Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-489/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25926-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1., 2.1.14., 2.4.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, esant jo baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės ir nukentėjusiojo L. S. apeliaciniai skundai atmesti. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinė dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo, nurodant, kad L. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) ir 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. S. padarytą 3675 Eur turtinę žalą. Iš A. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 2099,38 Eur turtinei žalai atlyginti, L. S. – 3675 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1400 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų ir šiam dėl to buvo nepataisomai subjaurotas kūnas, taip pat smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2015 m. balandžio 25 d. apie 21.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo patalpoje, namo koridoriuje, žodinio konflikto bei tarpusavio grumtynių metu, jam ir L. S. gulint ant grindų, tyčia nukando L. S. kairės ausies kaušelį ir kėde sudavė jam per rankas. Taip A. Š. nukentėjusiajam L. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, jis pasireiškė kąstine kairės ausies kaušelio žaizda, taip nepataisomai subjaurodamas L. S. kūną (veidą), ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jis pasireiškė odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva kairiame žaste.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus faktines įvykio aplinkybes, dėl to buvo atliktas neteisingas faktinių aplinkybių ir gautų įrodymų teisinis įvertinimas baudžiamojo įstatymo kontekste.
3. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp A. Š. ir L. S. įvyko du konfliktai. Pagal byloje esančių asmenų parodymus vienareikšmiškai nenuspręsta, kas ir kaip pradėjo pirmąjį konfliktą, tačiau nustatyta, kad šio konflikto metu abu minėti asmenys pargriuvo, duomenų, kad tuo metu kuriam nors buvo padaryti sužalojimai, nėra. A. Š. ir L. S. buvo išskirti V. S. (V. S.) ir V. V. (buvusi pavardė – S.). Teismas konstatavo, kad antrasis konfliktas (kurio metu nukąsta ausies dalis) prasidėjo būtent dėl aktyvių A. Š. veiksmų, kurie buvo atliekami galimai dėl pykčio, kilusio dėl pirmųjų grumtynių su L. S.. Vėliau aktyviais fiziniais veiksmais atsakė ir L. S., tai reiškia, kad abu konflikto dalyviai smurtą naudojo puolimo, bet ne gynybos tikslais, dėl to būtinoji gintis tokioje situacijoje pagal teismų praktiką nėra galima. Kilusi muštynių situacija vėlesnio fizinio kontakto tarp L. S. ir A. Š. metu neperaugo į būtinosios ginties situaciją. Teismas nusprendė, kad A. Š. neveikė būtinosios ginties sąlygomis.
4. Nė vienas iš liudytojų nepatvirtino A. Š. parodymų, kad į jo gerklę ar raktikaulį smakru buvo įsirėmęs L. S.. Priešingai, liudytojas V. V. teigė, kad abu grumtynių dalyviai vienodai grūmėsi. Be to, teisėjų kolegija nusprendė, kad A. Š. parodymai dėl smaugimo pavojingumo nėra logiški, – vienam asmeniui gulint ant kito ir smakru spaudžiant gulinčiajam gerklę, prispaustam asmeniui nėra įmanoma dantimis pasiekti ant jo gulinčio asmens ausies, nes ši būna keliolikos centimetrų atstumu nuo gulinčiojo burnos. Toks veiksmas yra įmanomas tik užgulusiam asmeniui pasukus galvą į šoną, tačiau tokiu atveju smakras jau nebesirems į kito asmens gerklę ir tokiu būdu nebekels realaus pavojaus. Gulinčiam asmeniui kito asmens ausį dantimis galima pasiekti nebent tuo atveju, kai jam spaudžiamas raktikaulis, nes vieno asmens ausis gali būti šalia kito burnos. Paprastai raktikaulio spaudimas jokio realaus pavojaus kito asmens sveikatai ar gyvybei nesukelia, žmogus nuo tokio veiksmo nedūsta, todėl nėra pagrindo būtinajai ginčiai.
5. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad A. Š. ir L. S. yra panašaus kūno sudėjimo, ūgio ir svorio, įvykio metu L. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl mažai tikėtina, kad panašaus kūno sudėjimo ir jėgos žmogus, būdamas labai apsvaigęs, gali pavojingai kėsintis šiuo atveju į A. Š. sveikatą ar gyvybę. Juo labiau kad apskritai šio konflikto ir grumtynių metu A. Š. neprašė ir nešaukė šalia esančių V. S. ar V. V. pagalbos. Be to, ir šie asmenys nematė būtinumo dar kartą skirti besigrumiančius asmenis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pakeisdamas ankstesnį sprendimą ir kitaip vertindamas bylos aplinkybes bei nurodydamas, kad kilusi muštynių situacija neperaugo į būtinosios ginties situaciją, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas, atmesdamas būtinosios ginties sąlygas, neįvertino, kad tai, jog A. Š. nešaukė pagalbos, neparodo, jog nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes asmuo gali įgyvendinti teisę į būtinąją gintį neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Nors teismas nurodė, kad įvykio metu L. S. ir A. Š. buvo panašaus kūno sudėjimo, ūgio ir svorio, neįvertino, kad būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis. Kartu neatsižvelgė ir į tai, kad dažnai vartojančio alkoholį asmens tolerancija alkoholiui yra didelė, todėl L. S. neabejotinai galėjo atlikti smurto veiksmus ir kelti pavojų. Teismas nevertino ir to, kad užpuolimo netikėtumas, ciniškumas ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei sukelia stresinę būseną. Teismas savo sprendimą grindė prielaidomis, nepagrįstai nurodė, kad antrasis konfliktas (kurio metu nukąsta ausies dalis) prasidėjo būtent dėl aktyvių A. Š. veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek pirmą, tiek antrą susikibimą be jokios priežasties pradėjo būtent L. S., jo veiksmai buvo neadekvatūs, provokuojantys ir pavojingi, tai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nuosprendyje. L. S. kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs situacijos, neatsižvelgęs į liudytojų parodymus, jų nesugretinęs, nevertino ir to, kad tarpusavio grumtynių nebuvo – toks užpuolimas ir pargriovimas nelaikytini tarpusavio grumtynėmis, nes vyko prieš vieno iš dalyvių valią. A. Š. nesiruošė panaudoti smurto, smurtas buvo panaudotas kaip gynybos priemonė stresinėje situacijoje. Tai patvirtino ir liudytojų K. V., V. S. parodymai. Teismas, nurodydamas, kad antro konflikto metu A. Š. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš L. S., nevertino to, kad nei V. V., nei V. S. nepatvirtino, jog nuteistasis pirmas panaudojo smurtą. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl smaugimo pavojingumo, galimybės dantimis pasiekti ant jo gulinčio asmens ausį, teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo išvados pagrindžia tokios situacijos (įkandimo į ausį tada, kai L. S. spaudė savo smakru A. Š. kaklą) galimumą.
6.2. Teismas, apibendrindamas nukentėjusiojo L. S. parodymus, padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad L. S. parodymai yra nuoseklūs, kadangi nukentėjusysis neigė smaugęs ar dusinęs, nors 2015 m. gegužės 13 d. papildomai apklaustas L. S. teigė nepamenantis, ar gindamasis nuo A. Š. šiam sudavė, ar jį smaugė, tačiau taip gali būti. Tai patvirtino ir 2015 m. gegužės 13 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas. Pats L. S. parodė, kad pamena vieną konfliktą, tai rodo, kad dėl girtumo jis ne viską pamena arba sąmoningai nutyli, tad jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Teismas, remdamasis išimtinai L. S. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iš liudytojų jokio konflikto negirdėjo. Be to, teismas nuosprendį grindė išimtinai nukentėjusiojo L. S. ir atrinktais jo draugo liudytojo V. V. parodymais, taip pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo nukentėjusiojo parodymų neatitiktis faktinėms aplinkybėms, nesivadovavo įrodymų visuma, nuteistojo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, neatsižvelgdamas į tai, kad juos iš dalies patvirtina objektyvūs bylos duomenys, o nukentėjusiojo parodymus, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nepagrįstai laikė pakankamais A. Š. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenų patikimumas buvo iš esmės tikrinamas tik vienu aspektu – lyginant A. Š. ir nukentėjusiojo bei jo draugo parodymų turinį, kitų liudytojų parodymus atmetant. Toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis apklaustų asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl nepakankamas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuteistojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs, sklandūs.
6.3. Teismas netinkamai pritaikė BK 135 straipsnio 1 dalį, nes nėra šio nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. A. Š. veiksmuose nebuvo tyčios. Be to, kūno subjaurojimu kaip veikos, nustatytos BK 135 straipsnyje, padariniu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda. Konstatuojant BK 135 straipsnyje nustatytą kūno subjaurojimo požymį būtina nurodyti, kokiais objektyviais kriterijais jis nustatytas. Teismo medicinos specialisto Sigito Chmieliausko išvados Nr. G 1407/15(01) ir Nr. G 2468/15 (01) patvirtina, kad L. S. patyrė kąstinę kairės ausies kaušelio žaizdą, padarytą kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina, dantimis, jam buvo nukąsta apie 1/4 viršutinės ausies dalies ir tai buvo įvertinta kaip 10 procentų darbingumo netekimas, toks sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik skaičiais išreikštas formalus darbingumo netekimas negali turėti lemiamos reikšmės nustatant kūno subjaurojimą. Randas teismų praktikoje pripažįstamas kaip bjaurojantis tik tada, kai yra žymus, itin ryškus, apimantis žymią veido dalį, negražus, atstumiantis. Nukentėjusiojo nedidelis sugijęs randas estetiniu požiūriu subjaurojimo vaizdo nekelia, gydytojų patvirtinta, kad plastinei ausies kaušelio korekcijai indikacijų kaip ir nėra. Nukentėjusiojo patirtų ausies sužalojimų estetinio vaizdo apibūdinimai yra pakankamai subjektyvūs ir atitinkantys tik nukentėjusiojo interesus. Teismas juos turėjo vertinti itin atidžiai, sutelkdamas dėmesį į objektyvų sužalotos ausies vaizdą. Likę nedideli randai nėra krentantys į akis ir, neturint informacijos apie jų buvimą, gali likti nepastebėti. Net ir apžiūrint nukentėjusiojo ausį, minimi randai dėl savo nežymumo ir specifinio išsidėstymo natūraliai besiraukšlėjančioje ausies kaušelio dalyje įsikomponuoja į bendrą ausies vaizdą, nesukelia ypač neigiamų emocijų ir nedaro nukentėjusiojo veido atstumiančio ar nemalonios išvaizdos. Randų buvimas kelia nukentėjusiajam neigiamas emocijas, tačiau vien tai negali nulemti randų pripažinimo kūno subjaurojimu, nes estetiniu požiūriu liekamieji sužalojimo reiškiniai yra minimalūs ir esmingai nedarko nukentėjusiojo veido, nedaro jo atstumiančio. Nors teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nėra galimybių minėtus randus panaikinti, nebuvo pagrindo nustatyti, kad šie randai bjauroja nukentėjusiojo kūną BK 135 straipsnio prasme, todėl minimi sužalojimai negalėjo būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
6.4. Teismas nesilaikė civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos turinį ir jų dydžio nustatymo kriterijus, pažeidė BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl to netinkamai išsprendė žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam klausimą. Visų pirma, neįrodžius kaltės apskritai neturėjo būti tenkinami Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei L. S. civiliniai ieškiniai. Antra, net jeigu ir būtų nustatyta kaltė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis yra visiškai neproporcingas padarytiems sužalojimams.
6.5. Teismas, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 3675 Eur būsimos turtinės žalos atlyginimą, jos visiškai nemotyvavo. Iki šiol L. S. nėra patyręs išlaidų, nors sužalojimai padaryti prieš penkerius metus, būsima turtinė žala grindžiama vieninteliu plastinės chirurgijos klinikos raštu, kuriame nurodyta, kad būsimos operacijos kaina – 3600 Eur (3 t., b. 1. 143). Sprendžiant klausimą dėl būsimos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalį, turėjo būti įvertinta būsima žala remiantis realia jos atsiradimo tikimybe. Teismas neanalizavo galimų būsimų išlaidų, dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad byloje apklaustas gydytojas R. Vaičiūnas nurodė, jog plastinė operacija neva randų nepašalins, tačiau teismas šios operacijos išlaidas priteisė, nesiaiškindamas, kokiu tikslu ji bus atliekama, ar ji yra būtina, kokios operacijos pasekmės, ar operacijos išlaidos negali būti kompensuojamos valstybės.
6.6. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą ir priteisdamas nukentėjusiajam bylos duomenimis nepagrįstą, itin didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Iš teismo išvadų turi būti aiški kriterijų diferenciacija, tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Apeliacinės instancijos teismas tik lakoniškai išdėstė aplinkybes, kurios apibūdina nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, formaliai nurodė besivadovaujantis teismų praktika, tačiau jos nenurodė. Pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turi didelę įtaką jo bendravimui su aplinkiniais, jis negali gyventi visaverčio gyvenimo. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, o sužalojimas nebuvo ilgalaikis, L. S. neatsirado neigiamų pasikeitimų jo gyvenime. Kartu teismas nevertino nuteistojo turtinės padėties ir galimybių kompensuoti patirtą žalą.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54, 62 straipsnių nuostatų, dėl to nebuvo įgyvendinta baudžiamojo įstatymo paskirtis, teisingumo principas. Teismas, be kitų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nevertino A. Š. asmenybės: jauno amžiaus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su sugyventine, augina tris nepilnamečius vaikus. Neįvertinta ir tai, kad A. Š. aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką.
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo:
7.1. Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas motyvuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, papildomai apklausęs nukentėjusįjį ir patį nuteistąjį, liudytojus V. S. ir V. V., specialistus S. Chmieliauską ir R. Vaičiūną, ekspertą R. Raudį, įvertinęs rašytinius įrodymus, teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. PEKG 1 (36/136)/2019(01) bei konsultacinę teismo medicinos specialisto išvadą, iš naujo įvertino kiekvieną iš šių įrodymų atskirai, sugretino tarpusavyje, ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti ir abejonėms panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ir lygindamas nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojų parodymus, tiksliai nustatė įvykusio konflikto priežastis ir atliko detalią įvykio analizę.
7.2. Taip pat nėra motyvuotas ir kasacinio skundo argumentas, jog skundžiamame sprendime didesnis dėmesys skiriamas nukentėjusiojo L. S. ir jo draugo liudytojo V. V. parodymams, taip pažeidžiant šalių procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas motyvavo ne vien nukentėjusiojo parodymais. Be to, nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Nuo pat pirmos apklausos L. S. vienodai ir nuosekliai nurodė aplinkybes, kuriomis jam buvo padaryti sužalojimai, sąžiningai pripažindamas, jog dalies aplinkybių dėl girtumo jis neprisimena, tačiau vien dėl to jo parodymai negali būti atmesti. Kasaciniame skunde nurodomi L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais, kasatoriaus nuomone, L. S. patvirtino, kad jis galėjo smaugti ir suduoti smūgius nuteistajam. Su tokiu teiginiu nesutinkama, nes apklausos protokole L. S. parodymai yra suformuluoti kitaip, nei tvirtina kasatorius, t. y. L. S. neneigė, jog galėjo atlikti minėtus veiksmus, nors to neprisimena, tačiau tai padaryti jis galėjo tik gindamasis. Kasatorius byloje esančius parodymus cituoja neteisingai suteikdamas jiems kitokią, nei užfiksuota protokole, prasmę. Kasatoriaus, liudytojų V. V., K. V. ir A. T. parodymai taip pat įvertinti tinkamai. Nuteistojo versija atmesta ne vien tuo pagrindu, kad buvo abejojama jo, kaip įtariamojo, parodymų pagrįstumu, bet ir tuo, kad jo parodymų nepatvirtino kiti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Kasaciniame skunde V. V. parodymų reikšmė kvestionuojama ne dėl jų nuoseklumo, bet tos aplinkybės, kad V. V. yra L. S. draugas. Su tokia išvada nesutinkama, nes draugystės, giminystės ryšiai gali būti ta aplinkybė, dėl kurios asmenys gali duoti kuriai nors iš šalių palankius parodymus, tačiau vien šiuo pagrindu atmesti jų kaip įrodymo šaltinio nėra pagrindo. V. V., o ir pats A. Š. yra nurodę, kad jie taip pat yra draugai, taigi draugystės ryšiai V. V. sieja su abiem proceso šalimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bei vertindamas V. V. parodymus, juos sugretino su kitų asmenų parodymais, pvz., V. S., A. Š., L. S., ir rėmėsi ta dalimi, kuri neprieštaravo kitiems bylos įrodymams ir buvo jų patvirtinta. Teismas pagrįstai pripažino, jog liudytoja A. T. išvis nematė konflikto, o liudytoja K. V. tvirtina mačiusi dalį konflikto, t. y. L. S. ir A. Š. grumtynes, tačiau nėra aišku, kurią konflikto dalį ji matė.
7.3. Kasaciniame skunde yra nurodomi ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 332 straipsnio 3 dalies neva padaryti pažeidimai, tačiau jų turinys neatskleidžiamas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog aprašomojoje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Šiuo atveju skundžiama yra ne apeliacinės instancijos teismo nutartis, bet nuosprendis, todėl šis skundo argumentas nelaikytinas susijusiu su nagrinėjama byla.
7.4. BK 28 straipsnio netinkamas taikymas iš esmės motyvuojamas ne netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, bet netinkamu įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio metu A. Š. ir L. S. vienas prieš kitą naudojo smurtą vien puolimo tikslais, t. y. abu buvo puolantieji ir teisės į būtinąją gintį neturėjo. Kasatoriaus nurodomi argumentai dėl pagalbos nešaukimo, dėl specialistų vertinimo apie asmenų, dažnai vartojančių alkoholį, toleranciją alkoholiui ir galimybės atlikti smurto veiksmus bei kelti pavojų, dėl netikėtumo situacijos, dėl nusikaltimo vietos yra arba tinkamai įvertinti skundžiamame nuosprendyje, pateikiant logiškas ir nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas, arba daugiau teorinio pobūdžio ir su nagrinėjama byla nesusiję. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 12 d. nutartis šioje byloje buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nurodant, kad atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas turi esminių trūkumų, o priimta nutartis neatitinka BPK 332 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nesirėmė pirmiau nurodytais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl galimybės prašyti pagalbos ir A. Š. bei L. S. jėgų santykio įvertinimo, iš esmės pasisakė tais klausimais, kurie buvo nurodyti aukštesnės instancijos teismo nutartyje. Be to, nesutiktina su kasatoriaus skundo argumentu, jog įkandimas buvo vienintelė tinkama priemonė, galėjusi tyliai nutraukti susidariusią situaciją. Byloje nėra duomenų, kad dėl konflikto įvykio vietoje buvo surikdyta rimtis, o bet koks nuteistojo veiksmų pateisinimas vien tuo pagrindu, kad konflikto vieta yra koridorius, kuriame gyvena nukentėjusysis ir jį pažįstantys asmenys, nėra suprantamas.
7.5. Teismo medicinos specialisto išvadose yra neabejotinai nustatyta, kad dėl prarasto bendro darbingumo dėl kąstinės kairės ausies kaušelio žaizdos sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismuose apklaustas specialistas S. Chmieliauskas bei ekspertas R. Raudys tai patvirtino, tačiau R. Raudys nurodė, kad teismo medicinos ekspertams padarius išvadą, jog kūno sužalojimo pasekmės negali būti pašalintos, ir teisėsaugos institucijoms pripažinus, kad kūno sužalojimu buvo padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas, toks kūno sužalojimas laikytinas sunkiu. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto R. Vaičiūno bei teismo medicinos ekspertizės akto Nr. PEKG 1 (36/136)/2019 (01) išvadose buvo nurodyta, kad kairės ausies kaušelio sužalojimo pasekmės vertinamos kaip nepašalinamos terapinėmis priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad L. S. padarytas ausies sužalojimas laikomas sunkiu, nes juo buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo veidas, jo simetrija. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir estetinius bei kitus panašius kriterijus. Teismas itin įdėmiai nustatė šią aplinkybę, pavesdamas prokurorui atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nustatyti, kaip atrodė nukentėjusiojo veidas iki aptariamo įvykio bei kaip atrodė po jo. Pažymėjo, kad nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo medicinos konsultacinė išvada buvo nurodyta, tačiau išvadas dėl L. S. padaryto kūno sužalojimo sunkumo apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis visais duomenimis bei pats vertindamas L. S. išvaizdą posėdžių salėje.
7.6. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, jį sudaro 3600 Eur suma. Pateiktuose dokumentuose iš plastinės chirurgijos klinikos matyti, jog L. S. 2019 m. spalio 15 d. buvo konsultuotas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos dėl jo patirtos traumos pasekmių šalinimo, o operacijos kaina sudaro 3600 Eur. Byloje yra pateikti ir šios konsultacijos apmokėjimo dokumentai. Teismo posėdyje apklaustas L. S. parodė, kad po atliktos ausies rekonstrukcijos jis nieko daugiau nedarė, nes neturi lėšų operacijoms. Gydytojas R. Vaičiūnas nurodė, kad visiškai atkurti ausies kontūro neįmanoma, bet defekto sumažinimas yra galimas ir kainuotų 3000 Eur. Tiesiogiai prieš teismo sprendimą gavęs konsultaciją dėl kairės ausies vijoklio rekonstrukcijos šonkaulio kremzle, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė aiškintis, ar tokia rekonstrukcija visiškai pašalins nusikalstama veika sukeltus padarinius, tačiau, atsižvelgdamas į labai spartų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos galimybių tobulėjimą ir į tai, kad L. S. po jo apžiūros buvo pasiūlytas gydymas (rekonstrukcija) šonkaulio kremzle, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog rekonstrukcijos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos.
7.7. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas nemotyvavo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio, yra formalūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas ne tik išvardijo CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir pritaikė juos konkrečios bylos kontekste, įvertino turtinę nuteistojo padėtį bei į ją atsižvelgė. Prašomas ir priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas buvo tinkamai motyvuotas, neprieštarauja teismų praktikai. Nors apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje paminėdamas, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį remiasi teismų praktika, šios praktikos nenurodė, tai nelaikytina įstatymo taikymo spraga ar nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo netinkamu įvertinimu.
7.8. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas mažesnę, nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Priimant sprendimą įvertintos visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Byloje pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistojo pagalba ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką. Po nusikalstamų veiksmų atlikimo kasatorius iš įvykio vietos pabėgo ir tą vakarą, kai policija jo ieškojo, slapstėsi, o kitą dieną išvyko į komandiruotę. Kasatoriaus elgesyje nėra jokių požymių, leidžiančių jo veiksmus vertinti kaip aktyvią pagalbą ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti įvykio aplinkybes. Aplinkybė, jog kasatorius yra jauno amžiaus ir augina vaikus, nesudaro pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti sankcijoje nenustatytą švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aplinkybė, jog baudžiamasis procesas užtruko ne dėl A. Š. veiksmų, buvo įvertinta skiriant A. Š. bausmę, artimą bausmės minimumui. Pažymėtina ir tai, kad pagal veikos metu galiojusią BK 75 straipsnio taikymo redakciją nuteistajam pagrįstai buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip įgyvendinant teisingumo principą bei siekiant ne tik nubaudimo ir prevencijos tikslų, bet ir nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos.
8. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. atstovė advokatė Eglė Tamašauskaitė atsiliepimu prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti bei priteisti iš kasatoriaus A. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. naudai dėl bylos proceso kasacinės instancijos teisme pagal nuteistojo kasacinį skundą patirtas proceso išlaidas. Atsiliepime atstovė nurodo:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jų nepažeidė, priėmė motyvuotą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai ir teisėtai paskyrė atitinkamą bausmę nuteistajam, taip pat pagrįstai ir teisėtai priteisė konkretaus dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Nuteistojo kasacinis skundas yra formalus ir paremtas išimtinai subjektyviu nuteistojo nurodytų aplinkybių vertinimu, dėl nesuprantamų priežasčių siekiant vilkinti ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą bei išvengti teisėtai ir pagrįstai paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo.
8.2. Byloje pagrįstai nustatyta, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir tai, kad jis neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Dėl to nebuvo pagrindo vertinti, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas kruopščiai išnagrinėtų ir lyginamuoju metodu išanalizuotų įrodymų visuma, aiškiai motyvuojant, kodėl vieni bylos medžiagoje esantys įrodymai laikomi pakankamais atitinkamiems bylai reikšmingiems faktams konstatuoti, o kiti vertinami kritiškai. Nuteistasis, teigdamas, kad vien randų buvimas negali nulemti jų pripažinimo nepataisomu kūno subjaurojimu, klaidina kasacinės instancijos teismą, bandydamas įteigti, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nepataisomą kūno subjaurojimą, tokiu subjaurojimu pripažino nukentėjusiajam po sužalojimų likusius randus. Kaip matyti iš apkaltinamojo teismo nuosprendžio, teismas konstatavo, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai (teismo medicinos ekspertizės aktai, specialistų paaiškinimai, apžiūros protokolai, įskaitant gyvą apžiūrą teismo posėdžio metu) patvirtina faktą, jog nukentėjusiajam L. S. buvo nukąsta apie ketvirtadalis viršutinės ausies, t. y. nukentėjusiajam po sužalojimo ne tik liko randas, bet jis neteko ir žymios kūno dalies, t. y. ausies, tai akivaizdžiai pastebima.
8.3. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas nebeteikė jokių paaiškinimų, nereiškė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl pateiktų prokuratūros ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliacinių skundų ir juose išdėstytų argumentų. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. A. Š., kuris kasaciniu skundu nepripažįsta savo kaltės, pradėjo dengti nukentėjusiajam L. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (iki šios dienos atlyginta 300 Eur).
8.4. Dėl turtinės žalos nurodė, kad tam, jog būtų galima sumažinti esamą ausies vijoklio defektą, susijusį su sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, L. S. reikalinga papildoma operacija, kuri kainuoja 3600 Eur. Tokios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra realios, būtinos ir protingos, o žala akivaizdi ir jos kompensavimas yra būtinas per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. ketinimą kiek įmanoma pataisyti subjaurotos ausies būklę plastikos chirurgijos pagalba, tačiau negalėjimą to padaryti dėl lėšų trūkumo (realią turtinės žalos atsiradimo tikimybę), todėl pagrįstai ir teisėtai priteisė iš nuteistojo būsimos turtinės žalos atlyginimą, taip pat jau patirtų išlaidų medicinos pagalbai (konsultacijoms), kaip jau patirtos turtinės žalos, atlyginimą.
8.5. Dėl kasatoriaus teiginių, kad teismas priteisė per didelį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą, palyginti su nustatytais kitose tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad kasatoriaus skunde nurodytose baudžiamosiose bylose buvusios faktinės aplinkybės nėra tokios pat ar panašios, todėl tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti, juolab kad kiekvienam nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Dėl A. Š. elgesio ir nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė stiprų ir intensyvų fizinį skausmą, iki šiol patiria ir ateityje patirs diskomfortą dėl ausies fragmento dalies trūkumo. Nukentėjusiajam buvo subjaurota viena iš matomiausių kūno dalių, dėl to jis jaučiasi itin nepatogiai, nuolat patiria didelius dvasinius ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Didelius emocinius išgyvenimus iš karto po traumos sukėlė ir tai, kad beveik mėnesį po traumos jis blogai girdėjo kaire ausimi. Nukentėjusysis jaučiasi subjaurotas – bendraudamas su kitais žmonėmis patiria itin negatyvius emocinius išgyvenimus, juos patirs ir ateityje, nes pasekmės neatitaisomos. Teismas, įvertinęs tai ir kitas konkretaus dydžio žalos atlyginimui priteisti reikšmingas aplinkybes (nuteistojo materialinę ir socialinę padėtį, priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį ir kt.), priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti būtent 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai.
8.6. Kasatoriaus teiginiai, kad jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš karto po įvykio nuteistasis pasišalino (pabėgo), o ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
8.7. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas L. S. atstovės advokatės E. Tamašauskaitės prašymas priteisti 350 Eur proceso išlaidų, jas pagrindžianti sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo ir paskirtos bausmės
10. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tuomet, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.
11. Pagal Taisyklių 6.12 punktą nepataisomas kūno subjaurojimas nustatomas tuomet, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Taigi, nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas, atitinkantis BK 135 straipsnio dispoziciją, pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis teisiškai reikšmingas požymis nustatomas vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-303/2017">2K-163-303/2017</a>). Pirmąjį vertinamąjį požymį, ar sužalotas kūnas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas.
12. Išties baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas laikytinas kūno subjaurojimu. Paprastai laikoma, kad kūnas subjaurotas, kai jis tampa neestetiškas, atstumiantis (pvz., dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiškiai pastebimai kūno asimetrijai ir pan.). Kūno subjaurojimu kaip veikos, nustatytos BK 135 straipsnyje, padariniu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda. Kartu pažymėtina, kad jeigu teismas kaip įrodytą konstatuoja BK 135 straipsnyje nustatytą kūno subjaurojimo požymį, būtina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pvz., randų skaičių, dydį, lokalizaciją ir pan.), bet ir kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis šis teisiškai reikšmingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų, pvz., gali būti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir kita) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395-511/2015">2K-395-511/2015</a>).
13. Teismų praktikoje paprastai daugybiniai sužalojimai ir žaizdos veido, galvos, kaklo srityje bei po jų likę randai pripažįstami kaip subjaurojantys kūną ir dėl jų konstatuojamas sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas: pvz., nukentėjusysis buvo sužalotas 6 kartus peiliu į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus – į kaklą, ginantis – 4 kartus į plaštakas, dėl to šiam liko nuo 1 cm iki 9,5 cm ilgio randai veido, ausies, smakro, kaklo srityse, kartu ir plaštakos, pirštų srityse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkzLTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-193-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-193-507/2015">2K-193-507/2015</a>); mažamečiui į veidą įkąsdamas šuo padarė kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto, paakio, žando srityje, dėl šios žaizdos veidas liko randuotas, susidarė odos deformacija, šypsantis, išsižiojus ar užsimerkus susidaro raukšlių asimetrija, nevienodumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235/2007">2K-235/2007</a>); nukentėjusiajam nustatyti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos nosyje, viršugalvyje, peiliu nupjauta dešinė ausis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-483/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-483/2010">2K-483/2010</a>); nukentėjusioji patyrė veido sumušimą, dviejų dantų išmušimą, žaizdą apatinėje lūpoje, kur liko ryškiai pastebimas randas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73/2013">2K-73/2013</a>).
14. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir taikymas konstatuojant kūno subjaurojimą laikomas tinkamu ir kitais atvejais, kai dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam lieka pavieniai randai veido srityje: nukentėjusiajam dėl pjautinės žaizdos dešiniojo žando srityje likęs hipertrofinis 7 cm ilgio randas, suteikiantis veidui asimetriją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2005); eismo įvykyje nukentėjusiajai sukeltas nosies kaulų lūžimas, pasireiškęs kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl veide esančio rando, kuris ir po operacinio gydymo neišnyks, liks pastebimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2008">2K-47/2008</a>). Teismų praktikoje kūno subjaurojimas konstatuotas ir dėl sužalojimų likus pavieniam randui kitoje aiškiai matomoje vietoje – pvz. nukentėjusiajam liko ryškiai matomas randas kaklo priekiniame paviršiuje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-501/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-501/2014">2K-501/2014</a>).
15. Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde išdėstyti nuteistojo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutelkė reikiamo dėmesio į objektyvų nukentėjusiojo sužalotos ausies vaizdą, kad nukentėjusiojo nedidelis ir sugijęs randas estetiniu požiūriu subjaurojimo vaizdo nekelia; randas dėl savo nežymumo ir specifinio išsidėstymo natūraliai besiraukšlėjančioje ausies kaušelio dalyje įsikomponuoja į bendrą ausies vaizdą, nesukelia ypač neigiamų emocijų ir nedaro nukentėjusiojo veido atstumiančio ar nemalonios išvaizdos, ir dėl to daroma išvada, kad nebuvo pagrindo nustatyti, jog šie randai BK 135 straipsnio prasme bjauroja nukentėjusiojo veidą, subjektyvūs ir nepagrįsti.
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatydamas, kad L. S. padarytas ausies sužalojimas laikomas sunkiu, nes juo buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo veidas, pakankamai aiškiai pasisakė dėl tokią išvadą lėmusių aplinkybių. Šiuo atveju pagrįstai atsižvelgta į tai, kad sužalojimas nepataisomas, nes buvo nukąsta ¼ ausies dalis, iki šiol ji nėra atkurta, to padaryti po plastinių operacijų (praėjus beveik penkeriems metams) nėra galimybės; ausies kaušelio sužalojimo pasekmės nepašalinamos terapinėmis priemonėmis. Teismas pavedė prokurorui atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir teismo posėdžių salėje aiškinosi bei vertino, kaip atrodė nukentėjusiojo veidas iki aptariamo įvykio ir po jo. Kasacine tvarka apskųsto nuosprendžio 65 punkte išdėstytos aiškios išvados, kad žiūrint į nukentėjusįjį sužalojimas yra lengvai pastebimas, itin ryškus, iš karto atkreipiantis kitų žmonių dėmesį ir žymiai iškreipiantis veido srities simetriją. Taigi teismui motyvuotai konstatavus, kad L. S. matoma kūno dalis yra subjaurota, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nustatydamas A. Š. kriminalinę bausmę, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonę, priešingai negu skunde nurodo kasatorius, BK 54, 62 straipsnių nuostatas taikė tinkamai. Apkaltinamojo nuosprendžio 68–74 punktuose nurodoma, remdamasis kokiais bylos duomenimis apie A. Š. asmenybę ir jo padarytą sunkų nusikaltimą teismas paskyrė tik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėjo jos vykdymą.
18. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas.
19. Nagrinėjamoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų sąlygų nenustatyta, taip pat nepripažinta, kad yra A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Pagal bylos duomenis, iškart po įvykio A. Š. iš įvykio vietos pabėgo, slapstėsi, o kitą dieną išvyko į komandiruotę, taigi negalima įžvelgti, kad toks kaltininko elgesys turi aktyviosios atgailos požymių, ir jo veiksmų negalima vertinti kaip pagalbos ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti įvykio aplinkybes.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir civilinių ieškinių išsprendimo
20. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal kasacinio skundo argumentus ir šio nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šis teismas, antrą kartą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir kitas kasatoriaus nurodytas BPK nuostatas.
21. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas, atsižvelgdamas į ankstesnėje byloje priimtos kasacinės nutarties nurodymus (BPK 386 straipsnio 2 dalis), atlikęs dalies bylos įrodymų tyrimą, papildomai apklausęs nukentėjusįjį ir patį nuteistąjį, liudytojus V. S. ir V. V., specialistus S. Chmieliauską ir R. Vaičiūną, ekspertą R. Raudį, įvertinęs rašytinius specialiuosius medicinos duomenis apie nukentėjusiajam L. S. padarytus sužalojimus, motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytą būtinosios ginties situaciją, kuri nurodyta BK 28 straipsnio 2 dalyje.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo nustatyta A. Š. pavojingo smaugimo situacija grumtynių metu, ir padaręs išvadą, kad per žodinį, o vėliau fizinį įvykio metu kilusį konfliktą du neblaivūs, panašaus stiprumo vyrai A. Š. ir L. S. vienas prieš kitą bendrabučio koridoriuje, stebint kitiems asmenims, naudojo fizinį smurtą per abipuses muštynes, t. y. ne gynybos, o puolimo tikslais, nenustatė būtinosios ginties situacijos. Tokias išvadas šis teismas padarė plačiai išdėstęs bylos įrodymus, šalindamas prieštaravimus tarp atskirų bylos duomenų, taip pat nurodydamas, kuriais bylos duomenimis remiasi, o kuriuos atmeta, įvertinęs tinkamą teismų praktiką bylose dėl būtinosios ginties situacijos, kokia nustatyta BK 28 straipsnyje, ir jos peržengimo.
23. BPK 332 straipsnio nuostatos atskirai neaptaria apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuri priimama vadovaujantis BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, turinio, tačiau pagal analogiškas BPK 331 straipsnio, reglamentuojančio naujo apkaltinamojo nuosprendžio turinį, taisykles šiuo atveju priimdamas naują sprendimą (apkaltinamąjį nuosprendį) apeliacinės instancijos teismas nurodo šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas asmenį, kuriam byla nutraukta, pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šiuo atveju teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, konstatuodamas, kad pakanka byloje surinktų įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą nuteistojo A. Š. veiksmuose esant ne būtinosios ginties, o BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.
24. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos sumos turtinei bei neturtinei žalai atlyginti neatitinka įstatymo reikalavimų ir bylos medžiagos.
25. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. pareikštų turtinių išlaidų dydžio pagrįstumas yra apsvarstytas nuosprendžio 82 punkte ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priteistos 3675 Eur sumos yra grindžiamos civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais bylos įrodymais (dokumentais dėl turėtų ir būsimų išlaidų, susijusių su L. S. estetinės veido srities būklės pagerinimu pasitelkiant plastikos chirurgo pagalbą).
26. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl L. S. sveikatos sužalojimo, dydį, taip pat atsižvelgta į teismų praktikoje priimtus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo padarinių (esamų ir būsimų) nustatymą, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Šie kriterijai tinkamai įvertinti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėtos bylos aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytos kąstinės žaizdos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, pasikeitė jo gyvenimo kokybė, numatomos tolesnės plastinės procedūros, dėl kurių nukentėjusysis ir ateityje patirs diskomfortą. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta neturtinė žala išties nemaža, todėl 5000 Eur nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismų išvadai dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir nemato pagrindo jo mažinti.
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus nurodomų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė ir, priimdamas A. Š. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl proceso išlaidų
28. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas L. S. atstovės advokatės E. Tamašauskaitės prašymas priteisti 350 Eur proceso išlaidų ir jas pagrindžianti sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas.
29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
30. Ši baudžiamoji byla nagrinėta ne žodinio proceso tvarka ir tik pagal nuteistojo skundą. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o nukentėjusiojo ir (ar) jo atstovo atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, atsiliepimo nepateikimas netrukdo nagrinėti kasacinės bylos (BPK 3741 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas taip pat negali nuspręsti išieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92/2014">2K-92/2014</a>, 2K-210/2014, 2K-548/2014).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį, į tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atsiliepimas į kasacinį skundą neprivalomas, byloje iš esmės kelti ir nagrinėti tie patys teisės klausimai kaip ir pirmosios kasacijos metu, bylos sudėtingumą, jau priteistą ankstesnio proceso metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti sumą (1400 Eur), daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina teisinga, todėl nepriteistina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
