Administracinė byla Nr. eII-23-805/2026
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00074-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
21.1.5; 21.1.7; 21.1.8; 21.2.1; 21.7.4;
21.8.1; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,
pareiškėjui T. Š.,
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Raimondos Čilčiūtės priimto 2025 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 55X-35430623-25 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 0125000504103 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas T. Š. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Raimondos Čilčiūtės priimto 2025 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 55X-35430623-25 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, 621 straipsnis).
Skunde T. Š. nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyrius 2025 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nustačius, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad žvyro dangos kelyje, kuriame nėra nustatytas, sureguliuotas ir aptartas judėjimas, siaurame, vingiuotame kelio ruože, lengvojo automobilio,,Toyota“ vairuotojas, pastebėjęs priešais atvažiuojant krovininį automobilį,,DAF“ su puspriekabe (miškovežį), ir įvertinęs situaciją, kad neužteks važiuojamosios dalies pločio saugiam transporto priemonių prasilenkimui, sąmoningai pats priėmė sprendimą, ne sustoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o važiuoti nuo kelio, kuomet ir užvažiavo ant kliūties (kelmo). Krovininio automobilio vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgdamas į transporto priemonės gabaritus, užėmė atitinkamą padėtį kelyje, tačiau nėra duomenų, kad jo veiksmai, techniniu požiūriu sukėlė transporto priemonės,,Toyota“ sugadinimą. Kadangi prasilenkiant transporto priemonės nesusidūrė, taip pat nėra duomenų, kad krovininio automobilio vairuotojo veiksmai priverstų,,Toyota“ vairuotoją staiga stabdyti, keisti kryptį. Nustatyta, kad paties,,Toyota“ vairuotojo pasirinktas sprendimas išvažiuoti už kelio ribų lėmė transporto priemonės apgadinimą. Pareiškėjas ginčija išvadą, jog krovininio automobilio vairuotojo veiksmai priverstų,,Toyota“ vairuotoją staiga stabdyti ir keisti kryptį. Pateikiamose nuotraukose galima matyti, jog krovininio automobilio vėžios kerta,,Toyota“ automobilio stabdymo vėžią ir yra visiškai šalia automobilio,,Toyota“, kuris iki pusės nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies. Pareiškėjas mano, kad,,Toyota“ automobiliui sustojus prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nebūtų išvengta transporto priemonių susidūrimo. Nutarimo išvadoje teigiama, kad krovininio automobilio vairuotojas užėmė atitinkamą padėtį kelyje, tačiau iš nuotraukų matyti, jog krovinio automobilio vėžia yra reikšmingai nutolusi nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, krovininio automobilio vairuotojas pasirinko važiavimo greitį, tačiau jis nesustabdė transporto priemonės saugiam automobilių prasilenkimui, o sustojo pravažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavusį,,Toyota“ automobilį. Pareiškėjo teigimu, krovininio automobilio vairuotojas, nesustabdęs transporto priemonės prieš automobiliams prasilenkiant ir nepalikęs važiuojamosios dalies pločio saugiam transporto priemonių prasilenkimui, sudarė situaciją dėl kurios,,Toyota“ vairuotojas, buvo priverstas išvažiuoti už kelio ribų, tam kad būtų išvengta transporto priemonių susidūrimo.
Pareiškėjas T. Š. teismo posėdyje skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 23 d. nutarimo palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su nutarimu, nes jame teigiama, kad krovinio automobilio vairuotojas neatliko kažkokių veiksmų, kurie privestų jo vairuojamąjį lengvąjį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tačiau iš tikrųjų tai yra ginčytina. Nutarime nurodyta, kad krovinio automobilio vairuotojas pasirinko tinkamą greitį ir padėtį kelyje, tačiau dėl to nėra pateikta jokių išsamesnių paaiškinimų, kurie yra pagrįsti įrodymais. Teikiant skundą pats pateikė eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas, iš kurių galima matyti, kaip pareiškėjo vairuotas lengvasis automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelmą, dėl ko apgadino automobilį. Tuo tarpu visiškai šalia važiuojamosios kelio dalies matosi krovinio automobilio vėžės. Kitas dalykas, kuris matosi nuotraukose, tai, kad krovinio automobilio dešinioji vėžė yra nutolusi nuo dešinio kelkraščio, todėl, remiantis visa šia vizualine informacija, nesuprantama kaip galima padaryti išvadą, kad krovinio automobilis užėmė tinkamą padėtį kelyje. Nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad nėra pakankamai vietos tame kelyje prasilenkti priešpriešais važiavusiems automobiliams. Jeigu būtų likęs jo automobilis važiuojamoje kelio kelyje, tai jo lengvasis automobilis niekaip nebūtų išvengęs šio ir krovininio automobilio susidūrimo. Nei nutarime, nei atsiliepime į skundą Institucijos nėra pateikta jokių įrodymų, kaip prieita prie nutarime aprašytą situaciją pagrindžiančios išvados. Be to papildomai paaiškino, kad dalyvaujant procese pareigūnai atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad krovininis automobilis nebuvo pakankamai pasitraukęs į dešinę kelio pusę, deja nutarimą priėmė kitokį. Jau vien pateiktos nuotraukos šiuo aspektu pagrindžia skundą.
Pažymėjo, kad to kelio važiuojamosios dalies plotis 4,2 m., tačiau, remiantis viešai prieinama informacija internete lengvojo automobilio TOYOTA plotis yra 1,77 m, o krovinio automobilio plotį sunku nustatyti, nes nežinomas modelis, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vilkiko plotis paprastai – 2,55 m. Taigi, sudėjus automobilių pločius gautume 4,32 m. Reiškiasi, kad šių automobilių plotą kartu sudėjus gautume 12 cm viršija važiuojamosios dalies plotą, kas nebuvo tirta ir aiškintasi Institucijos ir dėl to nieko nutarime nepasisakyta. Jeigu ši informacija yra teisinga, tuomet kyla klausimas, kaip automobiliai galėjo saugiai prasilenkti nenuvažiavus nuo važiuojamosios dalies. Tokioje situacijoje saugiai pravažiuoti yra neįmanoma, o būtina suradus vietą sustoti. Iš Institucijos nutarimo ir paties krovininio automobilio vairuotojo paaiškinimų seka, kad krovinio automobilis nesustojo, be to, iš minėto vairuotojo paaiškinimų galima suprasti, kad jis net neketino sustoti. Atsiliepime į skundą teigiama, kad nei vienas iš automobilių prasilenkimo metu kelkraštyje nebuvo sustoję, nelabai aišku, kaip prieita prie tokios išvados, nes nuotraukose akivaizdžiai matoma pareiškėjo vairuoto automobilio stabdymo kryptis. Pagal nuotraukoje matomas vėžes priešingu atveju abu automobiliai būtų susidūrę. Pareiškėjas, sutinkamai išdėstytu, pažymėjo, kad trūksta aiškumo, kokiais įrodymais buvo priimtas toks Institucijos sprendimas, kad krovinio automobilio vairuotojas vairavo tinkamai, o lengvojo automobilio vairuotojas, nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies, pasielgė nelogiškai. Dėl paminėto būtina pateikti daugiau įrodymų, kurie patvirtintų institucijos padarytas išvadas ir pavesti institucijai persvarstyti nutarimą.
Nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateiktame atsiliepime į T. Š. skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, 2025 m. spalio 23 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) pareigūno 2025 m. spalio 23 dienos nutarimu pagal Policijos registruojamų įvykių registro pranešimą nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pranešime nurodyta, kad „Važiuojant miško keliu su automobiliu,,Toyota“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio. GMP nereikia. Nuvažiavo nuo kelio, nes norėjo išvengti susidūrimo su miškovežiu, miškovežis sustojo, laukia vietoje. Kelias nuo Kaniavos k. link Rudnios k., iki Rudnios k. liko apie 2 km. Praneša vairuotojas, laukia vietoje“. Pareiškėjas skundžia nutarimą, motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, išvados neparemtos įrodymais. Atvykus į įvykio vietą, buvo rastas T. Š., kuris nurodė, jog važiuodamas nuo Rudnios link Kaniavos pastebėjo iš priekio atvažiuojantį miškovežį,,DAF“, kuris važiavo maždaug viduriu minėto keliuko ir nesitraukė į dešinę, todėl jis siekdamas išvengti susidūrimo, važiuodamas pasuko į dešinįjį kelkraštį bei atsitrenkė į ten žolėse apaugusį kelmą bei apgadino savo automobilį, sulaužydamas priekinį bamperį. Sunkiasvorės,,DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) puspriekabės valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. B. teigė, jog važiavo nuo Kaniavos k. link Rudnios k. ir neprivažiavus Rudnios miško keliuke iš priekio pastebėjo iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį,,Toyota“, kuris prasilenkiant nesustojęs pasuko į dešinę ir įvažiavo į kelkraštį, kur vėliau kaip suprato į kažką atsitrenkė. K. B. kiek pavažiavęs sustojo pažiūrėti ar nieko neatsitiko, tačiau buvo T. Š. apkaltintas, kad jam nedavė kelio prasilenkti. Abu vairuotojai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, todėl buvo subraižyta eismo įvykio schema, kurioje nurodytas važiuojamosios dalies plotis 4,2 m, kelkraščio nėra. Tarp abiejų transporto priemonių susidūrimo (kontakto) nebuvo. Nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nurodė, kad žvyro dangos kelyje, siaurame, vingiuotame kelio ruože, automobilio,,Toyota“ vairuotojas T. Š., pastebėjęs priešais atvažiuojantį krovininį automobilį bei įvertinęs, jog neužteks važiuojamosios dalies pločio saugiam transporto priemonių prasilenkimui, sąmoningai priėmė sprendimą ne sustoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o važiuoti nuo kelio, kur ir atsitrenkė į kelmą. Krovininio automobilio vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį ir atsižvelgdamas į vairuojamos transporto priemonės gabaritus, užėmė atitinkamą padėtį kelyje, tačiau nėra duomenų, kad jo veiksmai techniniu požiūriu sukėlė transporto priemonės,,Toyota“ apgadinimą. Paties,,Toyota“ vairuotojo T. Š. pasirinktas sprendimas išvažiuoti už kelio ribų lėmė transporto priemonės sugadinimą. Byloje nėra pakankamai faktinių duomenų ir pagrįstų įrodymų, kad vilkiko,,DAF“ vairuotojas K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo apgadintas pareiškėjo T. Š. vairuojamas automobilis. Pareiškėjui labai keista, kad skiriasi pozicijos pareigūnų, surašiusių nutarimą ir pareigūnų, kurie atliko matavimus. Pareigūnai, buvę įvykio vietoje, fiksavo, kad nesimato žymių, kur krovinis automobilis buvo stabdęs. Pareigūnai siūlė įforminti abipusę kaltę, tačiau krovinio automobilio vairuotojas kategoriškai nesutiko ir nematė tame savo kaltės.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, neatvyko, atsiliepime į skundą išdėstė savo motyvus teismas sprendžia, kad nėra kliūčių nagrinėti bylos atstovui nedalyvaujant, tam pritarė ir pareiškėjas.
k o n s t a t u o j a :
Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 28 d. 10.59 val. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo T. Š. telefoninis pranešimas dėl eismo įvykio, įvykusio kelyje nuo Kaniavos k. link Rudnios k., iki Rudnios k. liko apie 2 km., pranešus, kad „važiuojant miško keliu su automobiliu,,Toyota“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio. GMP nereikia. Nuvažiavo nuo kelio, nes norėjo išvengti susidūrimo su miškovežiu, miškovežis sustojo, laukia vietoje“.
Iš nuotraukų, pateiktų byloje, matyti bendras kelio vaizdas, automobilis,,Toyota“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į kelkraštį su apgadinimais (priekinis bamperis apgadintas, sulaužyta lempa, sparnas sulenktas, įtrūkęs stiklo plovimo bakelis ir t. t), priešpriešais kelyje sustojęs sunkiasvoris automobilis,DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) puspriekabės valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio bendras vaizdas, sustojusių transporto priemonių išsidėstymo vieta jame, žymės kelyje stebint ne tik lengvojo automobilio judėjimo kryptų, bet ir priešprieša atvažiavusio krovinini automobilio judėjimo kryptį pagal likusius pėdsakus.
K. B. paaiškinime, surašytame 2025 m. rugsėjo 17 d., formaliai nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės.
Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio kelyje Rudnia-Kaniava, surašytame 2025 m. rugpjūčio 28 d. pareigūno Daliaus Sorakos atkartota pranešėjo T. Š. bei kito vairuotojo K. B. pozicija dėl įvykio, kuri iš esmės skiriasi viena nuo kitos.
Eismo įvykio schemoje, sudarytoje 2025 m. rugpjūčio 28 d. pažymėtas kelio plotis, transporto priemonių judėjimo kryptis, jų išsidėstymas kelyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje kelkraštyje sustojęs lengvasis automobilis,,Toyota“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) matomi jo apgadinimai, šalimais kelio apaugę žolynai ir sustojimo vieta, kurioje pareiškėjo atsitrenkta į kelmą. Kelio dangas smėlis – žvyras, miško kelio tipas. Ginčo kelio ruože nėra kelkraščio, tėra gretimai kelio augantys žolynai, krūmynai, kelias nežymėtas kelio ženklais. Bylos duomenimis akivaizdu, kad krovinis automobilis atvažiavo iš už kelio vingio, kas tikėtina, kad iš priekio riboja matomumą. Pasak pareiškėjo, jo važiavimo greitis galėjo būti iki 45 km/h., kokiu greičiu kelyje judėjo sunkiasvorė transporto priemonė DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vilkusi priekabą, byloje duomenų nėra. Pareiškėjo paaiškinimais ką konkrečiai fiksavo pareigūnai jis nežino, nes supažindintas su to nebuvo, bet akivaizdžiai matosi vėžės ir pėdsakas į tą pusę, kurioje po įvykio stovi jo automobilis, kas duoda pagrindą manyti, kad, esant tokiai situacijai, niekaip nebūtų pakakę vietos prasilenkti tolygiai (abejomis kryptimis) judant dviem transporto priemonėms. Aptartais bylos duomenimis spręstina, kad įrodymų, kurie patvirtintų koks buvo transporto priemonių judėjimo greitis iki pareiškėjo vairuotas automobilis pasuko į kelkraštį, kad, pasak jo, išvengti susidūrimo, byloje nėra pateikta, kas nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad krovinio automobilio greitis iki įvykio galimai buvo per didelis, o krovininio automobilis vairuotojas transporto priemonės nestabdė. Todėl, paminėtų aplinkybių kontekste, sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad išsamiai neištyrus ir neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, nelogiška Institucijos išvada, kad pareiškėjo sprendimas nuvažiuoti nuo kelio, dėl ko atsitrenkė į kelmą, buvo sąmoningas ir paties pasirinktas, su kuo pareiškėjas nesutinka, o ne pareiškėjo sprendimas šiuo atveju išvengti galimo susidūrimo su krovininiu automobiliu. Nors pareigūnai, kiek žinoma pareiškėjui, įvykio vietoje atliko matavimus (atstumus matavo nuo kelio krašto), fotografavo įvykio vietą, tačiau transporto priemonių pločių jie nematavo ir nedavė susipažinti su eismo įvykio schema, jis joje nepasirašė, konkrečių klausimų iš pareigūnų dėl automobilių greičio tuo metu nebuvo užduota. Priešingų duomenų byloje nėra gauta. Pateiktais duomenimis matomos stabdymo žymės iš pareiškėjo vairuoto automobilio pusės, tuo tarpu iš priekio atvažiavusio krovininio automobilio jokių stabdymo žymių nėra, akivaizdžiai matomos tik prasilenkimo žymės, kuriomis, teismo vertinimo, kelio ruožas, kad saugiai prasilenkti vienai iš transporto priemonių nesustojus kelkraštyje, akivaizdžia per siauras.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas T. Š. skundu prašė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Čilčiūtės 2025 m. spalio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti. Išnagrinėjus skundą teismo posėdyje pareiškėjas prašymą palaiko, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai papildyti tyrimą, kadangi neišsamiai buvo įvertintos aplinkybės, o padarytos išvados neparemtos įrodymais.
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, išklausęs pareiškėją, neatvykus Institucijos atstovui, kuris tokių duomenų nepaneigė teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisenos byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, kurių pagrindu priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą privalėjo nustatyti ir išsamiai apklausti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius asmenis, surinkti visą aktualią rašytinę medžiagą ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos nutarimo laikyti teisėtu konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, dėl ko nepradedama administracinio nusižengimo bylos teisena, nes nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai, nešališkai nustatytos ir ištirtos veikos aplinkybės, nesurinkti visi reikšmingi duomenys, tiksliai nenustatyta, koks buvo kelio ir juo vykusių transporto priemonių plotis, jų važiavimo greitis, kelio lokacija (jame matomas vingis), matomumas, tikslu saugiai prasilenkti priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, nevertinta ir neanalizuota automobilių stabdymo žymės, pėdsakai, likę kelyje, jų kryptis, eismo įvykio vietos schema neinformatyvi, nepasirašyta transporto priemonių vairuotojų, neišsiaiškintos visos svarbios įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam galimo administracinio nusižengimo kvalifikavimui, o nutarimo išvados padarytos remiantis labiau prielaidomis, o ne objektyviais duomenims, kas duoda pagrindo išvadai, kad Institucija išsamiai netyrė aplinkybių dėl 2025 m. rugpjūčio 28 d. įvykio. Taigi, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal T. Š. pareiškimą, padarė esminius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių teisenos reikalavimų ir dėl to vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjo T. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 23 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje Nr. 55X-35430623-25 ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
