S. V. pagal BK 135 str., 136 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-247/2007 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

gynėjui J. Puškoriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Iš S. V. priteista 738,48 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam R. G.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendis pakeistas: priteista iš S. V. nukentėjusiajam R. G. neturtinė žala sumažinta iki 10 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 3 d., nuo 00.00 iki 04.00 val., Klaipėdos r., Veiviržėnuose, konflikto metu ledo kirtiklio mediniu kotu vieną kartą smogė R. G. į galvą, taip padarė jam išilginę muštinę kaktos kairiosios pusės žaizdą su atviru įspaustiniu skeveldriniu kaktikaulio lūžiu ir galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio sumušimu – sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką į BK 136 straipsnį, panaikinti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. G. Kasatorius nurodo, kad byloje, remiantis BPK 286 straipsniu, turėjo būti paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė – būtų pateikta išvada dėl jo susijaudinimo įvykio metu. Pagrindas skirti tokią ekspertizę, kasatoriaus nuomone, yra epikrizės išvados Nr. 13467/A duomenys ir aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo blaivus. Nuteistasis S. V. skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo pasibaigęs ir jis vydamasis nukentėjusįjį smogė kirtikliu jam į kaktą. Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis pirmas jam smogė du kartus į veidą, prakirto lūpą, išmušė dantį, todėl ir jam buvo padaryta fizinė bei moralinė žala. Kadangi nukentėjusysis, būdamas girtas, pirmas sukėlė konfliktą, todėl, kasatoriaus nuomone, nebuvo pagrindo jam priteisti moralinės žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Kasatoriaus veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tenkinti kasatoriaus prašymą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį nėra pagrindo. Teismų nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kasatorius sunkiai surikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą nebūdamas staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo asmens poelgio. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, o patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes bei pagal jas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis (nuteistojo S. V. ir liudytojos L. V. parodymus; daiktų apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir kt.) apie konfliktinę situaciją, kilusią tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, pagrįstai nesutiko su S. V. teiginiais apie tai, kad jis gynėsi nuo R. G. užpuolimo, ir teisingai pripažino, jog nuteistojo veikai padaryti turėjo įtakos nukentėjusiojo naudota fizinė prievarta. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjusysis, įvertino tai kaip kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. tarpusavio konflikto metu pirmasis sudavė S. V. į veidą; kasatoriaus tvirtinimas, jog nukentėjusysis, smogdamas jam į veidą, prakirto lūpą ir išmušė dantį, nepagrįstas byloje surinktais duomenimis. Tai nuteistasis S. V. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Vertindamas tokius kasatoriaus teiginius pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka rėmėsi S. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai; šios apklausos metu jis parodė, kad išėjus su R. G. į lauką, jis sudavė nukentėjusiajam į galvą, paėmęs medinę lazdą, pasivijo R. G. ir smogė jam vieną kartą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė nesant būtinosios ginties situacijai, nes nebuvo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo sveikatą ar kitas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog veika buvo padaryta dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų ar itin įžeidžiančio kaltinamąjį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio kaltininkui staiga labai susijaudinus. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neakcentavo tos aplinkybės, kad dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų jis staiga labai susijaudino. Šią aplinkybę S. V. nurodė tik savo apeliaciniame skunde, kuriuo prašė veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nutartyje pasisakė ir pagrįstai S. V. veiksmų nevertino kaip įvykdytų jam esant fiziologinio afekto būsenos.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 136 straipsnyje, kvalifikavimą lemia trys būtinos sąlygos: 1) neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų buvimas, 2) staigus kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant bent vienos iš šių aplinkybių kvalifikuoti veiką pagal BK 136 straipsnį negalima. Nors nukentėjusysis R. G., sudavęs nuteistajam pirmas, veikė neteisėtai, tačiau pagal kitas veikos padarymo aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie nukentėjusiojo veiksmai sukėlė staigų didelį susijaudinimą: nuteistojo atsakas į nukentėjusiojo veiksmus nebuvo greitas, buvo atliktas kitoje vietoje, abiem konfliktuojantiems asmenims išėjus į lauką, kur kasatorius pirmiausia nukentėjusiajam sudavė į galvą, o pastarajam pradėjus bėgti, pasivijo jį ir tik tada smogė kirtikliu R. G. į galvą.

Taip pat nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, kad teismas, remdamasis BPK 286 straipsniu, privalėjo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę kaltininko psichinei būklei įvykio metu nustatyti. BPK 286 straipsnyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Teisiamojo posėdžio metu nei S. V., nei jo gynėjas neprašė paskirti tokios ekspertizės. Be to, jau minėta, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nenurodė, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų jis staiga labai susijaudino. Aplinkybė, kad kaltininkas nusikalstamos veikos darymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos (staiga labai susijaudinęs), paprastai yra nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes ir tik prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kita ekspertizė. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo užklaustas Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos miesto teismo psichiatrijos komisijos vyriausiasis psichiatras-ekspertas D. Tamašauskas, ar reikia S. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Buvo gauta 2006 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 19, kad netikslinga S. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad nebuvo pagrindo priteisti atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam, nes šis savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Nukentėjusysis byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ieškinio dydį argumentavo tuo, kad dėl galvos sužalojimo jis tapo nedarbingas, sunkiai orientuojasi aplinkoje, neturi geros atminties, jam ateityje dar reikės daryti galvos operaciją, dėl tokios savo būklės labai išgyvena, tai jam sukelia didelių kančių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, visiškai patenkino civilinį ieškinį dėl prašomos priteisti neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, priteistą neturtinę žalą sumažino iki 10 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis naudojo fizinę prievartą prieš S. V., taip pat nebuvo atsižvelgta į priteistą žalą Valstybinei ligonių kasai, nuteistojo materialinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dar labiau mažinti priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė teisės normą, reglamentuojančią neturtinės žalos priteisimą – Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį: atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti atmetamas motyvuojant vien tik netinkamu (provokuojančiu) nukentėjusiojo elgesiu nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2006).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Valerijus Čiučiulka

Gintaras Goda