Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-442-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00119-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui V. R.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui R. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovams A. J. ir E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjai L. P. ir I. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2369-(10.5.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Ukmergės skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimus Nr. 47SK-717-(14.47.110.) (toliau – ir NŽT Ukmergės skyriaus sprendimas Nr. 1) ir Nr. 47SK-718-(14.47.110.) (toliau – ir NŽT Ukmergės skyriaus sprendimas Nr. 2).

Nurodo, kad NŽT sprendime visiškai neatskleista problemos esmė, nesigilinta į jų pateiktus argumentus, deklaratyviai perrašytos teisės aktų nuostatos, nenurodant, dėl ko pareiškėjų argumentai šiuo konkrečiu atveju atmesti, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas, o pareiškėjų 2019 m. lapkričio 6 d. skunde suformuluoti reikalavimai dėl NŽT Ukmergės skyriaus sprendimų panaikinimo turi būti tenkinami.

Teigia, kad NŽT Ukmergės skyriaus sprendimai buvo priimti remiantis 1981 m. vietovės melioracijos techninio darbo projektu Nr. 8 (toliau – ir 1981 m. projektas) bei Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkės prašymu su 14 bendruomenės narių parašais, kuriame nurodyta, jog dar tarybiniais laikais melioruotoje (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje dėl melioracijos įrenginių pažeidimo šie įrenginiai nustojo veikti, dėl ko gyventojų rūsiai yra apsemti, skęsta laukai, pievos aplink namus užlietos.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad iš bylą pateikto 1981 m. projekto akivaizdu, kad melioruotas žemės plotas yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje nei pareiškėjų žemės sklypai. Teigia, kad net per jų žemės sklypus būtų buvęs įrengtas melioracijos sistemos drenažo rinktuvas, iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų matyti, jog nė viename iš trijų artimiausių žemės sklypų, kurie pagal 1981 m. projektą menamai turėtų būti melioruoti, nėra registruoti valstybei priklausančios melioracijos sistemos ar įrenginiai. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jiems priklausančiuose žemės sklypuose nėra ir niekada nebuvo jokių melioracijos įrenginių. Pažymi, kad matininkas G. J. paklausime Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus prašė nurodyti minėtuose žemės sklypuose tariamai esančių melioracijos sistemų ir įrenginių koordinates, tačiau tokios informacijos negavo, todėl atsižvelgdami į tai mano, kad nesant koordinuotų melioracijos įrenginių nėra galimybės nustatyti ir jų realaus egzistavimo, atitinkamai, nėra aišku ir suprantama, kaip bus vykdomas nežinia kur egzistuojančių melioracijos sistemos remontas.

Pažymi, kad statyba jiems priklausančiame žemės sklype vyko teisėtai, pareiškėjai turi statybos leidimą bei projektavimo sąlygų sąvadą, o nė viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, jog jų žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo patvirtinti visų kompetentingų institucijų, kurios prieš leidimų išdavimą turėjo pareigą patikrinti visus duomenis, susijusius su pareiškėjų žemės sklypais, įskaitant ir melioracijos sistemas ir įrenginius, teigia, kad jokių melioracijos įrenginių ir sistemų jų žemės sklypuose nėra.

Atkreipia dėmesį, kad NŽT Ukmergės skyriaus sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, jog jie priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 22 straipsnio 10 punkto reikalavimais, ir teigia, kad taikyti šių bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 44.2 papunkčio nuostatų nebuvo pagrindo, nes: 1) pareiškėjų žemės sklypai buvo galutinai suformuoti 2005 m. ir 2010 m.; 2) žemės sklypų topografinėse nuotraukose, atliktose 2005 m. ir 2010 m., nėra matyti jokių melioracijos sistemų ar įrenginių, atitinkamai nebuvo objektų, kurių atžvilgiu reikėtų atlikti remonto darbus; 3) nuo 2005 m. ir 2010 m. jokie melioracijos įrenginiai pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo naujai įrengti.

Nurodo, kad nė viename su žemės sklypais susijusiame dokumente (topografinėje nuotraukoje, žemės sklypo plane) nėra pažymėtų valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių nuo pat žemės sklypų suformavimo momento (atitinkamai nuo 2001 m. ir 2010 m.). Pažymi, jog atitinkamai matininkas, išanalizavęs surinktus žemės sklypų duomenis, turėjo nustatyti, jog juose nėra įrengtų jokių valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių bei apie tai informuoti užsakovą – Administraciją, nurodydamas, jog pareiškėjų žemės sklypuose nėra objekto, kurio atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamas melioracijos statinių remonto projektas.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi ne naujausiais duomenimis bei ortofotografinėmis nuotraukomis, o 2010 m. ortofotografine nuotrauka, 1981 m. planu, kuris neaišku ar buvo įvykdytas, nes nėra jokių statybos užbaigimą ar vykdymą patvirtinančių dokumentų, taip pat vadovaujamasi suklastotu 2018 m. kovo 11 d. aktu, kuriame nurodyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys yra apsemtas, nors pagal NTR duomenis minėtas namas rūsio neturi.

Pažymi, kad matininkas K. K. nebuvo atvykęs į jiems priklausančius žemės sklypus ir apžiūros vietoje neatliko, todėl mano, kad jo parengtos kadastro duomenų formos turėjo būti grindžiamos turima geodezine ir topografine medžiaga, kurioje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra ir niekada nebuvo valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių. Laikosi pozicijos, kad matininko K. K. parengtos kadastro duomenų formos bei nekilnojamojo turto objektui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylos prieštarauja faktinei dokumentuose užfiksuotai situacijai, todėl yra neteisėtos.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju matininko atlikti veiksmai pildant kadastro duomenų formą apsiribojo tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymu. Kadangi jiems nebuvo pateikti: 1) inžinerinių statinių išdėstymo planai, inžinerinių statinių koordinatės, inžinerinių statinių statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai, inžinerinių statinių baigtumas ir kt. duomenys, mano, kad didžioji dalis privalomų atlikti veiksmų, numatytų Taisyklėse, pildant kadastro duomenų formas, nebuvo atlikti. Pareiškėjų teigimu, matininko kvalifikacija kelia didelių abejonių bei sudaro prielaidą manyti, jog jis buvo asmeniškai suinteresuotas projekto įgyvendinimu tam, kad parengtų tokias nekilnojamojo turto objektui taikytinų specialių žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylas, kurios atvertų kelią vykdyti parengtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės neegzistuojančių drenažo rinktuvų remonto projektą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad tiek įgydami ginčo žemės sklypus, tiek juos valdydami, nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie menamai juose egzistuojančias melioracijos sistemas, kadangi tokių duomenų nenustatė nė viena valstybinė institucija, jie taip pat nebuvo įrašyti ar užfiksuoti jokiame oficialiame dokumente. Laikosi pozicijos, kad jie elgėsi sąžiningai ir atsakingai, todėl jų teisės ir interesai turi būti saugomi ir ginami, o jie nėra ir negali būti laikomi atsakingais už valstybės institucijų ar tarnautojų padarytas klaidas, kurių taisymas negali būti perkeltas jiems, apsunkinant jų žemės sklypus ir tokiu būdu padarant žalą jų turtinėms teisėms.

Apibendrindami pareiškėjai nurodo, kad NŽT ir NŽT Ukmergės skyriaus sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais siekiama apginti valstybės išimtinę nuosavybės teisę tik pareiškėjų sąskaita, apsunkinant jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o patiems NŽT, NŽT Ukmergės skyriui ir Administracijai nesiimant atitinkamų priemonių, kuriomis būtų pašalinta ir pareiškėjams dėl valstybės institucijų padarytų klaidų atsiradusi žala, yra neteisingi ir neatitinkantys teisinio reglamentavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovas NŽT Ukmergės skyrius, tuo pačiu atstovaujantis ir trečiąjį suinteresuotą asmenį NŽT, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad NŽT Ukmergės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 541.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Ukmergės rajono savivaldybės raštą, pagal 2018 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1DPS-2369-(4.27) paslaugų užsakymo 2019 m. gegužės 13 d. aktu Nr. 1DPS-1802-(4.27.) užsakė atlikti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir kadastro duomenų formas. Darbus atliko K. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi abu pareiškėjų žemės sklypai patenka į plotus, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, specialioji naudojimo sąlyga taikoma visam sklypui. Pažymi, kad sutinkamai su Kadastro nuostatų 541.2 papunkčiu, kai specialioji žemės naudojimosi sąlyga taikoma visam žemės sklypui, žemės naudojimo sąlygų planas nerengiamas, todėl pareiškėjams buvo pateiktos tik jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų formos. Atsižvelgdamas į tai NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas priėmė sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pakeitė pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis, įrašydamas taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ matininko K. K. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų formas.

Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjų pateikto antstolio M. D. 2020 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-7-2020K matyti, kad matininkas G. J. VĮ GIS-Centras portale patikrino specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas pareiškėjų sklypams, ir nustatė, kad tokių sąlygų nėra įregistruota, tačiau www.geoportal.lt 2019 m. gruodžio 11 d. duomenimis yra matoma, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į melioruojamus plotus.

Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į tai, kad 1981 m. projekte buvo suprojektuota pareiškėjų žemės sklypų teritorijoje esanti melioracijos sistema, tačiau jų formavimo metu nebuvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, daro išvadą, kad matininkas K. K. pagrįstai patikslino žemės sklypų kadastro duomenis, įrašydamas minėtą taikytiną specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas pagrįstai priėmė sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 o NŽT pagrįstai atsisakė panaikinti NŽT Ukmergės skyriaus sprendimus pagal pareiškėjų skundą.

Teismo posėdyje atsakovo NŽT Ukmergės skyriaus atstovė, tuo pačiu atstovaujanti ir trečiąjį suinteresuotą asmenį NŽT, prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. 18-06 į Administracijos direktorių kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narys J. V., prašydamas išnagrinėti jam pateiktą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų prašymą, kuriame nurodyta, kad kaimo melioracijos sistema nustojo veikusi ir gyvenvietėje prasidėjo problemos dėl vandens nutekėjimo (namų rūsiai apsemti, skęsta laukai, pievos aplink namus užlietos ir t. t.). Reaguodami į šį skundą Administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistai 2018 m. balandžio 11 d. (teigia, kad akte data nurodyta klaidinga data (2018 m. kovo 11 d.)) ištyrė susitariusią situaciją ir surašė aktą apie tai, kad drenažo rinktuvas neveikia, rinktuvo vanduo veržiasi į žemės paviršių ir per kelio perlaidą nubėga į ežerą, dalis vandens telkšo pakelės patvoryje, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsys apsemtas, atsiradęs rinktuvo gedimas tvenkia likusią drenažo sistemos dalį, drenažo sistemos žiotys nerastos, būtina atlikti rinktuvo remonto darbus.

Administracijos teigimu, pareiškėjai apie tai, kad jų sklype yra melioracijos įrenginys, žinojo, ką patvirtina Administracijoje turimas UAB „Ukmergės vandenys“ tyrimų protokolas Nr. 607, kuriame užfiksuotas pareiškėjų sklype esančio melioracijos įrenginio nuotekų į (duomenys neskelbtini) ežerą tyrimų rezultatas. Atkreipia dėmesį, kad iš VĮ Valstybės žemės fondo (toliau – ir VŽF) 2019 m. lapkričio 20 d. raštu pateiktos informacijos matyti, kad pagal turimą melioracijos statinių planinę medžiagą 1981 m. buvo įgyvendintas melioracijos projektas Nr. 8, kurio metu pareiškėjų žemės sklypuose buvo įrengti melioracijos statiniai: drenažo rinktuvas, drenažo žiotis ir latakas. Administracijos teigimu, ji neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjų sklype yra melioracijos įrenginys, nes šias aplinkybes patvirtina 1981 m. projekto ištrauka ir 1984 m. Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas Nr. 016.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad po ginčijamų NŽT Ukmergės skyriaus ir NŽT sprendimų priėmimo pareiškėjai kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę su prašymu pakeisti jiems priklausančių žemės sklypų paskirtį. Savivaldybė priėmė sprendimą sustabdyti prašymo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris minėtą sprendimą panaikino. Kadangi NŽT Nekilnojamojo turto registre iki šiol dar nėra įregistravusi ginčijamais sprendimais nustatytų specialiųjų sąlygų, savivaldybė turėjo vadovautis viešais duomenimis, pagal kuriuos melioracijos įrenginiai nėra įregistruoti, todėl 2022 m. sausio 24 d. priėmė įsakymus Nr. 13-101 ir Nr. 13-102, kuriais atitinkamai pakeitė sklypų naudojimo paskirtį ir būdą bei juose nurodė, kad žemės sklype Nr. 1 ir Nr. 2 nėra melioracijos sistemų ir įrenginių, nuosavybės teise priklausančių valstybei. Pažymėjo, kad nors valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai nėra įregistruoti NTR, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų sklypuose jie yra faktiškai, nors teisiškai jų nėra. Kadangi valstybei priklausančius melioracijos įrenginius savivaldybė valdo patikėjimo teise, ji turi palaikyti melioracijos sistemą, ją prižiūrėti ir remontuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir palaiko NŽT Ukmergės skyriaus ir Administracijos atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl pareiškėjų reikalavimų netenkinimo.

Paaiškina, kad po VŽF įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu žodžiu kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti dokumentus, įrodančius, kad 1981 m. projektas buvo įgyvendintas, į kurį atsakydama Administracija elektroniniu paštu pateikė 1984 m. birželio 29 d. Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktą Nr. 016 su priedais, kurie neginčijamai įrodo, kad minėtas projektas buvo parengtas ir įgyvendintas, todėl daro išvadą, jog pareiškėjai neturi pagrindo teigti, kad jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nebuvo ir nėra valstybei priklausančių melioracijos statinių.

Pažymi, kad 2020 m. vasario 14 d. atliko melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimą ir vietovėje surašė Melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktą Nr. PA-8. Patikrinimo metu buvo vizualiai apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1982 m. melioracijos projekto Nr. 8 drenažo sistemos Nr. 28 rinktuvo “a” naudojimas ir išnagrinėta melioracijos statinių, esančių pareiškėjų sklypuose, planinė ir archyvinė medžiaga. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad remiantis 1982 m. melioracijos projektu Nr. 8 sklypuose buvo įrengti drenažo sistemos Nr. 28 rinktuvas „a“ (150 mm), drenažo žiotis ir latakas. Vizualiai apžiūrėjus drenažo sistemos Nr. 28 ribas buvo pastebėtas rinktuvo defektas: vanduo veržiasi į žemės paviršių ir kaupiasi pakelėje, dėl drenažo sistemos sulūžusio (galimai sugadinto) rinktuvo drenažo sistemoje kaupiasi vanduo ir tvindo vietos gyventojų rūsius).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atstovas E. S. papildomai paaiškino, kad matininkas melioracijos įrenginių galėjo nerasti dėl to, kad jie yra 90 cm ir giliau po žeme. Pagal 2005-2010 m. senas fotonuotraukas galima matyti lataką ir ištekėjimo vietą, visas kaimas yra pažymėtas kaip melioruotas. Pareiškėjų sklype yra vienas rinktuvas, o brėžiant ribas galėjo būti padaryta žmogiška klaida ir jis nepastebėtas. 1984 metų priėmimo naudoti aktas yra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis galima konstatuoti, kad sklype yra melioracijos statiniai. Apžiūros, kurioje jis dalyvavo, metu buvo nuvykta į vietą ir nustatyta, kad yra avarinis drenažo gedimas, dėl to surašytas aktas, jį surašant buvo vadovautasi ir planine dokumentacija – projektu. Apžiūros metu į žemės sklypą jie nebuvo patekę, nes su savininkais nebuvo galimybės susisiekti, buvo apžiūrėtas kaimynystėje esantis defektas. Planinė melioracijos dokumentacija atitiko esamai vietovei, todėl buvo padaryta išvada, kad vanduo veržiasi dėl sugedusio drenažo. Įvertinta buvo vizualiai, atkasimai nebuvo vykdomi.

Teismo posėdyje liudytojas matininkas K. K. nurodė, kad gavo užsakymą iš NŽT ir parengė žemės sklypų duomenų formas, įrašydamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dėl sklypuose esančių melioracijos įrenginių, formos buvo surašytos neatliekant kadastrinių matavimų ir netikrinant ribų. Nurodė, kad atliekant užsakymą NŽT jam buvo paaiškinta, kad dėl melioracijos įrenginių buvo padaryta klaida. Jis, kaip matininkas, neturi galimybės patikrinti, ar egzistuoja melioracijos įrenginiai, apie juos buvo sprendžiama iš pateiktų dokumentų, tačiau kokie dokumentai buvo pateikti, nepamena.

Teismo posėdyje liudytojas matininkas G. J. nurodė, kad nuo 2011-2012 metų darė kadastrinius matavimus sklype, kuris buvo formuotas prie vandens, į tą patį sklypą buvo nuvykęs ir su antstoliu nustatinėjant faktines aplinkybes. Apžiūros metu pagal pateiktas koordinates, kur turėtų būti melioracijos žiotys, jų toje vietovėje nematė. Kai užsakovas kreipėsi į jį dėl kadastrinių matavimų, jis pradėjo nagrinėti situaciją, gavo dokumentus, susipažino su projektu ir kilus neaiškumams bei radęs neatitikimų kreipėsi į Registrų centrą dėl patikslinimo, kuris kreipėsi VŽF. Jam buvo atsakyta, kad duomenų negali pateikti, nes vyksta ginčas teisme. Tinklapyje nebuvo medžiagos, topografinės nuotraukos buvo dvi, suderintos, preliminarių matavimų plane specialiųjų sąlygų nebuvo. Planų, ne senesnių nei 1 ar 2 metai, jis taip pat negavo. Apie 1980 metų projekto įgyvendinimą jam nežinoma, jis matė tik aktą. Matininkui yra privalu atvykti į vietą, atlikti matavimus, juos fiksuoti, žiūrėti atstumus, kas ir buvo padaryta, ir tuomet pritaikyti sąlygas, o nustatyti kadastrinius matavimus daiktui, kurio nėra, to padaryti neįmanoma.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 47SK-717-(14.47.110) bei 47SK-718-(14.47.110), kuriais buvo pakeisti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bei NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-2369-(10.5), kuriuo NŽT Ukmergės skyriaus sprendimai palikti nepakeisti, teisėtumo bei pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui L. P. priklauso 0,3400 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1); pareiškėjams L. P. ir I. P. priklauso 0,1259 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2).

2001 m. lapkričio 28 d. žemės sklypui Nr. 1 nustatyti kadastriniai matavimai, sklypui 2001 m. gruodžio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 81-15641 yra nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos; II. Kelių apsaugos zonos.

2010 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypui Nr. 2 nustatyti kadastriniai matavimai, sklypui 2010 m. rugsėjo 10 d. NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž47-352 nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - (XXIX) paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos žemės ir miško naudojimo sąlyga. Pareiškėjui 2010 m. gegužės 6 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 54 gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties statybai, taip pat buvo parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas.

(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) pirmininkė D. M. su 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymu (toliau – ir Bendruomenės prašymas), prie kurio buvo pridėtas lapas su 14-os (duomenys neskelbtini) gyventojų sąrašu, kreipėsi į Seimo narį J. V., kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietė buvo melioruota dar tarybiniais metais, bet prieš keletą metų melioracijos sistema nustojo veikusi dėl vieno kaimo gyventojo kaltės, kuomet jis, statydamas namą, pažeidė vandens rinkėjo sistemą, dėl ko gyvenvietėje prasidėjo problemos dėl vandens nutekėjimo. Bendruomenės pirmininkė prašė Seimo narį padėti išspręsti paminėtą problemą. Seimo narys Bendruomenės prašymą 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. 18-06 persiuntė Administracijos direktoriui.

Administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistai 2018 m. balandžio 11 d. (Administracijos teigimu, jame klaidingai nurodyta data (2018 m. kovo 11 d.)) apžiūrėję (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės melioracijos projektą Nr. 7 1978 m. nustatė ir surašė aktą apie tai, kad: drenažo rinktuvas neveikia, rinktuvo vanduo veržiasi į žemės paviršių ir per kelio perlaidą nubėga į ežerą, dalis vandens telkšo pakelės patvoryje, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsys apsemtas, atsiradęs rinktuvo gedimas tvenkia likusią drenažo sistemos dalį; 2) drenažo sistemos žiotys nerastos; 3) būtina atlikti drenažo rinktuvo remonto darbus. Taigi nagrinėjamu atveju aktu buvo nustatinėjama ne melioracijos sistemos Nr. 8, o Nr. 7 (1978 m.) būklė.

Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (6.11)18-2384 informavo Bendruomenės pirmininkę ir Seimo narį J. V., kad (duomenys neskelbtini) gyventojas statybos metu galimai galėjo pažeisti drenažo rinktuvą, nes jo nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos, statybos projektas su melioracijos specialistais nederintas. Adresatai taip pat buvo informuoti, kad 2018 m. numatoma atlikti tyrinėjimo darbus ir parengti techninį projektą, kad būtų įvertintos galimybės remonto darbams atlikti.

2019 m. sausio 25 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjams pateikė pranešimą Nr. S2019-065 „Dėl melioracijos statinių remonto“, kuriame nurodė, kad parengtas drenažo remonto projektas ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės drenažo rinktuvų remonto darbų techninis darbo projektas bei prašoma informuoti dėl galimo darbų atlikimo laiko. Pareiškėjai 2019 m. vasario 8 d. pateikė pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui, kuriame nurodė, jog pagal NTR duomenis jiems priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nuo pat jų suformavimo atitinkamai 2001 m. ir 2010 m. nėra ir niekada nebuvo valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių bei atitinkamai nėra jokių įrenginių, kuriuos ketinama remontuoti. Pareiškėjai pranešime nurodė nesutinkantys, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose būtų vykdomi bet kokie darbai. Negavę atsakymo į jų 2019 m. vasario 8 d. pranešimą pareiškėjai 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris 2019 m. lapkričio 7 d. raštu nurodė Administracijos direktoriui išnagrinėti pareiškėjų kreipimąsi ir jiems atsakyti. Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 27 d. atsakyme Nr. (66)18-4888, adresuotame Seimo kontrolieriui, nurodė, kad pareiškėjų 2019 m. vasario 8 d. pranešimas yra informacinio pobūdžio, todėl nereikalaujantis atsakymo.

Administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (6.11) 18-848 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. kovo 4 d. raštas) kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių, nurodydama, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra neveikiantis magistralinio drenažo rinktuvas bei kiti melioracijos statiniai, tačiau minėtiems žemės sklypams nenustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Paaiškino, kad yra nustatyta, jog minėtuose žemės sklypuose neveikia (duomenys neskelbtini) kaimo melioracijos sistema, todėl Ukmergės rajono savivaldybė, patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, planuoja atlikti jų remontą ir prašo NŽT Ukmergės skyrių nustatyti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

NŽT, atstovaujama NŽT Ukmergės skyriaus, ir K. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 13 d. pasirašė paslaugų užsakymo aktą Nr. 1DPS-1802-(4.27.), pagal kurį matininkas įsipareigojo parengti žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir kadastro duomenų formas. Matininkas K. K. 2019 m. liepos 18 d. parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų formas, kuriose papildomai įrašė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXI. Žemės sklypai, kuriose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai.

2019 m. rugsėjo 30 d. NŽT Ukmergės skyriaus sprendimais Nr. 47SK-718-(14.47.110.) ir Nr. 47SK-717-(14.47.110.) atitinkamai buvo pakeisti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenys, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės sklypų duomenų formą pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ matininko K. K. parengtas nekilnojamojo turto objektams taikytinas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylas.

NŽT Ukmergės skyriaus sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 įrašytos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos NTR neįregistruotos, nes matininko pateiktose žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų formose nurodyti žemės naudojimo specialiosios sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos“ kodas ir pavadinimas neatitiko VĮ Registrų centro direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-47 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų klasifikatorių pakeitimo“ patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų kodo ir pavadinimo (VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. SPR5-9224 (14.4)).

2019 m. spalio 25 d. pareiškėjai kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę bei NŽT Ukmergės skyrių, prašydami pateikti visus dokumentus, susijusius su jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimu. Atsakydama į pareiškėjų prašymus Administracija pateikė jos 2019 m. kovo 4 d. raštą, adresuotą NŽT Ukmergės skyriui, kuriame buvo prašoma nustatyti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 specialiąsias naudojimo sąlygas, bei (duomenys neskelbtini) kaimo melioracijos įrenginių erdvinių duomenų rinkinio dalį.

Matininkas G. J. 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pateikti melioracijos projektų Nr. P8-1981 ir Nr. P7-1982 popierinį variantą žemės sklypui Nr. 1, taip pat ištrauką iš minėtų projektų sudarymo lentelių, iš kurių būtų matyti sudarymo data ir mastelis. Negavęs atsakymo matininkas 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Administraciją pakartotinai, prašydamas pateikti: ištrauką iš melioracijos projektų Nr. P8-1981 ir Nr. P7-1982 bei sudarymo lentelių; pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose tariamai esančių melioracijos sistemų ir įrenginių koordinates LKS-95 sistemoje; dokumentus, kurių pagrindu Administracija 2019 m. kovo 4 d. rašte pateikė išvadas apie melioracijos sistemų gedimą bei jų buvimą pareiškėjų žemės sklypuose; atsakymą, dėl ko 2019 m. kovo 4 d. rašto rengimo metu buvo naudojami pasenę ortofotografiniai duomenys ir nebuvo naudojami naujausi. Administracija 2019 m. lapkričio 27 d. raštu pateikė matininkui ištraukas iš melioracijos projektų Nr. P8-1981 ir Nr. P7-1982 18-4878 Matininkas G. J. 2019 m. gruodžio 10 d. su pakartotiniu prašymu kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad jo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymas buvo tenkintas tik iš dalies, todėl prašė nedelsiant atsakyti į šį prašymą. Į šį matininko prašymą Administracija atsakė, pateikdama Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio MEL_DR2LT ištrauką, Administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus 2018 m. kovo 11 d. apžiūros aktą ir VŽF 2019 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. T5-19-1586M apie 1981 m. projekto įgyvendinimą žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. įrengiant melioracijos statinius – drenažo rinktuvą, drenažo žiotis ir lataką, bei paaiškindama, kad 2019 m. kovo 4 d. rašte erdvinių duomenų rinkinio ištrauka pateikta naudojant 2010 m. ortofotografinę nuotrauką, nes ją pateikė VŽF ir joje matomas melioracijos statinys – latakas, kuris vėlesnėse ortofotografinėse nuotraukose išnykęs.

Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Ukmergės skyriaus sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydami minėtus įsakymus panaikinti, tačiau NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-2369-(10.5) netenkino pareiškėjų skundo ir konstatavo, kad matininkas K. K. pagrįstai patikslino žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenis, įrašant minėtą taikytiną specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, o NŽT Ukmergės skyrius priėmė teisingus sprendimus minėtiems žemės sklypams taikytiną specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 11 d. NŽT Ukmergės skyriui pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo, į kurį jiems buvo atsakyta nurodant, kad žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, todėl turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su kuriomis galima susipažinti Lietuvos erdvinės informacijos portale, o pateiktoje nuorodoje – su viešojo pirkimo sutartimi, sudaryta su matininku K. K..

Administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (6.11)18-4745 kreipėsi į VŽF, prašydamas pateikti informaciją apie valstybei priklausančius melioracijos statinius, esančius sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, jų techninius parametrus, melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio ištrauką. VŽF Melioracijos skyrius Administracijai atsakė 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. T5/19-1586M, kuriuo informavo, kad pagal turimą melioracijos statinių planinę medžiagą 1981 m. buvo įgyvendintas melioracijos projektas Nr. 8, kurio metu sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo įrengti melioracijos statiniai: drenažo rinktuvas, drenažo žiotis ir latakas.

Pareiškėjai su 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 22 d. paklausimais kreipėsi į VŽF, prašydami pateikti statybos vykdymo ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančius dokumentus, susijusius su melioracijos statinių įrengimu sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 pagal 1981 m. melioracijos projektą Nr. 8. VŽF pranešė pareiškėjams, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriui pateikė duomenis apie minėtuose žemės sklypuose melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų bazėje esančią informaciją bei nurodė, kad nedisponuoja melioracijos projektų pripažinimo tinkamais eksploatuoti aktais ir projektų technine dokumentacija, informuodamas, kad pareiškėjų prašoma dokumentacija gali būti saugoma Ukmergės rajono savivaldybėje.

Iš NTR centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - XXI. Žemės sklypai, kuriose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, nėra įregistruota.

Antstolis M. D. 2020 m. sausio 8 d. atliko fakto konstatavimą ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-7-2020K, kuriame konstatavo, kad: žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 pagal Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio MEL_DR2LT ištraukos atitinkamas koordinates drenažo žiočių ir drenažo latako nėra; VĮ Registrų centro posistemėje „Geomatininkas 2“ ir VĮ GIS-Centras portale www.geoportal.lt sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai) nėra įregistruota.

Administracijos direktorius 2022 m. sausio 24 d. priėmė įsakymus Nr. 13-101 ir Nr. 13-102, kuriais atitinkamai pakeitė sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į „kita“, o naudojimo būdą į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (1 punktas); nurodė, kad žemės sklype Nr. 1 ir Nr. 2 nėra melioracijos sistemų ir įrenginių, nuosavybės teise priklausančių valstybei (2 punktas).

Vilniaus regioninis valstybės archyvas, atsakydamas į Administracijos 2020 m. sausio 31 d. prašymą, 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. (8.12 E) V5-285 pateikė Administracijai Ukmergės melioracijos eksploatavimo valdybos dokumentų fondo 1984 m. melioracijos objektų, perduotų eksploatacijai, perdavimo aktų byloje esančio Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1984 m. birželio 29 d. akto Nr. 016 ir prie jo esančių dokumentų kopijas.

VŽF 2020 m. vasario 14 d. atliko melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimą ir surašė aktą Nr. PA-8, kuriame nurodė, kad vizualiai buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1982 m. melioracijos projekto Nr. 8 drenažo sistemos Nr. 28 rinktuvo „a“ naudojimas ir išnagrinėta melioracijos statinių, esančių sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 planinė ir archyvinė medžiaga. Patikrinimo metu nustatyta, kad: melioracijos projektu Nr. 8 minėtuose sklypuose buvo įrengti drenažo sistemos Nr. 28 rinktuvas „a“, drenažo sistemos žiotis ir latakas; 1984 m. birželio 29 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu Nr. 016 1982 m. melioracijos projektas Nr. 8 buvo įgyvendintas ir perduotas naudoti; VŽF melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypuose yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai: drenažo rinktuvas, drenažo žiotis ir latakas; vizualiai apžiūrėjus vietovę, patenkančią į drenažo sistemos (Nr. 28) ribas, pastebėtas rinktuvo defektas, vanduo veržiasi į žemės paviršių ir kaupiasi pakelėje; defektas galimai atsirado dėl sulūžusio (sugadinto) rinktuvo; dėl drenažo sistemoje besikaupiančio vandens vietos gyventojams tvinsta rūsiai, problemą mėginama šalinti siurblių pagalba. Padarytos išvados, kad: 1) drenažo sistemos Nr. 28 defektas galimai atsirado dėl sugadinto rinktuvo; 2) melioracijos projekto Nr. 8 drenažo sistemai Nr. 28 reikalingas skubus remontas.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse.

Pagal Melioracijos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų metu) 2 straipsnio 5 dalį melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Melioracijos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio melioracijos statinių nuosavybę, 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.

Byloje ginčo dėl to, kad Lietuvos valstybės nuosavybės teisė ir Ukmergės rajono savivaldybės patikėjimo teisė į melioracijos įrenginius, esančius pareiškėjams priklausančiuose sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat ir žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 1 kaimyniniai sklypai), nėra įregistruotos.

Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą, žemės sklypo formavimo momentu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja ir reikalingą informaciją vykdytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo buvimo vietą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad NŽT Ukmergės skyrius, vadovaudamasis šiuo teisiniu pagrindu užsakė atlikti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 specialiųjų sąlygų planus ir kadastro duomenų formas, o faktinis pagrindas buvo Administracijos 2019 m. kovo 4 d. raštas. NŽT Ukmergės skyriui ir K. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 13 d. pasirašius paslaugų užsakymo aktą Nr. 1DPS-1802-(4.27.), matininkas įsipareigojo parengti žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir kadastro duomenų formas. Bylos medžiaga patvirtina, kad matininkas K. K. 2019 m. liepos 18 d. parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų formas, kuriose papildomai įrašė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXI. Žemės sklypai, kuriose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. K. patvirtino, kad kadastro duomenų formas parengė nevykęs į vietą ir neatlikęs kadastrinių matavimų bei nurodė, kad pasirašant užsakymą NŽT jam buvo paaiškinta, kad anksčiau nenustatant specialiosios sąlygos dėl melioracijos įrenginių buvo padaryta klaida. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo vadovaujamasi pateiktais dokumentais, tačiau kokiais – neprisimena. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Administracija su 2019 m. kovo 4 d. raštu pateikė vienintelį dokumentą – (duomenys neskelbtini) kaimo melioracijos įrenginių erdvinių duomenų rinkinio dalis ištraukos 1 lapą, o kita medžiaga, patvirtinančia melioracijos įrenginių buvimą, nedisponavo, 2019 m. liepos 18 d. parengtos žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų formos, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami atsakovo įsakymai dėl specialiųjų sąlygų pareiškėjų sklypams nustatymo, negali būti laikomi tinkamu dokumentu, kurio pagrindu gali būti nustatomos specialiosios tokio pobūdžio žemės naudojimo sąlygos. Teismas pažymi, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys visus kitus duomenis apie galimą melioracijos įrenginių egzistavimą (tiek archyvinius, tiek atliekant patikrinimą) rinko (fiksavo) jau po ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo.

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys savo poziciją apie faktiškai egzistuojančius melioracijos įrenginius sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 iš esmės grindžia tik Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1984 m. birželio 29 d. aktu Nr. 016, kurį pati Administracija iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gavo 2020 m. vasario 4 d. pagal jos 2020 m. sausio 31 d. prašymą, t. y. po pareiškėjų skundo padavimo teismui. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Administracija, 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipdamasi į NŽT Ukmergės skyrių ir nurodydama, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra neveikiantis magistralinio drenažo rinktuvas bei kiti melioracijos statiniai, ir prašydama nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, objektyvių duomenų apie galimą faktinį melioracijos įrenginių egzistavimą (išskyrus su raštu teiktą (duomenys neskelbtini) kaimo melioracijos įrenginių erdvinių duomenų rinkinio dalies 1 lapą) neturėjo.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio MEL_DR2LT ištraukos, (duomenys neskelbtini) k. v. buvo parengti projektai P8-1981 ir P7-1982, tačiau 1994 m. birželio 29 d. akte Nr. 016 nurodoma, kad Priėmimo valstybinei komisijai buvo pateiktas priimti naudoti Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projektas Nr. 8 II p.k., o šio Akto garantiniame pase nurodoma, kad jis išduodamas melioracijos projektui Nr. 8. Taigi šiuose dokumentuose, kuriuos VŽF pateikė Administracijai 2019 m. lapkričio 20 d., yra tam tikrų neatitikimų, leidžiančių abejoti, ar Aktu buvo priimtas būtent šis projektas. Antstoliui M. D. 2020 m. sausio 8 d. atlikus fakto konstatavimą, kurio metu dalyvavo ir matininkas G. J., Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-7-2020K buvo konstatuota, kad: žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 pagal Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio MEL_DR2LT ištraukos atitinkamas koordinates drenažo žiočių ir drenažo latako nėra; VĮ Registrų centro posistemėje „Geomatininkas 2“ ir VĮ GIS-Centras portale www.geoportal.lt sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai) nėra įregistruota.

Kaip jau buvo minėta, žemės sklypui Nr. 1 kadastriniai matavimai nustatyti 2001 m. lapkričio 28 d., o 2001 m. gruodžio 17 d. nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos; II. Kelių apsaugos zonos. Žemės sklypui Nr. 2 kadastriniai matavimai nustatyti 2010 m. rugpjūčio 13 d., o 2010 m. rugsėjo 10 d. nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - (XXIX) paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos žemės ir miško naudojimo sąlyga. Pareiškėjui 2010 m. gegužės 6 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 54 gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties statybai, taip pat buvo parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, kuriuose nėra jokių duomenų apie tai, kad šiam žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su įrengtomis valstybei priklausančiomis melioracijos sistemomis ir įrenginiais. Taigi tuo atveju, jei sklypų kadastrinių matavimų ir specialiųjų žemės ir miško sąlygų metu egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti specialiąją sąlygą dėl valstybei priklausančių sistemų ir įrenginių buvimo pareiškėjų sklypuose, tačiau to nebuvo padaryta dėl atsakingų institucijų darbuotojų klaidos ar neapsižiūrėjimo, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad praėjus itin ilgam laiko tarpui pareiškėjų sklypuose gali būti nustatomos papildomos specialios sąlygos nesant tam teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų poziciją, jog pagal pateiktą archyvinę medžiagą yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose egzistuoja valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai, kas sudaro pagrindą nustatyti dėl to atitinkamą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, konstatuoja, kad būtent Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie valstybei priklausančių melioracijos įrenginių egzistavimą yra pagrindas atsakovui spręsti dėl tokios sąlygos nustatymo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kadangi jokie valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra įregistruoti, darytina išvada, kad NŽT Ukmergės skyrius neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamus įsakymus įrašant taikytinas specialias žemės naudojimo sąlygas ir žemės sklypų duomenų formą pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ matininko K. K. parengtas nekilnojamojo turto objektams taikytinas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylas, kadangi nesant daikto negali būti nustatoma specialioji sąlyga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek NŽT Ukmergės skyriaus sprendimai, tiek NŽT sprendimas priimti neteisėtai ir nepagrįstai, todėl naikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. P. ir pareiškėjos I. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimus Nr. 47SK-717-(14.47.110.)) ir Nr. 47SK-718-(14.47.110.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2369-(10.5.).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė