Baudžiamoji byla Nr. 2K-663/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.6.3.1; 2.4.5.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
išteisintajam A. B.,
išteisintosios S. L. gynėjai advokatei Redai Kurlavičienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio byloje, kurioje:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. A. B. dėl kaltinimų pagal BK 304 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas.
S. L. buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. S. L. pagal BK 303 straipsnio 1 dalį išteisinta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendį ir S. L. bei A. B. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintojo A. B. ir išteisintosios S. L. gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. ir S. L. buvo nuteisti už tai, kad A. B., siekdamas įteisinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre neteisėtai savavališkai pastatytus gyvenamąjį namą ir du ūkio pastatus valstybinėje žemėje nesuformuotame sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, 2007 metų pradžioje nenustatytą dieną Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus tarnybinėse patalpose Kaune, K. Donelaičio g. 93, sukurstė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautoją Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno miesto vyriausiąją specialistę S. L., ėjusią ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-536 sudarytos Kauno apskrities miestuose ir rajonuose pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų bei kitaip pertvarkytų vieno ir dviejų butų namų, sodo namų, jų priestatų (antstatų) bei priklausinių, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių, taip pat statinių (patalpų), pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininkės pareigas. A. B. surašė melaginga 2006 m. spalio 12 d. data prašymą dėl minėtų savavališkai pastatytų pastatų įteisinimo Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir pateikė S. L. S. L., veikdama bendrai su A. B., pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 (pakeistu Aplinkos ministro įsakymais: Žin., 2002, Nr. 124-5666, Žin., 2003, Nr. 122-5546, Žin., 2005, Nr. 135-4869, Žin. 2006, Nr. 32-1138) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12, 13, 14 punktų reikalavimus ir nedelsiant nesurašė A. B. savavališkos statybos akto ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, neišnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos, nesiėmė kitų Statybos įstatyme numatytų veiksmų likviduoti savavališką statybą, nors žinojo kad nuo 2006 m. spalio 31 d. savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tuo atveju, jei įteisinimo procedūra pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo 2006 m. spalio 31 d., šio prašymo nustatyta tvarka neužregistravo ir nepateikė Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus viršininkui. Tarp 2007 m. vasario 9 d. ir lapkričio 9 d. S. L. tyčia melaginga 2006 metų rugpjūčio 26 d. data surašė Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl išvadų statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijoms ir kitoms įstaigoms ir, nustatyta tvarka nepateikusi pasirašyti Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus viršininkui, neužregistravusi siunčiamų dokumentų registre, perdavė A. B. kreiptis į statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijas ir kitas įstaigas dėl išvadų pateikimo. 2007 m. vasario mėnesį šį dokumentą A. B. pateikė Kauno miesto (atitinkamų institucijų pareigūnams ir specialistams) savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vyriausiajam specialistui, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo pavaduotojui, Kauno miesto valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos statybų priežiūros poskyrio vyr. inspektoriui, Kauno visuomenės sveikatos centro gydytojui, Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjui ir gavęs visų šių specialistų parašus ir išvadas 2007 metų pradžioje nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip vasario 9 d., grąžino S. L. Ji šiame dokumente tyčia įrašė melagingą sprendimo rekomenduoti įteisinti savavališkai pastatytus statinius priėmimo 2006 m. gruodžio 12 d. datą bei, gavusi iš A. B. savavališkai pastatytų statinių kadastrinių matavimų bylos duomenis, ne anksčiau kaip balandžio 3 d., įrašė gyvenamojo namo šifrą 1A1Ž, ūkio pastatų šifrus 211Ž, 311 g, taip pat ant neužpildyto akto blanko su anksčiau pažymėtu savo vardiniu spaudu kopijos surašė ir pasirašė Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktą Nr. 6-SS-94 melaginga 2006 m. spalio 12 d. data ir įrašu grafoje „Statytojas pateikė šiuos su statyba susijusius dokumentus“, kad statytojas pateikė inventorinę bylą, kurį perdavė saugoti į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyvą. Tada S. L. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybų aktų registracijos žurnale SS, kuris buvo baigtas 2006 m. spalio 10 d. ir kuriame jokie įrašai bei aktų registravimai negalėjo būti daromi, tyčia įrašė eilės Nr. 31 suklastoto Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. 6-SS-94 registracijos 2006 m. spalio 12 d. datą. S. L. taip pat surašė ir atspausdino du Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. IS-255 „Dėl savavališkų statybų įteisinimo“ A. B. egzempliorius, su melaginga data ir dokumento registracijos numeriu, nes šia data ir numeriu buvo jos pačios parengtas, užregistruotas ir išsiųstas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kitas pranešimas kitam asmeniui. Vieną rašto egzempliorių įdėjo saugoti į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyvo siunčiamų dokumentų bylą, prieš tai sunaikinusi šioje buvusį tikrą dokumentą. Kitą egzempliorių perdavė A. B., kuris jį 2007 metais nenustatytą dieną pateikė valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo Kadastro skyriaus matininkei.
Pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų visuma nenustatė, jog iki 2006 m. buvo pastatyti savavališkai ūkio paskirties pastatai ir nurodė, kad teismas to neginčija. A. B. sumanė savavališkai pastatytą ūkinį pastatą įteisinti kaip gyvenamąjį namą. Dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų įteisinimo jis kreipėsi pavėluotai, nes, vadovaujantis 2006 m. spalio mėn. 17 d. įstatymu Nr. X-857, savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tuo atveju, jei savavališkos statybos įteisinimo procedūra pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo 2006 m. spalio mėn. 31 d. Teismas konstatavo, kad 2006 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl išvadų, 2006 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas, 2006 m. spalio 12 d. prašymas, 2006 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. IS-255, 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimas S. L. suklastoti tyčia, sprendimo priėmimo data aiškiai prieštarauja visuomenės sveikatos centro gydytojo J. T. 2007 m. vasario 9 d. įrašytam įrašui, jog pagal esamą būklę statinys neįteisintinas. Gynybos versija, jog visuomenės sveikatos centro atstovo parašas dėl įteisinimo nebūtinas, prieštarauja Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymui Nr. 216 „Dėl Statybos techninio reglamento STR1.09.06.:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. T. patvirtino, jog jis nepasirašė 2006 m. rugpjūčio 26 d. prašyme dėl išvadų ir tai buvo 2007 m. vasario 9 dieną. Versija, jog A. B. gauti Kauno visuomenės sveikatos centro išvadą kaltinamosios S. L. buvo įpareigotas vėliau, nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja surinktiems įrodymams. 2007 m. lapkričio 9 d. aktu numatyti visi įteisinimui reikalingi tų pačių institucijų parašai kaip ir prašyme dėl išvadų, tarp jų ir Kauno visuomenės sveikatos centro, tik čia pasirašė šio centro atstovė O. G., kuri patvirtino, jog pasirašė ant dokumentų natūroje jų netikrindama. 2006 m. spalio 12 d. savavališkos statybos akte S. L. tyčia įrašė žinomai melagingą informaciją apie inventorinės bylos pateikimą, kurios tuo metu ir negalėjo būti. Ji buvo pradėta daryti tik 2007 m. balandžio 3 d. Liudytoja R. Ū. patvirtino visus matavimus atlikusi tik 2007 m. Taip pat tą dieną negalėjo būti nurodytų pastatų šifrų. Minėtą prašymą dėl išvadų S. L. nepagrįstai įrašė į savavališkos statybos SS aktų registracijos žurnalą, tyčia įrašė statybos akto Nr. 6-DSS-94 registracijos datą 2006 m. spalio 12 d., kai nustatyta, jog žurnalas baigtas 2006 m. spalio 10 d. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja sekretorė V. A. Š. Raštą S. L. išsiuntė 2006 m. rugpjūčio 4 d. registracijos numeriu IS-255, jau panaudotu pačios S. L. parengtam kitam dokumentui bei kitam adresatui. Vieną suklastotą dokumentą ji įteikė A. B., o kitą egzempliorių įdėjo saugoti į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyvo siunčiamų dokumentų bylą, todėl akivaizdu, kad kompiuteryje neatsispindėjo, jog A. B. išsiųstas raštas ir archyve nerastas kitam adresatui siųstas raštas. Kad taip pasitaiko, jog raštai dingsta, kad dėl didelio sekretorės krūvio raštai į kompiuterį suvedami daug vėliau ir gali būti visai nesuvesti, teismas vertino kaip gynybos versiją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodymų visuma, per daug jau sutapimų, pažeidimų šiuo atveju teismui tik buvo įrodymas, jog S. L. veikė tyčia ir apgalvotai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimus, neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo S. L. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimą ir A. B. sukurstymą ir padėjimą padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybės bei liudytojos V. A. Š. parodymus teismas sprendė, kad dėl netvarkingo bei nestruktūruoto siunčiamų dokumentų numerių pasirinkimo ir ne laiku atliekamo siunčiamų dokumentų suvedimo į kompiuterinę laikmeną galėjo susidaryti situacija, kad du skirtingi dokumentai suvesti tuo pačiu numeriu, o į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyvo patalpas patekti bei naudoti ten saugomus dokumentus galėjo bet kuris departamento specialistas, todėl atmetė kaip klaidingą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistoji suklastojo 2006 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. IS-255 „Dėl savavališkų statybų įteisinimo“ A. B., o archyve buvusį tikrą dokumentą sunaikino. Pagal Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtintą Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Kauno apskrities viršininko administracijoje tvarkos aprašą, paaiškinimai, prašymai dėl išvadų Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje yra neregistruojami, todėl 2006 m. rugpjūčio 26 d. rašto neregistravimas Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje neįrodo šio rašto suklastojimo fakto. Šiame rašte įrašytas savavališkų pastatų adresas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis liudytojos D. J. parodymais, galėjo būti apskaičiuotas pagal kitų pastatų išsidėstymą šioje gatvėje, o atsižvelgęs į byloje A. B. pateiktą savavališkų statinių schemutę – planelį, teismas daro išvadą, jog nurodyti statinių šriftai galėjo būti nurašyti būtent iš jos, dėl ko šio rašto klastojimo faktas taipogi nepasitvirtina. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje nebuvo nustatyta tvarka, kokiu būdu darbuotojai, dirbantys šiame skyriuje, privalėjo būti informuoti apie senojo Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno m. naujų statinių, savavališkų statybų registracijos žurnalo NSS pakeitimą nauju. Iš liudytojų parodymų bei pateiktų įrodymų matyti, jog minėto žurnalo vedimo tvarka šiame skyriuje buvo netvarkinga bei nestruktūrizuota, todėl suprantama, kodėl S. L. įrašas dėl A. B. savavališkų statybų galėjo būti padarytas senajame registracijos žurnale, jau pradėjus naudoti skyriuje naująjį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog minėtame žurnale nėra jokių žymių, kad senasis Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno miesto naujų statinių, savavališkų statybų registracijos žurnalas NSS yra užbaigtas. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis 2006 m. kovo 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-116, minėtas žurnalas privalomai turėjo būti pildomas nuo 2006 m. kovo 23 d., tačiau pagal liudytojų parodymus dėl nežinomų priežasčių jis pradėtas pildyti tik nuo 2006 m. spalio 12 d., todėl atmetė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistoji tyčia įrašė statybos akto Nr. 6-DSS-94 registracijos datą 2006 m. spalio 12 d. ir taip prašymą įregistravo atgaline data. Teismas nurodė, jog byloje A. B. nuteistajai pateikta jo savavališkų statinių schemutė-planelis patvirtina, jog šie šriftai, įrašyti 2006 m. spalio 12 d. savavališkos statybos akte, paneigia dokumento klastojimo faktą ir patvirtina, kad šis aktas surašytas dokumente nurodyta data. Apeliacinės instancijos teismas laikė 2006 m. spalio 12 d. A. B. raštą paaiškinimu, dėl ko jo registravimas skyriuje, remiantis Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Kauno apskrities viršininko administracijoje tvarkos aprašu nebūtinas, todėl neįrodo jo suklastojimo fakto.
Teismas konstatavo, jog 2006 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl išvadų yra tik preliminarus išvadų surinkimo dokumentas, dėl ko Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiojo specialisto J. T. parašas galėjo būti gautas ir vėliau, todėl šio centro vyriausiojo specialisto 2007 m. vasario 9 d. parašas neįrodo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo suklastojimo fakto.
Byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 metais būtų suklastotas koks nors dokumentas. Nepagrįsta ir neįrodyta, kad A. B. 2007 metais nenustatytą dieną gavo iš S. L. žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. IS-255 „Dėl savavališkų statybų įteisinimo“, kurį perdavė valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo Kadastro skyriaus matininkei. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyta tik tai, kad A. B. buvo savavališkai pasistatęs gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos bandė įteisinti Statybos įstatymo ir CK 4.103 straipsnio pagrindais. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. 2006 m. spalio 12 d. prašymas buvo surašytas 2007 m. pradžioje. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinės aplinkybės, kada savavališkai pastatyti statiniai. Esant neįrodytai aplinkybei, kad A. B. prašymas surašytas 2007 metais, o statiniai pastatyti 2006-2007 metais, ta aplinkybė, kad A. B. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo, nesudaro pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad per daug sutapimų, pažeidimų įrodo kaltinamųjų kaltę, negali būti laikoma pagrįsta. Išanalizuoti liudytojų P. S., L. B., O. G., V. J., J. Š., G. P., J. T., A. K., A. V., J. P., D. B., A. J., D. J., K. K., R. Ū. parodymai nepatvirtino jokių reikšmingų aplinkybių dėl A. B. pareikšto įtarimo. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. B. suklastojo dokumentus. Jis nebuvo valstybės tarnautoju nei jam prilyginamu asmeniu, kaip tai yra išaiškinta BK 230 straipsnyje, todėl negali būti nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra dokumentų, kad jis būtų valstybės tarnautoją kokiu nors būdu kurstęs suklastoti tikrą dokumentą, o dėl to, kad S. L. nepadarė jai inkriminuotų veikų, negalima inkriminuoti ir padėjimo padaryti nusikalstamą veiką, todėl A. B. negali būti nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis bei 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendį be pakeitimų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 1 straipsnis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatų pažeidimus dėl neišsamiai ištirtų byloje pateiktų įrodymų bei bylos aplinkybių, jokių naujų neištirtų bylos įrodymų ar aplinkybių nenustatinėjo ir išsamiai netyrė. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė tik perrašęs apeliacinių skundų teiginius ir padaręs nepagrįstą išvadą dėl byloje surinktų įrodymų, todėl padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius pagrįstai nurodo į šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo padarytus BPK nuostatų esminius pažeidimus. Vis dėlto šių pažeidimų specifika leidžia patenkinti tik pirmąją dalį skunde suformuluoto prašymo, t. y. panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį. Kita prašymo dalis dėl palikimo galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio be pakeitimų netenkintina. Tokiu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
BPK XIX skyriaus, reglamentuojančio bendrąsias bylų nagrinėjimo teismuose nuostatas, 241 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. BPK 324 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis privalo būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teismo posėdyje.
Kasatorius nurodo, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatų pažeidimus dėl neišsamiai ištirtų byloje pateiktų įrodymų bei bylos aplinkybių, jokių naujų aplinkybių nenustatinėjo ir šio teismo neištirtų bylos įrodymų išsamiai netyrė. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad proceso dalyviai atlikti teisminį įrodymų tyrimą neprašo. Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Apeliacinės instancijos teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje ne sykį konstatuota, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 ir 301 straipsnių nuostatas, nes byloje pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai. Tokios išvados padarytos grindžiant sprendimus dėl kiekvieno iš apeliantų skundų (t. 6, b. l. 122, 125). Jos šiame nuosprendyje yra ir sukonkretintos. Antai nuosprendžio 9 puslapyje (t. 6, b. l. 123) rašoma apie darytiną išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenagrinėjęs bei neištyręs kitų bylai svarbių aplinkybių, padarė klaidingą išvadą, jog nuteistoji suklastojo 2006 m. rugpjūčio 4 d. raštą, o archyve buvusį raštą J. K. sunaikino. Nuosprendžio 12 puslapyje (t. 6, b. l. 126) patvirtinama, kad apeliantas teisus nurodydamas, jog teismas netyrė faktinės aplinkybės, kada gi jis savavališkai pastatė statinius, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). Tokių teiginių, taip pat ir sukonkretintų, kartojimas nuosprendyje rodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuomonė dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo yra tikra. Nėra pagrindo manyti, kad tokio turinio įrašai nuosprendžio tekste tėra atsitiktiniai. Nepaisant to, šis teismas, nors ir pastebėjęs bei užfiksavęs minėtus trūkumus, jų nepašalino ir išteisinamąjį nuosprendį priėmė neatlikęs įrodymų tyrimo, taip nesilaikydamas BPK reikalavimo bylos aplinkybes ištirti išsamiai. Nurodytas BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas šiuo konkrečiu atveju yra esminis. Jis taisytinas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas
