Baudžiamoji byla Nr. 2K-601/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4; 2.1.7.5; 2.4.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,
išteisintajam R. S.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio teisėtumo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš nuteistojo R. S. konfiskuota 4578,49 Lt vertės turto, taip pat iš jo valstybei išieškota 168,20 Lt teismo proceso išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: R. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo R. S. ir jo gynėjo, prašiusių Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo netenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Išteisintasis R. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent:
R. S., būdamas valstybės tarnautojas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresnysis inspektorius (iki 2007 m. kovo 27 d.), nuo 2007 m. kovo 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiasis specialistas (iki 2008 m. gegužės 1 d.), o nuo 2008 m. gegužės 1 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) (duomenys neskelbtini) vykdydamas tarnybines pareigas – įgyvendindamas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje, tyčia, sąmoningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1–5, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3–5, 9, 11 punktus (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. DC-1538), 3 straipsnio 1 dalį, 4–5 dalis, 9 dalies l punktą, 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus, 6 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus, (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. vasario 9 d. įsakymu, 3 skyriaus 14 punkto, 4 skyriaus 15 punkto reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais – gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei įstatymus; nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką einamoms pareigoms; vengti asmeniškumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardo; būti teisingas ir nešališkas; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus, tačiau šių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą – įsteigti įmonę, kurios veikla būtų – priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14–15 d. pasitelkęs savo pažįstamą – M. J. tam tikslui įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla – priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra), kurios akcininkui M. J. priklauso 51 proc. bendrovės akcijų, o jo draugei – N. K. – 49 proc. akcijų, nes pats kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negali, nors faktinis akcininkas jis ir yra.
R. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, t. y. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai atlikdamas (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, nustatęs, kad įmonėse (duomenys neskelbtini) nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB (duomenys neskelbtini), garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau minėtų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatuoti.
Taip R. S. UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai užtikrino nuolatinę gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, būtent: už objektų (duomenys neskelbtini) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektų rekomendavimą apsauginėms signalizacijoms įvesti, techninių konsultacijų teikimą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai 5–6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) turimomis transporto priemonėmis – (duomenys neskelbtini); gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui neteisėtai pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) nupirktais instaliacijos laidais, kurių vertė 300 Lt; taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB (duomenys neskelbtini) pagal planą paimtais mobiliojo ryšio abonentų numeriais (UAB „Teledema“ operatorius), nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, iš viso per šį laikotarpį nesumokėjo 1628,51 Lt. Taip pat neteisėtai lengvatinėmis sąlygomis per UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB „Teledema“ įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“, kurių vertė 1199, 98 Lt.
Tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai savo veiksmais diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio – (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: R. S. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. S. savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei – diskreditavo pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino šios teisėsaugos institucijos autoritetą, valstybės prestižą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktinė bylos medžiaga nesuteikia pagrindo konstatuoti R. S. veikoje buvus didelės žalos požymį. Teismas nusprendė, kad valstybės tarnautojo R. S. veiksmai buvo neetiški, nes jais išteisintasis padėjo UAB (duomenys neskelbtini) gauti užsakymų ir pelną, taip jo sugyventinė, o kartu ir jis pats gavo materialinę naudą. Tai, kad, minėtai bendrovei atlikus gaisrinės signalizacijos įrengimo darbus įmonėms, R. S., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūnas ir nenurodęs duomenų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto su UAB (duomenys neskelbtini), dalyvavo priėmime eksploatacijai kaip komisijos narys, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip galimą drausminį (tarnybinį) valstybės tarnautojo pažeidimą. Kolegijos manymu, R. S. padaryti pažeidimai nesudarė tokio pavojingumo laipsnio, kuriam esant asmeniui galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, todėl jo veiksmai vertintini ne baudžiamosios, o drausminės (tarnybinės) atsakomybės požiūriu.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo surinktus ir įvertintus įrodymus vertino šališkai, aptardamas tik nuteistajam R. S. palankius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad R. S., būdamas valstybės tarnautojas, atsakingas už priešgaisrinę priežiūrą, buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla susijusi su gaisro aptikimu ir signalizacijos sistemų įrengimu bei jų priežiūra, įsteigimo iniciatorius ir neoficialus bendrasavininkis. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nevertino liudytojo M. J. pirminių patvirtintų parodymų dėl R. S. iniciatyvos steigiant UAB (duomenys neskelbtini). Byloje esant prieštaringiems liudytojo M. J. parodymams (ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pinigus mokėjo R. S. už klientų suradimą, o pirmosios instancijos teisme teigė, kad pinigus davė R. S., kaip N. K. tarpininkui), nebuvo į teismo posėdžius iškviesta ir apklausta N. K. Prokuroras pastebi teismo šališkumą, nes nebuvo atnaujintas įrodymų tyrimas nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, nevertinti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų V. K., M. M., A. K. parodymai. Kasatoriui neįtikinami atrodo R. S., kuris naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) automobiliais, telefoninių paslaugų lengvatomis, lankėsi patalpose, žinojo UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimo kilmę, teiginiai apie tai, kad jis neva nežinojo, jog įmonės savininkė buvo ir N. K. Prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nagrinėjami asmeninės turtinės naudos siekimo klausimai (kasacinės bylos Nr. 2K-153/2005, 2K-7-638/2005, 2K-265/2007, 2K-7-2/2007, 2K-108/2009). Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaltinamojo R. S. veiklą (UAB (duomenys neskelbtini) „protegavimą“) kaip drausminį nusižengimą, visiškai nesuderinamą su valstybės tarnautojo tarnybine veikla bei jo veiksmais padarytos žalos dydį valstybei, kuri BK 228 straipsnio 2 dalies prasme laikytina didele, t. y. darančia jo padarytus veiksmus nusikaltimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Pasak prokuroro, R. S., būdamas valstybės tarnautojas, atsakingas už priešgaisrinę priežiūrą, pagal iš anksto sugalvotą planą įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančią priešgaisrine sauga, signalizacijų įrengimu ir technine priežiūra tam, kad, patikrinęs įmones ir nustatęs pažeidimus, juos galėtų pašalinti, nurodęs savo įsteigtą bendrovę, ir iš jos veiklos galėtų gauti naudos sau, savo šeimai ir draugams. Prokuroro teigimu, R. S., įvykdęs tokį sumanymą, gavo turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nors tai prieštarauja valstybės tarnybos interesams, taip pat padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Taip pat pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Išteisinamasis nuosprendis gali būti priimtas abejojant įrodymų tikrumu, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, ir tik tada, kai nepavyksta to padaryti, aiškinti abejones kaltinamojo naudai. Be to, turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas ar keičiamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-P-221/2008).
2. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2009, 2K-265/2007, 2K-7-638/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228 ir 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos Išvadų 26 punktas). BK 228 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme numatyti padariniai – padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešėjai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas R. S. kaltu konstatavo, kad jis, būdamas statutinis valstybės tarnautojas (Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresnysis inspektorius, vyresnysis specialistas), siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai, su kitu asmeniu įsteigė įmonę – UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla – priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, taip savo veiksmais, susietais su tarnybine veikla, neteisėtai užtikrino šia bendrovei nuolatinę gamybinę veiklą, už tai gaudamas materialinį atlygį bei kitokią naudą. Teismas tokius R. S. veiksmus laikė nusikalstamais, konstatuodamas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius – didelę žalą valstybei ir veiką kvalifikuojančius požymius (turtinės, kitokios asmeninės naudos siekimą). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S. minėtais veiksmais padarė didelę žalą valstybei. Išteisinamajame nuosprendyje jo veiksmus, kai atlikęs juridinių bei fizinių asmenų gamybinių bei bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir nustatęs trūkumus priešgaisrinės apsaugos srityje, rekomendavo tiems asmenims jo sugyventinei priklausančios bendrovės paslaugas, pripažino neetiškais valstybės tarnautojo veiksmais, nes jais iš esmės padėjo UAB (duomenys neskelbtini) gauti užsakymų ir pelno, o per šeimos narį (sugyventinę) gavo savo šeimai ir sau materialinės naudos. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria paneigiamas didelės žalos valstybei padarymas, nepakankamai motyvuota, prieštaringa, didelės žalos samprata neteisingai suprantama, nuosprendis pagrįstas ne visais įrodymais, aptarti tik išteisintajam palankūs įrodymai, neatliktas papildomas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis), nors jį šioje byloje reikėjo atlikti.
4. Teisėjų kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai, paneigiantys didelės žalos valstybei požymio padarytoje veikoje buvimą, pernelyg siauri, pagrįsti išteisintajam palankiais įrodymais, o ne bylos duomenų visuma, sureikšminta UAB (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų kokybė, kurias po tarnybinių patikrinimų įmonėms rekomendavo R. S., neatsižvelgta į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Iš tiesų, kaip teigiama kasaciniame skunde, didelės žalos valstybei požymis yra vertinamasis ir jo samprata priklauso nuo teismo vertinimo, atsižvelgus į konkrečios bylos faktinius duomenis. Vis dėlto galimybė pritaikyti tokį požymį, nukrypstant nuo susiklosčiusio praktinio traktavimo, įmanoma, tik atsižvelgus į baudžiamosiose bylose sukauptą patirtį, ir išdėsčius motyvus, kodėl ši patirtis nėra tinkama konkrečiam atvejui. Šiame apeliaciniame nuosprendyje to nepadaryta, nors teismas turėjo galimybę atsižvelgti į kasacinių nutarčių motyvus, aiškinančius didelės žalos valstybei požymį.
Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus BK 228 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, gali būti fizinė, turtinė ar neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala (moralinė, politinė, organizacinė ir pan.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir kt. Tokios žalos dydis ir pobūdis nustatomi, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami pažeisti interesai, kokia nusikalstamos veikos trukmė ir kaltininko einamų pareigų svarba, kokį rezonansą visuomenėje sukėlė padaryta veika ir kokia šio rezonanso įtaka valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui. Įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jei ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009). BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojamasis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškinamas, kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ryšiais ir pan. Neturtinio pobūdžio nauda aiškinama, kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių giminių ar kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-638/2005, 2K-265/2007, 2K-7-2/2007).
5. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, pirmosios instancijos teismas, aptardamas neturtinio pobūdžio žalą, kaip didelę žalą valstybei, konstatavo, kad R. S. priešingais tarnybai veiksmais diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino ir akivaizdžiai pažemino šios valstybinės institucijos autoritetą visuomenėje. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas didelės žalos valstybei požymį, atkreipė dėmesį į tai, kad visi įmonių vadovai (klientai) UAB (duomenys neskelbtini) suteiktomis paslaugomis buvo patenkinti ir R. S. veiksmus vertino teigiamai. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinime nurodytų įmonių vadovų, kuriems R. S. po tarnybinių patikrinimų rastiems trūkumams pašalinti rekomendavo proteguojamas UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas, teigiamų atsiliepimų apie paslaugų kokybę nepakanka R. S. veiksmų teisiniam įvertinimui. Be to, ne UAB (duomenys neskelbtini) reputacija vertinama šioje byloje. R. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu už didelės žalos valstybei padarymą savo neteisėtais veiksmais sumenkinus teisėsaugos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūrinio padalinio – Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reputaciją. Vadinasi, šia apimtimi teisėsaugos institucijos, o tuo pačiu ir valstybės atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas privalėjo teisiškai įvertinti statutinio valstybės tarnautojo R. S. veiksmus, tačiau to nepadarė. Taip pat apeliacinio proceso metu liko neišnagrinėta apeliacinio skundo dalis ir atitinkamai nepaneigta apylinkės teismo išvada, kad R. S. su kitu asmeniu įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) tam, kad pasinaudojęs veikla valstybinėje tarnyboje gautų naudos sau, šeimai, savo draugams ir kaip vieną iš neteisėtų atlygių per minėtą įmonę gavo du telefono aparatus „Samsung F 300“ bendros 1198,98 Lt vertės. Šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės buvo vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis konstatuoti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiai.
6. Šioje byloje, be kitų aplinkybių, taip pat buvo svarbu nustatyti R. S. materialinį atlygį už UAB (duomenys neskelbtini) atliktas paslaugas įmonėms, kuriose jo tarnybinės veiklos metu nustatyti pažeidimai priešgaisrinės saugos srityje ir kuriems pašalinti rekomenduota UAB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė buvo įrodinėjama bylos faktiniais duomenimis, kurių šaltiniai be kita ko buvo liudytojo M. J. parodymai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis jo parodymais, konstatavo, kad R. S. už neteisėtą rekomendavimą kaltinime nurodytoms įmonėms sudaryti sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) gavo asmeniškai 1450 Lt ir kitokį neteisėtą atlygį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, kitaip vertino liudytojo M. J. parodymus ir nustatė, kad 1450 Lt išmokėta ne R. S. už bendrovei suteiktas paslaugas, bet jos akcininkei N. K. kaip gauto pelno dalis. Kolegijos nuomone, tokios prieštaringos teismų išvados padarytos dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo. Kaip matyti iš protokolų turinio, liudytojo M. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl atsiskaitymo su R. S. už UAB (duomenys neskelbtini) protegavimą nebuvo nuoseklūs, skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, daug svarbių faktų liudytojas neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad R. S. pinigus davė, taip pat kitas paslaugas teikė už konkrečių objektų rekomendavimą (T. 4, b. l. 160, 161). Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo M. J. parodymai šioje byloje yra svarbūs duomenys, juos reikėjo kruopščiai ištirti, lyginti su liudytojų S. J., V. K., L. G., A. S., O. G., A. V., J. P. ir kt. parodymais, gretinti su dokumentų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga, apklausti N. K., kuri į teismo posėdį nebuvo pakviesta bei apklausta kaip liudytoja, ir tik po to spręsti, kokia tvarka UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. J. atsiskaitė su R. S. už paslaugas, taip pat vertinti kitas aplinkybes. Liudytojo M. J. parodymams patikrinti ir jų prieštaravimams pašalinti buvo tikslinga atlikti papildomą įrodymų tyrimą, perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir išsiaiškinti parodymų keitimo priežastis (BPK 276 straipsnio 4 dalis, 324 straipsnio 6 dalis). Tik po tokio duomenų ištyrimo galima daryti išvadas apie įrodinėtinų bylos aplinkybių pasitvirtinimą ar nepasitvirtinimą ir taip pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Vis dėlto, vertindamas bylai reikšmingus duomenis teismas nepasinaudojo teise rinkti papildomus duomenis (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepakankamai įsigilino į kai kurių liudytojų parodymų esmę. Nuosprendyje nurodoma, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai paneigė kaltinimo teiginį, jog R. S. potencialiems klientams siūlė tik UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas, tačiau iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad liudytojai A. V., A. S., J. P. parodė, jog R. S. po tarnybinių patikrinimų priešgaisrinei įrangai įrengti rekomendavo tik UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojai A. V. ir J. P. kai kurių aplinkybių neprisiminė, tačiau, laikantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių, jų parodymams patikrinti, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Tada liudytojai patvirtino, kad R. S. rekomendavo UAB (duomenys neskelbtini), kaip teikiančią kvalifikuotas paslaugas.
7. Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę išteisintojo R. S. gynybinei pozicijai (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šios priežastys sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
