Dėl įpareigojimo pašalinti nuotekų šalinimo tinklų dalis

Nr. DOK-4024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01422-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 14 d. paduotu ieškovo D. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas D. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovams M. D. ir V. D. dėl įpareigojimo pašalinti nuotekų šalinimo tinklų dalis; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „Šatijai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB,,Giraitės vandenys“.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą.

Ieškovas D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo pašalinti nuotekų šalinimo tinklų dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 4.103 straipsnį, Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 7 dalies 1 punktą, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“) 4 punktą, kuriuose reglamentuojami statinių sodo žemės sklypuose minimalūs atstumai: inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) statomi ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos; minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip vienas metras. Teismai nustatė, kad nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti neišlaikant imperatyvaus vieno metro atstumo iki ieškovui priklausančių žemės sklypų ribų. Todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas, įpareigojant atsakovus pašalinti nuotekų šalinimo tinklus (jų dalis).

2. Teismų praktika CK 4.103 straipsnio nuostatų taikymo klausimu yra nevienoda ir prieštaringa – nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika retrospektyviai buvo formuojama galiojant skirtingoms CK 4.103 straipsnio redakcijoms, nepaisant besikeičiančio teisinio reguliavimo (pvz., originali įstatymo redakcija numatė galimybę pažeidimus, susijusius su statyba, vertinti kaip turinčius esminių nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos arba šiurkščiai pažeidžiančius normatyvinius dokumentus ir vice versa (atvirkščiai), o pagal esamą (aktualią) įstatymo redakciją pakanka konstatuoti (įrodyti) teisės aktų pažeidimą, nepaliekant teismams prerogatyvos vertinti pažeidimo esmingumą), bylose toliau nepagrįstai yra taikoma bei iš esmės palaikoma ta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija (pvz., pateikta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2007">3K-3-46/2007</a>), kuri buvo suformuota galiojant senajai CK 4.103 straipsnio redakcijai ir kuri numatė skirtingus pagrindus, kuomet asmens teisės yra ginamos pagal CK 4.103 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažįstant, jog pažeidimui esant neesminiam (nešiurkščiam) asmens teisės nėra ginamos. Kasacinio teismo civilinėje byloje 3K-7-230/2010 suformuluota papildoma teisinė sąvoka „minimalieji atstumų nustatymo tikslai“, kaip papildomas kriterijus, leidžiantis nenustačius tokių tikslų nustatymo pažeidimo pripažinti neegzistuojant pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų tinkamai išaiškinti, kaip taikyti CK 4.103 straipsnio nuostatas pagal esamą ir ginčui aktualią įstatymo redakciją, kuomet yra pagal faktą nustatoma, jog inžineriniai tinklai (ar kiti statiniai) buvo įrengti neišlaikant imperatyviai nustatyto atstumo iki įrengtiems inžineriniams tinklams (ar kitiems statiniams) kaimyninio žemės sklypo ribos, taip pat ar atitinkamas teisės pažeidimas teismų prerogatyva gali būti vertinamas (kvalifikuojamas) kaip esminis arba neesminis.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog žemės sklype yra šachtinis šulinys ar kad jis egzistavo žemės sklype anksčiau, nei įrengti inžineriniai tinklai. Šią sprendime nurodytą poziciją iš esmės palaikė ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai netikėtą išvadą – byloje ginčo dėl statinio kategorijos tarp šalių nekilo, aplinkybė, kad žemės sklype yra šachtinis šulinys, nebuvo kvestionuojama ir atsakovų procesiniuose dokumentuose, kas lemia, kad teismas turėjo vertinti tik tai, ar buvo (nebuvo) išlaikytas imperatyvus dešimties metrų atstumas. Todėl toks sprendimo aspektas vertintinas kaip siurprizinis, nes ieškovui buvo užkirsta procesinė galimybė aplinkybę įrodyti papildomomis priemonėmis ar pateikti detalesnių papildomų įrodymų dėl šachtinio šulinio buvimo, konstrukcijos ir (ar) funkcinės paskirties.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. M. 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 4 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 169318787, kodas ZO89845.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė