V. V. pagal BK 22 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-299/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui S. Bekiš,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Iš V. V. priteista nukentėjusiajam P. Z. 2138, 90 Lt, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 4436,50 Lt žalai atlyginti, taip pat 40,40 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas. Nukentėjusiosios M. B. K. civilinio ieškinio civilinio ieškovo teisių perėmėjui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P. Z. iš V. V. priteista 2138,90 Lt žalai atlyginti, P. Z. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2005 metais tarp kovo 20 ir balandžio 21 dienų Panevėžio r. Valiliškio k. Gustonių girininkijos 305 miško sklype pasikėsino pagrobti M. B. K. priklausančius 9245,70 Lt vertės 448 beržus, 104 juodalksnius ir 5 uosius bei S. Z. priklausančius 2138,90 Lt vertės 80 beržų ir 33 juodalksnius, už savo skolą leidęs išsipjauti, išsitempti ir parduoti mišką nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką V. M. ir G. K., pasamdžiusiems E. P. IĮ ir G. J. IĮ darbuotojus, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes gegužės 5 d. apie 16 val. neteisėtus miško ištempimo darbus nutraukė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnį, nes nuosprendį ir nutartį pagrindė įrodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys, taip pat pažeidė jo teisę į gynybą. Jis teigia, kad nedalyvavo jokiame nusikaltime. Asmuo, prisistatęs P. B., siūlė pirkti medieną, t.y. pačiam išsikirsti ir parduoti, o po to atsiskaityti. Nuteistasis buvo skolingas V. M. ir G. K., todėl mišką išsikirsti pasiūlė jiems. Su jais miške susitiko pats P. B., parodė mišką, padavė leidimą kirsti, leidimo kopijas nuteistasis davė V. M., kad perduotų miško kirtėjams. Su V. M. apie savo uošvio mišką nuteistasis nekalbėjo, nebent tai buvo kitas pokalbis kitu laiku apie uošvio ketinimus parduoti savo mišką, kuris yra visai kitoje vietoje. Nuteistasis mano, kad teismai turėjo kritiškai vertinti V. M. ir G. K. parodymus, kurie apkalba jį dėl nesugrąžintos skolos, siekia išvengti atsakomybės už netinkamą komercinę veiklą kertant mišką ir padarytą žalą. Liudytojų V. M. ir E. P. parodymuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo nurodomas aplinkybes, taip pat yra ir šių asmenų parodymų prieštaravimų, keliančių abejonių dėl nuteistojo kaltės. Būtent E. P. patvirtino, kad miške buvo ir kitas vyras, kad jam kilo įtarimų dėl miško atrėžimo ribų, biržių, tačiau jis dėl visko tarėsi su V. M. V. M. tvirtino, kad visai nežiūrėjo miško, buvo abejingas miško iškirtimui, kad leidimą kirsti mišką nuteistasis padavė po miško iškirtimo, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su liudytojos G. R. parodymais, kad ji atpažino kaip savo 2004 m. rugsėjo 14 d. leidimą kirsti mišką ir atidavė jį A. G., kuris leidimo negrąžino ir teigia, kad jokio leidimo nematė. Be to, G. R. gyvena su V. B., kuris, nuteistojo žiniomis, yra ne kartą teistas už sukčiavimus. Nuteistasis mano, kad jo byloje buvo pažeistas svarbus baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo, kadangi skundžiamame nuosprendyje yra tik išvardinti liudytojų parodymai, tačiau nenurodyta, kokios aplinkybės juos patvirtina. Taigi teismo išvada dėl jo kaltės nepakankamai pagrįsta įrodymais, arba tie įrodymai kelia abejonių, kurios nėra pašalintos.

Nuteistasis nurodo, kad byloje pažeistos BPK 50 ir 52 straipsnių bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Panevėžio miesto apylinkės teismas nesudarė galimybės pasikviesti kito gynėjo ir ignoravo 2006 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje pareikštą atsisakymą nuo jį gynusio advokato, kadangi išsiskyrė jų požiūriai į gynybos poziciją. Minėtame posėdyje buvo apklausiami svarbūs liudytojai. Liudytojai G. R. turėjo būti užduoti kiti klausimai, kurie būtų patvirtinę nuteistojo nurodomas aplinkybes, tačiau dėl pažeistos teisės gynybą tai nebuvo realizuota.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, iškelia abejones dėl liudytojų V. M., G. K., G. R., A. G. bei E. P. parodymų, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytų išvadų pagrįstumu. Tai ne teisės taikymo, o faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Dėl teisės į gynybą

Kasatorius nurodo, kad pažeistos jo teisės į gynybą, numatytos BPK 50 ir 52 straipsnių bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatose, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje ignoravo tai, kad jis atsisakė gynėjo, nesudarė galimybės pasikviesti kito gynėjo ir netinkamai apklausė svarbią liudytoją G. R. Šie nuteistojo argumentai prieštarauja bylos dokumentų turiniui. 2006 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis atsisakė gynėjo ir teismas jį atleido nuo tolesnės gynybos. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, dėl šios priežasties teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, bet minėtame teismo posėdyje nusprendė apklausti atvykusius liudytojus G. R. ir F. A. A., kadangi nei kaltinamasis, nei gynėjas, kurio jis atsisakė, išsakydami nuomonę dėl galimybės apklausti atvykusius liudytojus, tam neprieštaravo. Apklausiamai liudytojai G. R. nuteistojo gynėjas uždavė klausimų. Kaltinamasis savo teise nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, apklausiant minėtus liudytojus nepasinaudojo. Vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose nei kaltinamasis, nei jo pasirinktas gynėjas taip pat nereiškė BPK 292 straipsnio nuostatose numatyto prašymo papildyti įrodymų tyrimą. Todėl šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pažeista nuteistojo V. V. teisė į gynybą, dėl ko teismui būtų buvę sukliudyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Gintaras Goda

Egidijus Bieliūnas