Dėl tėvystės nuginčijimo

Civilinė byla Nr. e2A-494-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00240-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.4.4.5; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2380-786/2023 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašė nustatyti, kad L. S. nėra jos vaiko K. S. biologinis tėvas ir panaikinti gimimo akte ir vaiko registracijos dokumentuose įrašus apie vaiko tėvą.

2. Nurodė, kad 2006 metais išvyko į Londoną ir ten gyveno. Londone susipažino su E. B. ir su juo bendravo, pastojo. 2014 metų rudenį santykiai nutrūko. Internete susipažino su L. S.. 2015 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą ir gyveno kartu su L. S.. R. nusipirko butą. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. S.. Kadangi manė ateityje gyventi kartu, L. S. gera valia pripažino tėvystę ir vaiko tėvu įrašytas L. S.. Po metų jie išsiskyrė. L. S. su vaiku bendrauja mažai. Kadangi L. S. nėra biologinis vaiko tėvas, todėl neprašo išlaikymo vaikui. Kadangi vaikui reikalingas išlaikymas, todėl mano, kad yra pagrindas nuginčyti tėvystę ir tada galės teismo keliu nusistatyti tėvystę, nes žino, kad biologinis vaiko tėvas gyvena Anglijoje. L. S. ieškinio senaties taikyti neprašo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad vaiko motina siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvu pripažintą asmenį, tėvystę pripažinusį pareiškimu, nurodydama, kad kitas asmuo yra tikrasis jos sūnaus tėvas. Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat pastojimo pradžios (nuo (duomenys neskelbtini) metų) žinojo, kad tikrasis jos vaiko tėvas yra kitas asmuo. Šią aplinkybę taip pat patvirtinta atsakovas L. S..

5. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog atsakovas, sutikdamas su ieškovės ieškiniu, renkasi sau finansiškai priimtiniausią variantą ir neatsakingai vertindamas savo kaip socialinio tėvo statusą, pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo prisiimtas tėvystės pareigas. Taip pat ir ieškovė, pareiškia tėvystės nuginčijimo ieškinį beveik po aštuonių metų, kai vaikas yra tokio amžiaus, kada suvokia ir priima atsakovą kaip savo tėvą, kada yra jau susiformavęs emocinis, ir socialinis ryšys, tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, tačiau tai nėra priežastis tėvystės nuginčijimui, nes tai pažeistų vaiko interesus.

6. Nors ir nėra byloje ginčo, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausymas dėl vaiko biologinio tėvo nustatymo ir nėra duomenų apie vaiko biologinį tėvą. Nuginčijus tėvystę, vaikui iškyla grėsmė, nes jis lieka be tėvo, o tuo pačiu ir be asmens, turinčio pareigą teikti išlaikymą, kadangi biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus.

7. Atsakovo sutikimas su ieškovės ieškiniu ir argumentai, tai, kad vaiko nelaiko savo sūnumi, vaiko auklėjime nedalyvauja, su vaiku beveik nebendrauja, negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu. Atsakovas. įgyvendindamas savo teises. turėjo būti itin atsakingas ir rūpestingas, todėl nurodomi argumentai, jog tai padarė skubotai, nesupratęs pasekmių, vertintini kritiškai.

8. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs šalių ir vaiko nuomonę, išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, teismas sprendė, kad esamos situacijos pakeitimas vaikui gali nesuteikti tų emocijų, kurių yra tikimasi, o įvertinus per 8 metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

9. Papildomai teismas pažymėjo, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Nėra pagrindo prioritetą teikti biologinei tėvystei. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas dėl vyravusio tarpusavio socialinio santykio, šiuo atveju pažeistų vaiko interesus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė R. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

10.1. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant nepilnamečio asmens interesus bei tarptautiniu mastu pripažįstamą teisę žinoti savo kilmę.

10.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, nurodydama faktines aplinkybes, aiškiai įvardijo biologinį nepilnamečio sūnaus K. S. tėvą – J. K. gyvenantį asmenį - E. B. bei su vaiko gimimu susijusias kitas svarbias aplinkybes. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles bylose dėl tėvystės nuginčijimo (nustatymo), būdamas aktyvus šeimos bylose, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus (išaiškinti tokią teisę), papildant juos reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, tačiau apsiribojo socialinės vaiko tėvystės sureikšminimu, padarydamas išvadą, kad tarp vaiko K. S. ir atsakovo L. S. per jų bendrą gyvenimą yra susiformavęs socialinis ir emocinis ryšys, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus bei teismo vertinimu, atsakovas, sutikdamas su ieškovės ieškiniu, renkasi sau finansiškai priimtiniausią variantą.

10.3. Apeliantė nurodo, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šiuo atveju teismas turėjo tinkamai įvertinti tarp atsakovo L. S. ir nepilnamečio vaiko susiklosčiusios socialinės tėvystės (ne)tvarumo aspektus, tačiau skundžiamame sprendime to nepadarė. Teismas nepagrįstai nevertino ne tik ieškovės paaiškinimų, susijusių su itin trumpa bendro gyvenimo su atsakovu trukme, bet ir paties vaiko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams išsakytų teiginių, jog su tėvu bendrauja tik telefonu, nežino jo pavardės, vaikas neprisimena, kada paskutinį kartą matėsi su juo. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas pas tėvą nėra lankęsis, o jų pačių susitikimai yra itin reti, kurie nebūdingi socialinės tėvystės santykiams, ryšys tarp atsakovo ir nepilnamečio K. S. yra nutrūkęs. Teismas tinkamai nevertino ir atsakovo duotų paaiškinimų, pagal kuriuos su vaiku jis nesimato, praktiškai nebendrauja, o itin retas bendravimas, atsakovo teigimu, yra šaltas.

10.4. Apeliantės vertinimu, šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino su spėjamo vaiko tėvo biologine tėvyste ir tikrąja vaiko kilme susijusių aplinkybių, nepasiūlė ieškovei patikslinti savo reikalavimų, todėl nepakankamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei nepilnamečio asmens interesus, nors net kasacinio teismo praktikoje kaip reikšmingas kriterijus tėvystės nuginčijimo bylose akcentuojama galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą. Negana to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog R. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. S., kurio tėvu yra nurodytas atsakovas L. S.. R. Š. ir L. S. santuokos sudarę nebuvo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, jog atsakovas L. S. nėra K. S. tėvas. Tačiau atsakovas L. S. savo valia notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, yra pripažinęs, kad yra K. S. tėvas, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas įrašytas tėvu ((duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kuomet vaiko motina siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvu pripažintą asmenį, tėvystę pripažinusį pareiškimu, nurodydama, kad kitas asmuo yra tikrasis jos sūnaus K. S. tėvas, nors ieškovė, kaip ji tvirtina, nuo pat pastojimo pradžios (nuo (duomenys neskelbtini) metų) žinojo, kad biologinis jos vaiko tėvas yra kitas asmuo. Šią aplinkybę taip pat patvirtinta atsakovas L. S..

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje svarbu ir tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje reiškė tik vieną reikalavimą dėl atsakovo L. S. tėvystės nuginčijimo, tačiau spėjamo nepilnamečio vaiko tėvo į bylos nagrinėjimą neįtraukė, taip pat neprašė nustatyti jo vaiko tėvu.

Teisinis ginčo vertinimas

Dėl ieškinio senaties termino

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą arba kai paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka bei nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Dėl to pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš esmės ir pasisakė dėl visų teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų argumentų, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei iš esmės pasisakė dėl ginčo esmės.

17. Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog teismas neva nepagrįstai nesiaiškino ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, yra atmetami, kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

19. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

20. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas žinojo, jog nėra vaiko tėvas, tačiau sutiko gimimo liudijime būti įrašytas vaiko tėvu; bylos nagrinėjimo metu vaikui buvo 8 metai; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų apklausos metu pats vaikas nurodė, kad jo tėvas yra L. S., kuris kartais paskambina bei su kuriuo kartais susitinka; ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie, jos vertinimu, biologinį vaiko tėvą; taip pat ieškovė neprašė įtraukti jos spėjamą vaiko tėvą į bylą. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas vaiką nuo gimimo iki gyvenimo kartu su ieškove pabaigos augino kaip savo vaiką, juo rūpinosi, išlaikė; vėliau, nors ir retai, tačiau bendravo, dėl ko vaikas, kaip savo tėvą, įvardija būtent L. S.. Reikšminga ir tai, kad atsakovas, visą laiką nuo vaiko gimimo žinodamas, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, neginčijo tėvystės bei nesiėmė jokių veiksmų dėl tokio fakto paneigimo, o ieškovė, procesiniuose akcentuodama vaiko teisę žinosi savo kilmę, 8 metus nesiėmė jokių veiksmų, nors būtent nuo jos tiesioginių veiksmų ši vaiko teisė ir priklauso. Kita vertus, vien tai, kad gimimo liudijime, kaip vaiko tėvas, yra įrašytas konkretus asmuo savaime nėra kliūtis vaiko motinai atskleisti vaikui jo kilmę ar kreiptis į, jos vertinimu, biologinį vaiko tėvą, dėl vienokių ar kitokių veiksmų, siekiant pradėti kurti tėvo ir vaiko santykius, atlikimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei tvirtinama pateiktame apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog tėvystės nuginčijimas šiuo konkrečiu atveju, kai vaiko biologinis tėvas nėra aiškus, neatitiktų vaiko interesų, kadangi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad ieškovės nurodomi argumentai, jog atsakovas, kaip vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvas, iš esmės neatlieka jokių savo, kaip vaiko tėvo, pareigų, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis tokių pareigų neturi, o nepilnametis vaikas neturi vaiko statuso, juo labiau kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaikas savo tėvu laiko atsakovą ir tai patvirtina susiformavusį atitinkamą ryšį.

22. Kartu visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nėra pagrindo teikti prioritetą biologinei tėvystei, kaip savarankiškam teisiniam gėriui, kadangi tai neatitinka nepilnamečio vaiko geriausių interesų. Viena vertus, kaip jau minėta pirmiau, pats vaikas savo tėvu įvardija atsakovą. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų nei apie tai, kad ieškovės įvardijamas asmuo išties yra biologinis vaiko tėvas, nei apie tai, kad nurodomas asmuo bent jau žinotų apie galimą savo tėvystę, o taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su galimo biologinio vaiko tėvo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšio atsiradimu ar bent jau vienas kito žinojimu. Apibendrindamas šiuo konkrečiu atveju egzistuojančią įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu egzistuojanti situacija, kai ieškovė ir atsakovas tvirtina, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, vaiko interesus pažeidžia labiau, nei nepilnamečio vaiko palikimas išvis be tėvo.

23. Išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su aktyviu teismo vaidmeniu nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Išties, įstatymas įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas civilines bylas, susijusias su nepilnamečio vaiko interesais, turi būti aktyvus. Tačiau, priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, tokia teismo pareiga neapima civilinės bylos iškėlimo, ieškinio pareiškimo ar pareikštų ieškininių reikalavimų plėtimo, pridedant savarankiškus reikalavimus. Šioje byloje itin svarbu ir tai, kad ieškovei nuo bylos iškėlimo teisme dienos buvo teikta antrinė teisinė pagalba ir jai atstovavo savo srities profesionalas – advokatas, kuris gali pilnavertiškai užtikrinti bei įgyvendinti ieškovės procesines teises. Nepaisant to, ką pripažįsta ir pati ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, kreipėsi į ieškovę dėl to, ar ji neketina kartu reikšti ieškinio ir spėjamam biologiniam vaiko tėvui. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir ieškovės atstovas advokatas, tačiau jokie prašymai dėl ieškinio tikslinimo ar termino tokiam veiksmui atlikti pateikti nebuvo. Taigi šiuo konkrečiu atveju jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų nėra nustatyta, o vien tai, kad ieškovė per 8 metus nesiėmė jokių veiksmų ir šiuo metu, nepateikdama jokių įrodymų nurodo, kas yra spėjamas biologinis vaiko tėvas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė nepilnamečio asmens interesus.

24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ieškovės norų, nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar procesinių teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju visuma egzistuojančių aplinkybių neleidžia sutikti su apeliantės vertinimu bei siekiu pašalinti socialinį vaiko tėvą taip paliekant nepilnametį vaiką be tėvo.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas Činka

Ramunė Čeknienė

Laimantas Misiūnas