Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-606/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.14.; 1.2.4.6.2.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei, Linai Gricienei,
dalyvaujant prokurorams Dariui Aleknai, Margaritai Kiudytei-Čarienei,
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, T. J., jo gynėjui advokatui Aivarui Velučiui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, T. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties, kuria T. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už tai, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y., kad 2024 m. spalio 9 d., apie 11 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, patėviui R. L. lipant laiptais tyčia, sugriebęs jį už kojos, tempė, po to rankos kumščiais ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių sudavė R. L. į įvairias kūno vietas, ir taip jam padarė galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kairiame smilkinyje ir kairės ausies minkštų audinių patinimu, t. y., mušdamas savo šeimos narį – patėvį R. L. – nežymiai jį sužalojo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, T. J. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį – taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į gydytojo psichiatro paaiškinimus teisme ir padarė išvadą, kad jis yra nekritiškas savo psichikai bei rizikai, susijusiai su liga, kad vartoja alkoholį. Teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad nukentėjusysis pirmasis trenkė jam į veidą, todėl jis sudavė nukentėjusiajam, jis su nukentėjusiuoju R. L. susitaikė, jo atsiprašė, kaltę pripažino, gailisi, kritiškai vertina savo būklę ir žino, kad negali vartoti alkoholio, dėl to gydėsi pagal Minesotos programą, alkoholio visiškai nevartoja nuo vasario mėnesio, pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai, vaistus vartoja sąžiningai ir mano, kad jo sveikata gerėja.
2.2. Nurodo, kad apklausta teisme jo mama D. J. patvirtino, kad jis nevartoja alkoholio nuo vasario 8 d., dabar jaučiasi geriau, yra ramus, nebėra agresijos, sąžiningai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad jis pirmasis sudavė smūgį, tik po to jis sudavė jam atgal, patvirtino, kad jie susitaikė ir jis atleido jam (T. J.), šiuo metu gyvena viename būste draugiškai, taip pat patvirtino, kad vartoja vaistus, yra ramesnis, alkoholio nevartoja, nebėra agresijos.
2.3. T. J. sutinka, kad jam reikalingas gydymas, įsipareigoja reguliariai lankytis pas gydytojus, vartoti paskirtus vaistus, nevartoti alkoholio, tačiau mano, kad jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – yra perteklinė ir nepagrįsta, todėl prašo teismo taikyti jam priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje asmuo, padaręs įstatymo uždraustą veiką, jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, T. J. prašė taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą, motyvuodamas tuo, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, gailisi, kritiškai vertina savo būklę ir žino, kad negali vartoti alkoholio, jo visiškai nevartoja nuo vasario mėnesio, pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai, vaistus vartoja sąžiningai, nebėra agresijos, todėl mano, kad jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – yra perteklinė ir nepagrįsta.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).
8. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
9. Atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, teismų praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K-87-697/2021). Siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>). Vis dėlto pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzctMzg3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-37-387/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-37-387/2024">2K-37-387/2024</a>). Šiuo aspektu sprendžiant, ar tokiam asmeniui būtina skirti stacionarinį stebėjimą, be kita ko, svarbu ir tai, ar toks asmuo pats suvokia savo būklę ir gydymo reikalingumą, ar juo besirūpinantys artimi asmenys galės padėti užtikrinti reikiamą tokiam asmeniui gydymą ambulatoriškai.
10. Pažymėtina, kad asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K-5-976/2021).
11. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-48/2025 nustatyta, kad tiriamos nusikalstamos veikos metu – 2024 m. spalio 9 d. – T. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; papildomos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Ekspertizės atlikimo metu T. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas: (F20.0) paranoidinė šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija, jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; papildoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. T. J. buvo rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 134–144). Teisiamajame posėdyje ekspertė R. Š. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, kad T. J. turi polinkį savavališkai nutraukti medikamentinį gydymą, ekspertei nebuvo aišku, kas ką iššaukia – ar T. J. psichikos sutrikimo paūmėjimo metu pradeda vartoti alkoholį, ar pradėjus vartoti alkoholį nebevartoja vaistų ir paūmėja psichika, tačiau nurodė, kad atkryčiai pastaraisiais metais buvo dažni, labai daug kartų jo elgesys buvo agresyvus, fiksuojamas piktnaudžiavimas alkoholiu. Buvo konsultuotas dėl abstinencijos, jis įvertintas 2018 metais, atliktas psichologinis vertinimas ir nustatyti latentiniai požymiai, kad yra paranoidinė šizofrenija, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, aprašytas girtavimas beveik kasdien, blogas miegas, suicidinės mintys, impulsyvumas, buvo prisiėmęs greitųjų kreditų, praeityje vartojo psichotropinių medžiagų, būsena visą laiką nurodoma kaip nepakankamai kritiška, agresyvumas prieš namiškius ir namiškių baimė, kad kažko jiems nepadarytų. Ekspertė rekomendavo stacionarinį gydymą, kadangi labai sunku užtikrinti vaistų vartojimą ir alkoholio nevartojimą, todėl labai didelė rizika dėl atkryčio ir agresyvaus elgesio. Vaistai paskirti dėl paranoidinės šizofrenijos, ne dėl alkoholio vartojimo. Vaistų nuo alkoholizmo nėra. Ji atsakė pagal tą laikotarpį, kada jį matė, ir pagal medicininę dokumentaciją. Savo nuomonę išdėstė pasiremdama faktais.
12. Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-48/2025 nurodytą rekomendaciją T. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, teisiamajame posėdyje duotus ekspertės R. Š. paaiškinimus dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, T. J. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, prokuroro prašymą dėl T. J. psichikos būklės vertinimo šiuo metu ir siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pagrįstumo, apeliaciniame teismo posėdyje kaip specialistą apklausė T. J. gydantį gydytoją psichiatrą M. B., kuris patvirtino, kad T. J. gydė nuo 2022 metų, jį gydo ir šiuo metu, nurodė, kad anksčiau T. J. gausiai vartojo alkoholį, o tai pablogindavo jo psichikos būklę. Paskutinius pusę metų stebimas stabilumas, T. J. į Psichikos sveikatos centrą ateina blaivus, tvarkingos išvaizdos. Pagal stabilią būklę gydytojas sprendžia, kad jis vaistus vartoja, gali atskirti, kai žmogus vartoja alkoholį, tačiau pusę metų nepastebėjo, kad T. J. vartotų alkoholį. Gydytojo vertinimu, T. J. yra pakankamai kritiškas savo veiksmams, nėra pastebėjęs, kad jis žalotų save, o pagrindinis savęs žalojimas buvo alkoholio vartojimas. Stacionare sąlygos būtų griežtesnės ir saugesnės, tačiau T. J. ir ambulatoriškai gydytis sekasi neblogai. T. J. lankosi Psichikos sveikatos centre kas dvi savaites ir, gydytojo vertinimu, šiuo atveju to pakaktų. Jis į ligoninę atvykdavo ir su mama, vaistus vartoja pats, o pagrindinė priemonė tam, kad priverstų laikytis nustatyto režimo yra kreipimasis į teismą dėl ambulatorinio gydymo pakeitimo į stacionarinį, be to, nuo kitų metų bus mobiliosios komandos, kurios važiuos į namus, jei pacientas nesilankys Psichikos sveikatos centre.
14. Kaip jau aptarta, iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-48/2025 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2024 m. spalio 9 d. – T. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat nustatytos papildomos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Ekspertizės atlikimo metu T. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas: (F20.0) paranoidinė šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija, tačiau jis jau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nustatyta papildoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, todėl T. J. buvo rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 134–144). Teisiamajame posėdyje ekspertė R. Š. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, kad ji rekomendavo T. J. taikyti stacionarinį gydymą dėl to, kad labai sunku buvo užtikrinti vaistų vartojimą ir alkoholio nevartojimą, todėl buvo labai didelė rizika dėl atkryčio ir agresyvaus elgesio. Apeliaciniame teismo posėdyje T. J. parodė, kad jis alkoholio nevartoja jau 10 mėnesių, taip pat nevartoja ir narkotikų, sąžiningai vartoja vaistus, sutartu laiku lankosi pas gydytoją, yra apsiraminęs, nori pagyti, ieško darbo, supranta, kad alkoholio ir vaistų vartojimas yra blogai. Vertinant T. J. sveikatos būklės dinamiką šiuo metu, iš apeliaciniame teismo posėdyje duotų T. J. gydančio gydytojo M. B. paaiškinimų nustatyta, kad T. J. psichikos būklė neblogėja, yra stabili, gydytojas pusę metų nepastebėjo, kad T. J. vartotų alkoholį, bei pagal stabilią pusės metų būklę gydytojas sprendžia, kad jis vaistus vartoja, yra pakankamai kritiškas savo veiksmams, nėra pastebėjęs, kad jis žalotų save, o pagrindinis savęs žalojimas ir buvo alkoholio vartojimas, T. J. ambulatoriškai gydytis sekasi neblogai, jis lankosi Psichikos sveikatos centre kas dvi savaites ir, gydytojo vertinimu, šiuo atveju to pakaktų. Aptarti gydytojo M. B. paaiškinimai kartu patvirtina ir T. J. parodymus dėl to, kad jis alkoholio tikrai nevartoja, geria vaistus, sutartu laiku lankosi pas gydytoją bei stengiasi pasveikti. Tai, kad po 2024 m. spalio 9 d. įvykio T. J. alkoholio nevartoja, reguliariai vartoja vaistus ir daugiau jokių smurtinių konfliktų nebuvo, jis yra ramus, o pagrindinis priešas jam buvo alkoholis, patvirtina ir liudytojos D. J. parodymai (t. 1, b. l. 77–80). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš apeliaciniame teismo posėdyje gautų duomenų nustatyta, kad T. J. po 2024 m. spalio 9 d. nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 35, 36–40).
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-48/2025 nurodytas aplinkybes, apibūdinančias T. J. psichikos sutrikimą, kartu ir ligos paūmėjimo priežastis, T. J. gydančio gydytojo M. B. paaiškinimus dėl T. J. psichikos būklės ir jo elgesio šiuo metu, t. y., kad šiuo metu jau daugiau kaip pusę metų T. J. psichikos būklė yra stabili, jis alkoholio nevartoja ir pats stengiasi pasveikti, yra kritiškas savo veiksmams, paskirtus vaistus visada vartoja pagal gydytojo nurodymus ir liga neprogresuoja bei gydytojo M. B. nuomonę, kad T. J. ambulatoriškai gydytis sekasi neblogai, kad T. J. lankosi Psichikos sveikatos centre kas dvi savaites ir, gydytojo vertinimu, šiuo atveju to pakaktų, į tai, kad T. J. po 2024 m. spalio 9 d. nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis administracine tvarka nebaustas, kad šios aplinkybės taip pat nepaneigia, jog jis savo elgesį vertina kritiškai, ir yra pagrindas teigti, kad jis savo, artimųjų ar kitų visuomenės narių gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelia, daro išvadą, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas – išgydyti T. J., padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, o kartu priverčiamosios medicinos priemonės kaip valstybės prievartos priemonės taikymas, gali būti pasiektas ir neizoliuojant jį nuo visuomenės gydymo metu, t. y. pakeičiant skundžiama nutartimi taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
16. Kartu pažymėtina, kad BPK 405 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu T. J. psichikos sveikatos būklė pablogės ar jis nesilaikys ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo griežtesne, kaip tai numatyta BPK 405 straipsnyje.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos bei prašymas priteisti valstybei 108,33 Eur ir 162,50 Eur (iš viso 270,83 Eur) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Aivaro Velučio suteiktą antrinę teisinę pagalbą asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 41, 67).
17.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41-697/2021">2K-41-697/2021</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2011">2K-233/2011</a>, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
17.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, o gynėjo dalyvavimas yra būtinas ne tik vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, kuriam yra apribota galimybė dirbti ir gauti pajamas, jam būtinas priverstinis gydymas, be to, atsižvelgiant į tai, kad jo apeliacinis skundas tenkintinas, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria T. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
T. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Iš asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, T. J. valstybei 270,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.
Teisėjos Daiva Jazbutienė
Dalia Kursevičienė
Edita Lapinskienė
