Baudžiamoji byla Nr. 2K-221/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.20. (S)
2007 m. kovo 20 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
nuteistajam R. D.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu) 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. spalio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu) 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrina bausmė paskirta 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. S., o nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos L. Ž. ir A. S., tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. D. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu, Klaipėdos m. VPK, esančiame Klaipėdoje, Jūros g. 1, liudytojo apklausos metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas padėti A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės davė melagingus parodymus apie tai, kad 2003 m. liepos 15 d. su kratą daryti atvykusiais pareigūnais bendravo, o paskui per tvorą pabėgo ne A. Ž., o kitas asmuo, kas prieštarauja surinktiems įrodymams baudžiamoje byloje, kurioje A. Ž. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu, Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, Mickevičiaus g. 18, apklausos metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas padėti A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės davė melagingus parodymus apie tai, kad 2003 m. liepos 15 d. su kratą daryti atvykusiais pareigūnais bendravo, o paskui per tvorą pabėgo ne A. Ž., o kitas asmuo, kas prieštarauja surinktiems įrodymams baudžiamoje byloje, kurioje A. Ž. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Skunde kasatorius teigia, kad jis pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu) ir BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. spalio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu) nuteistas nepagrįstai, nesant jokių įrodymų dėl jo kaltės, o teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius teigia, kad tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė vienodus parodymus apie tai, kad 2003 m. liepos 15 d. jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir įėjus į kiemą, jame buvo asmuo (M. L.). Šiam asmeniui kasatorius pasakė, kad eina į garažą apžiūrėti automobilio, kurį jis buvo susitaręs pirkti su A. Ž. Kasatoriui būnant garaže ir apžiūrint automobilį, jis išgirdo triukšmą ir išėjo į kiemą. Tada prie jo priėjo nepažįstami asmenys, kurie prisistatė policijos pareigūnais ir kasatorių apklausė kaip liudytoją. Šie jo duoti parodymai yra nepaneigiami ir teisingi. Kasatorius pažymi, kad teismo posėdžio metu dalyvavo du panašūs asmenys, vienas iš kurių buvo 2003 m. liepos 15 d. minėtu adresu. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neatpažino asmens, kurį matė 2003 m. liepos 15 d. minėtu adresu, kadangi abu asmenys buvo labai panašūs ir jis jų negalėjo atskirti. Kasatorius taip pat nurodo, kad jis teisme negalėjo patvirtinti fakto, ar iš viso kažkas bėgo per tvorą, nes tuo metu buvo garaže. Todėl, kasatoriaus manymu, jis nuteistas vien tik todėl, kad buvo netinkamoje vietoje netinkamu laiku.
Be to, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius yra netekęs 50 proc. darbingumo, vienas augina dukrą ir ją išlaiko, nuo 2001 m. dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai.
Nuteistojo R. D. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl R. D. nuteisimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu) ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. spalio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu.)
BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.
R. D. A. Ž. byloje, kurioje pastarasis buvo įtariamas, vėliau kaltinamas ir 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, pirmą kartą buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. balandžio 26 d. Klaipėdos m. VPK, esančiame Klaipėdoje, Jūros g. 1, antrą kartą - 2004 m. spalio 4 d. A. Ž. bylos teisminio nagrinėjimo metu, Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, Mickevičiaus g. 18. Abiem atvejais prieš duodant parodymus R. D. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį.
Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendyje pripažino, kad R. D. parodymai abu kartus buvo melagingi. Taigi R. D. nuteistas už du nusikaltimus dėl melagingų parodymų davimo vienoje byloje. R. D. parodymai, kurie teismo buvo pripažinti melagingais ir dėl kurių davimo jis buvo nuteistas pasireiškė tuo, kad liudytojo apklausos metu, kaip ikiteisminiame tyrime taip ir teisme, R. D. parodė, kad 2003 m. liepos 15 d. su krata daryti atvykusiais pareigūnais bendravo, o paskui per tvorą pabėgo ne A. Ž., o kitas asmuo, kas, teismo manymu, prieštaravo surinktiems įrodymams baudžiamoje byloje, kurioje A. Ž. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu, Klaipėdos m. VPK, esančiame Klaipėdoje, Jūros g. 1, apklaustas liudytoju apie aplinkybes susijusias su A. Ž. buvimu savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 15 d. ir pabėgimu nuo policijos pareigūnų perlipant per tvorą, R. D. parodė (pateikiamos ištraukos iš apklausos protokolo): „...įėjęs kieme pamačiau vaikiną, apie 27 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio. Garaže prabuvau 5 minutes ir tuo metu išgirdau triukšmą, nes lojo šuo ir kažkas garsiai kalbėjo. Išėjus į kiemą prie manęs priėjo du vyriškiai ir prisistatė esantys policijos pareigūnai... kai išėjau iš garažo tai iš pareigūnų kalbų supratau, kad kieme mano sutiktas vaikinas pabėgo“ (T.1 b.l. 100-103).
2004 m. spalio 4 d. teismo posėdžio protokole užrašyti tokie R. D. parodymai (pateikiamos ištraukos iš teismo posėdžio protokolo):...“įėjęs į kiemą pamačiau vyrą. Pasakius, ko atvykau, jis pasakė, kad galiu eiti į garažą. Supratau, kad A. Ž. jį perspėjo, kad atvažiuosiu. Tas žmogus buvo ne A. Ž. Aš nuėjau į garažą. Po kelių minučių išgirdau triukšmą kieme. Pamačiau nepažįstamus žmones kieme. Tie vyrai prisistatė policijos darbuotojais. To, kuris mane įleido į garažą, kieme jau nebuvo.“ „Į teisėjo klausimą atsakė: „aš nuėjau į garažą ir to vyro daugiau nemačiau. Nematau jo ir teismo posėdžių salėje“ (T.1.b.l. 72-73).
Iš kasatoriaus parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme seka, kad jis savarankiškai įėjo į namo kiemą ir ten sutiko nepažįstamą vaikiną, kuris, kaip vėliau pasirodė, buvo M. L. Ši R. D. parodymų dalis nėra paneigta nei A. Ž. byloje, nei šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Tuo tarpu R. D. minėtais teismų sprendimais yra nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 15 d. su kratą daryti atvykusiais pareigūnais bendravo ne A. Ž., o kitas asmuo, kas, teismo manymu, prieštaravo surinktiems įrodymams baudžiamoje byloje, kurioje A. Ž. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau nuosprendyje nėra duomenų, kad kasatorių į namo kiemą įleido būtent A. Ž. O dėl fakto, kaip policijos pareigūnai pateko į namo vidų ir su kuo jie bendravo, kasatorius iš viso parodymų nedavė. Nei nuosprendyje, nei nutartyje teismai nemotyvavo, kodėl ši parodymų dalis pripažinta melagingais parodymais. Tuo tarpu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl kolegijos nuomone nėra pagrindo šios parodymų dalies laikyti melagingais parodymais. Motyvai, kuriais rėmėsi apylinkės ir apygardos teismai, visiškai neįrodo šios kaltinimo dalies.
Kitoje parodymų dalyje, duotoje ikiteisminio tyrimo metu, kasatorius teigė, kad „išgirdęs triukšmą išėjo į kiemą ir sutiko du vyriškius, kurie prisistatė policijos pareigūnais. Kai išėjau iš garažo tai iš pareigūnų kalbų supratau, kad kieme mano sutiktas vaikinas pabėgo“. Kauno apygardos teismo 2004 m,. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokole R. D. parodymai dėl A. Ž. pabėgimo perlipant per tvorą, iš viso nėra užfiksuoti.
Taigi iš liudytojo apklausos protokolo seka, kad apie tai, kad kažkas pabėgo perlipęs per tvorą jis suprato iš policijos pareigūnų kalbų. Jis tvirtino, kad tiesiogiai įvykio jis nematė ir tokių parodymų, kad R. D. matė, kaip kažkas lipo per tvorą ir kad per tvorą lipo ne A. Ž., o būtent M. L., kasatorius iš viso nedavė nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Tuo tarpu jis nuteistas būtent už šiuos parodymus, kurie pripažinti melagingais. Vienintelė jo parodymų dalis, kuri kolegijai kelia abejonių yra ta, kad jis tą dieną A. Ž. nematė ir su juo nebendravo, o bendravo tik su M. L., kai tuo tarpu policijos pareigūnai teigė, kad juos į namo teritoriją įleido būtent A. Ž. Tačiau ši jo parodymų dalis nuosprendžiu nepaneigta ir kaltinimas dėl to nebuvo nepareikštas.
Įvertinusi bylos medžiagą kolegija laiko, kad byloje surinkti įrodymai, kuriais rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismas nuteisdamas R. D. ir Kauno apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepatvirtina nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformuluoto kaltinimo, o teismų išvados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Kolegija laiko, kad byloje nėra įrodyta, kad R. D. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismų sprendimai naikintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendį.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl R. D. nuteisimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu) ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už žinomai melagingų parodymų davimą 2004 m. spalio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytauto Masiokas
Vytautas Piesliakas
