Dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-175-1142/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07613-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.20; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė, ESO) ieškovei 5 360,47 Eur skolą, 221,76 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei paraišką dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Atsakovė išdavė prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau pateikė pasirašyti Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (toliau – Sutartis). Ieškovė atsakovei sumokėjo 8 309,88 Eur su PVM preliminarią prijungimo įmoką ir papildomą 986,42 Eur su PVM priemoką. Ginčo dėl ieškovės sumokėtų sumų atsakovei tarp šalių nėra. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą nutraukti Sutartį. Atsakovė, nutraukusi Sutartį, nurodė, kad jos patirti tiesioginiai nuostoliai dėl Sutarties vykdymo yra projektavimo išlaidos (5 822,48 Eur su PVM), todėl ieškovei iš sumokėtos preliminarios prisijungimo įmokos (9 296,30 Eur su PVM) grąžino tik 3 473,82 Eur (su PVM). Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų 4.4. punkte projekto parengimo kaina buvo nustatyta 371,94 Eur be PVM, atsakovė, atskaičius Sutartyje numatytą projektavimo paslaugų kainą su PVM – 450,04 Eur, turi grąžinti 5 360,47 Eur Sutartyje apskaičiuotą ir jos atsakovei sumokėtą preliminarią prisijungimo kainą. Pažymėjo, kad atsakovės atliktinų darbų kaina, numatyta Sutartyje, negalėjo viršyti atsakovės išlaidų už projektavimo darbus. Teigė, kad sudaryta Sutartis yra laikoma vartojimo rangos sutartimi. Ieškovei kilo pareiga atlyginti tik už faktiškai atliktą darbą. Kadangi Sutartyje buvo numatyta, kad projektavimo darbų kaina yra 371,94 Eur, o atsakovė teigia, kad ji iki Sutarties nutraukimo visiškai buvo atlikusi projektavimo darbus (ieškovė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą apie tai nebuvo informuota), todėl atsakovė turi teisę reikalauti tik Sutartyje numatytos projektavimo darbų kainos, ir neturi reikalauti tariamų nuostolių atlyginimo. Vis dėlto, jeigu teismas vertintų, kad atsakovė realiai patyrė jos nurodomus tiesioginius nuostolius, ieškovė atleistina nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies norma. Jeigu atsakovė pirko projektavimo rangos darbus žymiai brangiau nei buvo numatyta šalių sudarytoje Sutartyje, neįspėjusi ir neinformavusi ieškovės, ji prisiėmė tokių galimų neigiamų padarinių riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalies Sutarties kainos pagrįstumo, t. y. 5 360,47 Eur sumos (permokos). Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 4.4 punkte nustatyta, jog prijungimo kaina pritaikius projektavimo dedamąją (371,94 Eur) yra 6 867,67 Eur (be PVM). Ieškovės teigimu, atsakovei apskaičiavus prijungimo įmoką taikant Metodikos 9 punkte įtvirtintą formulę, kurios viena iš sudėtinių dalių yra projekto parengimo įkainis, kuris sudarė 371,94 Eur be PVM, ir buvo nurodytas Sutartyje. Ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė nesąžiningai aiškindama Sutarties nuostatas nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovei pagal Sutartį jos sumokėtos sumos dalį atskaičius Sutartyje numatytų suteiktų projektavimo paslaugų kainą ir kitas patirtas tiesiogines išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai prilygina atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius dėl atliktų projektavimo darbų, t. y. patirtas faktines projektavimo išlaidas, su Sutartyje nurodyta projektavimo dedamąja, kuri yra prijungimo įmokos sudedamoji dalis, kai projektą rengia atsakovė.

3.2. Remdamasis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1-127, 45 punktu, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, VERT) 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 (toliau – Metodika) ir Tarybos patvirtintais prijungimo prie tinklų įkainiais, Sutarties specialiųjų sąlygų 4.4 punkto 4 papunkčio (išnašoje) nuostatomis, įvertinęs šalių poziciją, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo parengti Projektą už kitą kainą, nei buvo nustatyta projektavimo dedamoji Sutartyje, ir (ar) kad ESO turėjo apie tai iš anksto informuoti ieškovę, yra visiškai nepagrįsti.

3.3. Teismas nurodė, kad ieškovei nebuvo perskaičiuojama prijungimo įmoka parengus Projektą bei sudarius projektinę sąmatą, pagal kurią apskaičiuotos faktinės (realios) išlaidos, ESO įgyvendinant Objekto prijungimą, sudarė 54 844,13 Eur, kadangi analogiškai ir projektavimo dedamoji, ir kitos prijungimo įmokos dedamosios (išperkamos leistinos naudoti galios mokesčio ir trumpiausio prijungimo atstumo mokesčio) buvo taikomos pagal Tarybos nustatytus įkainius. Taigi ieškovei mokėtina prijungimo įmokos suma buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojančią Metodiką ir Tarybos patvirtintus įkainius, kuri neprivalėjo atitikti ir, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų, faktiškai neatitiko realių būsimų prijungimo paslaugos suteikimo išlaidų, jei Sutartis būtų galutinai įvykdyta. Tačiau tai nereiškia, kad Sutartyje nurodyta prijungimo įmoka yra apskaičiuota neteisingai ar nepagrįstai, taip pat kad Tarybos nutarime pateikti išaiškinimai yra nepagrįsti ir prieštarauja Metodikos 2 punkte nustatytiems tikslams, kaip kad teigia ieškovė.

3.4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad buvo pažeistos CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies, 6.228⁵ straipsnio 3 dalies, 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies nuostatos, kadangi ieškovės mokėtinos preliminarios įmokos apskaičiavimo metodas buvo aiškus (nustatytas Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte), o Sutarties bendrųjų sąlygų 3.4. punkte buvo aiškiai nustatyta prijungimo įmokos perskaičiavimo tvarka, kuri atitinka Standartinių sąlygų aprašo 28 punkto ir Metodikos 11.2 punkto nuostatas, tačiau kartu buvo aiškiai nurodytos ir Sutarties nutraukimo pasekmės.

3.5. Priešingai nei teigia ieškovė, šalių sudaryta Sutartis nėra laikoma vartojimo rangos sutartimi, o yra paslaugų teikimo sutartis. Jokia rangos darbų kaina nėra nurodyta Sutartyje, sudarytoje su ieškove, dėl prijungimo paslaugos suteikimo. Sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovės, yra nustatyta prijungimo paslaugos kaina.

3.6. Teismas, remdamasis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, nurodė, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį, privalo atlyginti atsakovei visus jos patirtus nuostolius, kurie, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti prilyginami mokėtinai naujojo vartotojo prijungimo įmokai, kaip ji apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos nustatytais prijungimo įkainiais (Medotikos 9 punktas).

3.7. Teismas nustatė, kad, ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 papunkčiu, kuriame numatyta bendrovės teisė iš sumokėtos prijungimo įmokos išskaičiuoti tiesioginius nuostolius ir likusią sumą grąžinti ieškovei, iš sumokėtos preliminarios prijungimo įmokos sumos išskaičiavo tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties nutraukimo, ir grąžino ieškovei 3 473,82 Eur (su PVM). Bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad Sutarties nutraukimo metu atsakovė patyrė 4 811,97 Eur be PVM (5 822,48 Eur su PVM) faktinių išlaidų už atliktus projektavimo darbus, kurios ir yra laikomos atsakovės tiesioginiais nuostoliais.

3.8. Teismas nurodė, kad atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai nėra ir negali būti prilyginami ieškovės nurodomiems papildomiems mokesčiams pagal CK 6.228⁵ straipsnio 3 dalį. Atitinkamai nagrinėjamu atveju netaikomas ir ieškovės cituojamas CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiesioginių nuostolių atlyginimui turi būti taikoma CK 6.221 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas, bei kitos CK nuostatos dėl tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) atlyginimo, vienašališkai nutraukus paslaugos teikimo sutartį, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6, 6.4, 6.5 punktų nuostatos. Kadangi atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai nėra ir negali būti laikomi papildomais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, ieškovės mokėtinomis pagal Sutartį jos tinkamo vykdymo metu, apie tai nėra ir negalėjo būti nurodyta informacija ir Sutartyje, todėl nagrinėjamu atveju netaikoma ir ieškovės nurodoma CK 6.228⁷ straipsnio 4 dalis.

3.9. Teismas nurodė, kad Sutartyje nurodyta projektavimo dedamoji yra VERT nustatytas papildomas projektavimo įkainis, bet ne faktinė projektavimo paslaugų kaina. Sutartyje taip pat nėra nustatyta, kad, ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį, apskaičiuojant atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos ieškovė privalo atlyginti atsakovei, faktiškai patirtų nuostolių suma turėtų būti ribojama maksimalia prijungimo įmokos suma, atitinkamai, kad atsakovės patirtos faktinės projektavimo išlaidos negalėtų būti reikalaujamos atlyginti didesne nei nustatyta projektavimo darbų įkainio suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6, 6.4 punktuose ir 6.4.1 punkto 18 išnašoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad ieškovė turi atlyginti atsakovės tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro ir operatoriaus rangovui atlyginti nuostoliai – atsakovės apmokėjimas rangovui už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus. Taigi priešingai, nei teigia ieškovė, nėra pagrindo vertinti, kad Sutarties sąlygos kelia abejonių.

3.10. Teismas laikė nepagrįsta ieškovės poziciją, kad ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6, 6.4, 6.5 punktais šalys aiškiai susitarė dėl ieškovei galinčių kilti pasekmių, atsakomybės prisiėmimo, kai Sutartis nutraukiama ieškovės iniciatyva, nepriklausomai nuo jokių atsakovės (nukentėjusio asmens) veiksmų.

3.11. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, kad patyrė 5 822,36 Eur (su PVM) tiesioginių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo ir kad ieškovė turi pareigą juos atlyginti, todėl atsakovė pagrįstai šią sumą išskaičiavo iš ieškovės sumokėtos preliminarios prijungimo įmokos sumos. Tuo tarpu ieškovė nepaneigė Tarybos išaiškinimų apie prijungimo įmokos dedamąją už projektavimo darbus pagrįstumo bei atitinkamai nepaneigė atsakovės teisės, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos ir Sutartyje, į tiesioginių nuostolių, patirtų už projektavimo darbus, atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išanalizavus bylos aplinkybes, pažeidus materialiąsias ir procesines teisės normas ir nukrypus nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, dėl to naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai.

4.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalies Sutarties kainos pagrįstumo, t. y. 5 360,47 Eur sumos (permokos). Ieškovė mano, kad kilo ginčas ne tik dėl kainos pagrįstumo, bet ir dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 patvirtintos Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos taikymo ir aiškinimo.

4.3. Pirmosios instancijos teismui ginčo šalių Sutartį kvalifikuojant kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, o ne rangos sutartį, nes atsakovė įsipareigojo ne asmeniškai atlikti Sutartyje numatytus darbus, bet organizuoti jų atlikimą, vis tiek turėjo taikyti ieškovės nurodytas teisės normas, susijusias su vartojimo sutartimis ir vartotojų apsauga kaip silpnesnės sandorio šalies, nes vartojimo sutartys gali būti ne tik dėl rangos santykių, bet ir dėl paslaugų. Ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis į CK 6.228³ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimčių sąrašą nepatenka, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovės nurodyta CK 6.228⁵ straipsnio 1 dalies ir CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

4.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad neva atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai nėra ir negali būti laikomi papildomais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, ieškovės mokėtinomis pagal Sutartį jos tinkamo vykdymo metu, apie tai nėra ir negalėjo būti nurodyta informacija ir Sutartyje, todėl nagrinėjamu atveju netaikoma ir ieškovės nurodoma CK 6.228⁷ straipsnio 4 dalis. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių nuostolių atlyginimui turi būti taikoma tik CK 6.221 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas, bei kitos CK nuostatos dėl tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) atlyginimo, vienašališkai nutraukus paslaugos teikimo sutartį, ir anksčiau minėtos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6, 6.4, 6.5 punktų nuostatos. Taip teismas iš esmės paneigė vartotojo teisę žinoti jam teikiamų paslaugų ir atliekamų projektavimo darbų kainą, o sutarties nutraukimo atveju – galimus patirti nuostolius, nes dėl nesuprantamų priežasčių laikė, kad nuostoliai dėl projektavimo darbų atsisakymo be vartotojo žinios gali žymiai viršyti sutartyje numatytą projektavimo kainą. Tokios teismo išvados prieštarauja ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, bet elementariai verslo logikai.

4.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės laikė, kad nėra pagrindo taikyti vartotojo teises reglamentuojančias teisės normas, kurios nustato, kad atsakovė privalo atskleisti visas aplinkybes, susijusias su paslaugos suteikimu, kad gali kisti ne tik Sutartyje nurodyta preliminari prisijungimo kaina ir jos kompensuojama kainos dalis, bet ir fiksuota projektavimo kaina sutarties nutraukimo atveju.

4.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad Sutartyje nurodyta projektavimo dedamoji yra VERT nustatytas papildomas projektavimo įkainis, bet ne faktinė projektavimo paslaugų kaina.

4.7. Teismų praktikoje pažymima, kad sudarant Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį jos šalis sieja ne tik iš privatinės, bet ir iš viešosios teisės kilę teisiniai santykiai, todėl šalys nėra laisvos tartis dėl sutartyje nustatytų paslaugų kainos.

4.8. Remdamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu (Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, Standartinių sąlygų aprašu, Metodika, Tarybos patvirtintais prijungimo prie tinklų įkainiais) nurodo, kad VERT nustato projektavimo dedamąją kaip vieną iš įkainių, kuris įtraukiamas į galutinę paslaugų kainą, kad būtų užtikrintas skaidrus, aiškus ir pagrįstas elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugų įkainių tarifų formavimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties faktinė projektavimo paslaugų kaina gali būti didesnė nei nustatytas Sutartyje projektavimo paslaugų įkainis, kai jis apskaičiuojamas minėtu metodu. Šių išvadų teismas nepagrindė nei Sutarties nuostatomis, nei teisės aktų normomis.

4.9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo parengti Projektą už kitą kainą, nei buvo nustatyta projektavimo dedamoji Sutartyje, ir (ar) kad ESO turėjo apie tai iš anksto informuoti ieškovę, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktais įtvirtintai metodikai, logikai, teisingumo ir protingumo principams, šiurkščiai pažeidžia ieškovės, kaip vartotojos, teises.

4.10. Ieškovė, neturėdama aiškios informacijos dėl projektavimo kainos nustatymo, akivaizdžiai buvo suklaidinta, dėl to atsisakė rengti projektą pati ir sutiko, kad projektą rengtų atsakovė už Sutartyje nurodytą projekto parengimo kainą, ir su atsakove sudarė Sutartį jai nepalankiomis sąlygomis.

4.11. Akivaizdu, kad atsakovei pasitelkus rangovą parengti objekto prijungimo projektą kitomis kainomis, nei buvo nustatyta šalių sudarytoje Sutartyje, ir dėl to patyrus didesnes išlaidas, vadovaujantis Sutarties 6.4. punktu, atsakovė negali reikalauti, kad ieškovė šiuos tiesioginius nuostolius (išlaidas) atlygintų, nes projektavimo darbų įkainis buvo nustatytas konkretus ir fiksuotas pagal teisės aktus, o atsakovės nurodytos patirtos projektavimo darbų išlaidos nėra susijusios su projekto rengimo metu tariamai atsiradusiomis kitomis su jo rengimu susijusiomis išlaidomis, išskyrus išlaidas, patirtas VĮ Registrų centre arba Prisijungimo paslaugoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė įsipareigojo atlyginti visas atsakovės dėl Sutarties vykdymo patirtas projekto parengimo išlaidas, apie kurias ieškovė nebuvo informuota nei prieš Sutarties sudarymą, nei jos vykdymo metu.

4.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovę atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies norma. Šiuo atveju ieškovė, vienašališkai nutraukusi Sutartį, turi atlyginti Sutartyje nustatytą fiksuotą projektavimo kainą ir kitas išlaidas, kurias patyrė atsakovė rengiant projektą, šiuo atveju VĮ Registrų centrui atliktą 11,97 Eur įmoką.

4.13. Sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodyta kita projekto dedamosios kaina ar jos skaičiavimo metodika, todėl, jeigu atsakovė projektavimo paslaugas užsakė didesniais įkainiais, nei buvo numatyta šalių sudarytoje Sutartyje, tai pati savo sąskaita ir rizika prisiėmė šias papildomas išlaidas ir ieškovė, kaip vartotoja, neprivalo atlyginti kitų atsakovės nurodytų ir (ar) apskaičiuotų projektavimo paslaugų įkainių, nei jie buvo sulygti ir nustatyti Sutartyje.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Esminiai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išaiškino ir nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5.2. Apeliantė skundą iš esmės grindžia vienintėle esmine aplinkybe, kad neva Sutartyje buvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina, kurios atsakovė negalėjo keisti nei Sutarties vykdymo metu, nei nutraukiant Sutartį ieškovės prašymu. Ši apeliantės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Kaip buvo išaiškinta VERT 2025 m. vasario 14 d. nutarime Nr. O3E-183, išnagrinėjus ieškovės prašymą dėl kilusio vartojimo ginčo tarp šalių dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo atsakovei ieškovės iniciatyva nutraukus Sutartį, taip paaiškinta atsakovės procesiniuose dokumentuose ir vykusio teismo posėdžio metu, atitinkamai, kaip pagrįstai nurodoma ir sprendime, Sutartyje nurodyta prijungimo įmokos dedamoji už projektavimo paslaugą, apskaičiuota vadovaujantis Tarybos nustatytais prijungimo įkainiais (Metodikos 9 punktas), nėra ir negali būti sutapatinama su faktine projektavimo paslaugos kaina.

5.3. Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Sutartyje buvo nustatyta ne faktinė projektavimo paslaugų kaina, o projektavimo paslaugų įkainis, kuris neprivalėjo atitikti ir faktiškai neatitiko realių atsakovės išlaidų už projektavimo darbus, t. y. atsakovės mokėtinos savo rangovui kainos už jo atliktus projektavimo darbus, apeliaciniame skunde nurodomi akivaizdžiai prieštaringi argumentai. Viena vertus, apeliantė laikosi pozicijos, kad Sutartyje buvo nustatyta konkreti fiksuota projektavimo kaina, kuri remiantis apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu reglamentavimu be vartotojo tinkamo informavimo, jo sutikimo ir pagrįsto pagrindo negali būti keičiama (didinama). Kita vertus, pati apeliantė pabrėžia Sutarties specialiųjų sąlygų 4.4 punkto 4 papunktyje (išnašoje) pateiktus paaiškinimus apie projektavimo dedamąją ir išsamiai nurodo teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu yra taikomas VERT nustatytas papildomas projektavimo įkainis, pripažindama ir pati patvirtindama, kad šiuo atveju atsakovė taikė prijungimo įmokos apskaičiavimo būdą ne pagal faktines išlaidas, bet pagal Tarybos nustatytus įkainius, vadovaujantis Metodikos 6.2.1 punktu, pagal kurį Operatorius prijungimo įmoką apskaičiuoja vadovaudamasis Tarybos nustatytais prijungimo įkainiais. Tokie apeliantės argumentai patvirtina, kad apeliantė klaidingai interpretuoja tiek teisės aktus, tiek Sutarties sąlygas, nepagrįstai Tarybos nustatytą prijungimo įkainį už projektavimą sutapatindama su faktine projektavimo paslaugos kaina, jie niekaip nepaneigia sprendimo pagrįstumo.

5.4. Apeliantė nepaneigė sprendime nurodytos pagrįstos išvados, jog, priešingai nei teigia ieškovė, šalių sudaryta Sutartis nėra laikoma vartojimo rangos sutartimi, o yra paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu rangos sutartiniai santykiai yra tarp atsakovės ir jos rangovo.

5.5. Apeliantė, neįsigilinusi į sprendime nurodytus argumentus, teigia, kad teismo argumentai, jog ieškovės nurodytos CK 6.228⁵ straipsnio 1 dalies ir CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ši apeliantės pozicija yra grindžiama neteisingu prijungimo įmokos apskaičiavimo nuostatų aiškinimu.

5.6. Apeliantės skunde nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys Sutartyje nustatytos kainos apskaičiavimo ir jos keitimo princijus, bei su tuo susiję argumentai, kuriais remdamasi apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei Sutarties kaina būtų apskaičiuota taikant kitą Metodikos 6 ir 8.3 punktuose nurodytą vartotojo įrenginių prijungimo įmokos apskaičiavimo būdą – pagal operatoriaus faktines išlaidas, vertinant atliktų darbų bei operatoriaus ir (ar) rangovo sunaudotų medžiagų ir kitų Metodikos 7 punkte nurodytų išlaidų faktinę kainą.

5.7. Priešingai, nei siekia sudaryti klaidingą įspūdį apeliantė, jai buvo atskleistos visos aplinkybės, susijusios su paslaugos suteikimu, nes, kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, Sutartyje buvo aiškiai nurodytos ir Sutarties nutraukimo pasekmės.

5.8. Apeliantė neįrodė, kad Sutartyje buvo nustatyta fiksuota faktinė projektavimo kaina, o atsakovės patirti nuostoliai, kuriuos sudaro faktinės išlaidos už rangovo atliktus projektavimo darbus, negali būti prilyginami prijungimo įkainiui už projektavimą.

5.9. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tai, jog projekto parengimo kaina sutarties sudarymo metu nėra žinoma ir gali skirtis nuo projektavimo dedamosios, neva akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises.

5.10. Apeliantė pasisako ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai atsisakė ją atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies norma, tačiau akivaizdu, kad pačios ieškovės savanoriškas Sutarties atsisakymas (vienašališkas Sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva) negali būti laikomas nukentėjusio asmens (atsakovės) veiksmais, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2005">3K-3-426/2005</a>; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607/2007">3K-3-607/2007</a>), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a> ir kt.).

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė pagal ieškovės 2022 m. balandžio 14 d. paraišką ir prašymą sudarė Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis) (elektroninės bylos (toliau – el. b.) failas 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 38–40) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas) prijungimo prie ESO tinklų. Atsakovė apskaičiavo preliminariąją prijungimo įmoką, nurodytą Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte (galios dedamoji + atstumo dedamoji, pritaikius 50 proc. kliento nuolaidą ir projektavimo dedamąją (371,94 Eur be PVM)). Ieškovė atsakovei sumokėjo preliminariąją prijungimo įmoką 2023 m. balandžio 27 d. ir papildomą įmoką 2023 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 9 296,30 Eur (el. b. failas 1, b. l. 42). Sutartis įsigaliojo 2023 m. balandžio 28 d.

11. Ieškovė 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d. per savitarnos sistemą kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties nutraukimo ir įmokos grąžinimo. Sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 10 d. Atsakovė ieškovei 2024 m. gegužės 16 d. grąžino 3 473,82 Eur prijungimo įmokos dalį (el. b. failas 1, b. l. 80), iš sumokėtos prijungimo įmokos atskaičius atsakovės patirtus nuostolius Sutarčiai įvykdyti – atsakovė pateikė duomenis, jog vykdydama Sutartį patyrė 5 822,48 Eur su PVM išlaidas, iš jų 11,97 Eur (be PVM) už VĮ Registrų centro žymas ir 4 800 Eur (be PVM) už projekto (su topografine nuotrauka) parengimą (projektavimą) (el. b. failas 1, b. l. 55–56, 57–79, 106, 107).

12. Ieškovė 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir VERT, Taryba) dėl vartojimo ginčo išsprendimo. VERT 2025 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. O3E-183 ieškovės reikalavimai įpareigoti ESO grąžinti 5 360,47 Eur skirtumą tarp bendrovės patirtų tiesioginių nuostolių ir sumokėtos prijungimo įmokos atmesti (el. b. failas 1, b. l. 13–37).

13. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama išspręsti vartotojo ginčą iš esmės ir priteisti ieškovei iš atsakovės negrąžintos prijungimo įmokos dalį, palūkanas ir procesines palūkanas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad byloje kilo ginčas ne tik dėl kainos pagrįstumo, bet ir dėl VERT patvirtintos Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos taikymo ir aiškinimo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Sutartyje nurodyta projektavimo dedamoji yra VERT nustatytas papildomas projektavimo įkainis, bet ne faktinė projektavimo paslaugų kaina. Apeliantė nurodo, kad ieškovė vienašališkai nutraukusi Sutartį turi atlyginti Sutartyje nustatytą fiksuotą projektavimo kainą (371,94 Eur) ir VĮ Registrų centrui sumokėtą 11,97 Eur įmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo sprendimo turinį ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės nurodomais argumentais.

16. Elektros energijos sektoriaus subjektų teises, pareigas ir tarpusavio santykius, vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas (toliau – ir Prijungimo aprašas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-280 patvirtintas Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – ir Standartinių sąlygų aprašas), Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (toliau ir – Metodika), kiti teisės aktai.

17. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, skirstomųjų tinklų operatorius privalo Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojo ir gamintojo pageidavimu pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas. Vartotojų elektros įrenginiai prie operatoriaus tinklų prijungiami vartotojų prašymu (Prijungimo aprašo 24 punktas), šių įrenginių prijungimo technines sąlygas išduoda operatorius, prie kurio elektros tinklų jungiami vartotojo elektros įrenginiai (Prijungimo aprašo 10 punktas). Prijungiant vartotojo elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų prijungimo sąlygos nurodomos prijungimo paslaugos sutartyje (Prijungimo aprašo 10 punktas). Reikalavimus vartotojo ir operatoriaus sudaromos prijungimo paslaugos sutarties turiniui numato Prijungimo aprašo 28 punktas, Standartinių sąlygų aprašas. Prijungimo paslaugos sutartyje, be kitų, nurodoma prijungimo įmoka ar jos preliminarus dydis arba prijungimo įmokos skaičiavimo tvarka, kai prijungimo paslaugos sutarties sudarymo metu nėra galimybės nustatyti prijungimo įmokos dydžio (Prijungimo aprašo 28.2 papunktis, Standartinių sąlygų aprašo 25 punktas). Prijungimo įmoka skaičiuojama vadovaujantis Metodika (Standartinių sąlygų aprašo 24 punktas, Prijungimo aprašo 45 punktas). Prijungimo įmoka gali būti apskaičiuojama taikant Tarybos patvirtintus įkainius (Metodikos 9 punktas), taip pat pagal operatoriaus patirtas faktines išlaidas prijungimo paslaugai suteikti (Metodikos 6, 7 punktai).

18. Remiantis Metodikos 4.3 papunkčiu Taryba nustato projekto parengimo įkainį kaip investicijų, susijusių su elektros tinklų projektų parengimu, sumos, apskaičiuotos vadovaujantis Metodikos 44 punkto duomenimis, santykį su parengtų projektų skaičiumi pagal Metodikos 44 punkto duomenis. Pažymėtina, jog Taryba nustato elektros energijos vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, o elektros tinklų operatoriai apskaičiuoja vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų bei kitų prijungimo paslaugų kainas (prijungimo įmokas) (Metodikos 2 punktas).

19. Remiantis ginčo laikotarpiui aktualiu teisiniu reglamentavimu, vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklų yra suteikiama prijungimo paslauga, kuri taip pat apima skirstomųjų tinklų įrengimą statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (Prijungimo aprašo V1 skyriuje numatyti atvejai), esamo vartotojo elektros įrenginių, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, leistinosios naudoti galios didinimą ar mažinimą, elektros energijos tiekimo patikimumo kategorijos keitimą ar įrengtojo vienfazio atvado keitimą trifaziu ar trifazio atvado keitimą vienfaziu, elektros tinklų, priklausančių operatoriams, perkėlimą ar rekonstravimą (Prijungimo aprašo 5 punktas, Metodikos 3.1 papunktis).

20. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių apeliantė iš esmės neginčija, matyti, jog ieškovei prijungimo įmoka buvo apskaičiuota taikant Tarybos nustatytus įkainius (Metodikos 6.2.1 papunktis, 9 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčo šalių Sutarties sudarymo metu, matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantė, Sutartyje buvo nurodyta ne konkreti kaina, mokama rangovui už projektavimo rengiant elektros energetikos objektų įrengimo projektą darbus, o prijungimo įmokos dalis – projekto parengimo įkainis, kurį vartotojas moka operatoriui, prie kurio tinklo yra prijungiami vartotojo elektros įrenginiai, apskaičiuota kaip tam tikrų Tarybai teikiamų duomenų sumos santykis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Taryba nustato prijungimo įmokos, taikomos vartotojams, skaičiavimo kriterijus, tačiau nereguliuoja operatoriaus ir trečiųjų asmenų teisinių santykių, rangos darbų kainų. Projektavimo dedamoji yra prijungimo įmokos sudedamoji dalis, apskaičiuojama taikant Tarybos nustatytus dydžius pagal Metodikos 44 punkto duomenis, ir nėra faktinė projekto parengimo (projektavimo) kaina, mokama rangovui už konkretaus projekto parengimą, kai pastarasis būtinas vartotojo elektros įrenginių prijungimo paslaugai teikti. Apeliantė nepagrįstai atsakovės patirtas išlaidas Sutarčiai vykdyti (tiesioginius nuostolius) dėl projekto parengimo sutapatina su projektavimo įkainio dedamąja. Nei Sutarties nuostatos, nei aptartas teisinis reguliavimas nenumato, kad vartotojo mokama prijungimo įmoka taip, kaip ji apskaičiuota šioje byloje, t. y. taikant Tarybos nustatytus įkainius (Metodikos 6.2.1 papunktis, 9 punktas), atitinka faktines operatoriaus išlaidas prijungimo prie elektros tinklų paslaugai suteikti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad Sutartyje nurodyta projektavimo dedamoji yra VERT nustatytas papildomas projektavimo įkainis, bet ne fiksuota projektavimo paslaugų kaina.

21. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs ginčui teisingai išspręsti aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino Metodikos nuostatas. Apeliantė, teigdama, jog Sutartyje buvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina, kurios atsakovė viršyti negalėjo, savo pozicijos nepagrindė (CPK 178 straipsnis), o minėta, kad teisinis reguliavimas bei šalių sudarytos Sutarties nuostatos tokios apeliantės pozicijos nepagrindžia. Ieškovė su atsakove sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei prijungimo prie ESO elektros tinklų paslaugą, kuri apima ir operatoriaus tinklų pertvarkymo ar perkėlimo darbus, jei tai būtina prijungimo paslaugoms suteikti (Prijungimo aprašo 5 punktas, Metodikos 3.1 papunktis). Tais atvejais, kai prijungimo įmoka apskaičiuojama taikant Tarybos nustatytus prijungimo įkainius (Metodikos 9 punktas), Sutarties vykdymo eigoje, šalims tinkamai vykdant Sutartį, faktinės prijungimo paslaugos teikimo sąnaudos (projektavimo paslaugų kaina) tenka operatoriui, t. y. atsakovei (EEĮ 67 straipsnio 5 dalis, 7 dalies 4 punktas, 9 punktas, Metodikos 11.1 punktas, Prijungimo aprašo 12 punktas). Tačiau nurodytos nuostatos neturi įtakos šalių civilinės atsakomybės apimčiai vienai jų pažeidus Sutartį ar nustatyta tvarka Sutartį nutraukus. Pažymėtina, jog nei Standartinių sąlygų aprašo nuostatos, nei šalių Sutarties sąlygos neįtvirtina tiesioginių nuostolių ribinių (maksimalių ar minimalių) dydžių.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei teisės aktai, reglamentuojantys naujo buitinio vartotojo prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų, nei šalių sudaryta Sutartis elektros tinklų operatoriaus patirtų tiesioginių nuostolių dydžio vykdant Sutartį ir vartotojo pareigos šiuos nuostolius atlyginti prijungimo sutartį nutraukus vartotojo iniciatyva ar dėl vartotojo kaltės, nesieja su vartotojo sumokėtos prijungimo įmokos dydžiu ar atskira šios įmokos dedamąja. Atitinkamai aplinkybė, jog atsakovė patyrė didesnius, nei Sutartyje nurodyta konkreti prijungimo įmokos dedamoji, nuostolius (išlaidas) vykdydama Sutartį iki ieškovės iniciatyva Sutartis nutraukta, nepaneigia atsakovės teisės į šių nuostolių atlyginimą. Standartinių sąlygų aprašo 20.4 papunktis, reglamentuojantis vartotojo teises ir pareigas, įtvirtina vartotojo pareigą atlyginti operatoriui tiesioginius nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva ar dėl vartotojo kaltės, taip pat dėl sutartimi, Prijungimo aprašu ir kitais teisės aktais vartotojui nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

23. Pažymėtina, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6 punkte numatyta vartotojo pareiga atlyginti operatoriui dėl sutarties nutraukimo patirtus tiesioginius nuostolius, jei sutartis nutraukiama vartotojo iniciatyva ar dėl vartotojo kaltės. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktą, Sutartis gali būti nutraukiama vartotojo iniciatyva, raštu apie tai informavus operatorių ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tokiu atveju vartotojas įsipareigoja atlyginti operatoriui dėl Sutarties nutraukimo patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro: operatoriaus rangovui atlyginti nuostoliai, kuriuos pastarasis patyrė rengdamasis vykdyti ir vykdydamas prijungimo paslaugos darbus bei kurie atsirado dėl šios Sutarties ir rangos sutarties nutraukimo (6.4.1 p.); operatoriaus patirtus nuostolius dėl šios Sutarties nutraukimo (įskaitant (išnašoje), bet neapsiribojant, vykdant šią Sutartį nutiestų elektros tinklų ir (ar) sumontuotų elektros įrenginių išmontavimo, darbų vietos (aplinkos) sutvarkymo išlaidos) (6.4.2 p.); kitas operatoriaus patirtas šios Sutarties vykdymo išlaidas (6.4.3 p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas numato, kad nutraukus Sutartį 6.4 punkte nurodytu pagrindu operatorius grąžina klientui (vartotojui) tą jo sumokėtą prijungimo įmokos dalį, kuri lieka iš sumokėtos prijungimo įmokos išskaičiavus 6.4.1–6.4.3 punktuose nurodytus operatoriaus patirtus nuostolius. Jei operatoriaus išlaidos viršija kliento sumokėtą prijungimo įmoką, klientas įsipareigoja sumokėti šį skirtumą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo operatoriaus sąskaitos pateikimo dienos.

24. Nustatyta, kad vykdydama savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. tam, kad suteiktų ieškovei prijungimo prie ESO tinklų paslaugą, atsakovė patyrė išlaidas organizuodama projektavimo darbus, nes dėl ieškovės Objekto prijungimo buvo reikalinga atlikti tinklų rekonstrukciją. Byloje yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atitinkamai ieškovė savo iniciatyva nutraukusi Sutartį privalo atsakovei atlyginti pastarosios patirtus tiesioginius nuostolius, tai pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai negali būti laikomi papildomais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, ieškovės mokėtinomis pagal Sutartį jos tinkamo vykdymo metu, ir tai nėra ir negalėjo būti nurodyta Sutartyje, todėl netaikoma CK 6.228⁷ straipsnio 4 dalis, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas paneigė vartotojos teisę žinoti jai teikiamų paslaugų ir atliekamų projektavimo darbų kainą, o sutarties nutraukimo atveju – galimus patirti nuostolius, nes dėl nesuprantamų priežasčių laikė, kad nuostoliai dėl projektavimo darbų atsisakymo be vartotojo žinios gali žymiai viršyti sutartyje numatytą projektavimo kainą. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės pozicija grindžiama ydingu Sutarties, Metodikos ir kitų šalių teisiniams santykiams taikytinų teisės aktų nuostatų interpretavimu. Apeliantė remiasi CK 6.228⁷ straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, jei verslininkas tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas, kaip tai įtvirtinta CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte (informacija apie bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti), vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atkreipia dėmesį, kad prijungimo įmokos dydis ar šios įmokos dedamosios, kiek tai susiję su projektavimo darbų įkainiu, keičiamos nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei buvo perskaičiuota preliminarioji prijungimo įmokos suma dėl pakitusio (padidėjusio) tiesiamos elektros linijos, užtikrinančios Objekto prijungimą prie operatoriaus elektros tinklo trumpiausio geometrinio atstumo, ir šią priemoką ieškovė sumokėjo. Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte aiškiai ir suprantamai yra nurodytas preliminarios prijungimo įmokos skaičiavimo būdas, metodas, įmoką sudarančių dedamųjų reikšmės (įkainiai). Ieškovės iniciatyva nutraukus Sutartį, ieškovei nėra kitaip skaičiuojama ar perskaičiuojama jau sumokėta prijungimo įmoka, t. y. šalių sudarytos Sutarties kaina ieškovės iniciatyva nutraukus Sutartį nekito, ieškovei dėl Sutarties nutraukimo nebuvo taikyti kiti, nei numatyti Sutartyje, prijungimo įmokos (Sutarties kainos) elementai. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, t. y., jei Sutartis nebūtų nutraukta vartotojo iniciatyva ir prijungimo paslauga būtų suteikta tinkamai, nuostolių vykdant Sutartį atlyginimo klausimai nekiltų ir nebūtų aktualūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, vartotojo iniciatyva nutraukus Sutartį iki sutarties nutraukimo atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai Sutarčiai vykdyti nėra vartotojui taikomi papildomi mokesčiai, apimantys bendrą paslaugų kainą CK 6.228⁵ straipsnio 1 dalies, 6.228⁵ straipsnio 3 dalies, 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kurią vartotojas turi sumokėti tinkamo Sutarties vykdymo atveju, todėl apeliantės akcentuojama CK 6.228⁷ straipsnio 4 dalis ginčo atveju nėra aktuali, tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutarties bendrosiose sąlygose aiškiai ir suprantamai nurodomos nuostatos, įtvirtinančios vartotojo pareigą atlyginti operatoriui šio patirtus tiesioginius nuostolius Sutarčiai vykdyti, kai Sutartis vienašališkai nutraukiama vartotojo iniciatyva. Remiantis bylos duomenimis (2025 m. balandžio 8 d. DOK-54532 priedai) nustatyta, kad, ieškovei pateikus prašymą nutraukti Sutartį, atsakovė 2024 m. balandžio 2 d. pateikė informaciją apie preliminarią atsakovės patirtų išlaidų sumą (4 811,97 Eur be PVM), kurią ieškovė turėtų padengti norėdama nutraukti Sutartį, ieškovei paprašius, atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė patirtų išlaidų detalizaciją, jog 4 811,97 Eur (be PVM) suma susidarė už parengtą ir patvirtintą projektą. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo duomenų matyti, jog ieškovė, gavusi informaciją, palaikė prašymą vienašališkai nutraukti Sutartį, atsakovė 2025 m. gegužės 6 d. pateikė informaciją, jog nutraukiant Sutartį iš sumokėtos prijungimo įmokos bus išskaičiuojami atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai ir bus grąžinta likusi prijungimo įmokos dalis. Taigi ieškovei buvo papildomai paaiškintos ir išaiškintos Sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva teisinės pasekmės bei jai tenkančios atsakomybės apimtis. Aplinkybė, jog ieškovė su tuo nesutinka, savaime nėra pakankama manyti, kad visos aplinkybės, susijusios su paslaugos teikimu, ar su Sutarties nutraukimu susijusi informacija apeliantei nebuvo suteikta. Apeliantė, teigdama, jog, neturėdama aiškios informacijos dėl projektavimo kainos nustatymo, akivaizdžiai buvo suklaidinta, dėl to atsisakė rengti projektą pati ir sutiko, kad projektą rengtų atsakovė už Sutartyje nurodytą projekto parengimo kainą, ir sudarė Sutartį jai nepalankiomis sąlygomis, savo poziciją grindžia subjektyviu susiklosčiusios situacijos vertinimu, kurį paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bylos medžiaga ir ginčui išspręsti aktualus teisinis reguliavimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs apeliantės akcentuojamų vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, paneigė apeliantės teisę žinoti jai teikiamų paslaugų kainą, o sutarties nutraukimo atveju – galimus patirti nuostolius.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas aplinkybes, kad Sutarties kaina nutraukiant Sutartį vartotojo iniciatyva nebuvo keičiama ar perskaičiuojama, kaip nepagrįstus atmeta kitus apeliantės argumentus, susijusius su paslaugų kainos pakeitimu (padidėjimu). Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovės atsakovei sumokėtos prijungimo įmokos dydžio ar šios įmokos apskaičiavimo (perskaičiavimo pakitus atstumo dedamajai) tvarkos sudarant Sutartį byloje nėra. Ieškovės iniciatyva nutraukus Sutartį, jokie Sutarties kainą sudarę elementai nebuvo keičiami ar perskaičiuoti.

30. Apeliantė, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovę atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies norma. Nurodo, kad atsakovei pasitelkus rangovą parengti Objekto prijungimo projektą kitomis kainomis, nei buvo nustatyta šalių sudarytoje Sutartyje, ir dėl to patyrus didesnes išlaidas vadovaujantis Sutarties 6.4 punktu atsakovė negali reikalauti ieškovės šiuos tiesioginius nuostolius atlyginti, nes projektavimo įkainis buvo nustatytas konkretus ir fiksuotas pagal teisės aktus. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta.

31. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-522/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-522/2009">3K-3-522/2009</a>). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDctNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507-611/2016">3K-3-507-611/2016</a>, 25–27 punktai).

33. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su CK 6.253 straipsnio 1 dalies taikymu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, šalių sudarytoje Sutartyje konkreti projektavimo darbų kaina, kurią atsakovė moka rangovams, nebuvo nustatyta. Sutartyje nurodytas prijungimo paslaugos įkainis (projekto dedamoji) apskaičiuotas pagal Metodikoje nustatytas taisykles ir Tarybos patvirtintus įkainius. Sutartyje yra įtvirtintos Sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva teisinės pasekmės. Apeliantė Sutarties nutraukimo pasekmes numatančių konkrečių ginčo šalių sudarytos Sutarties sąlygų neginčija. Atsakovė, vykdydama Sutartį iki šios nutraukimo ieškovės iniciatyva, patyrė išlaidas (tiesioginius nuostolius), kuriuos sudaro projekto rengimo kaina bei išlaidos VĮ Registrų centrui už žymas. Minėtas išlaidas, remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė privalo atlyginti (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6 papunktis, 6.4 punktas, 6.5 punktas, CK 6.221 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva, kai šalys aiškiai susitarė dėl ieškovei galinčių kilti pasekmių ir tokiu atveju prisiimtos atsakomybės apimties, nelaikytini aplinkybėmis, kurių riziką prisiėmė atsakovė, ir kurios sudarytų pagrindą ieškovę nuo civilinės atsakomybės atleisti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nuo civilinės atsakomybės neatleido.

34. Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, ir padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo.

Dėl kitų argumentų

35. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>, 22–26 punktai, kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma Čuchraj

Žilvinas Jaraminas

Erika Misiūnienė