Civilinė byla Nr. 2S-555-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00021-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.5; 3.5.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2317-649/2023, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Velseka“ išduotas vykdomasis raštas, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino tarp šalių – ieškovės UAB „Velseka“ ir atsakovo M. E. – sudarytą rašytinę taikos sutartį ir joje numatytas taikos sutarties sąlygas, kad atsakovas M. E. įsipareigoja ieškovei UAB „Velseka“ grąžinti 49 771,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 49 771,00 Eur nuo 2024 m. sausio 2 d. iki visiško nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2023 m. liepos 4 d. buvo gautas ieškovės UAB „Velseka“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Prašyme buvo nurodyta, kad atsakovas M. E. nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų sudarytos taikos sutarties pagrindu, ieškovei negražina taikos sutartimi numatytų piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė ieškovei UAB „Velseka“ vykdomąjį raštą dėl 6 000 Eur skolos, 367 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo M. E.. Taip pat iš atsakovo priteisė pašto išlaidas į valstybės biudžetą.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš civilinėje byloje esančių įrodymų, UAB „Velseka“ 2023 m. liepos 4 d. pateikto prašymo nustatyta, jog po to, kai 2023 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas M. E. įsipareigojo UAB „Velseka“ grąžinti skolą nustatytais terminais, šios sutarties nevykdė, per sutartą laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. liepos 30 d. nėra sumokėjęs nė vienos įmokos. Todėl pripažįstama, kad tarp šalių sudaryta, teismo patvirtinta, taikos sutartis nėra vykdoma, o pats M. E. prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepateikė, todėl yra išduodamas vykdomasis raštas dėl dalies (6 000 Eur) skolos, kuri pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį susidarė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. liepos 30 d. ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir ieškovės prašymo dėl vykdomojo dokumento išdavimo netenkinti.
5.1. Nurodo, kad remiantis taikos sutarties nuostatomis 6 000 Eur skolos suma susidaro už laikotarpį iki 2023 m. liepos 30 d., tačiau teismas, 2023 m. liepos 20 d. priimdamas nutartį išduoti vykdomąjį raštą, neatsižvelgė į tai, kad paskutinės įmokos terminas dar nebuvo suėjęs.
5.2. Pažymi, kad jis yra ūkininkas ir pajamos gaunamos iš ūkio veiklos kartą per metus rugsėjo - spalio mėnesiais. Taigi realus atsiskaitymas su kreditoriumi galimas tik šiuo laikotarpiu. Priverstinis išieškojimas padidintų išlaidas skolininkui, o realus išieškojimas nebūtų galimas, juo labiau kad tokie suvaržymai sukeltų itin sunkius turtinius padarinius.
6. Atsiliepimu ieškovė UAB „Velseka“ su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6.1. Nurodo, kad atsakovas nevykdė taikos sutarties, nemokėjo pagal grafiką nustatytų mokėjimų ir šios aplinkybės neginčija, todėl teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Kita vertus atsakovas gali kreiptis į kreditorė su racionaliais pasiūlymais, tačiau to nedaro.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nurodo tris esminius argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Atsakovas tvirtina, kad išduodant vykdomąjį raštą paskutinio mokėjimo už tą laikotarpį terminas dar nebuvo suėjęs, o be to jis užsiima ūkininkavimu, todėl pajamas gauna vieną kartą metuose rugsėjo – spalio mėnesiais, dėl ko ir atsiskaityti su kreditoriumi gali tik šiuo metu. Papildomai atskirajame skunde pabrėžiama, kad priverstinis skolos išieškojimas sukels itin sunkius turtinius padarinius.
10. Nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pateiktas prašymas atsakovui buvo išsiųstas 2023-07-04 bei nurodyta, kad iki 2023 m. liepos 17 d. įskaitytinai yra nustatomas terminas pateikti atsiliepimą. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pateiktą prašymą nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių jo veiksmus, vykdant sudarytą taikos sutartį. Kartu pažymėtina ir tai, jog net ir atskirajame skunde atsakovas neginčija taikos sutarties nevykdymo fakto, taip pat nenurodo jokių konkrečių duomenų apie tai, jog būtų taręsis su ieškove dėl taikos sutartyje nustatytų sąlygų keitimo ar kokių nors konkrečių piniginių sumų gavimo, kurios gali būti panaudotos taikos sutarties vykdymui.
13. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors atsakovas pagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas iš dalies ir už laikotarpį (10 dienų), per kurias vienas iš taikos sutartyje nustatytų mokėjimų dar galėjo būti įvykdytas, tačiau faktinė situacija bei paties atsakovo nurodyti argumentai, kad jis gauna pajamas vieną kartą metuose ir tai yra rugsėjo-spalio mėnesiai, neleidžia konstatuoti pirmosios instancijos teismo padaryto esminio procesinės teisės pažeidimo, lėmusio neteisėtos ar nepagrįstos nutarties priėmimą.
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovei kreipusis į pirmosios instancijos teismą jau egzistavo taikos sutarties nevykdymo faktas, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė ignoruoja atsakovo siekį susitarti dėl taikos sutarties vykdymo aplinkybių. Kita vertus, pastabėtina ir tai, kad atsakovas atskirajame skunde nurodydamas, jog pinigines lėšas iš ūkininkavimo veiklos gauna tik vieną kartą per metus, pats sudarė taikos sutartį su ieškove bei prisiėmė būtent tokius skolos vykdymo įsipareigojimus. Taigi pats ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes bei padėtį prieš prisiimdamas konkrečius įsipareigojimus, kurių nevykdymo teisinės pasekmės jam buvo žinomos ir nurodytos jo paties atstovės advokatės pirmosios instancijos teismui pateiktoje taikos sutartyje.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
