Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia

Proceso Nr. 2-05-3-10225-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.1.2.7;

2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6;

3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. rugsėjo 12 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant ieškovei M. J., jos atstovei advokatei R. M.,

atsakovei V. M. (buvusi- Ž.), jos atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei V. M. (buvusi- Ž.) dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė M. J. (toliau – ir ieškovė) pateiktu teismui ieškiniu prašo 2016 m. liepos 28 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį kurioje V. Ž. (M.) (toliau – ir atsakovė) nurodyta pirkėja nusiperkant iš J. T. ir J. T. 30,89 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine ir šią dalį panaikinti, o pirkėjo teises šioje sutartyje perkelti M. J. nuo sutarties sudarymo momento bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2 - 5).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė buvo jos statytinė pirkėja, sudarant 2016 m. liepos 21 d. buto pirkimo pardavimo sutartį, įsigyjant 30,89 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2016 m. pradžioje pašlijus santykiams su sutuoktiniu J. J. ir pradėjus skyrybų procesą santykiai buvo labai įtempti, todėl nusprendė apsigyventi atskirai, rado internete skelbimą apie parduodamą butą. Kadangi neturėjo kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi ne kartu su J. J., nusprendė butą įsigyti. Kadangi santuoka dar nebuvo nutraukta, tam, kad už jos asmenines lėšas įsigytas butas nebūtų registruotas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė bei įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto sąrašą, susitarė su savo anūke V. Ž., kad ginčo butą įsigys jos vardu. Kad atsakovei nereiktų trukdytis dėl buto pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, nuosavybės įregistravimo ir pan. buvo sudarytas įgaliojimas, kuriuo atsakovė įgaliojo ją nupirkti jai asmeninės nuosavybės teise ginčo butą už ieškovės aptartą kainą ir sąlygas, buto pirkimo tikslu tvarkyti ir gauti dokumentus, atstovauti ją vedant derybas dėl buto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, sumokėti pardavėjams pinigus, įskaitant avansą už perkamą butą, veikti jos vardu bei atstovauti sudarant bei pasirašant preliminariąją sutartį, pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį, buto perdavimo aktą, savo nuožiūra keisti sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo ar jų nutraukimo, pateikti ir gauti dokumentus ir t.t. 2016 m. liepos 21 d. J. T. ir J. T. pardavė V. Ž. atstovei M. J. ginčo butą už 8500 Eur, kuriuos pardavėjams ieškovė sumokėjo pervesdama 3000 Eur 2016 m. liepos 28 d. mokėjimo pavedimu ir 5500 Eur sumokėdama pardavėjams grynais pinigais sutarties pasirašymo metu. Su buto pardavėjais dėl buto pardavimo kainos, sutarties sudarymo, perdavimo - priėmimo akto ir pan. išimtinai bendravo tik ji - ieškovė, jie nėra matę atsakovės. Ginčo buto adresu asmenų deklaravusių savo gyvenamąją vietą nėra. Kai jos santuoka (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta ir sprendimas įsiteisėjo, ji paprašė, kad atsakovė perleistų jai nuosavybės teises į ginčo butą, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ginčo butą, motyvuodama, kad butas priklauso jai, tačiau ieškovei niekada nekilo abejonių, kad būtent ji yra tikroji buto įgyjėja, o atsakovė tik jos statytinė. Nėra ginčo, kad tai pirkimo pardavimo santykiai, tačiau ginčas kyla dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, t.y. atsakovės atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Sudaryti ginčo buto pirkimo pardavimo sutartį ieškovė realiais veiksmais siekė ir realizavo tik ji - ieškovė, nes mokėjimo pavedimu pervedė į pardavėjos J. T. banko sąskaitą 3000 Eur, sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 5500 Eur grynais pinigais, iš kurių 5000 Eur 2016 m. liepos 21 d. pasiskolino iš I. K., 2016 m. liepos 21 d. sutartį su J. T. ir J. T. atsakovės vardu sudarė ji pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą, ginčo bute apsigyveno dar iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir jame gyvena iki šiol, moka visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovės veiksmai, įsigyjant ginčo butą pasireiškė ik 2016 m. liepos 20 d. įgaliojimo jai išdavimu, o jokių kitų veiksmų, kurie būtų susiję su ginčo buto įsigijimu atsakovė nėra atlikusi. Visą kainą sumokėjo ji, nes atsakovė neturėjo jokių finansinių galimybių savo lėšomis sumokėti 8500 Eur už ginčo butą, nes tuo metu jai buvo tik 20 metų, ji studijavo ir neturėjo savarankiško pragyvenimo šaltinio, kas jai garantuotų realias pajamas. Ji kaip senelė pasitikėjo savo anūke V. Ž., tikėjo, kad anūkė elgsis jos atžvilgiu sąžiningai ir lojaliai bei pripažins, kad ginčo butas yra jos (ieškovės) kaip šį butą nusipirkusios nuosavybė. Ji neturėjo jokių ketinimų padovanoti atsakovei 8500 Eur įsigyti ginčo butą, o atsakovė neturėjo jokių finansinių ir organizacinių galimybių įgyti ginčo butą.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė papildomai nurodė, kad jos šeimoje buvo dideli nesutarimai apie du pastaruosius metus, todėl jos dukra R. Ž. jai patarė skirtis ir pirkti butą, jį užrašant ant anūkės V., o kadangi ji turėjo ant rytojaus išvažiuoti į Vokietiją buvo pasirašytas įgaliojimas. Jos tuometinis vyras viską žinojo apie perkamą butą, apie skolinamus pinigus, tačiau jos dukra R. Ž. ją prišnekino kaip seną ir teisinio išsilavinimo neturintį asmenį tokiu būdu pirkti tą butą. I. K. jai paskolino pinigus, kuriuos ji su vyru J. J. pasiėmė iš I. K. tėvo A. B.. Vyras J. J. jai pretenzijų neturėjo dėl perkamo buto, nes jie kartu labai nesugyveno ir norėjo atskirai gyventi. Gryni pinigai buvo svarais, 5000 suma, sudėta į voką, kuriame buvo kartu ir Ilonos lapukas, su parašytu tekstu, kad krikšto mamai tiek ir tiek pinigų. Ji voke įdėtus pinigus suskaičiavo grįžus namo. 3000 Eur ji buvo susitaupiusi. Butas buvo įsigytas už 8500 Eur. Prieš įsigyjant butą ji jame negyveno. Ji pagal skelbimą nuėjo apžiūrėti buto. Pati atsakovė jame pieš pirkimą nebuvo, tik po mėnesio ji su tėvu atvažiavo pas ją į tą butą, ji parodė jiems ir dokumentus buto, kad ji tikrai jį įsigijo ir ji jo savininkė. Ji suprato, kad anūkė neketina jai perrašyti buto tada, kai ji paskambino prašydama priregistruoti ją bute. Pačio žento Ž. ji nematė du mėnesius iki nusipirkto turto, nei jis - žentas nei anūkė V. jai jokių pinigų nedavė, buto susirasti jie nepadėjo, dokumentų jie netvarkė, jame negyveno. TV3 pagalba buvo atvažiavusi tikslu gražiuoju susitarti, po kurios jie pažadėjo jai grąžinti pinigus, tačiau negrąžino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad tikroji pirkėja buvo ieškovė. Ji avansu pardavėjams pervedė 3000 Eur, kuriuos ji buvo susitaupiusi iš savo pensijų, tai matyti iš sąskaitos išrašo, o ne vienu kartu įnešti, o likusius pinigus ji buvo pasiskolinusi iš I. K.. Liudytoja I. K. patvirtino, kad ji paskolino svarus ekvivalentu 5000 Eur savo krikšto mamai. I. tėvas perdavė pinigus. Tai patvirtino ir liudytojas B., kad jis pats perdavė juos, ir liudytojas J., kad jis buvo nuvežęs ieškovę pinigų. B. nėra suinteresuotas bylos baigtimi. J. jau buvęs sutuoktinis ir nepalaiko nė vienos pusės, todėl jo parodymai patikimi. Šiuo adresu nieks nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, sutartį pasirašė ieškovė, ji ten gyvena, moka mokesčius - šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė tikroji savininkė. Tėvas Ž. prisiekęs ir įspėtas už melagingus parodymus negalėjo paaiškinti kaip rašė dovanojimo sutartis, kaip jos buvo pavadintos, jo parodymai prieštaravo pačios atsakovės parodymams, nes ji negalėjo paaiškinti kaip tos dovanojimo sutartys buvo rašomos ir kaip buvo pavadintos. Logikos trūksta kad pinigus močiutei padavė vidurį miesto ir ją paleido eiti savais keliais, neėmė jokio lapelio, kad tie pinigai duoti. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad butą dukra su mama pirko abi kartu, kad ji yra artima tiek su dukra tiek su mama. Atsakovė ir jos liudytojai skirtingai parodė kaip buvo ieškomas butas: atsakovė parodė, kad pas ieškovę namuose kaime visi kartu ieškojo to buto internete, tėtis patvirtino, kad jis neieškojo to buto iš viso. Be to, atsakovė pirko butą jo neapžiūrėjusi. Nėra duomenų byloje, kad ieškovė turi sveikatos problemų ir yra susimąsčiusi atimti svetimą turtą iš savo anūkės. Logiška, kad ieškovė skyrybų metu nenorėjo įgyti turto savo vardu, idant jo nereiktų dalintis. Atsakovės pozicija atsiliepime ir teismo posėdžio metu kito, ji nurodė skirtingas aplinkybes. Įrodymų viseto pagrindu labiau tikėtina, kad tikroji pirkėja yra ieškovė. I. K. ir ieškovės raštelyje nurodytos visos tos aplinkybės, kurios joms buvo žinomos kaip artimoms giminaitėms. Raštelis buvo sudarytas toks todėl, kad jas sieja tvirti giminystės ryšiai ir jis buvo toks pasirašytas nesitikint, kad jis atsidurs teisme, kaip jos suprato taip ir pasirašė Atsakovė pirkdama butą nežinojo kad po dviejų metų ji ištekės, planuos šeimą ir butas bus reikalingas jos šeimai, juo labiau atsakovės pastangos susiję su butu baigiasi tik įgaliojimo surašymu, o visi veiksmai atlikti tik ieškovės. Pats butas yra tik 30 kv. m., netinkamas šeimai gyventi. Tvirtino atsakovė, kad norėjo išeiti iš tėvų, tačiau ir išėjus iš jų ji nenuėjo į tą butą gyventi, o kažkur kitur apsigyveno. Atsakovė neįrodė, kad butas jai buvo reikalingos. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė pirkdama butą planavo gyventi su šeima, tačiau butas tik 30 kv. m., netinkamas šeimai gyventi, todėl daryti prielaidą, kad pirko butą prieš du metus planuodama ateityje tuoktis, gyventi su šeima neįrodyta.

Atsakovė V. Ž. (M.) pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 32 - 33). Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ji gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini) kaime. Jai suaugus ir baigus vidurinę mokyklą bei įstojus 2014 metais į A. Stulginskio universitetą, ji suprato, kad reikia gyventi savarankiškai ir atsiskirti nuo tėvų. Tėvai pritarė šiai minčiai ir pasakė, kad visapusiškai padės jai išsinuomoti arba nusipirkti kokį nors nebrangų būstą. Buto pirkimui tėvas - V. Ž., jai padovanojo 8600 eurų - per 2 kartus. Buto paieškos užtruko, kadangi ji buvo labai užimta studijose, tačiau jos močiutė - M. J. - ieškovė, tuo metu gyvenusi (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra geras ir nelabai brangus butas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiam buvusiam bendrabutyje - 2-jų kambarių butukas už 8500 eurų ir ji gali padėti jį įsigyti. Ieškovė užsiminė, kad ji skiriasi su vyru ir jai nelabai tinka susitikinėti su jos nauju draugu name, kur gyvena oficialus vyras ir jeigu ji leis jai pagyventi, tai ji prižiūrės butą ir mokės už komunalines paslaugas, kol ji ten gyvens, kai ji bus kur nors išvykusi. Jos su močiute (ieškove) santykiai tuo metu buvo labai geri, artimi, ji jai buvo geriausia močiutė, todėl ji visiškai pasitikėjo ja ir sutiko su jos pasiūlymu. Ji jau turėjo butui pirkti reikalingą pinigų sumą, tačiau turėjo išvykti dirbti į Vokietiją (pagal sutartį dirbti slaugytoja), todėl prieš išvykimą parašė ieškovei įgaliojimą nupirkti jai butą, esanti (duomenys neskelbtini) ir perdavė jai 8600 eurų sumokėti už perkamą butą. Kadangi jos su ieškove santykiai buvo labai geri, ji perduodama jai pinigus ir vėliau įgaliojimą pirkti butą, nerašė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų ir įgaliojimo perdavimą, jos tai atliko tiesiog giminiškai, labai pasitikėdamos viena kita. Jai sugrįžus iš Vokietijos, sužinojo, kad butas nupirktas už 8500 Eur, o ieškovė paprašė leisti jai pagyventi jos bute ilgiau, kol ji susitvarkys savo buitinius klausimus. Ji nieko blogo neįtarusi, leido jai gyventi iki kol jai labai prireiks buto (susiruoš tekėti ar susiras artimą draugą). Tačiau dabar ji suprato, kad ieškovė nori atimti iš jos butą ir gyventi ten su savo draugu, o jai tai visiškai nepriimtina. Ji, vengdama skandalo su močiute (ieškove), geranoriškai leido jai gyventi, kiek ji nori. Tačiau mano, kad ji, akivaizdžiai piktnaudžiaudama buto gyventojos teisėmis ir jos geranoriškumu, nori pasisavinti jai priklausantį butą. Ji nusipirko ginčo daiktą, sumokėjo už jį su pardavėju suderėtą kainą, jos nuosavybės teisės neapribotos, todėl mano, kad yra teisėta buto savininkė. Mano, kad Teismas turi kritiškai vertinti ieškovės Teismui pateiktą raštą, kad I. K. paskolino ieškovei 5000 eurų, kadangi jo turinys ir forma neatitinka paskolos sutartims keliamų reikalavimų. Mano, kad paskolos raštelyje, pagal kurį vienas asmuo skolina (skolinasi) pinigus, negali būti rašoma, kad, daiktas po kažkieno (nenurodyta kieno) skyrybų, trečiasis asmuo, ne skolininkas (t.y. ji), dėl jam nežinomų priežasčių, įpareigojamas perrašyti (parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti) butą močiutės vardu. Pastebi, kad minėto rašto 2 pastraipa numato sąlygą, kad „ji (neaišku, kas) už tuos pinigus norėjo įsigyti butą...“, o tai aiškiai parodo, kad šis raštelis rašytas ne 2016-07-21, kaip jame nurodyta, t. y. prieš (duomenys neskelbtini) buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą, o po to, kai ieškovė nutarė atimti iš jos butą. Mano, kad ieškovė norėjo įsigyti kažkokį kitą, ne jos butą, tačiau, kiek ji žino, jo neįsigijo ir dėl to nutarė pagyventi jos bute ir ji ėmėsi veiksmų šį butą iš jos atimti. Jokio susitarimo su ieškove dėl galimo jos buto perleidimo jai nebuvo ir negalėjo būti, nes butas reikalingas gyventi jai pačiai. Pastebi, kad ieškovės pagal jos duotą jai įgaliojimą sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis yra (duomenys neskelbtini) patvirtinta Prienų rajono 2-jo notarų biuro notarės R. D. ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota VĮ Registrų centre. Minėtoji sutartis neturi apsimestinio sandorio požymių, nurodytų CK 1.87 straipsnyje, kadangi ji norėjo nupirkti ginčo butą ir nupirko jį (ketindama jame gyventi), laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų ir gyvens jame. Mano, kad būtent ieškovės veiksmai gali būti traktuojami, kaip apsimestinis sandoris, vertinant, kad, vykstant jos santuokos nutraukimo ir santuokoje įsigyto turto dalijimo bylai, ieškovė kito asmens vardu būtų nusipirkusi daiktą (pav. butą), kad jo nedalyti su sutuoktiniu. Ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) Teismui mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 3000 Eur sumokėjimą J. T. patvirtina, kad ji yra močiutės - ieškovės apgauta, nes nėra jokių įrodymų, kad ji už butą sumokėjo 8500 Eur, o iš tikro sumokėjo tik 3000 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje apskritai nenurodyta mano buto pirkimo kaina ir neaptartos pinigų sumokėjimo sąlygos, o tai gali būti pagrindui manyti, kad už butą realiai sumokėta tik 3000 Eur. Kritiškai vertintinas ieškovės teiginys, kad ji neturėjo finansinių galimybių savo lėšomis susimokėti 8500 Eur už butą, kadangi ji turėjo minėtą pinigų sumą - ją jai padovanojo tėtis, kuris visada visapusiškai rėmė ir remia mane. Pastebi, kad pati ieškovė neturėjo finansinių galimybių nupirkti butui, nes santuokos nutraukimo metu visiems pasakojo, kad jokių pinigų neturi (su vyru neturi ką dalyti), todėl buto pardavėjams už butą ji atidavė jos jai 2016-06-24 perduotus pinigus. Perduodant jos pinigus ieškovei, dalyvaudavo jos tėtis - V. Ž., kuris gali patvirtinti visas pinigų perdavimo aplinkybes.

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad apie buto pirkimą svarstė iš anksčiau, apie 2015 m. pabaigoje, tiesiog reikėjo po studijų Aleksandro Stulginskio universitete, esančiame Kaune, kažkur gyventi, todėl tėtis padovanojo pinigus būtent buto pirkimui. Būtinumas pirkti butą buvo todėl, kad jai baigus studijas reikės kažkur gyventi. Nuo buto pirkimo iki studijų numatomos pabaigos laikotarpis sudaro apie 2 metus. Jai šis butas vienintelė nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa. Buto vieta buvo nesvarbi, galėjo būti ir Prienai ir Marijampolė, Kaunas, bet kur. Susiradus butą būtų ieškojusi toje vietoje ir darbo pagal specialybę. Buto paieška vyko žiūrint internete skelbimus. Pas močiutę kambaryje jie visi kartu susėdę prie kompiuterio internete ieškojo buto: ir ji ir močiutė ir jos tėtis. Pačio skelbimo neprisimena, interneto portalo neprisimena, nes daug jų žiūrėjo. Buto nebuvo apžiūrėjusi realiai, jame ji nebuvo, nes tai atliko močiutė. Ji tik matė nuotraukas internete. Močiutė jį apžiūrėjusi ir išrinko bei nusprendė jį pirkti. Jai pačiai nebuvo aktualu pats butas, nes už tokią kainą nelabai ką rastų. Internete birželio gale atsirado geras buto variantas, tačiau ji susirado darbą Vokietijoje ir turėjo išvažiuoti, todėl ji su tėčiu perdavė močiutei pinigus. Pinigus grynaisiais perdavė maždaug birželio gale, neprisimena ar prieš Jonines ar po jų, tačiau juos perdavė močiutei mašinoje Prienuose prie gėlių kioskelio, pinigai buvo po 50 Eur kupiūromis, močiutė juos mašinoje perskaičiavo ir išėjo, jie jos neparvežė namo, nes ji turėjo dar reikalų Prienuose. Tuo metu kai perdavė pinigus močiutei, jie dar nebuvo suplanavę, kad būtent tą pirks butą, bet vėliau nusprendė kad tą. Perduodami pinigus močiutei planavo, kad butas kainuos apie 10000 Eur, trūkstamą sumą būtų pridėjusi močiutė, nes ji ten planavo gyventi. Močiutė tame bute planavo gyventi 2 metus, t. y. iki kol ji baigs studijas Kaune. Močiutė tame bute norėjo gyventi, nes vyko nesutarimai su vyru, skyrybos. Močiutė tame bute ir gyvena, turi buto raktus, dokumentus, moka mokesčius. Kai pamatė butą, jis jai patiko, močiutė parodė jai ir dokumentus buto, matė, kad močiutė už savo pinigus dar buvo įsigusi baldų. Tėtis negalėjo pats nupirkti jai buto, nes jis buvo išvykęs į užsienį kaip tolimųjų reisų vairuotojas, todėl įgaliojimą ji parašė ne tėčiui, o močiutei. Mama irgi negalėjo jai nupirkti buto, kadangi ji dirba 1,5 etato, jai būtų nepatogu atvažiuoti į Prienus sandorį sudaryti. Butas nupirktas už 8500 Eur, bet perdavė 8600 Eur, tam kad būtų ant buto pirkimo visų išlaidų. Perduodami močiutei pinigus nieko nepasirašė, nes močiutė buvo pats artimiausias giminaitis, ja labai pasitikėjo. Gaudama iš tėvo pinigus dovanų ji pasirašė su tėvu sutartį, kad už tuos pinigus ji įsigys butą. Tos sutarties formą rado internete, su tėčiu namie ją pasirašė tam, kad reikės tėčiui pajamas deklaruoti. Tėtis 8600 Eur grynais turėjo, nes juos uždirbo. Tėčiui atlyginimą moka kortelėje, tačiau jis juos nusiima ir taupo. Tėtis imdamas kreditą 10000 Eur dalį pinigų panaudojo ginčo butui, o dalį savo reikmėm. Vėliau nurodė, kad nežino, kokiu tikslu buvo sudaryta minėta kredito sutartis.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovei suaugus ir įstojus į aukštąjį mokslą buvo būtinas butas, kad gyventi atskirai nuo tėvų, todėl buto poreikis ir buvo gyventi atskirai nuo tėvų savo bute. Atsakovė internete surado butą, apžiūrėjo internete jo nuotraukas kartu su tėvu, tačiau apsisprendė butą pirkti pati atsakovė. Tėvai atsakovei nepadėjo sudaryti sandorio dėl savo užimtumo, darbo pobūdžio, o močiutė, skyrybų metu, pati pasisiūlė padėti tam, kad galėtų pati ten pagyventi. Kai močiutė buvo paprašyta atlaisvinti ne savo butą, santykiai tarp šalių pablogėjo, tačiau kadangi atsakovė ruošėsi savo vestuvėms - tai dėl šeimos ramumos ji leido močiutei pagyventi tame bute, mokant mokesčius. Ieškovės paskolintų pinigų raštelis buvo surašytas po sandorio. Pinigai ieškovei buvo perduoti, tai patvirtino liudytojas V. Ž.. Ieškovė kreipdamasi į televiziją elgėsi neteisėtai, neetiškai. Ž. gauna pakankamai lėšų, kad padovanoti dukrai pinigų butui. Dovanojo per du kartus, nes iš pradžių tikėjosi kad butas bus už vieną kainą, o vėliau pamačius, kad pigiau neišeis dar kartą buvo padovanota. Kadangi atsakovė pati negalėjo sudaryti buto sandorio, ji tam išdavė įgaliojimą. Grįžusi iš užsienio ji apžiūrėjo butą, jai patiko, tačiau tuo metu poreikio gyventi tame bute nebuvo, nes studijavo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 20 d. atsakovė įgaliojo ieškovę nupirkti jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jos pačios aptartą kainą ir sąlygas ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su minėtu pavedimu (b. l. 8). 2016 m. liepos 28 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis tarp pardavėjų - J. T., J. T. bei pirkėjos - atsakovės V. Ž., atstovaujamos įgaliotinės ieškovės M. J. (b. l. 9 - 11). Iš 2016 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad M. J. pervedė J. T. 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant- už perkamą butą (b. l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė ginčo butui minėtam registre įregistruota 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 12). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos 2017 m. sausio 24 d. pažymos matyti, kad ginčo bute nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą (b. l. 17). Iš 2017 m. balandžio 12 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Iš ieškovės pateiktų mokėjimo pranešimų ir kvitų matyti, kad ieškovė mokėjo ginčo objekto komunalinių patarnavimų mokesčius, mokesčius už įvairias paslaugas (b. l. 18 - 24). Iš 2016 m. liepos 21 d. raštelio, pasirašyto ieškovės M. J. ir I. K., matyti, kad I. K. pasitikėdama be notaro patvirtinimo paskolino M. J. 5000 Eur (b. l. 13). Minėtame raštelyje nurodyta, kad už skolinamus pinigus M. J. norėjo pirkti butą, kurį aprašė anūkės V. Ž. vardu, kadangi skyrybų atveju skolintais pinigais pirktą butą nenorėjo dalintis su vyru, o bendru sutarimu anūkė V. butą po skyrybų perrašys močiutės vardu. Iš atsakovės pateiktų dviejų dovanojimo sutarčių matyti, kad atsakovei V. Ž. 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. gegužės 14 d. padovanojo per du kartus viso 8600 Eur: pirmą kartą 4000 Eur, antrą kartą- 4600 Eur (b. l. 38 - 39). Minėtose dovanojimo sutartyse nurodyta sąlyga, kad V. Ž. nusipirktų sau butą. Iš atsakovės pateiktų sutarčių matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta franšizės sutartis, kuria V. Ž. suteikta teisė dirbti franšizės sistemoje kaip slaugos paslaugų teikėjui, ir konfidencialumo sutartis, kuria planuojama pasirašyti preliminarią slaugos paslaugų teikimo sutartį ir kuria numatyti konfidencialumo įsipareigojimai, jų pažeidimo pasekmės (b. l. 44 - 60). Iš atsakovės pateiktos 2017 m. liepos 25 d. paslaugų sutarties matyti, kad atsakovė nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. dirbo Vokietijoje gaudama 70,50 Eur dienos atlyginimą (b. l. 40 - 43). Iš ieškovės pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. ji gavo įplaukas tik iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išlaidos – 3000 Eur J. T. už perkamą butą (b. l. 78). Iš pateiktos Lloyds bank ataskaitos I. K. matyti, kad jos sąskaitoje disponuojamas lėšų likutis sudaro 30302,20 svarų (b. l. 80 - 82). Iš centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. K. turi nekilnojamojo turto (b. l. 85 - 86). Iš AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad V. Ž. laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. gavo įplaukas iš UAB „Hertransus“, VSDF, VMI, Nacionalinės mokėjimo agentūros, E. B., viso apytiksliai 28670 Eur, disponuojamas likutis 2016 m. birželio 30 d.- 4757,63 Eur (b. l. 88 - 102). Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. Ž. laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gavo įplaukų iš UAB „Hertransus“ 4440 Lt (ekvivalentas 1286 Eur), patyrė išlaidų – 16470 Lt (ekvivalentas 4770 Eur), likutis – 2165,66 Lt (627 Eur) (b. l. 128). Iš kito AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. Ž. laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gavo įplaukų iš UAB „Hertransus“ 175 Lt (ekvivalentas 50,68 Eur), patyrė išlaidų – 1000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur), likutis – 4636,67 Lt (1342,87 Eur) (b. l. 129). Iš AB „Swedbank“ sąskaitos išrašų laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. matyti, kad V. Ž. atliko kredito linijos refinansavimą, dengė kreditą įnešdamas 2000 Eur, atliko įvairius pervedimus (už langus, už stogo dengimą ir pan.), 2017 m. liepos 10 d. sąskaitos likutis- 0 Eur (b. l. 131 - 132). Iš kredito linijos sutarties matyti, kad V. Ž. iš Swedbank, AB 2015 m. spalio 12 d. paėmė 10000 Eur vartojimo kreditą (b. l. 103 - 109). UAB „Hertransus“ pažymoje nurodyta, kada V. Ž. nebuvo išsiųstas į komandiruotę už LR sienos ribų (b. l. 127).

Nagrinėjamojoje byloje šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos teismui paaiškinimus sutiko, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ginčas tarp jų iš esmės kilo dėl minėtos sutarties šalies – faktinio pirkėjo. Ieškovė savo ieškinį grindžia CK 1.87 straipsniu ir prašo ginčo buto pirkimo - pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu, motyvuodama, kad tikruoju buto pirkėju buvo ne atsakovė, o ji, nes ji derėjosi dėl buto pirkimo su pardavėjais, ji sumokėjo už butą 3000 Eur pavedimu, o likusius pasiskolinus iš I. K. grynaisiais, ji gyveno įsigytame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo. Ieškovė teigė, kad atsakovė buvo tik statytinė, padėjusi jai kaip močiutei skyrybų metu siekiant atskiro gyvenimo nuo sutuoktinio, o ne tikroji buto pirkėja, nes jai butas nebuvo reikalingas, ji bute niekuomet negyveno, juo nesinaudojo, mokesčių nemokėjo. Tuo tarpu, atsakovė teigė, kad butas priklauso jai, ji jį pirko per įgaliotinę- ieškovę, nes reikėjo išvykti į užsienį, butui pinigų padovanojo tėtis V. Ž., su kuriuo kartu padovanotus 8600 Eur perdavė ieškovei, o buto poreikis buvo tas, kad reikėjo po studijų kažkur gyventi, tėvai nepadėjo įsigyti buto dėl savo užimtumo.

Pažymėtina, kad sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Siekiant nustatyti tikrąją sutarties šalį, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl sutarties sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai sandorio šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2009">3K-3-228/2009</a>, 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72/2010">3K-3-72/2010</a>, 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2011">3K-3-26/2011</a>, 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-122/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-122/2014">3K-3-122/2014</a>, kt.). Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Be to, tam, kad ginčijamas apsimestinis sandoris, nustačius tikrąją sandorio šalį (pirkėją), galėtų galioti ir jam būtų taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai, neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan.

Pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl ginčo buto derėjosi ieškovė, kad ieškovė tiesiogiai bendravo su buto pardavėjais, tarėsi su jais dėl buto apžiūros, kainos, sandorio sudarymo vietos ir laiko, kad tik ieškovė prieš sandorį faktiškai apžiūrėjo butą, kad ieškovė pasirašė ginčijamą sandorį, kad ieškovė iškarto po sandorio sudarymo faktiškai naudojosi ginčo butu, mokėjo mokesčius, susijusius su ginčo butu - atsakovė pripažino (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis) (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 09:47:13 – 10:14:08). Be to, minėtas aplinkybes, kad ieškovė ginčo bute faktiškai gyveno, mokėjo mokesčius patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai- įvairių paslaugų teikėjų mokėjimo pranešimai, sąskaitos, kvitai (CPK 178, 185, 197 straipsniai) (b. l. 18 - 24).

Vertintinas šalių elgesys iki sandorio ir po sandorio sudarymo. Ieškovė tiek iki sandorio sudarymo, tiek po jo atliko aktyvius veiksmus, susijusius su ginčo butu, t. y. tik ji faktiškai ir tiesiogiai bendravo su buto pardavėjais, tik ji derėjosi dėl buto įsigijimo sąlygų, tik ji prieš sandorį jį faktiškai apžiūrėjo, po sandorio sudarymo juo faktiškai disponavo, jame gyveno, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Atsakovė minėtas aplinkybes pripažino ir papildomai nurodė, kad ieškovė net ir naujų baldų įsigijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė nei iki sandorio sudarymo, nei po jo neatliko jokių veiksmų, susijusių su ginčo butu, išskyrus tai, kad davė įgaliojimą jį pirkti. Atsakovė prieš ginčo sandorį buto realiai net neapžiūrėjo, po sandorio sudarymo bute buvo tik vieną kartą, jame faktiškai negyveno, mokesčių nemokėjo, juo nesirūpino, Neįtikėtinas atsakovės argumentas, kad jai buvo visiškai nesvarbu koks tai bus butas, kokioje vietovėje jis bus ir pan., turint omenyje tai, kad buvo įsigyjamas atsakovės pirmas gyvenamasis ir vienintelis, kaip ji pati nurodė teismo posėdžio metu, nekilnojamasis turtas.

Šalys skirtingai nurodė aplinkybes, susijusias su ginčo buto paieška ir jo reikalingumu, būtinumu jį įsigyti. Ieškovė teigė, kad pašlijus santykiams su sutuoktiniu, esant įtemptiems jų tarpusavio santykiams ir pradėtam skyrybų procesui jai iškilo poreikis įsigyti atskirą būstą nuo sutuoktinio, su kuriuo nesutarė ir norėjo ramybės, dėl ko ji ieškojo ir internete radusi ginčo buto skelbimą nusprendė jį įsigyti, o kadangi oficialiai dar nebuvo išsiskyrusi, santuokos nutraukimo procesas teisme dar nebuvo baigtas, tai nusprendė butą pirkti atsakovės anūkės, kurią labai mylėjo ir pasitikėjo, vardu. Minėtą ieškovės nurodytą aplinkybę dėl buto reikalingumo ir tikslo jį įsigyti patvirtino posėdyje apklaustas liudytojas J. J. - buvęs ieškovės sutuoktinis, atsakovės senelis, nurodęs, kad kai prasidėjo jo su žmona nesutarimai, žmona nutarė nusipirkti butą, o kad nebūtų teisme turto dalybų, žmona butą užrašė anūkės vardu (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 10:14:08 – 10:17:02). Taip pat, minėtą aplinkybę dėl ieškovės poreikio įsigyti ginčo butą esant įtemptiems sutuoktinių tarpusavio santykiams patvirtino ir liudytoja I. K., nurodžiusi, kad ieškovė - jos krikšto mama norėjo išsikraustyti ir pirkti butą, nes santykiai su antrąja puse buvo įtempti (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 10:29:57 – 10:47:30). Šis aptartas ieškovės tikslas ir poreikis įsigyti butą laikytinas visiškai pagrįstu, racionaliu, logišku ir tikėtinu, kad esant neaiškiai šeiminei situacijai, įtemptiems sutuoktinių tarpusavio santykiams, vykstančiam skyrybų procesui, ieškovė ieškojo atskiro būsto, kurį norėjo įsigyti. Pastarasis ieškovės tikslas ir poreikis įsigyti butą, taip pat atskleidžia priežastį, kodėl buvo sudaromas ginčo sandoris. Tuo tarpu, atsakovė teigė, kad poreikis įsigyti butą buvo tas, kad reikėjo po studijų kažkur gyventi, o ieškovei leido bute gyventi iki kol jai labai prireiks buto - susiruoš tekėti ar susiras draugą (b. l. 32, 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 09:47:13 – 10:14:08). Šis atsakovės nurodytas ginčo buto įsigijimo tikslas vertintinas kaip abejotinas, nes įsigijo, tam, kad ateity kažkada prireiks, kas laikytina nelogiška ir finansiškai rizikinga dėl nekilnojamojo turto kainų svyravimų. Be to, minėtas atsakovės nurodytas buto įsigijimo tikslas nebuvo lemtas būtinumo, poreikio jame gyventi, nes atsakovė ne tik kad jame po sandorio neapsigyveno, vieninteliu savo nekilnojamu turtu- butu apskritai nesidomėjo, jame buvo tik vieną kartą, iki šiolei jame negyvena ir net nesiekia jame gyventi, nes manydama, kad jos nuosavybės teisės yra pažeistos ji nesikreipė dėl jų gynimo ir iškeldinimo, tokiu būdu atsakovė savo kaip pirkėjos teisių ir pareigų realiai neįgyvendino. Pastebėtina, kad ginčo buto sandoris sudarytas dar bestudijuojant atsakovei, kai iki numatomų studijų pabaigos dar buvo likę pasak atsakovės maždaug du metai, pats ginčo butas įsigytas ne atsakovės studijų vietovėje, kas būtų ekonomiškai naudinga ir racionalu, o vietovėje, kurioje net ir darbo pasiūla yra labai ribota, tad abejotina ar jaunam žmogui būtų poreikis įsigyti būstą mažame nutolusiame miestelyje, juolab bylos nagrinėjimo metu iš pačios atsakovės ir liudytojų jos tėvų V. ir R. Ž. paaiškėjo, kad atsakovė faktiškai gyveno Kauno bendrabutyje, vėliau pas draugą. Vien tai, kad atsakovė turėjo faktiškai kur gyventi ir kad net ir po ginčo sandorio sudarymo gyveno ten kur iki ginčo sandorio sudarymo - Kauno bendrabutyje, pas draugą, savaitgaliais pas tėvus Marijampolėje, rodo, jog ji nesiekė gyventi įsigytame bute, tad šių aplinkybių kontekste jos poreikis įsigyti minėtą ginčo butą yra nelogiškas ir abejotinas. Minėtame aplinkybių kontekste, atsakovės atstovo advokato baigiamosiose kalbose nurodytas buto įsigijimo tikslas - šeimai, nes atsakovė planavo tuoktis, nelogiškas ir neatitiko pačios atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje nurodant, kad butas buvo reikalingas tikslu po studijų kažkur gyventi, bei atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog leido ieškovei bute gyventi iki kol jai pačiai prireiks buto – susiruoš tekėti ar susiras artimą draugą, kas suponuoja išvadą, jog ginčo buto įsigijimo metu atsakovė dar neturėjo artimo draugo ir neplanavo tuoktis, o butas tuo metu jai pačiai nebuvo reikalingas (CPK 178, 185 straipsniai, 253 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad atsakovės paaiškinimai dėl buto paieškos ir jo įsigijimo aplinkybių teismo posėdyje buvo neaiškūs, itin lakoniški ir nesutapo su posėdyje apklaustais jos tėvų liudytojų V. ir R. Ž. parodymais. Atsakovė iš pradžių teigė, kad ginčo butą rado visi kartu susėdę prie interneto – ir ji, ir ieškovė, ir tėvas V. Ž., o vėliau nurodė, kad ieškovė apžiūrėjusi butą, jį išrinko ir nusprendė jį pirkti. Liudytojas V. Ž. teigė, kad buto paieškom jis neužsiėmė, tą darė ieškovė. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad butą rinkosi dukra kartu su močiute internete. Atsižvelgiant į tai ir vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, konstatuotina, kad atsakovė, studijuodama aukštojoje universitetinėje mokykloje, ir kaip pati teigė iš anksto ieškojusi buto, ne tik, kad aiškiai papasakotų smulkiai visas jo paieškos ir įsigijimo aplinkybes, pati faktiškai būtų apžiūrėjusi perkamą butą, būtų jame gyvenusi ar siekusi jame gyventi, o ne apsiribotų paaiškinimais, kad ieškojo internete, o kokiame portale ir kas buvo parašyta skelbime neprisimintų, nurodytų, kad pats butas jai nebuvo aktualus, nesvarbi nei jo vieta, tikslas jį įsigyti- tam, kad ateity reiks kažkur gyventi, neprisimintų kada tiksliai perdavė ieškovei pinigus, ar prieš Jonines ar po jų, tik prisimintų, jog birželio gale, o po ginčo buto perleidimo sandorio elgtųsi nerūpestingai ir neatidžiai, nesidomėdama savo įsigytu vieninteliu nuosavybės teisėmis priklausančiu būstu, jo būkle, mokamais mokesčiais už jį ir pan., tokiu būdu faktiškai neįgyvendindama savo nuosavybės teisės ir pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad kaip minėta aukščiau atsakovė abejinga buvo kaip pati parodė iš anksčiau, galimai nuo 2015 m., planuojamam įsigyti vieninteliam savo gyvenamajam būstui ir tai, kad jos artimiausi šeimos nariai- tėvai, davę pinigus būstui įsigyti, ir kaip patys teigė teismo posėdyje buvo visiškai nusišalinę nuo ginčo būsto įsigijimo (liudytoja R. Ž. teigė, kad jai buvo neįdomu koks bus būstas, kiek jis kainuos, ji nieko nežino apie buto pirkimą, nežino kaip buvo perduoti ieškovei pinigai) (liudytojas V. Ž. teigė, kad nežino buto adreso, buvęs jame vieną kartą, jis ginčo buto neieškojo, juo nesidomėjo, nesikišo į šiuos reikalus, nes tik davė dukrai pinigus su tikslu įsigyti butą) laikytina visiškai neįtikėtina ir nelogiška, kadangi esant artimiems ryšiams, ką patvirtino tiek atsakovė, tiek jos tėvai minėti liudytojai, ir planuojant iš anksto įsigyti gyvenamąjį vienintelį būstą šeimos nariai ne tik, kad padeda esant galimybėms finansiškai vieni kitiems, tačiau ir realiai patys užsiima jo paieškom, patys faktiškai jį apžiūri ir pan., o ne palieka tai spręsti artimam, tačiau jau žymiai pagyvenusiam ir visiškai kitus prioritetus turinčiam asmeniui - močiutei, net neaptariant ieškomo buto kriterijų ir keliamų jam reikalavimų. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagal tikimybių pusiausvyros principą yra labiau tikėtina, jog buto paieškom, kaip ir faktiniu ginčo buto apžiūrėjimu, derėjimusi dėl sutarties sąlygų, užsiėmė tik ieškovė (CPK 12, 176, 178, 185, 187 straipsniai).

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buto pirkimui būtų panaudojusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančias pinigines lėšas. Priešingai, teismo posėdyje liudytoju apklaustas ir davęs priesaiką, bei būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų, ieškovės buvęs sutuoktinis J. J. parodė, kad skiriantis su ieškove kiekvienam liko sutaupytos pensijos, todėl ginčo buto, į kurį jis nepretenduoja, pinigai buvo užgyventi tik iš žmonos pensijos, o likusią sumą ieškovė buvo pasiskolinusi iš I. K.. Pastebėtina, kad nors ieškovės santuokos nutraukimo ir turto dalinimo byla nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šis šalių pripažintas ir liudytojų V., R. Ž., I. K. patvirtintas faktas, kad sandorio metu vyko ieškovės skyrybos su sutuoktiniu, svarbus šioje byloje nustatant tikrąjį pirkėją, atskleidžiant apsimestinio sandorio sudarymo tikslą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovei buvo aktualus gyvenamosios vietos ir nuosavo būsto klausimas, todėl pilnai tikėtina ir įrodyta, kad turėdama sutaupytų iš pensijų lėšų, o likusią sumą pasiskolinusi iš artimo giminaičio, neprieštaraujant sutuoktiniui, pirko butą sau. Kadangi ieškovės santuoka dar nebuvo nutraukta ir turtas nebuvo padalintas, pilnai tikėtina, kad esant neapibrėžtai šeiminei situacijai ieškovė, nusprendusi įsigyti butą, sudaromą buto pirkimo sandorį nutarė pridengti – t. y. sudaryti jį statytinės - anūkės atsakovės V. Ž. vardu. Tuo tikslu, esant fiduciariniams santykiams, ji susitarė su atsakove dėl buto pirkimo jos vardu, turėdama pagrindo tikėtis, kad anūkė esant poreikiui turtą jai perleis.

Kaip reikšmingą bylai aplinkybę, sprendžiant apie ginčijamo sandorio apsimestinumą, teismas turi įvertinti ir tai, ar sutartyje įvardinta sandorio šalis – buto pirkėja atsakovė apskritai turėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi. Nagrinėjamu atveju aukščiau nustatyta, kad atsakovė jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, jame iki šiolei faktiškai neapsigyveno, nesiekė jame gyventi, faktiškai savo kaip pirkėjos teisių ir pareigų nerealizavo, nors nuo buto pirkimo sandorio sudarymo praėjo daugiau nei metai. Liudytojų V. ir R. Ž. parodymus apie atsakovės - dukros poreikį pirkti butą, pinigų perdavimą ir jo pirkimą teismas vertina kaip duotus suinteresuotų asmenų, susijusių artimais giminystės ryšiais. Tuo tarpu, liudytojų J. J.- buvusio ieškovės sutuoktinio ir liudytojo A. B. parodymus teismas vertina kaip objektyvius ir patikimus, kadangi jie nesuinteresuoti bylos baigtimi.

Įvertintina ir šalių finansinės galimybės įgyti ginčo butą. Ieškovės paaiškinimus, kad 3000 Eur, kuriuos ji mokėjimo pavedimu tiesiogiai pervedė ginčo buto pardavėjams ir kuriuos ji buvo susitaupiusi iš pensijų, patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 78). Be to, tai patvirtino ir liudytojas J. J., parodęs, kad nutraukiant santuoką su ieškove sutaupytos iš pensijų lėšos liko kiekvienam iš sutuoktinių, kuriam jos priklausė, todėl tie pinigai buvo užgyventi tik iš ieškovei priklausančios pensijos, kas laikytina, kad šios lėšos nepriskirtinos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Aplinkybę, kad ieškovė turėjo santaupų, patvirtino ir liudytoja R. Ž.. Likusią buto kainą - 5500 Eur, ieškovė nurodė, jog sumokėjo grynais, iš kurių 5000 Eur pasiskolinusi iš I. K.. Pastebėtina, kad paskolos raštelis – nenuginčytas ir galiojantis, nors ir neatitinka įstatyme numatytų formos reikalavimų, tačiau aplinkybę, kad 5000 Eur ieškovė buvo pasiskolinusi, patvirtino liudytoja I. K., kuri aiškiai paaiškino aplinkybes, susijusias su skolinamais pinigais, t. y. kad ieškovė- jos krikšto mama paprašė paskolinti pinigų nusipirkti butui, iš vakaro kaip mokėjo taip ir pasirašė lapelį, o kadangi tiek pinigų su savimi neturėjo, kitą dieną – 2017 m. liepos 22 d. juos perdavė jos tėtis, ji juos paskolino svarais, ekvivalentu – 5000 Eur, tarėsi be termino (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 10:29:57 – 10:47:30). Šias pinigų paskolos aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. B., parodęs, kad į jo namus buvo atvažiavę M. ir J. J., kuriems jis 2017 m. liepos 22 d. perdavė dukros pinigus - 5000 svarų, sudėtus į voką (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas 10:47:30 – 10:54:38). Be to, aplinkybę, kad ieškovė skolinosi iš I. K. ir, kad minėtus pinigus – 5000 svarų perdavė I. K. tėtis - A. B., patvirtino ir liudytojas J. J. (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įrašas: 10:14:08 – 10:29:57). Tai, kad I. K. galėjo paskolinti ieškovei pinigų, neabejotinai įrodo byloje esantis rašytinis įrodymas- banko ataskaita, iš kurios matyti, kad I. K. sąskaitoje yra sukaupta pakankamai didelė lėšų suma (b. l. 80 - 82). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė, be banko mokėjimo pavedimu tiesiogiai ginčo buto pardavėjams pervestų sutaupytų iš pensijos 3000 Eur, turėjo finansines galimybes sumokėti pagal ginčo pirkimo pardavimo sutartį ir likusią buto kainą – 5500 Eur (CPK 178, 185, 187 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovės finansinės galimybės įsigyti ginčo butą pagal pateiktas pinigų dovanojimo sutartis ir pagal jos tėvų liudytojų V. ir R. Ž. parodymus taip pat buvo realios. Pastebėtina, kad minėtiems atsakovės tėvams – liudytojams sunkiai sekėsi paaiškinti dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybes, kaip jos buvo pavadintos, kokiu tikslu sudarytos, kodėl pinigai dukrai buvo dovanojami per du kartus, tai įforminant raštiškose sutartyse, kai atsakovei dovanotų pinigų perdavimas ieškovei iš viso nebuvo įformintas, nurodant, jog buvo pasitikima ieškove. Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje teigė, jog atsakovei duotus pinigus jis buvo susitaupęs namuose, kažkiek iš kredito, be to gerai uždirba. Kaip matyti iš bylos duomenų ir minėto asmens parodymų teismo posėdyje, nors V. Ž. ir turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau be darbinių pajamų, jis dar gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, gavo išmokas iš VSDF ir VMI, kaip pats nurodė, papildomai gauna pajamas iš ūkininkavimo, todėl tikėtina, kad turėjo finansines galimybes padovanoti dukrai pinigų (b. l. 88 - 102). Pastebėtina, kad V. Ž. sąskaitų išrašai liudija, jog minėtas asmuo puikiai yra įvaldęs elektroninę bankininkystę, nes atlikinėjo pervedimus įvairiems asmenims, tame tarpe ir pačiai dukrai atsakovei, pervedant lėšas už bendrabutį, už butą, avansą, už avoną ir pan., todėl kritiškai vertintina minėto liudytojo negalėjimas paaiškinti, kodėl atsakovei dovanojamų lėšų nepervedė mokėjimo pavedimu, o davė grynais (b. l. 88 – 102, 128 - 132). Tačiau, nepaisant to, minėtos pinigų dovanojimo sutartys galiojančios, nenuginčytos, todėl konstatuotina, kad ir atsakovė turėjo finansines galimybes įgyti ginčo butą, nors vien ši aplinkybė savaime nerodo, kad ji dovanotus pinigus panaudojo būtent ginčo butui pirkti. Vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, nelogiška ir abejotina, kad atsakovė, studijuodama aukštojoje universitetinėje mokykloje ir gebanti naudotis informacinėmis technologijomis, negalėjo mokėjimo pavedimu ieškovei ar tiesiogiai buto pardavėjams pervesti 8600 Eur skirtų pirkti butui ir net nepasirašė jokio pinigų perdavimo raštelio, kas įrodytų atsakovės nurodomą aplinkybę dėl butui skirtų įsigyti pinigų perdavimo ieškovei. Ieškovė su nurodoma atsakovės aplinkybe nesutiko, nurodydama, kad jokių pinigų iš atsakovės ji negavo, o apmokėjo pati kaip nustatyta aukščiau iš sutaupytos pensijos 3000 Eur, o likusius pasiskolino iš I. K.. Atsakovė teigė, kad ieškovei 8600 Eur kupiūromis po 50 Eur perdavė mašinoje Prienuose prie gėlių kioskelio, maždaug birželio gale, ieškovė juos perskaičiavo ir išėjo, nes turėjo reikalų, nieko nepasirašė, nes pasitikėjo ieškove. Liudytojas V. Ž. patvirtino minėtą atsakovės nurodomą aplinkybę, kad pinigus ieškovei perdavė mašinoje Prienuose, ieškovė juos perskaičiavo ir išėjo, nieko nepasirašė, nes pasitikėjo ieškove. Pastarosios aplinkybės, kad esant, kaip nurodė tiek atsakovė tiek liudytojas V. Ž., itin geriems santykiams tarp artimų giminaičių ieškovė - atsakovės močiutė, galimai gavusi didelę pinigų sumą - 8600 Eur grynais, juos susidėtų į rankinuką ir išeitų miestelyje tvarkyti savo reikalų, o ne būtų parvežta namo ar iki banko gautiems pinigams įnešti į sąskaitą, yra nelogiškos, neįtikėtinos ir neatitinka artimų giminiškų santykių, jokių vidutiniškai protingų, rūpestingų ir apdairių asmenų standartų, saugaus pinigų disponavimo kriterijų, juolab to neįrodo jokie rašytiniai duomenys. Pastebėtina, kad atsakovė su tėvu liudytoju V. Ž. pinigų dovanojimo sutartis pasirašė, nors santykiai tarp jų irgi grįsti pasitikėjimu, artimi giminiški, kartu gyvena viename name, o su ieškove nepasirašė nieko, nors perdavė jai didelę pinigų sumą. Be to, atsakovės motina liudytoja R. Ž., nurodydama, kad dukra (atsakovė) su mama (ieškove) butą pirkosi abi kartu, kad prie buto kainos apmokėjimo dėjosi jos abi kartu, galimai per pusę, paneigė atsakovės V. Ž. ir liudytojo V. Ž. nurodytas aplinkybes, kad ginčo butas įgytas už atsakovei dovanojimo sutartimis perduotas 8600 Eur lėšas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esant minėtiems prieštaravimams tarp atsakovės paaiškinimų, liudytojo V. Ž. parodymų ir liudytojos R. Ž. parodymų, teismas juos laiko nepatikimais, nenuosekliais, todėl jais nesivadovauja.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes ir aptartus įrodymus, įvertinant ginčo sutartį sudariusių asmenų (ginčijamo ir faktinio) tikruosius ketinimus, jų poreikį ir tikslus įsigyti ginčo butą, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, teismas pripažįsta įrodytomis ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė V. Ž. atliko tik tarpininko, statytinio vaidmenį, formaliai pasirašydama įgaliojimą butui pirkti, o ieškovė kaip tikroji sandorio šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas. Nors atsakovė išdavė ieškovei įgaliojimą nupirkti ginčo butą, tačiau nedalyvavo tvirtinant sandorį pas notarę, nei jo nei buto perdavimo priėmimo akto nepasirašė, pinigų tiesiogiai pardavėjams nemokėjo, įsigyjamo buto faktiškai net neapžiūrėjo, po sandorio sudarymo jame buvo tik vieną kartą, bute gyvenamosios vietos nedeklaravo, jame neapsigyveno ir net nebandė gyventi, buto mokesčių nemokėjo ir butu apskritai nesidomėjo, nesirūpino. Įvertinus įrodymų visetą, tikėtina, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovės nurodyti ir atsakovės pripažinti bei liudytojų patvirtinti faktai, jog tik ieškovė faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėjais; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo), egzistavo, negu neegzistavo (tikimybių pusiausvyros principas) (CPK 12, 176, 178, 185, 187 straipsniai). Todėl teismas laiko nustatyta, kad tarp pardavėjų J. T., J. T. ir statytinės atsakovės V. Ž. sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinė. Ji buvo vykdoma kaip tarp buto pardavėjų J. T., J. T. ir buto pirkėjos ieškovės M. J. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų.

Taikant CK 1.87 straipsnio taisykles, vietoje laikomu negaliojančiu apsimestinio sandorio, laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo. Kadangi pripažinta, kad tarp pardavėjų J. T., J. T. ir statytinės V. Ž. sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo vykdoma kaip tarp buto pardavėjų J. T., J. T. ir buto pirkėjos ieškovės M. J. sudaryta sutartis, todėl buto pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. T., J. T. ir statytinės V. Ž. laikytina apsimestine ir galiojančiu pripažintinas tas sandoris, kurį J. T., J. T. ir buto pirkėja M. J. turėjo galvoje, nes galioja specialios apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos - šalių santykiams taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms yra pagrindas pirkėjo teises perkelti M. J. (CPK 176, 178, 185 straipsniai, CK 1.78, 1.87, 6.193 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 200 Eur žyminio mokesčio, 191,07 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 6,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 - 93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) buto pirkimo pardavimo sutarties, patvirtintos Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodyta pirkėja, nusiperkant iš J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,89 kv.m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio, 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,07 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 7 ct) advokato pagalbos išlaidų valstybės naudai, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė