Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-10-526/2025
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00710-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.11.10.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė 2025-08-19 surašė administracinio nusižengimo protokolą S. Ž. už tai, kad jis 2025-08-19 13.12 val. kelyje Plungė - Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav., vairavo transporto priemonę „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepaisė horizontaliojo kelio ženklinimo (3 priedo 1.1 punkto, „siaura ištisinė linija“) reikalavimų, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiu savo elgesiu rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir sukėlė pavojingą situaciją.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-09-19 nutarimu Nr. 30-ANR_N-11530-2025 už šį padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, S. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Nuobauda paskirta už lenkimą toje vietoje, kur lenkti draudžiama, tai yra kelio ruože, paženklintame siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą; važiavimą ir lenkimą ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau– ir KET) 140.7 punkto nuostatas. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. atstovas M. Kepenis apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. atstovas advokatas M. Kepenis prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-09-19 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4.1. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje nei paneigia, nei patvirtina kaltinimo, kad S. Ž. pažeidė KET reikalavimus. Nurodo, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad automobilis MAZDA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda lėtai judančių automobilių kolonos lenkimą leistinoje vietoje, t. y. kelio ruože paženklintame siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus (KET 3 priedas 1.5.). Pažymi, jog nutarime minima, kad,,policijos tarnybinis automobilis ŠKODA SUPERB, nepažymėtas skiriamaisiais ženklais, kurį vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, aplenkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą automobilį, administracinio nusižengimo nustatymo metu, gyvenvietėje (Klaipėdos r., Vėžaičių sen., Tilvikų k.) esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 16 km/h greičiu, nes priekyje jo važiavo didelių gabaritų žemės ūkio technika (kombainas), kurį aplenkti nebuvo galimybės dėl priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančių transporto priemonių ir nepažeidžiant kelio horizontaliojo ženklinimo reikalavimų, o jam išvažiavus iš kelio, tarnybinis automobilis važiavo 31 km/h greičiu, nes toje vietoje kelio važiuojamojoje dalyje yra įrengta greičio mažinimo priemonė, per kurią ir važiavo policijos tarnybinis automobilis, kurį aplenkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apeliantas ir jo atstovas mano, jog šie įrodymai nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įvykdžius ANK 420 str. l d. numatytą nusižengimą.
4.2. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog prieš pradėdamas lenkti S. Ž. išpildė visus reikalavimus numatytus KET 136 str. reikalavimus, t. y. įsitikino, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemone. Nurodo, jog S. Ž. tik tuomet pradėjo kelių transporto priemonių lenkimą, kurios judėjo 16 km/h greičiu, jokių kelio ženklų draudžiančių ar ribojančių lenkimą šiame kelio ruože nebuvo. Tik priartėjus prie antros lenkiamos transporto priemonės pasimatė kelio žymėjimas KET 3 priedas 1.5, tačiau galimybės sugrįžti į savo eismo juostą jis neturėjo nesukeldamas pavojaus šia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, todėl į savo eismo juostą sugrįžo leidžiamoje kelio atkarpoje, nepažeisdamas KET reikalavimų. Pažymi, jog jei šioje kelio atkarpoje būtų kelio ženklas,,Lenkti draudžiama“, (Kelio ženklas 325 Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu) tai šiuo atveju S. Ž. nebūtų baudžiamas. Nurodo, jog šioje kelio atkarpoje prieš prasidedant ištisinei siaurai kelio žymėjimo linijai buvo pastatytas kelio ženklas, tačiau koks tai ženklas nesimatė, kadangi jis buvo pasuktas 90 laipsniu kampu. Vėliau buvo nustatyta, kad tai kelio ženklas 151 Greičio mažinimo priemonė Įspėja apie kelyje įrengtą greičio mažinimo priemonę (kalnelį ir kitą). Jokių kitų kelio ženklų įspėjančių apie artėjimą prie kelio atkarpos, kurioje lenkimas draudžiamas nebuvo. Apelianto atstovas pažymi, jog nusižengimas, kuriuo kaltinamas S. Ž. gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o iš pateiktos šio įvykio analizės akivaizdu, kad tyčia jis nekirto ištisinės kelio žymėjimo linijos ir tyčia neatliko lenkimo vietoje kur šis draudžiamas, o tik lenkė labai lėtai važiuojančių transporto priemonių grupę. Apelianto atstovo nuomone, šiais savo veiksmais nesukėlė grėsmės eismo saugumui ir nei vienam iš eismo dalyvių nesutrukdė.
4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nutartyje teigiama, kad „administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę, kirtęs siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, bei išvažiavęs i priešpriešinio eismo juostą ir lenkęs kitas transporto priemones, pažeidė KET 140. 7 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio l dalyje“, tačiau mano, šioje administracinėje byloje esantys įrodymai, kuriuos teismo posėdžio metu ištyrė teismas, patvirtina, kad S. Ž. ištisinės kelių ženklinimo linijos nekirto. Pažymi, jog trijų transporto priemonių, judančių 16 km/h greičiu, koloną pradėjo lenkti kirsdamas punktyrinę liniją, kurios kirtimo KET nedraudžia. Tik susilyginus su trečiąja lenkiama transporto priemone pasirodė punktyrinė linija, kuri įspėja apie artėjimą prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Tik trys tokie punktyrai buvo pažymėti ir prasidėjo ištisinė kelio žymėjimo linija, kurią kirsti draudžiama. Šiuo konkrečiu atveju norint grįžti i pirmą eismo juostą S. Ž. turėtų, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, staigiai stabdyti ir laukti kol visos aplenktos transporto priemonės pravažiuos ir atlaisvins pirmą eismo juostą, tačiau tai būtų labai nesaugu ir jei priešpriešais atvažiuotų kitos transporto priemonės susidarytų avarinė situacija. Todėl, apelianto atstovo teigimu, S. Ž. pasirinko vienintelę šioje susidariusioje kelio situacijoje galimą išeiti, užbaigti lenkimo manevrą nekertant ištisinės kelio ženklinimo linijos, pavažiuoti apie 50 metrų ir grįžti į pirmą eismo juostą nekirtus ištisinės kelio ženklinimo linijos. Pažymi, jog šis atliktas manevras niekam nesudarė avarinės situacijos ir visa tai yra užfiksuota prie bylos prijungtame vaizdo įraše. Apelianto atstovo manymu, akivaizdu, kad S. Ž. nei karto nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos ir tyčia nelenkė kitų transporto priemonių prasidėjus ištisinei kelio ženklinimo linijai. Todėl mano, kad atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nėra surinkti pakankami įrodymai leidžiantys pripažinti, kad S. Ž. įvykdė ANK 420 str. l d. numatytą nusižengimą.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
8. Apeliaciniu skundu S. Ž. atstovas advokatas M. Kepenis prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kadangi šioje administracinėje byloje nėra surinkti pakankami įrodymai leidžiantys pripažinti, kad S. Ž. įvykdė ANK 420 straipsnio l dalyje numatytą nusižengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje S. Ž. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymių buvimą S. Ž. veikoje.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pavojingą vairavimą, t. y. už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog visos nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bent vienos iš jų padarymas kvalifikuojamas pagal šį ANK straipsnį.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. Ž. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Apeliaciniame skunde S. Ž. atstovas advokatas M. Kepenis nurodo ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama nutartį, nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl S. Ž. kaltės, padarius šį administracinį nusižengimą. Apelianto atstovo manymu, S. Ž. tyčia nekirto ištisinės kelio žymėjimo linijos ir tyčia neatliko lenkimo vietoje kur šis draudžiamas, o tik lenkė labai lėtai važiuojančių transporto priemonių grupę. Apelianto atstovo nuomone, šiais savo veiksmais S. Ž. nesukėlė grėsmės eismo saugumui ir nei vienam iš eismo dalyvių nesutrukdė. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. ir jo atstovas pripažino, kad įvykio metu išvengti pažeidimo nebuvo techninių galimybių, kadangi S. Ž. lenkimo manevrą pradėjo tam leistinoje vietoje, tačiau grįžti į savo juostą nebeturėjo galimybės, kadangi kiti vairuotojai jo vairuojamos transporto priemonės nebeįleido. Šis S. Ž. manevras užfiksuotas ir vaizdo įraše. Todėl abejonių dėl šios aplinkybės nekyla. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. tvirtinimu, manevrą jis pradėjo tam leistinoje vietoje, o prasidėjus ištisinei linijai, jis nebegalėjo grįžti į savo eismo juostą, nes jam neleido kitos transporto priemonės, todėl manevrą jis baigė vėl esant punktyrinei eismo juostai, t. y. ten kur galima ją kirsti. Mano, jog niekam nepadarė jokios žalos, priešingai, ištisinės linijos, kaip to reikalauja įstatymas, nekirto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, jog S. Ž., pradėjęs lenkimo manevrą leistinoje vietoje ir išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą bei pamatęs, kad punktyrinė kelio linija pereina į ištisinę kelio liniją, todėl suprantama, jam draudžiama būti priešpriešinėje eismo juostoje, privalėjo nedelsiant sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad S. Ž. net neketino grįžti į savo eismo juostą, to nebandė daryti, kadangi nelėtino greičio ir nebuvo įsijungęs šoninių šviesų. Priešingai, S. Ž. turėjo tikslą aplenkti automobilių koloną, nepaisydamas kelio ženklų ar kelio dangos ženklinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. Ž. automobilis buvo vairuojamas pavojingai, ir jis savo veiksmai – išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, ir ja važiuojant prasidėjus ištisinei kelio ženklinimo linijai ir negrįžtant į savo eismo juostą, parodė nepagarbą visuomenei ir nustatytai kelių eismo tvarkai, vairavo pavojingai ir nors nesukėlė jokių akivaizdžių pasekmių, tačiau sudarė realią galimybę joms kilti.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. Ž. pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus, nepaisė horizontaliojo kelio ženklinimo (3 priedo 1.1 punkto, „siaura ištisinė linija“) reikalavimų, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiu savo elgesiu rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir sukėlė pavojingą situaciją.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo S. Ž. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas
