirmininko nusiskundimų); remiasi VASA paaiškinimais, kad nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Tačiau kitoje Administracijos atsiliepimo vietoje jau nurodyta, kad atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu nustatyta, kad akligatvio eismo juostos plotis (tik važiuojamosios kelio dalies plotis be kelkraščių) yra apie 2,41 m. Taip pat pažymėtina, kad nors Administracija nurodo, kad dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini) gatvėje VASA yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir sodų bendrijos pirmininko nusiskundimų, Administracija tokių įrodymų nepateikė. Byloje esantys įrodymai iš dalies paneigia tokią Administracijos pateikiamą informaciją, nes byloje esančiame Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 28 d. rašte nurodyta, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė, einanti šias pareigas nuo 2020 m. liepos 11 d., nei pati kreipėsi, nei šios sodų bendrijos valdyba kreipėsi į VASA dėl (duomenys neskelbtini) g. kelio gadinimo.

69. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės skundas atmestinas. Pažymėtina, kad nors teismas ne su visais Komisijos Sprendime išdėstytais motyvais sutiko, tačiau tai nedaro Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies neteisėta ir nepagrįsta.

70. Kadangi atsakovės skundas atmestas, sprendžiamas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

71. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

72. Pareiškėja byloje patyrė 1550 Eur teisinių paslaugų (už advokato teisinę pagalbą) išlaidų (1200 Eur už atsiliepimo į atsakovės skundą teismui parengimą, 350 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje išlaidų). Prašymas pagrįstas sudaryta atstovavimo sutartimi, išrašytomis sąskaitomis faktūromis, apmokėjimo dokumentais.

73. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

74. Atmetus atsakovės skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo atlyginimą, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistina 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai R. K. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė