Baudžiamoji byla Nr. 2K-464/2012
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00399-2010-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti E. J. ir E. J. bei atleista nuo baudžiamosios atsakomybės O. V., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 11 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), iš E. J. neteisėtai įgijo 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią jam perdavė E. J., ir ketino ją parduoti O. V., tačiau tą pačią dieną, 13.10 val., Tauragėje, Tilžės pl., sulaikius policijos pareigūnams, paketą su psichotropine medžiaga prarijo.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei prieštaravimo teismų praktikai.
Kasatorius nurodo, kad A. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes jis įgijo narkotines medžiagas savo reikmėms, o ne turėdamas tikslą jas platinti. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad A. P. ketino parduoti narkotines medžiagas O. V. Ši aplinkybė nustatyta remiantis O. V. ir liudytojo K. I. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Kasatorius nurodo, kad A. P. yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą, be to, anksčiau teistas būtent pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pasak kasatoriaus, tai patvirtina, jog jis narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms. Kad A. P. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, įrodo ir tai, jog jis, įsigijęs metamfetamino iš E. J., automobilyje iš karto neperdavė jo O. V., nors tokią galimybę turėjo, tačiau teismai to visiškai nevertino.
Kasatorius pažymi, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-166/2010, 2K-618/2010, 2K-159/2011, 2K-113/2011). Tačiau abiejų instancijų teismai, spręsdami, ar A. P. turėjo tikslą perduoti narkotines medžiagas O. V., nesivadovavo šiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais vertinimo kriterijais. Taigi teismai nuteisė A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neįrodę šios veikos pagrindinio subjektyviojo požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. 2011 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti O. V. dviejų apklausų, atliktų 2010 m. gegužės 12 d., vaizdo ir garso įrašai. Dėl parodymuose esančių prieštaravimų A. P. gynėjas prašė apklausti O. V. papildomai, tačiau pirmosios instancijos teismas gynėjo prašymą atmetė. Kasatoriaus manymu, nepatikrinus O. V. parodymų teismo posėdyje ir nepašalinus juose esančių prieštaravimų, negalima buvo jais vadovautis grindžiant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė.
Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde buvo išsamiai atskleistas kaltinamosios O. V., liudytojų K. I. ir L. G. parodymų nepatikimumas, jų tarpusavio prieštaravimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl kai kurių parodymų prieštaravimų ir neanalizavo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad A. P. metamfetaminą įsigijo savo reikmėms. Vertindamas O. V. parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai teigdamas, kad O. V. aplinkybes, kokiu tikslu K. I. skambino A. P. ir kodėl su juo susitiko, nurodė visų apklausų metu aiškiai ir tiksliai. Pasak kasatoriaus, iš pirmojo 2010 m. gegužės 12 d. O. V. apklausos protokolo aiškiai matyti, kad ji nekalbėjo nei apie narkotines medžiagas, nei apie ketinimą jas įsigyti iš A. P.
Kasatoriaus manymu, nepašalinus prieštaravimų, esančių O. V. ir K. I. parodymuose, visos abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau to nebuvo padaryta, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose visapusiškai išanalizuoti O. V. ir K. I. parodymai bei argumentuota, kodėl jais remtasi. Pasak prokuroro, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes nebuvo patenkintas prašymas papildomai apklausti kaltinamąją O. V.. Prokuroras pažymi, kad teisiamajame posėdyje O. V. buvo apklausta, teismas išanalizavo jos parodymus, tarp jų ir duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos įvertino ir nurodė nuosprendyje, kodėl jais remiasi.
Prokuroro teigimu, priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo A. P. apeliacinis skundas išnagrinėtas išsamiai, O. V., kaip jau buvo minėta, buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, todėl papildomai jos apklausti apeliacinis instancijos teismas neprivalėjo. Prokuroro manymu, kasatoriaus teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo yra deklaratyvūs.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir įrodymų vertinimo
Kasatorius nurodo, kad A. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes psichotropinę medžiagą įsigijo asmeniniam vartojimui, o ne pardavimui, teigia, kad jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais O. V. ir liudytojo K. I. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis – nuteistųjų E. J. ir E. J., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. V., liudytojų L. G., D. M., M. T., T. Š., M. K., E. T. parodymus, chirurgo konsultacinę pažymą, specialisto išvadą, tarnybinius pranešimus, ir juos išanalizavęs, padarė išvadą, kad 2010 m. gegužės 11 d. A. P. neteisėtai įgijo 0,233 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą ją parduoti O. V. Tokia teismo išvada pagrįsta išsamiai ir nešališkai patikrintų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad versiją, jog psichotropinę medžiagą metamfetaminą buvo įsigijęs savo reikmėms, A. P. buvo pateikęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismo posėdyje apklausęs liudytoją K. I., konstatavo, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės aiškiai parodo, jog A. P. įsigytą metamfetaminą ketino parduoti O. V.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl A. P. kaltumo ir jo turėto tikslo disponuojant psichotropinėmis medžiagomis, įvertino, kokia tai buvo psichotropinė medžiaga ir koks jos kiekis rastas pas A. P., jos įgijimo ir suradimo aplinkybes, susitarimo su O. V. faktą.
Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais – O. V. parodymais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad O. V. buvo apklausta teismo posėdyje kaip kaltinamoji ir davė išsamius parodymus apie mėginimą įsigyti psichotropinės medžiagos amfetamino, todėl teismas, nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrįstai jais vadovavosi nuosprendyje, grįsdamas A. P. kaltę. Tai, kad per pirmą apklausą 2010 m. gegužės 12 d. O. V. nekalbėjo apie ketinimą įsigyti metamfetaminą iš A. P., nepaneigia jos vėlesnių parodymų patikimumo. Vertindamas šį faktą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išsamius parodymus O. V. davė į bylą įstojus gynėjai S. Jorudienei, kai O. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiuos parodymus O. V. iš esmės patvirtino 2010 m. gegužės 14 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, analogiškas aplinkybes nurodė apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Be to, šie parodymai iš esmės atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Todėl konstatuotina, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai O. V. duotų parodymų įrodomosios reikšmės nesumenkina.
Apeliacinės instancijos teismas A. P. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, teismo nutartyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.
Kasacinio skundo teiginiai apie BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais duomenimis.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. P. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Antanas Klimavičius
Olegas Fedosiukas
