Administracinė byla Nr. eI3-941-860/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) viršininko 2021 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (23.31 - 08) 322 – 33421 (toliau - Sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška tenkinti.
Skunde nurodo, kad 2021 m. birželio 23 d. pareiškėja R. M. Mano VMI priemonėmis kreipėsi į VMI su prašymu pripažinti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, apskaičiuotą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, beviltiška pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktą. Pareiškėja prašymą grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu nedirba, jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukaks senatvės pensijos amžius, jos sutuoktiniui A. M. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ko pasėkoje jam reikalinga nuolatinė pagalba, jos motinai O. M. nustatytas nuolatinės slaugos poreikių lygis, nurodė, jog neturi jos vardu registruoto turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. VMI viršininko Sprendimu, remiantis VMI viršininko 2021 m. liepos 13 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-2829 (toliau – ir Išvada), buvo nuspręsta nepripažinti pareiškėjos mokestinės priemokos beviltiška. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. birželio 18 d. dirbo Klaipėdos licėjuje, jos vidutinės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė 1 900 Eur; nurodoma, kad pareiškėja turi turto, t. y. 50 % statinių adresu (duomenys neskelbtini), bei 50 % statinių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 17 423,00 Eur, teigiama, jog pareiškėjai taip pat priklauso 50 % sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės ALISA. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėja šiuo metu nedirba, o jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukako senatvės pensijos amžius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) sprendimu, pareiškėjos senatvės pensija sudaro 470 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nustatys 260 Eur sumą asmeniniams poreikiams tenkinti, nevertinant kitų galimų išlaidų, pareiškėja kas mėnesį galėtų padengti 210 Eur mokestinės nepriemokos. Tokiu būdu, pareiškėja 173 645,05 Eur dydžio mokestinę nepriemoką padengs per 69 metus. Priimdama Sprendimą VMI neatsižvelgė ir į tai, kad jos sutuoktinis yra neįgalusis (nustatytas 35 procentų darbingumas) ir jam reikalinga nuolatinė pagalba ir jos motinai yra nustatytas II nuolatinės slaugos specialiųjų poreikių lygis, kas vėlgi sąlygoja, jog pareiškėjos socialinė padėtis yra sunki. Mokesčių administratorius taip pat netinkamai kvalifikavo sudarytos povedybinės sutarties turinį. Kaip žinia, statiniai (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė ALISA, kurių net antstoliai dėl jų mažavertiškumo nesiima realizuoti, nes to administravimo išlaidos būtų didesnės už gautinas pajamas, išimtinai priklauso nuosavybės teise pareiškėjos sutuoktiniui ir pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. povedybinės sutarties 3.1 punktą visos pajamos, gautos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto, priklauso atitinkamai šaliai. Reiškia, net ir priverstinai realizavus šiame punkte nurodytą turtą, visos gautos pajamos priklausys antstoliams bei pareiškėjos sutuoktiniui ir mokesčių administratorius negalės pretenduoti į jokią dalį. Pažymi, kad nekilnojamo turto registre nėra įregistruotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o tai reiškia, kad šis turtas priklauso tik pareiškėjos sutuoktiniui. Kuo rėmėsi VMI, spręsdama, kad pareiškėjai priklauso 50 % minėto turto nėra žinoma. Juolab, kad į minėtą turtą yra įregistruota ir nukreipta daugiau nei 30 įvairių antstolių išieškojimų ir turto areštų. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareiškėja jokio turto neturi, vadinasi, tai atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintą mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška kriterijų.
2. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška reglamentuoja MAĮ 113 straipsnis bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. VA-17 redakcija) (toliau - Taisyklės). Sprendžiant dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška būtina įvertinti net tik MAĮ 113 straipsnio nuostatas, tačiau asmens ekonominę padėtį, tai yra surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka, galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjos skola ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną biudžetui buvo 173 645,05 Eur, iš jų: 98 236,46 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM), 9 823,00 Eur šio mokesčio bauda, 65 585,59 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. VMI įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus bei turimą informaciją nustatė, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėja yra ištekėjusi, sutuoktinis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią susitarė, kad visas šeimos turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu po sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos yra jo asmeninė nuosavybė. Sodros duomenimis pareiškėja nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. birželio 18 d. dirbo Klaipėdos licėjuje. Sodros 2021 m. birželio 29 d. duomenimis pareiškėjos draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčius) 2021 metų sausio - birželio mėnesiais sudarė 19 457,84 Eur (vidutiniškai 3 243,00 Eur per mėnesį). Atskaičius mokesčius pareiškėjos mėnesio pajamos sudaro vidutiniškai 1 900,00 Eur. VMI turimais duomenimis pareiškėja per 2020 metus buvo priskaičiuota 24 731,71 Eur darbo pajamų ir socialinių išmokų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjos sutuoktinio A. M. vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai priklauso 50 procentų (½) sutuoktinio vardu įregistruoto turto. Pareiškėja turi turto, tai neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. VMI 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1589 areštavo pareiškėjos sutuoktiniui priklausantį turtą, kad būtų užtikrinta išieškojimo galimybė ateityje. VĮ Regitra duomenimis pareiškėja neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre. Pareiškėjos sutuoktinis A. M. turi registruotą automobilį ALISA, valstybinio registracijos numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį VMI yra areštavusi 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktu Nr.(23.21-08)-319-1589. Pagal VMI 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimtą nurodymą Nr. (23.31-08) 467-40576 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) išieškoti 173 645,05 Eur sumos mokestinę nepriemoką. Iki 2021 m. rugsėjo 27 dienos iš pareiškėjos sąskaitų VMI naudai neišieškota nei vienas euras. VMI duomenimis pareiškėja turi sąskaitą AB SEB banke. Nuo 2021 m. sausio 1 d. šioje pareiškėjos sąskaitoje likutis buvo 7,94 Eur, 2021 m. birželio 28 d. likutis buvo 8,05 Eur, įplaukos per šį laikotarpį sudarė 2 170,00 Eur, išlaidos sudarė 2 169,89 Eur. Įplaukos šioje banko sąskaitoje sudaro 515,00 Eur pareiškėjos pervedimai iš „Swedbank“, AB sąskaitos 1 655,00 Eur grynųjų pinigų įnešimas. Pagal AB „Swedbank“ pateiktus išrašus nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 21 d., laikotarpio pradžios likutis -139,48 Eur, pabaigos likutis - 0,00 Eur, įplaukos - 12 976,88 Eur, išlaidos -13 116,36 Eur. Įplaukas šioje sąskaitoje sudaro: 11 904, 07 Eur VšĮ Klaipėdos licėjaus pervestas darbo užmokestis, išeitinė išmoka ir atsiskaitymas, 400,00 Eur pervedimas iš pareiškėjos AB SEB banke esančios sąskaitos, 315,00 Eur pavedimai iš sesers L. D., 200,00 Eur pavedimas iš sūnaus K. M., 100 Eur pavedimas iš mamos O. M., 50,00 Eur išmoka iš AB Lietuvos draudimas. Pareiškėjos vidutinės mėnesio pajamos per 2021 m. pusmetį sudarė 2 371,98 Eur (1 655,00 + 12 576,88 padalinus iš šešių mėnesių). Iš šio seka išvada, kad mėnesio pajamos sudaro daugiau nei minimalus mėnesinės algos dydis ir tokiu būdu neatitinka Taisyklių 11.1 punkte nustatyto normatyvo – viršija 80 procentų minimalios mėnesinės algos dydį. Peržiūrėjus Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų bylų sąvado duomenis 2021 m. rugsėjo 27 d. duomenimis pareiškėjos atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų. Priimdama Sprendimą VMI atsižvelgė į Išvadą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio A. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas neatitinka Taisyklių 11.2 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi, nors pareiškėja yra sulaukusi senatvės pensinio amžiaus, pareiškėjos mėnesio pajamos viršija 80 procentų minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruota daugiau turto, nei nurodyta Taisyklių 11.2 punkte, t. y. pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis neatitinka Taisyklių 11.2 punkto nuostatų.
3. Pareiškėja 2022 m. birželio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš Sodros išrašo matyti, jog pareiškėja nuo 2021 m. birželio 19 d. nedirba Klaipėdos licėjuje, iš kurio nuo 2021 m. birželio 18 d. atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (sukakusi senatvės pensijos amžių), o nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. yra sukakusi senatvės pensijos amžių. Vadinasi, jokių su darbo santykiais susijusių pajamų nuo 2021 m. birželio 19 d. pareiškėja negavo. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja yra gavusi 6 056,84 Eur socialinio draudimo išmokų, kas vidutiniškai sudaro 550,62 Eur (6056,84/11 mėn.) per mėnesį, o tai yra mažiau nei 80 procentų vidutinės mėnesinės algos (730*0,8=584 Eur). Vadinasi, šiuo aspektu pareiškėjos mokestinė nepriemoka turėtų būti pripažinta beviltiška. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis 2022 m. kovo 16 d. mirė, o pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure sudarė sandorį dėl palikimo atsisakymo (sandorio kopija pridedama). Vadinasi, pareiškėja neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti.
konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjos R. M. mokestinė nepriemoka nepripažinta beviltiška, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. M. 2021 m. birželio 23 d. prašymu kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Pareiškėja savo prašymą grindė MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.
6. VMI 2021 m. liepos 13 d. Sprendimu, vadovaudamasis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 7.3 punktu, remdamasis VMI viršininko 2021 m. liepos 13 d. Išvada, nusprendė nepripažinti R. M. mokestinės nepriemokos beviltiška.
7. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu VMI Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos skola biudžetui Sprendimo priėmimo metu buvo 173 645,05 Eur, iš jų: 98 236,46 Eur GPM; 9 823 Eur šio mokesčio bauda; 65 585,59 Eur šio mokesčio delspinigių.
9. MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, jeigu nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus).
Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, atsižvelgiant į fizinio asmens sunkią ekonominę (socialinę) padėtį: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama ir: 11.1. asmens, jo sutuoktinio ir kitų šeimos narių mėnesio pajamos (jų sumos vidurkis per mėnesį einamaisiais metais arba per paskutinius 6 mėnesius, atskaičius išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas), skaičiuojant vienam šeimos nariui, neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio; 11.2. asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi ne daugiau kaip vieną būstą, kurio normatyvas yra 60 kv. m būsto naudingojo ploto vienam iš sutuoktinių, pridedant 15 kv. m kitam sutuoktiniui; asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi ne daugiau kaip vieną žemės sklypą (žemės sklypas, kuriame yra būstas (statinys), nevertinamas kaip atskiras objektas), kurio normatyvai asmeniui: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi vieną transporto priemonę.
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių; tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-807/2010; 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTQtNDM4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-154-438/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-154-438/2016">A-154-438/2016</a>; 2018 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS05NC0yNjEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-94-261/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-94-261/2018">A-94-261/2018</a>).
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad VMI, gavusi pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę ir socialinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą; atkreiptinas dėmesys, kad VMI Išvada yra sudedamoji Sprendimo dalis.
12. Pareiškėja teigia, kad ji neturi jokio turto, t. y. visas turtas VĮ Registrų centre yra registruotas jos sutuoktinio vardu; tai reiškia, kad yra jo nuosavybė. Be to, teigia, kad VMI neteisingai interpretavo 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarytos povedybinės sutarties 3.1 punktą.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Visų pirma, kaip matyti iš bylos, pareiškėja Sprendimo priėmimo metu buvo ištekėjusi, sutuoktinis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini); santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centre duomenų apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra. Tačiau Nekilnojamo turto registro išrašo Nr. 56/10642 duomenimis pareiškėjos sutuoktiniui A. M. priklauso penki pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); pastatų įregistravimo pagrindas – 2003 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktas. Visų šių pastatų ir statinių bendra vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra – 10 328 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 56/161044 duomenimis pareiškėjos sutuoktiniui taip pat priklauso ½ dalis dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas - 1993 m. sausio 5 d. sutartis Nr. 1. Šių pastatų bendra vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 49 036 Eur; pareiškėjos sutuoktiniui priklausančio šio turto vertė yra 24 518 Eur (49 036 Eur / 2).
VĮ Regitra duomenimis pareiškėja neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių. Pareiškėjos sutuoktinis A. M. turi registruotą automobilį ALISA, valstybinio registracijos numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės 50 proc. VMI yra areštavusi 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktu Nr.(23.21-08)-319-1589; areštuoto turto vertė nurodyta 150 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią susitarė, kad visas turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu po sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos yra jo asmeninė nuosavybė (2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad minėtas nekilnojamasis turtas, taip pat ir transporto priemonė yra įgyti po santuokos sudarymo (santuoka įregistruota 1978 m.) ir iki povedybinės sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2016 m.). Tai reiškia, kad pareiškėjai priklauso pusė sutuoktinio turto, nepaisant to, jog viešuose registruose nuosavybės teisės yra įregistruotos tik vieno sutuoktinio vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad registruose esanti informacija atlieka teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją. Taigi, bendra pareiškėjai priklausančio turto vidutinė rinkos vertė sudaro apie 17 600 Eur. Tai reiškia, kad iš pareiškėjos turto galėtų būti vykdomas išieškojimas CPK nustatyta tvarka.
Kadangi pareiškėja turi turto, tai ji neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.
Be to, teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja netinkamai supranta Povedybinės sutarties 3.1 papunktį, nes, minėta, nepagrįstai vertina, jog neturi jokio turto. Minėtas papunktis nustato, kad pajamos ir vaisiai, gauti kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto, yra laikomi to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju pardavus pareiškėjai priklausantį minėtą turtą, kurio vertė pagal šiuo metu turimus duomenis yra apie 17 600 Eur, iš šio turto gautos pajamos būtent ir būtų laikomos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis tiek pagal Povedybinę sutartį, tiek pagal CK normas.
13. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, šiuo metu pareiškėjos sutuoktinis jau yra miręs ((duomenys neskelbtini)). Taip pat matyti, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. atsisakė viso savo sutuoktinio palikimo. Toks pareiškėjos elgesys vertinamas kaip nesąžiningas, t. y. ji žinodama, kad yra skolinga valstybės biudžetui, sąmoningai atsisakė jai priklausančios palikimo dalies, siekdama išvengti skolos mokėjimo, dar gi daugiau – pasiekti, kad jos visa mokestinė nepriemoka būtų pripažinta beviltiška. Toks pareiškėjos elgesys neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies tikslų.
Bet kokiu atveju, minėta, pareiškėjai priklauso pusė sutuoktinio turto, todėl jei net ir atsisakius palikimo, t. y. turto dalies, kurią galėjo pavedėti po sutuoktinio mirties, pareiškėjos turėta turto dalis lieka. Vadinasi, negalima daryti išvados, kad pareiškėja neturi jokio turto.
14. Pareiškėja nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukako senatvės pensijos amžius; jos pensija sudaro 470 Eur per mėnesį. Teigia, kad VMI neatsižvelgė ir į tai, jog jos sutuoktiniui A. M. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ko pasėkoje jam reikalinga nuolatinė pagalba; jos motinai O. M. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tad jos socialinė padėtis yra sunki.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad VMI nustatė, jog pareiškėjos vidutinės mėnesio pajamos per 2021 m. pirmą pusmetį sudarė 2 371,98 Eur (atskaičius mokesčius). Iš to seka išvada, kad pareiškėjos šeimos pajamos, net nevertinant pareiškėjos sutuoktinio gaunamų pajamų, per paskutinius 6 mėnesius iki prašymo padavimo, skaičiuojant vienam šeimos nariui, sudarė daugiau nei minimalus mėnesinės algos dydis. Tokiu būdu pareiškėjos šeimos pajamos, skaičiuojant vienam šeimos nariui, neatitinka Taisyklių 11.1 papunktyje nustatyto normatyvo – viršija 80 procentų minimalios mėnesinės algos dydį.
Pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja yra gavusi tik 6 056,84 Eur socialinio draudimo išmokų, kas vidutiniškai sudaro 550,62 Eur (6056,84/11 mėn.) per mėnesį, o tai yra mažiau nei 80 procentų vidutinės mėnesinės algos (730*0,8=584 Eur). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, pagal Taisyklių 11 punktą gaunamoms pajamoms aktualus yra paskutinių 6 mėnesių laikotarpis, skaičiuojant vienam šeimos nariui; per šį laikotarpį pajamos neturi viršyti 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad per šį laikotarpį pareiškėjos šeimos pajamos yra didesnės nei 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomas pajamų gavimo laikotarpis sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra aktualus.
Taigi, pareiškėja neatitinka ir MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja šiuo metu yra pensininkė ir gauna tik senatvės pensijos išmoką, nėra pagrindas panaikinti pareiškėjos skundžiamą Sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jos sutuoktiniui Sprendimo priėmimo metu buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ko pasėkoje jam reikalinga nuolatinė pagalba. Minėta, kad pareiškėjos šeimos pajamos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamos, tad pareiškėjos sutuoktiniui nustatytas nedarbingumo lygis iš esmės niekaip neįtakojo priimto Sprendimo. Tas pats iš esmės pasakytina ir apie pareiškėjos mamai nustatytus specialiuosius poreikius. Be to, pareiškėja nėra į bylą pateikusi įrodymų, kad būtent pareiškėja yra paskirta savo mamos rūpintoja ir pan.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamą Sprendimą priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas, priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų. Be to, Sprendimas, kurį sudaro ir Išvada, yra pakankamai motyvuotas, t. y. pagrįstas faktinėmis aplinkybės ir teisės aktų normomis.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
