Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

Nr. DOK-3955

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00675-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 7 d. paduotu ieškovės UAB „Rofolis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Rofolis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rofolis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl UAB „Rofolis“ pretenzijos atmetimo ir dėl šios dalies bylą nutraukė, o kitą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovė UAB „Rofolis“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos kompetenciją (į)vertinti tiekėjo (ne)atitikimą konkretaus pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, teikėjo pasiūlymo atmetimo priežasčių (ne)buvimą ir šio vertinimo pagrindu priimti savarankišką sprendimą dėl pirkimo laimėtojo (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 ir 8 dalys, 55 straipsnio 8 dalis, 58 straipsnio 1 dalis ir kt.). Teismai formuoja ydingą praktiką, kuria nepagrįstai ribojama perkančiosios organizacijos diskrecija savarankiškai nuspręsti dėl pasiūlymo (ne)atmetimo, kai ji gauna kompetentingų institucijų informaciją dėl tiekėjo ar jo dalyvių (ne)atitikties nacionalinio saugumo interesams. Teismai nepagrįstai nustatė:

1.1. Infrastruktūros valdymo agentūra (toliau – Agentūra), kaip perkančioji organizacija, neturi įgaliojimų (į)vertinti pirkimo metu gautos informacijos, susijusios su nacionalinio saugumo interesais, ir savarankiškai priimti sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo (ne)atmetimo;

1.2. Agentūra, kaip perkančioji organizacija, privalo automatiškai ir (ar) besąlygiškai remdamasi kompetentingos institucijos (Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisija (toliau – Komisija)) pateikta informacija, susijusia su nacionalinio saugumo interesais, priimti sprendimą dėl tiekėjo (ieškovės) pašalinimo iš pirkimo procedūros;

1.3. vien informacijos, susijusios su nacionalinio saugumo interesais, gavimas iš kompetentingos institucijos (Komisijos) pats savaime sudaro teisinį pagrindą perkančiajai organizacijai (Agentūrai) atmesti tiekėjo (ieškovės) pasiūlymą;

1.4. ginčo Pirkime Agentūros visiškai formaliai priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra teisėtas ir pagrįstas, nors pripažinta, kad Ieškovės akcininkė, dėl kurios pasisakė Komisija, neturi kontrolinio akcijų paketo;

1.5. Agentūra, kaip perkančioji organizacija, nesant teisėto pagrindo tiekėjui ir (ar) jo pasiūlymui gali taikyti papildomus reikalavimus, kurie nepatenka į pačios Agentūros nustatytų ir išviešintų Pirkimo sąlygų turinį.

2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai) ir atitinkamai teismo pareigą tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). Nevertindami duomenų, kuriais remiantis buvo suformuoti Komisijos motyvai ir jų pagrindu Agentūrai pateikta išvada, turėjusi lemiamą įtaką pastarosios sprendimui atmesti ieškovės pasiūlymą, ir šiuo aspektu išdėstytų ieškovės argumentų, teismai neužtikrino rungimosi principo, neatskleidė bylos esmės ir nurodė deklaratyvią išvadą, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismai ignoravo ieškovės argumentus ir netinkamai vertino arba visiškai nevertino toliau nurodytų aplinkybių:

2.1. Agentūros sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ekonomiškai naudingiausiu pripažintas pasiūlymas, yra nemotyvuotas – jame nepateikta jokių faktinių duomenų, kuriais būtų grindžiamas tokiu sprendimu įformintas rezultatas;

2.2. tik pirmosios instancijos teismo kartu su kita Agentūros sprendimą pagrindžiančia medžiaga išreikalauta Komisijos išvada, susijusi su vertinimu dėl ieškovės (ne)atitikties nacionalinio saugumo interesams, taip pat argumentai, kurių pagrindu ši išvada padaryta, nebuvo analizuoti nei Agentūros, nei teismų, nors būtent ši išvada lėmė Agentūros sprendimą, kuris ginčijamas šioje byloje;

2.3. vien tik faktine aplinkybe (ieškovės mažosios akcininkės pilietybe), kuri nėra susijusi su Pirkime nustatytomis sąlygomis ir iš jų kylančiais reikalavimais, paremti Komisijos bendro pobūdžio samprotavimai ir interpretacijos, nesudarė pagrindo išvadai, kad ieškovė neatitinka nacionalinių saugumo interesų; Agentūrai ir (ar) teismams nevertinant neanalizuojant šios išvados turinio ir dėl to nepasisakius, nėra pagrindo minėtą įrodymą nagrinėjant šį ginčą vertinti kaip patikimą;

2.4. Komisijos išvada turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti, tačiau išvadoje išdėstyti motyvai ir argumentai ne tik visiškai ne(į)vertinti, bet ir nebuvo palyginti su objektyviais duomenimis, nurodytais kitų kompetentingų institucijų informacijoje, kurią gavo Agentūra; tokiu būdu iš esmės absoliuti įrodomoji galia suteikta aplinkybėms, neįvertintoms pagrįstumo ir teisėtumo aspektu;

2.5. Agentūra preliminariai buvo pripažinusi ieškovę laimėtoja, tačiau atmetė ieškovės pasiūlymą, tariamai nustačius ieškovės neatitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams, nors Agentūros paaiškinimuose nebuvo aiškiai įvardinta, kokioje konkrečiai Pirkimo sąlygų nuostatoje buvo nustatytas pasiūlymo atmetimo kriterijus – „yra kiti pagrįsti duomenys dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams“; taigi, Agentūra nepagrįstai peržengė jos pačios parengtų ir išviešintų Pirkimo sąlygų nustatytas ribas;

2.6. Komisijos pateiktoje informacijoje, kuria rėmėsi Agentūra savo sprendime, pripažinta, kad Ieškovės akcininkė neturi kontrolinio akcijų paketo, o tai reiškia, kad vertinant ieškovės atitikimą kvalifikacijos reikalavimams negali būti taikoma ir ieškovės pasiūlymo atmetimas negali būti grindžiamas Pirkimo sąlygų nuostata, pagal kurią draudžiama Pirkime dalyvauti tiekėjui, kurio kontroliuojantys asmenys yra registruoti VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytoje valstybėje; ginčo nagrinėjimo metu šis prieštaravimas neanalizuotas ir ne(į)vertintas.

3. Teismai pažeidė ieškovės teisę į teisingą ir sąžiningą procesą ir paneigė ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 30 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis):

3.1. atsakovė atsisakė (į)vertinti Komisijos pateiktos informacijos, kuri turėjo esminės ir lemiamos įtakos Agentūros sprendimui dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, (ne)pagrįstumą;

3.2. Komisijos išvados, kuria automatiškai pasirėmė atsakovė priimdama sprendimą dėl Ieškovės pasiūlymo atmetimo, pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo realiai patikrintas nei viename teisminio proceso etape;

3.3. viso proceso metu liko neįvertinti ieškovės nuo pat pradžių nuosekliai keliami klausimai ir dėstomi argumentai, susiję su 1) Komisijos abstrakčių motyvų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl galimo sandorio su ieškove sudarymo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimu, 2) atmetant ieškovės pasiūlymą nepagrįstai ieškovei taikytais papildomais reikalavimais, kurie nenumatyti Pirkimo sąlygose;

3.4. atsakovei nemotyvavus savo sprendimų, nenurodžius juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių, teismai procesiniuose sprendimuose savo išvadas grindė deklaratyviais teiginiais, neįvertinę bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių; tokiu būdu ieškovei nebuvo sudaryta galimybė visavertiškai gintis ir siekti teisminės gynybos.

4. Agentūros sprendimas dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūros, priimtas automatiškai ir (ar) besąlygiškai remiantis Komisijos pateikta informacija, priešingai nei nustatė teismai, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes pažeidžia viešuosiuose pirkimuose taikomus vienodo požiūrio, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija pažymi, kad už kasacinį skundą sumokėta 3420 Eur žyminio mokesčio, suma nėra pagrindžiama kasaciniame skunde. Mokėtina žyminio mokesčio suma yra 8550 Eur pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktį, 7 dalį bei 82 straipsnį. Todėl už kasacinį skundą sumokėtas nepakankamo dydžio žyminis mokestis.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Rofolis“ (j. a. k. 135690672) 3420 (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 7 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 4210, kodas ZO87733.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė