Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinės bylos Nr. 2YT-902-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00624-2017-4

Procesinio dokumento kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 8 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant pareiškėjai M. M., jos atstovui advokatui V. A.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. M.,

suinteresuotam asmeniui R. M.,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., R. M., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja M. M. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. M.. Po pareiškėjos vyro S. M. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Iš karto po vyro mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties priimdama faktiškai valdyti jo turtą, įgyvendins savo kaip įpėdinės teises. Gyveno su vyru bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinius patarnavimus. Po vyro mirties ji toliau su vaikais gyveno minėtame bute ir toliau mokėjo visus mokesčius, tvarkė buitinius reikalus. Pareiškėjos vaikai D. M. ir R. M. atsisakė jiems priklausančios paveldėti tėvo turto dalies.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad bute gyveno nuo 1978 metų, butas buvo vyro vardu registruotas, bet vėliau butas buvo perrašytas jos vardu. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir butas buvo registruotas jos vardu, tai po vyro mirties niekur dėl paveldėjimo nesikreipė. Po vyro mirties liko gyventi tame pačiame bute, iš karto mokėjo mokesčius ir iki dabar moka, butą tvarko ji viena. Jai po vyro mirties liko jo daiktai, ji juos priėmė ir toliau valdė. Vaikai su jos pareiškimu sutinka.

Pareiškėjos atstovas advokatas V. A. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais.

Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, jam apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 51). Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 42), kuriame prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja yra jo motina, kuri po tėvo S. M. mirties viena priėmė jo palikimą. Nurodė, jog jis atsisako tėvo palikimo dalies.

Suinteresuotas asmuo D. M. į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, jam apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 53). Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 55), kuriame prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja yra jo motina, kuri po tėvo S. M. mirties viena priėmė jo palikimą. Nurodė, jog jis atsisako tėvo palikimo dalies.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 52). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 35-37), kuriame nurodė, kad pareiškimui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti nustatymo neprieštaraus, jeigu teismas nustatys, kad į bylą pateiktą pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 50). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 25-26), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2010">3K-3-552/2010</a>; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2010">3K-3-388/2010</a>; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2009">3K-3-93/2009</a>). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos santuoka įregistruota 1971 m. gegužės 22 d. (b. l. 8). 2000 m. vasario 21 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis S. M. (b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusysis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėja turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Butas įgytas pareiškėjos santuokos metu. Pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo sutuoktinio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2011">3K-3-381/2011</a>; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2012">3K-3-251/2012</a>; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-434/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-434/2013">3K-3-434/2013</a>; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo sutuoktinio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, buitine technika, elektros bei buities prietaisais, kuriuos gyvendami santuokoje įsigijo už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas (b. l. 33-34, 56). Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys- pareiškėjos vaikai teismui pateiktuose atsiliepimuose (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra, suinteresuoti asmenys- pareiškėjos vaikai pretenzijų dėl palikimo nereiškia (b. l. 42, 55). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja M. M. po savo sutuoktinio S. M., mirusio 2000 m. vasario 21 d., mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo S. M. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2013">3K-3-512/2013</a>, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjEyMi03NzMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2122-773/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2122-773/2016">2A-2122-773/2016</a>).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjos valstybei turėtų būti priteista 15,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jai buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atleistina (b. l. 5) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė