Baudžiamoji byla Nr. 2K-231/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
gynėjui advokatui A. Milašauskui,
nuteistajam G. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir G. K. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendis pakeistas: nuteistųjų R. M. ir G. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 4 dalies į 225 straipsnio 2 dalį ir kiekvienam atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš G. K. konfiskuoti paimti 100 Lt; daiktiniai įrodymai 200 Lt grąžinti G. K.
Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.
Taip pat skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendis, kuriuo R. M. ir G. K. buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį – kiekvienam trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo G. K. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. M. ir G. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., nuo 21.00 iki 21.30 val., būdami valstybės tarnautojai – R. M.,,duomenys neskelbtini“ Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, G. K. – tos pačios rinktinės vyresnysis patrulis, veikdami bendrininkų grupe, tarnybiniame automobilyje,,Audi 100“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), stovėjusiame priešais namą, esantį,,duomenys neskelbtini“, savo naudai, tiesiogiai iš Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidusio T. V. reikalavo 400 Lt kyšio bei, tęsdami nusikalstamą veiką, tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame priešais namą, esantį,,duomenys neskelbtini“, tiesiogiai savo naudai priėmė iš T. V. 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. ir G. K. buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 21.30 val., veikdami bendrai tarnybiniame automobilyje „Audi 100“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), stovėjusiame,,duomenys neskelbtini“, tiesiogiai iš T. V. priėmė 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo. Šis teismas, išnagrinėjęs surinktus duomenis ir juos įvertinęs, padarė išvadą, kad nepasitvirtino, jog kaltinamieji reikalavo 400 Lt kyšio, nes pats nukentėjusysis siūlė pareigūnams susitarti.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo T. V., liudytojų A. D. bei T. K. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad R. M. ir G. K. kaltė savo naudai, tiesiogiai iš T. V. reikalavus 400 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, įrodyta. Todėl sprendė, kad ši aplinkybė iš pareikšto kaltinimo pašalinta nepagrįstai, nes valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavus duoti kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, nusikalstama veika laikoma baigta nuo tokio reikalavimo pareiškimo momento, veikos baigtumas nesiejamas su galimomis pasekmėmis – kyšio paėmimu.
Kasaciniais skundais, kurie iš esmės yra analogiški, nuteistieji R. M. ir G. K. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nes jų veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunduose nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jie nepadarė jokių neteisėtų, priešingų tarnybos interesams ir teisei veiksmų, taip pat teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, pasunkino jų teisinę padėtį.
Kasatoriai nurodo, kad sulaikius pažeidėją, jam buvo aiškinama apie atsakomybę už padarytus KET pažeidimus, taigi galimos administracinės atsakomybės aiškinimas nėra BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. V. padarytas pažeidimas yra užfiksuotas G. K. surašytuose dokumentuose, įrašytas į valstybės statistiką, iš jo paimti 100 Lt įnešti į biudžetą, įskaityti baudos balai. Šie sprendimai galioja. Taigi teismai teisėtus jų veiksmus pripažino nusikalstamais. Be to, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies normą, nes ignoravo įstatymų numatyta tvarka gautus duomenis apie T. V. pritaikytą administracinę atsakomybę, dėl šių duomenų įtakos sprendimui nepasisakė, t. y. nenagrinėjo šių duomenų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą.
Teismų sprendimais nenustatyta, kokius konkrečius susitarimo veiksmus kiekvienas iš jų atliko: kuris neva reikalavo 400 Lt kyšio, kuris sutiko su T. V. pasiūlyta 100 Lt kyšio suma. Nesurinkti konkretūs objektyvūs kaltės įrodymai, jų kaltė pagrįsta vien tik kaltinimo liudytojų prieštaringais parodymais, prieštaravimai nepašalinti, be to, tinkamai nemotyvuota, kodėl jie vieninteliai teisingi, patikimi ir objektyvūs. Teismai, suteikdami išskirtinę reikšmę kaltinimo liudytojų parodymams, pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Be to, kasatorių nuomone, jeigu jų veiksmai pripažinti nusikalstamais, tai tokiais turi būti pripažinti ir nukentėjusiojo bei liudytojų A. D., T. K. veiksmai, nes jie tvirtina, jog visi susitarę veikė paperkant pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šio klausimo sprendimas priklauso G. K. ir jo gynėjui, prieštarauja BPK 1, 2 straipsnių nuostatoms. Šiuos asmenis patraukus baudžiamojon atsakomybėn, būtų galima nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad teismai kaltinamiesiems buvo šališki, nes pirmenybę suteikė kaltinimo liudytojams, be to, ignoravo faktinius duomenis.
Kasatorius G. K. nurodo, kad viso proceso metu nebuvo tiriamos esminę reikšmę turinčios bylos aplinkybės, kurias jis nurodė prašymuose ir skunduose prokuratūrai bei teismams. Visi jo prašymai atmesti, o apeliacinės instancijos teismas, neištyręs jų, sprendė, kad prašomos ištirti aplinkybės neturi įtakos bylos sprendimui, be to, prašymai nemotyvuoti, t. y. nenurodyta, kaip šios aplinkybės teisina kasatorių G. K. Taip teismai pažeidė jo teisę ir garantijas į teisingą, objektyvų ir nepriklausomą teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių dar kartą netiria, įrodymų nerenka ir jų iš naujo nevertina.
Kasaciniuose skunde yra argumentų, kuriais ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas, teismų išvados, susijusios su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikiant sau palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigiamas kaltės įrodytumas. Pažymėtina ir tai, kad G. K. kasacinio skundo argumentai faktų vertinimo aspektu yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams. Dėl jų apeliacinėje nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Taigi tokio pobūdžio argumentai (analogiški nurodyti ir R. M. skunde) nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.
Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo
Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.
Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o už neteisėtą veikimą – kai kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus.
Abiem kasatoriams įtarimai ir kaltinimai pareikšti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, kad jie įvykio metu, veikdami bendrininkų grupe, savo naudai tiesiogiai iš KET pažeidusio T. V. reikalavo 400 Lt kyšio bei, tęsdami nusikalstamą veiką, tiesiogiai savo naudai priėmė iš T. V. 100 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo. Kuo pasireiškė 400 Lt kyšio reikalavimas, įtarimuose ir kaltinimuose nenurodyta, nors tai yra vienas iš alternatyvių objektyviųjų kyšininkavimo požymių – nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl tai privalėjo būti nurodyta tiek įtarimuose, tiek kaltinimuose.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs surinktus duomenis ir juos įvertinęs, padarė išvadą, kad nepasitvirtino, jog kaltinamieji reikalavo 400 Lt kyšio, nes pats nukentėjusysis siūlė pareigūnams susitarti, todėl R. M. ir G. K. nuteisė pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 21.30 val., veikdami bendrai tarnybiniame automobilyje „Audi 100“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), stovėjusiame,,duomenys neskelbtini“, tiesiogiai iš T. V. priėmė 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nuteistojo G. K. skundus, nustatė, kad R. M. ir G. K., būdami valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai, veikdami bendrininkų grupe, savo naudai tiesiogiai iš KET pažeidusio T. V. reikalavo 400 Lt kyšio bei, tęsdami nusikalstamą veiką, tiesiogiai savo naudai priėmė iš T. V. 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo. Šios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad R. M. ir G. K. kaltė savo naudai, tiesiogiai iš T. V. reikalavus 400 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, įrodyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė šis objektyvusis kyšininkavimo požymis – kyšio reikalavimas. Kadangi kyšininkavimo sudėtis formali, tai nusikalstama veika laikoma baigta nuo reikalavimo momento, todėl apeliacinės instancijos teismas R. M. ir G. K. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo.
Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai, sustabdę KET pažeidėją, jam paaiškina, dėl ko jis sustabdytas ir primena už tai numatytas administracines nuobaudas, nėra kyšio reikalavimas, nes tokie jų veiksmai teisėti. Aišku teisėti veiksmai gali pereiti ir į nusikalstamus. Tokiu atveju labai svarbu nustatyti, kieno iniciatyva – pareigūno ar pažeidėjo – pradedama reikalauti ar tartis dėl kyšio, nes kaip jau buvo minėta, vienas iš objektyviųjų kyšininkavimo požymių yra ir susitarimas jį priimti. Nukentėjusysis T. V. nuosekliai aiškino, kad būtent jis pradėjo prašyti policijos pareigūnų ir siūlė jiems tartis, pradžioje jie nesutiko, vėliau vėl prašant tartis ir paklausus kiek reikia, vienas pareigūnas nurodė 400 Lt sumą. Kadangi pinigų su savimi neturėjo, todėl važiavo į namus jų paimti, o pareigūnai važiavo paskui. Kiti liudytojai nukentėjusiojo T. V. ir policijos pareigūnų pokalbio negirdėjo. Minėtais nukentėjusiojo T. V. parodymais ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepasitvirtino, jog kaltinamieji reikalavo iš T. V. 400 Lt kyšio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes KET pažeidėjo T. V. iniciatyva prasidėjo tarimasis dėl kyšio, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. M. ir G. K., savo naudai tiesiogiai iš KET pažeidusio T. V. reikalavo 400 Lt kyšio yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė šis objektyvusis kyšininkavimo požymis – kyšio reikalavimas, be to, šį požymį supainiojo su kitu objektyviuoju kyšininkavimo požymiu – susitarimu priimti kyšį.
Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir panašiai. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento, tačiau R. M. ir G. K. nebuvo inkriminuotas susitarimas dėl 400 Lt kyšio priėmimo, todėl nepakeitus kaltinimo jų negalima nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir apie tai teisiamajame posėdyje jiems iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinimo pakeitimo teisme procedūra, o ja šioje byloje nesivadovauta.
Abu kasatoriai buvo nuteisti pirmosios instancijos teismo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, jog būdami valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai – veikdami bendrininkų grupe, savo naudai tiesiogiai iš KET pažeidusio T. V. priėmė 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, nes šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės buvo inkriminuotos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 225 straipsnio 2 dalies – taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), panaikinant tą jo dalį, kuria nuteistųjų R. M. ir G. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 4 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį ir kiekvienam atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams, paliekant šioje dalyje galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatoriai nurodo, kad nenustatyta, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų atliko.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).
Iš tiesų byloje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų atliko, tačiau bylos duomenys, pirmiausia nukentėjusiojo parodymai, kiti surinkti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jam prašant susitarti pokalbyje dalyvavo abu pareigūnai, vienas kitą papildydami, kuris iš jų nurodė sumą – 400 Lt, nukentėjusysis nepamena, jam važiuojant į namus pasiimti pinigų, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo paskui, taigi jie abu suvokė, kad dalyvauja kyšio ėmime. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad abu bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia. Tokiu atveju neturi reikšmės, kuris iš bendrininkų nurodė kyšio sumą, kuris sutiko su nukentėjusiojo duodama 100 Lt suma ir kuris paėmė pinigus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorių versiją, kad jų teisėti veiksmai (baudos kvitas užpildytas, paimti pinigai įskaityti kaip bauda) pripažinti nusikalstamais, paneigia bylos duomenys. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2005 m. spalio 1 d. asmens kratos metu pas G. K. rastoje baudos kvitų knygelėje baudos kvitas (serija L Nr. 591410) yra neužpildytas. Užpildytą baudos kvitą G. K. pateikė tik 2005 m. spalio 4 d. (beje, jame klaidingai nurodytas pažeidėjo automobilio valstybinis numeris). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šiuos duomenis nurodė savo sprendimuose, juos įvertino visų surinktų duomenų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistieji iš nukentėjusiojo paėmė 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už T. V. nenubaudimą dėl KET pažeidimo. Taigi kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 3, 5 dalis, neįvertino duomenų apie T. V. pritaikytą administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad toks nuteistųjų elgesys buvo nulemtas pradėto ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo, nes iš karto po kyšio davimo nukentėjusysis apie tai pranešė STT, todėl minėti duomenys nepaneigia nuteistųjų kaltės. Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismų šališkumas pasireiškė tuo, kad byloje surinktus įrodymus įvertino ne kaip juos teisinančius, o kaip kaltinančius, tačiau kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, sprendžia, jog teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes. Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.
Dėl kasatorių skundų kitų argumentų
Pagal BPK 169 straipsnio 1 dalį prokuroras dėl nusikalstamos veikos pradeda ikiteisminį tyrimą. G. K. gynėjas prašė prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo ir prokuroras motyvuotai šį prašymą atmetė. Šio prokuroro sprendimo gynėjas neginčijo. Baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras, o ne teismas.
Kasatorius G. K. nepagrįstai nurodo, kad visi jo prašymai buvo atmesti. Kai kurie jo prašymai iš dalies buvo patenkinti, o kiti, laikantis BPK nuostatų, motyvuotai atmesti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų R. M. ir G. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 4 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį ir kiekvienam atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams, paliekant šioje dalyje galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kitas abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
