Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3959

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00250-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 7 d. paduotu atsakovų V. Č. ir D. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai V. Č. ir D. Č. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės UAB „Statumas“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovų V. Č. ir D. Č. solidariai 192 400,23 Eur skolą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

Atsakovai V. Č. ir D. Č. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovų kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovų, nepagrįstai netaikė vartojimo rangą reglamentuojančių teisės normų, kas lėmė, jog ieškovė buvo atleista nuo pareigos įrodyti, jog apie tariamą rangos sutarties sudarymo faktą ir tokios sutarties sąlygas buvo tinkamai informavusi atsakovus. Atsakovai nepagrįstai buvo pripažinti rangos sutarties su ieškove šalimis.

2. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį pažeisdamas CPK 176 straipsnio, 178 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismas ignoravo ir tinkamai nevertino atsakovų argumentų, patvirtinančių, kad pati ieškovė pripažino, jog rangos darbų užsakovas visada buvo vienas, kad sutarties sąlygų dėl ginčo darbų atsakovams neteikė, o vadovavosi ieškovės ir UAB „Jumanta“ sudarytos rangos sutarties nuostatomis, kad nežinojo, kam išrašyti sąskaitą už ginčo darbus. Teismas neįvertino trečiųjų asmenų susitarimų, kurie patvirtina, kad darbų ginčo objekte tikruoju užsakovu buvo UAB „Jumanta“. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šių sutarčių ir ieškovės pozicijos. Byloje pateikta UAB „Jumanta“ ir UAB „Amirex“ sudaryta 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra bei Atliktų darbų aktas Nr. 1 prie minėtos sąskaitos patvirtina, kad faktiškai žemės sklype atliktus darbus iš ieškovės galėjo priimti UAB „Jumanta“ ir atitinkamai perduoti juos pagrindiniam užsakovui UAB „Amirex“. Teismai ignoravo tai, jog žemės sklype vykdyti darbai jau buvo priimti generalinio rangovo UAB „Jumanta“, perduoti pirminiam užsakovui UAB „Amirex“ bei atitinkamai UAB „Amirex“ faktiškai apmokėti. Teismai taip pat visiškai nevertino byloje liudijusio UAB „Amirex“ buvusio vadovo D. Č. parodymų, patvirtinusių nurodytas faktines aplinkybes dėl faktiškai tarp UAB „Jumanta“ ir ieškovės susiklosčiusių sutartinių santykių.

3. Teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus, taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamą pareigą tokius sprendimus tinkamai motyvuoti. Sprendimu ir nutartimi atsakovai pripažinti statybos rangos sutarties su ieškove šalimi bei jiems nustatyta pareiga apmokėti ieškovei rangos darbus nevertinant kitų akivaizdžių ir nepaneigtų įrodymų, jog tikrosios ginčo sandorio šalys buvo ieškovė ir UAB „Jumanta“.

4. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendimu ir nutartimi buvo konstatuota atsakovų pareiga mokėti ieškovei už statybos rangos darbus, kurių jie neužsakė, nederino ir niekada nepriėmė. Tuo tarpu tikroji sandorio šalis, kuri galėjo turėti pareigą atsiskaityti su ieškove, nebuvo atskleista.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismo sprendimo ir nutarties vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. Č. 2475 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 7 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 100, kodas ZO87988.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė