Nr. DOK-4062
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05206-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 18 d. paduotu atsakovės V. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė V. J. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.
Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 3150 Eur skolos, 300 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3450 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu už akių ieškovui iš atsakovės priteisė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir nutarė atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį.
Atsakovė V. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl termino atnaujinimo, 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių bei 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas siuntė dokumentus registruotąja pašto siunta, teismas pasirinko lengviausią ir tą patį iš CPK numatytų dokumentų įteikimo būdų, nebandydamas pasinaudoti kitais CPK numatytais būdais, taip užkirsdamas atsakovei kelią pateikti byloje atsiliepimą ir nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus ir taip pažeidė atsakovės teisę į teisingą procesą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos, susijusios su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu: asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77); jeigu teismo dokumentai, įskaitant ir teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, šiam asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48); aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą:,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“, turi būti atsižvelgiama į nurodytą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko, į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-943/2022">e3K-3-259-943/2022</a>).
2. Teismo procesinių dokumentų siuntimo vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir neįteikimo aplinkybių kontekste atsakovė pabrėžia, kad ji negalėjo kontroliuoti savo fizinės, esančios prie gyvenamojo namo, pašto dėžutės, nes ji prarado raktą nuo dėžutės. Pašto dėžutė dėl prarasto rakto buvo pakeista tik vėliau. Atsakovė visą informaciją iš ieškovo ir jo atstovo iki teisminio proceso gaudavo elektroniniu paštu, kurį turėjo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau informacijos apie pradėtą prieš ją procesą, kaip ir teismo priimto sprendimo už akių, elektroniniu paštu, negavo. Be to, atsakovė 2024 m. lapkričio 19 d. buvo sudariusi dar vieną atstovavimo sutartį su teisines paslaugas teikiančia įmone, kuri informavo ieškovo atstovą J. P., kad komunikacija nuo nurodytos datos vyks būtent per šią įmone, tačiau pastaroji jokio atsakymo iš ieškovo atstovo taip ir nesulaukė. Taigi, teismų vertinimas, kad buvo išnaudotos visos priemonės informuoti atsakovę apie vykstantį procesą ir priimtą galutinį procesinį dokumentą, yra neatitinkančios tikrovės. Pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kelis kartus (nors jie ir grįždavo neįteikti), bet nenaudojo įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir kitų būdų, todėl abiejų teismų vertinimas dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra nepagrįstas.
3. Teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyrą atsakovei padėjo sukurti jau po proceso pabaigos ir sprendimo už akių priėmimo, kai atsakovė sužinojo apie įvykusį procesą 2025 m. balandžio 24 d. Pati atsakovė dėl amžiaus ir informacinių technologijų neišmanymo negalėjo EPP paskyros susikurti ir sekti juose atžymimus teismo veiksmus. Atsakovė 2025 m. balandžio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. Makušinu, o visą bylos medžiagą, įskaitant ir sprendimą už akių, gavo iš jo tik 2025 m. balandžio 24 d.
4. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendimu ir nutartimi buvo konstatuota atsakovų pareiga mokėti ieškovei už statybos rangos darbus, kurių jie neužsakė, nederino ir niekada nepriėmė. Tuo tarpu tikroji sandorio šalis, kuri galėjo turėti pareigą atsiskaityti su ieškove, nebuvo atskleista. Vėliau atsakovė sudarė sutartį su kita advokate. Atsakovė nebuvo pasyvi ir tyčia nepraleido termino pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o dėjo visas pastangas savo procesinėms teisėms įgyvendinti.
5. Taigi, teismai neatsižvelgė į buvusias realias aplinkybes (dėl negalimumo naudotis fizine pašto dėžute, EPP sistema bei ieškovo ir jo atstovo nesąžiningumo (sąmoningo nutylėjimo), nenurodant teismui atsakovės elektroninio pašto adreso) ir proporcingumo aspektą. Vis dėl to, įvertinus praleisto termino trukmę (terminas praleistas nedaug ir nėra suėjęs naikinamasis terminas prašymui dėl termino atnaujinimo paduoti), į atsakovei kylančias pasekmes, į proporcingumo ryšį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), prioritetas turėtų būti teiktinas teisminės gynybos aspektui.
6. Teismas neįvertino to, kad šalis siejo ne įprastiniai rangos santykiai, kaip nurodoma sprendime už akių, tačiau vartojimo rangos santykiai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė į tai, kad teisę atsisakyti sutarties ir (ar) reikalauti atlyginti nuostolius ir (ar) pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita nustato CK 6.658 straipsnio 3 dalis, dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už atliktus rangos darbus pagal rangos sutartį.
7. Neatmestina galimybė, kad šioje byloje galėjo būti sudaryta ir taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės, su taikos sutarties sudarymu atsakovė iš esmės sutiktų, tuo tarpu priimdamas sprendimą už akių teismas užkirto kelią taikiam ginčo išsprendimui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo už akių ir nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėjamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti M. P. 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 10 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1762767869956, kodas ZO90808.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė
