Byla Nr. TS-2-805/2026
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00069-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-961 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 10 mėnesių.
Nuteistojo R. Ž. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d. Į Alytaus kalėjimą atvyko 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-961 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šias priemones: įvertinti nuteistojo atitiktį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalyje nustatytoms sąlygoms bei intensyvaus rengimo paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos poreikį ir numatyti priemones, skirtas koreguoti nuteistojo požiūrį į darbą. Komisija taip pat rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime; 2) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 3) reguliariai dengti turimus įsiskolinimus. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. birželio 1 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis R. Ž. nuo 2025 m. vasario 14 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, baigė programą „Tik tu ir aš“, ko pasekmė – pripažįsta turimas problemas, geba analizuoti savo problemines sritis, turėjusias įtakos nusikalstama elgesiui. Šiuo metu suvokia, kad jo sprendimai turi trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, pasižymi aukšta vidine motyvacija, daro aktyvius žingsnius, kad nekartotų tų pačių klaidų. Tačiau vis dar stebimas ambivalentiškas požiūris į tvarkos laikymąsi: iš viso baustas 13 kartų, paskutinį kartą 2025 m. balandžio 22 d. už grubų pažeidimą – mobilaus ryšio telefono turėjimą (draudžiamas daiktas), prieš tai 2024 m. kovo 14 d. fiksuotas pažeidimas, už kurį drausminė nuobauda neskirta. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bausmės vykdymo tvarkos gali nesilaikyti ir probacijos sąlygomis. Stebimas neigiamas požiūris į darbinę veiklą, nors nestabilus darbo patyrimas išskiriamas kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, kuris turi būti valdomas, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Nuteistasis demonstruoja neigiamą požiūrį į bausmę ir ribotą motyvaciją keisti savo nusikalstamą elgesį bei valdyti rizikos veiksnius. Nuteistasis turi menką išsilavinimą, tačiau vykdydamas bausmę nesimokė, nevykdė darbinės veiklos, savarankiškai nemoka įsiskolinimų, šią naštą perkeldamas artimiesiems, rodo atlaidų požiūrį į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Paskutinio vertinimo metu Komisija buvo pateikusi rekomendaciją nuteistajam savanoriškai dengti skolas, tačiau jis tai pradėjo daryti tik artėjant pakartotiniam svarstymui. Bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje dirbo vos keturias valandas – buvo įtrauktas į nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą, pagal 2025 m. gegužės 12 d. Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Dėl to vertinant elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, negalima teigti, kad daroma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir asmuo yra pasiruošęs lygtiniam paleidimui. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Komisija konstatavo, kad nuteistasis R. Ž. neatitinka įstatymo nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, mano, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. Ž. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-961 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – skundas), prašydamas panaikinti 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. LK-N-961, taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Skunde nurodė, kad lygtinio paleidimo komisija nutarė jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo lengvos grupės vietos. Su tokiu komisijos nutarimu nesutinka, nes laiko jį neteisingu bei neteisėtu. Lygtinio komisijai jau yra teikiamas 7 kartą, atliko didžiąją dalį bausmės, tai yra 12 metų 8 mėnesius. Likusi bausmės dalis yra 1 metai 9 mėnesiai. Vykdė ir įvykdė visas jam rekomenduojamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas ir priemones, ką ir patvirtino Alytaus kalėjimo vertinimo vertintoja, padarydama išvadą, kad yra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi akivaizdu, kad yra pagrindas taikyti jam lygtinio paleidimo įstatymą. Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes bausmės atlikimo metu buvo baustas kalėjimo administracijos. Šiai dienai galiojančių nuobaudų neturi, laikosi tvarkos vidaus taisyklių. Nesutinka, kad stebimas neigiamas požiūris į darbinę veiklą. Nurodo, kad toks argumentas neatitinka tikrovės, nes 2022 m. yra raštu kreipęsis į Alytaus kalėjimo administraciją dėl darbo, kur jam buvo atsakyta, kad šiuo metu darbo nėra, o atsiradus darbo vietai bus informuotas, kas ir yra minima socialinio tyrimo išvadoje. Iki šiol jokio pasiūlymo nėra gavęs, nors praėjo apie 4 metai. Pagal lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas atliko jam paskirtą nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą. Darbinės veiklos niekada nėra atsisakęs, nėra gavęs jokių ir iš kalėjimo administracijos. Nesutinka su komisijos teiginiu, kad jo išsilavinimas yra prastas ir jis nesimoko, nes tai neatitinka tikrovės. Jis turi spec. Vidurinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Visa tai yra minima vertinimo išvadoje. Be to, 2025 m. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pagal pasirinktą profesinio mokymo programą (profesija (duomenys neskelbtini)), tačiau pakviestas nebuvo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Nesutinka ir su komisijos teiginiu, kad nemoka įsiskolinimų, šia naštą perkeldamas artimiesiems. Jis visos bausmės atlikimo metu mokėdavo antstoliams, nes būdavo atskaičiuojama nuo jo asmeninės sąskaitos 30 proc. antstoliams. Be to, jis jau yra išmokėjęs beveik visą skolą, yra likę 800 Eur skolos, nors skola buvo apie 4 000 Eur. Nori pabrėžti, kad jis šiuo momentu nedirba ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus realių galimybių ribose. Alytaus kalėjimas negali užtikrinti jam finansinio nepriklausomumo. Pritaikius jam lygtinį paleidimą, galėtų pataisyti savo finansinę padėtį, nes turi susiradęs darbą laisvėje, (duomenys neskelbtini) pareigose. Dirbdamas galėtų padengti likusią skolos dalį, kuo greičiau. Nesutinka su komisijos teiginiu, kad jo požiūris į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis yra atlaidus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad bausmės metu, jis narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartojo ir nėra jokių duomenų, nors buvo kelis kartus testuotas kalėjimo administracijos. Visi testai buvo neigiami. Nesutinka su teiginiu, kad vertinant jo elgesį, viso bausmės atlikimo laikotarpiu, nėra daroma pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką. Šie teiginiai prieštarauja Alytaus kalėjimo administracijos išvadoms, kadangi jo perkėlimas į lengvą grupę yra susijęs su žemėjančia nusikalstamumo elgesio rizika arba žema rizika. Todėl socialinio vertinimo vertinimu jam yra įvertinta akivaizdi pažanga.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo R. Ž. skundą.
Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. R. Ž. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą 2/3 dalis bausmės atliko 2023 m. vasario 3 d. Tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. Ž. atžvilgiu 2025 m. lapkričio 18 d. buvo atliktas pakartotinis (šeštas) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dėl lygtinio paleidimo taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam R. Ž. taip pat nusikalstamo elgesio rizika vertinta taikant OASys metodiką: 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. spalio 16 d., 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., 2025 m. balandžio 10 d. Taigi, visais šešiais atvejais R. Ž. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors 2025 m. lapkričio 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad,,galima teigti, jog jis daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką“, tačiau, teismo vertimu, ji per pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik trejus metus) niekuo nepasikeitė, iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos netapo žema, kas rodo, kad nors ir stebima pažanga, vis tik, nuteistojo elgsena išimtinai teigiama linkme nepasikeitė. Teismo manymu, ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadai apie vienareikšmiškai teigiamą elgesio korekciją, juolab, kad išvadoje nurodyta, jog,,galima teigti“, kas nereiškia, kad nuteistasis padarė neabejotinai akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui įkalinimo įstaigoje, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Komisijos nutarime pabrėžiama, kad stebimas neigiamas požiūris į darbinę veiklą, nors nestabilus darbo patyrimas išskiriamas kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, kuris turi būti valdomas, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis demonstruoja neigiamą požiūrį į bausmę ir ribotą motyvaciją keisti savo nusikalstamą elgesį bei valdyti rizikos veiksnius. Teismo nuomone, nuteistajam reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Pažymėtina, kad, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 14 d.). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos savo elgesio korekcijoje, mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neišvengiamai aktualu nuteistajam būnant laisvėje.
Komisijos nutarime nurodyta, kad R. Ž. bausmės atlikimo metu yra baustas 13 kartų, paskutinį kartą 2025 m. balandžio 22 d. už grubų pažeidimą – mobilaus ryšio telefono turėjimą (draudžiamas daiktas), prieš tai 2024 m. kovo 14 d. fiksuotas pažeidimas, už kurį drausminė nuobauda neskirta. Šiuo metu nuobaudos negaliojančios. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas du kartus: 2020 m. sausio 21 d. pareikšta padėka už dalyvavimą elgesio korekcijos programose, 2023 m. spalio 31 d. už nepriekaištingą elgesį skirta maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į turimų baustumų skaičių, kurių beje paskutinieji padaryti ne taip neseniai, spręstina, jog nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys pripažinti normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra besąlyginis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai teigiamą jo charakteristiką.
Nuteistasis R. Ž. nuo 2025 m. vasario 14 d. perkeltas ir šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo lengvojoje grupėje laikotarpis, kuris yra pakankamai trumpas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Nuteistasis skunde pabrėžė, jog bausmės atlikimo metu įvykdė visas jam rekomenduojamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas ir priemones. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos programose, nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdyme, pozityvaus užimtumo priemonėse. Dalyvavo ir programoje, kurios metu buvo analizuojamos kriminalinės subkultūros apraiškos bei įtaka žmogaus gyvenimui. Dalyvavo ir užbaigė programas „RAKTAS“, „Tik tu ir aš“ ir kt. Nors R. Ž. skunde teigia, kad komisija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė į jo aktyvų dalyvavimą elgesio keitimo programose ir ignoruoja teigiamą Socialinio tyrimo išvados dinamiką, neįvertino, jog resocializacijos tikslai, nuteistojo manymu, jau iš esmės pasiekti, tačiau, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai įtakojo jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą, jis savo skunde visiškai nenurodė ir tokių aplinkybių išsamiai nepagrindė. Teismo vertinimu, nuteistojo dalyvavimas aukščiau išvardintose programose ir priemonėse svarbios tik tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičiumi bei jų įvairove.
Nuteistasis skunde nesutinka su komisijos teiginiu, kad stebimas neigiamas požiūris į darbinę veiklą. Nurodė, kad 2022 m. raštu kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją dėl darbo, kur jam buvo atsakyta, kad šiuo metu darbo nėra, ir iki šiol nėra gavęs darbo pasiūlymo. Teigia, kad Alytaus kalėjimas negali užtikrinti jam finansinio nepriklausomumo. Komisija, vertindama nuteistojo motyvaciją dirbti ir jo požiūrį į darbą, nutarime pažymėjo, jog R. Ž. atžvilgiu stebimas neigiamas požiūris į darbinę veiklą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje nuteistasis dirbo vos keturias valandas – buvo įtrauktas į nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą, pagal 2025 m. gegužės 12 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime pateiktas rekomendacijas. Pats nuteistasis dėl įsidarbinimo kalėjimo administraciją kreipėsi tik 2022 metais, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Iš turimų duomenų nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, kuris yra kreipęsis tik vieną kartą dėl nuolatinio pobūdžio darbo bei dirbęs vos 4 valandas nenuolatinio pobūdžio darbinės veiklos, yra itin aktyvus ir iniciatyvus siūlant neatlygintinai atlikti darbus arba reguliariai ir ženkliai prie jų prisidėti ar ieškant nuolatinio darbo, kas leistų manyti, jog nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu yra ypač pozityvios. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog, nors pokalbio metu nuteistasis deklaruoja teigiamą nuostatą į darbą, susiranda darbo vietas laisvėje, tačiau jo ankstesnė darbinė veikla laisvėje nebuvo stabili. Oficiali darbinė patirtis fiksuota nuo (duomenys neskelbtini). Tame laikotarpyje jis nuo 2004 m. iki 2007 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jos atlikimo metu nedirbo. Vėliau iki pastarojo suėmimo oficialiai nedirbo, užsiėmė veikla, kurios nebuvo įteisinęs. Šie duomenys nuteistojo R. Ž. taip pat išimtinai teigiamai necharakterizuoja.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. Ž. iš viso yra teistas 3 kartus, pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) amžiaus, praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tiek pastarasis nusikaltimas, tiek ir ankstesni nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimai analogiški, susiję su siekimu praturtėti neteisėtais būdais, todėl yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis iki laisvės suvaržymo nebuvo stabili, turi neapmokėtų skolų, tačiau bausmės atlikimo metu su artimųjų pagalba skolas palaipsniui grąžina. Taip pat matyti, kad nuteistojo mąstymui ir elgesiui yra būdingas klaidų kartojimas, ankstesnių pasekmių neįvertinimas, pasikliovimas sėkme, dėmesio sutelkimas daugiau į teigiamas pasekmes, ignoruojant neigiamas. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje ir savaime tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima neatsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Pažymėtina ir tai, kad už sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebalsavo nei vienas Komisijos narys. Iš Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmė vienbalsiai visi dešimt Komisijos narių. Šiuo atveju, Komisijos narių kompetencija ir jų priimto nutarimo pagrįstumu nuteistojo atžvilgiu teismui nėra pagrindo abejoti.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pasekusi tokio lygmens ir nėra pakankama, kad taikyti lygtinį paleidimą, o jo skunde nurodyti motyvai labiau paremti deklaratyviais teiginiais, o ne juos pagrindžiančiais duomenimis. Nors yra fiksuota apsauginių veiksnių: aukšta vidinė motyvacija siekti pokyčių, artimųjų parama ir palaikymas, patvirtinta galimybė įsidarbinti, yra įgijęs profesiją, turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui įkalinimo įstaigoje, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. LK-N-961 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. Ž. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Ž. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
