Baudžiamoji byla Nr. 1-81-805/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30863-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
(S)
1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.7.4;
1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8;
1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.15;
1.1.9.1;1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1;
1.1.13; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.10.1;
2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.1.16.2.12;
2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,
kaltinamajam R. V. ir jo gynėjui advokatui Virginijui Batulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą ir dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) praeityje teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 Eur bauda;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neįvykdyta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 2 500 Eur bauda;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nuteistas galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams ir 2 500 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 2 mėnesius ir visą baudą ir skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams ir 2 500 Eur bauda,
5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį – areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą, ir skirti subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams bei 2 500 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 2 500 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi išieškotina iš nuteistojo konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2 540 Eur, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis R. V. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, nes 10.06 val. jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje;
be to, kaltinamasis R. V. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2024 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. priimtam baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 6 (šešis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2024 m. gruodžio 16 d.), jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 10.06 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę. Parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs ir vairavo transporto priemonę, nors neturėjo tam teisės. Automobilis „Mercedes Benz“, su kuriuo važiavo, nebuvo jo, jis yra kito žmogaus, kuris jį buvo priėmęs ir davė transporto priemonę, nežinodamas, kad jis yra neblaivus. Automobilio savininkas nebūtų leidęs vairuoti jam priklausančio automobilio, jei būtų žinojęs, jog vairuos neblaivus. Žmogus, kuris jam davė savo automobilį, pats nevartoja alkoholio. Važiavo todėl, nes reikėjo nuvykti į Alytų. Tuo metu buvo išgėręs du litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo. Pavartojus alkoholį, automobilį vairavo maždaug po 2 valandų. Žinojo, kad jam jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones. Jis, kai pavartoja alkoholio, viską kitaip mato ir supranta. Nori gydytis priklausomybę. Alkoholis įtakojo jo būseną, nes, būdamas blaivas, niekada nebūtų taip pasielgęs. Sutinka, kad buvo nustatytas didesnis neblaivumas, nei buvo leistinas vairuoti transporto priemonę. Sutinka su automobilio verte – 2 080 Eur, kurią pasižada atlyginti. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jam tai gera pamoka. Nori atlikęs bausmę mokėti žalą valstybei, susitvarkyti su alkoholio problemomis, dirbti ir nekartoti tokių dalykų. Mano, kad labai blogai pasielgė, turi priklausomybę alkoholiui, dėl to kaltas alkoholis. Ir anksčiau buvo priklausomas nuo alkoholio ir nusprendęs sustoti pats, nevartojo alkoholio 8 metus, buvo vedęs, tačiau po skyrybų vėl pradėjo vartoti alkoholį. Nori pats susitvarkyti su šia liga, nes žino, kad tai yra blogai.
R. V., 2025 m. rugsėjo 1 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu visiškai prisipažino, dėl abiejų nusikalstamų veikų labai gailisi. Nurodė, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, alkoholį vartoja kai tik turi galimybę, kai tik draugai vaišina. Niekur nedirba, jokių pajamų neturi, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Padeda prie ūkio darbų draugams. Šiuo metu jis neturi kur gyventi, E. yra jo pažįstamas, jis jam leido pas jį pagyventi jo name. Jie pažįstami apie mėnesį laiko. E. tvarkingas žmogus, jis jo pagailėjo ir leido jam pas jį gyventi, duoda maisto ir kambarį. 2025 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo išėjęs pasivaikščioti po kaimą. Būnant prie parduotuvės, jam nepažįstami vyriškiai pasiūlė išgerti alkoholio. Jie dviese išgėrė apie 1.5 litro degtinės. Degtinę gėrė vakare 20 val. Išgėręs degtinę apie 21 val., sugrįžo į namus ir nuėjo miegoti. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 6 val. atsikėlė. Namo kieme susitiko E., kuriam pasakė, kad jam reikia į Alytų dėl darbo. E. jo paklausė ar jis gali vairuoti ar turi vairuotojo pažymėjimą. Jis atsakė, kad vairuoti gali, turi vairuotojo pažymėjimą. E. jo nematė kaip jis iš vakaro neblaivus grįžo. Jautėsi gerai, jam atrodė, kad vairuoti tikrai gali. O vairuotojo pažymėjimo jis jau seniai neturi, nes prarado teisę vairuoti kai vairavo neblaivus. E. to nežinojo, jis niekam apie tai nėra pasakojęs. E. buvo pasiskolinęs automobilį,,Mersedes Bendz“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savo reikmėms iš L., kokia jos pavardė jis nežino. Jis L. pažįsta iš matymo, matė ją su E. kartu. E. nevairavo, nes jam skaudėjo koją ir jam reikėjo į Alytų. Jis atsisėdo už minėto automobilio vairo ir važiavo į Alytų. Nuo namų iki Alytaus atvažiavo su minėtu automobiliu. Jam važiuojant Alytuje, Santaikos gatve, juos sustabdė policijos pareigūnai, nes vyko reidas ir stabdė visus. Pareigūnas liepė jam,,prasipūst“ į alkotesterį. Papūtus, jam nustatė neblaivumą 1,89 promiloų. Nustebo, kad tiek įpūtė, nes buvo gėręs tik iš vakaro. Su jam nustatytu neblaivumu jis sutiko. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Suprato, kad neturint vairuotojo pažymėjimo, negali vairuoti, žinojo, kad dėl to yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kai neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus. Jam reikėjo darbo, jis vyko į pokalbį dėl darbo, todėl ir vairavo. Automobilis ne jo, jis priklauso L. Turi jam priteistų baudų, bet nėra nei vienos jos išmokėjęs (1 t., b. l. 167-169);???
R. V., 2025 m. rugsėjo 8 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai dėl abiejų,,epizodų“ (veikų). 2025 m. rugsėjo 1 d. davė pilnus ir išsamius parodymus. Jis nuoširdžiai gailisi, kad, būdamas neblaivus, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Žino, kad 2024 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. priimtam baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 6 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2024 m. gruodžio 16 d.), tačiau ir tai žinodamas jis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur 10.06 val. jam buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, vairavo (1 t., b. l. 176-179);
Be kaltinamojo R. V. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, kurie iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais įrodymais.
Liudytojas E. G., 2025 m. rugsėjo 1 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis kartais vyksta darbo dienomis ir pabūna pas savo senyvo amžiaus mamą, kuriai reikalinga priežiūra, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) viena. Jam dirbant (duomenys neskelbtini) draugą, kuris jo paprašė padėti jo pažįstamam R. V.. R. buvo kartu su A. D.. Artūras pasakė, kad R. neturi kur gyventi, bandė surasti R. namus, bet nerado. Kad jis nešaltų, jį parsivežė pas save į kaimą į motinos namus, kur jam leido gyventi, R. jam sakė, kad jis jau 8 metus kaip nevartoja alkoholio, kad turi vairuotojo pažymėjimą, kad ieško darbo, bet neranda. R. pasirodė jam kaip visiškai asocialus žmogus, todėl davė jam drabužių, liepė išsimaudyti. R. pas jį gyveno daugiau kaip savaitę laiko, tiek jis jį ir pažįsta. Jam nupirkdavo rūkyti, duodavo maisto, planavo surasti darbą, kadangi R. jam sakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Netikrino ar R. vairuotojo pažymėjimą turi ar neturi. Jis pats jam priklausančio automobilio šiuo metu neturi, nuomojosi jam reikalingą automobilį esant reikalui. 2025 m. rugpjūčio 29 d. po darbo jam reikėjo vykti į kaimą, jis neturėjo kuo važiuoti, todėl paprašė L. M., jo įmonės direktorės, kad ji jam paskolintų jai priklausantį automobilį,,Mersedes Bendz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pas ją yra ne kartą buvo pasiskolinęs automobilį trumpam laikui. Su L. sutarė, kad jos automobilį gražins rytoj. Grįžęs į kaimą pas mamą, R. tą vakarą nematė. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 9 val. nuėjo pasižiūrėti ką veikia R.. Jam (E.) atėjus pas jį, R. gulėjo lovoje. Jis jam užsiminė, kad jam reikia iki Alytaus, nes jis turi reikalų. Jis jo paklausė ar jis (R.) gali vairuoti. R. pasakė, kad gali. R. atėjo stipriai prisikvepinęs kvepalais, jokio alkoholio kvapo jis nuo jo nejautė. Jie važiavo į Alytų, jis skaitė dokumentus kompiuteryje, o R. vairavo. Jiems važiuojant Alytuje, Santaikos gatve sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu vyko reidas. Pareigūnas paprašė R. pūsti į alkotesterį. R. papūtus, buvo nustatytas neblaivumas. Jis negalėjo patikėti, kad jis įpūtė nemažai promilių, todėl labai supyko, kad R. jį apgavo ir nepasakė, kad jis yra neblaivus. Jis paskambino L. ir pasakė, kas nutiko, kuri atvykusi su broliu, kuris jį nuvežė su jo reikalais, o L. liko su pareigūnais. Jeigu jis būtų supratęs ar įtaręs, kad R. neblaivus, jokiu būdu būtų neleidęs jam vairuoti, būtų vairavęs pats. R. kaip asocialus žmogus, nuo jo visuomet blogas kvapas, ypatingai iš burnos, todėl jis niekaip neįtarė, kad jis neblaivus. R. jam buvo sakęs, kad jam skauda dantį, tai jis jam buvo davęs pinigų vaistams, 10-20 Eur, tikslia nepamena. Jis pats alkoholio beveik išvis nevartoja. Jaučiasi labai blogai, jog neįtarė, kad R. neblaivus, pergyvena dėl šio įvykio. Mano, kad L. minėto automobilio vertė šiandien dienai yra apie 1 000 Eur, daugiausiai 1 500 Eur, nes yra gedimų, neatsidaro bagažinė (1 t., b. l. 57-60);
liudytoja L. M., 2025 m. rugsėjo 1 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad automobilis,,Mersedes Bendz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji yra minėto automobilio savininkė ir valdytoja. Automobilį pirko sau prieš gal kokius tris metus laiko, už jį mokėjo 2 400 Eur. Šiandien jo vertė gal kokie 2 000 Eur. Ji visuomet pati naudojosi šiuo automobiliu. 2025 m. rugpjūčio 29 d. automobilį paskolino kolegai E. G.. E. ji yra nekartą skolinusi savo automobilį, nes jis šiuo metu automobilio neturi. E. reikėjo grįžti į namus į (duomenys neskelbtini), kur jis prižiūri mamą. Ji paskolino automobilį, kurį jis jai kitą dieną turėjo gražinti. E. yra tvarkingas, visiškai nevartojantis alkoholio, atsakingas. 2025 m. rugpjūčio 30 d. po 10 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. ir pasakė, kad ji atvažiuotų iki Santaikos gatvės, kur sulaikė policijos pareigūnai, daugiau nieko jai telefonu neaiškino. Jai atvykus E. pasakė, kad jai priklausantį automobilį, kurį buvo jam paskolinusi, vairavo kitas jai nepažįstamas asmuo, kuris buvo neblaivus. Jai dėl to buvo šokas. Ji nežino, kodėl vairavo ne E., o tas kitas vyriškis. Ji nori atgauti jai priklausantį automobilį, kuris jai reikalingas kasdieniniam naudojimui (1 t., b. l. 45-48, 49);
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. 2025 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g. ties (duomenys neskelbtini) namu (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad telefono neturinti, pamestas. 2025 m. rugpjūčio 30 d. 10.06 val. pirmuoju pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,89 promilių girtumas. 2025 m. rugpjūčio 30 d. 10.30 val. antruoju pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,98 promilių girtumas, alkotesteris,,Alcotest 7510 Nr. ARRF-0002“, patikros sertifikato Nr. 2267352. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Alytaus m., Santaikos g. 31D. Užplombuotas plombomis nuo 122982 iki 122988. Vairuotojas nesulaikytas, įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1-5);
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. I. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį,,Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“, kuriame nurodyta, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-30863-25, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g. ties (duomenys neskelbtini) namu, R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. V. yra 2024 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemone, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį,,VW Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Kadangi R. V., būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2025 m. rugpjūčio 30 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, šiuose R. V. veiksmuose yra požymių numatytų BK 243 straipsnį,,Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“ (1 t., b. l. 6-11);
iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. baudžiamojo įsakymo bei duomenų apie teistumą matyti, kad R. V. teismo pripažintas kaltu padaręs 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta R. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti, 6 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 16 d. (1 t., b. l. 99-105, 106-110, 111-116);
iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio matyti, kad R. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos subendrintos arešto bausmės dalį ir visą baudą ir skirta subendrint bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 2 500 Eur bauda, taip pat paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant jo vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį,,Volkswagen Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 117-127);
iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio matyti, kad R. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirti subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirti galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams bei 2 500 Eur bauda ir paskirti galutinė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 2 500 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi išieškotina iš nuteistojo konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2 540 Eur (2 t., b. l. 21-24);
2025 m. rugpjūčio 30 d. Įvykio vietos ir daikto (automobilio) apžiūros protokole su priedu užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Alytuje, Santaikos g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), į kurią patenka važiuodami nuo Alytaus miesto pusės, važiuojant Santaikos g. link kelio Nr. 132 Alytus – Seirijai - Lazdijai. Nuo pagrindinio kelio kairėje pusėje, galu į pagrindinį kelią, stovi juodos spalvos automobilis,,Mercedes-Benz, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis neužrakintas. Automobilio kėbulas turi smulkių defektų, paveiktas korozijos. Automobilio skydelyje matome ridą 291247. Atidarius keleivio pusės duris matome ant slenksčio VIN kodą Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorija nėra filmuojama vaizdo kameromis. Automobilis tolimesniam saugojimui autovežiu išgabentas į aikštelę adresu Santaikos g. 31D, Alytus. Užplombuota plombomis Nr. 122982 iki 122988. Padarytos nuotraukos, filmuota nešiojamu vaizdo registratoriumi (1 t., b. l. 20-30);
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. 2025 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas,,Dėl sustabdyto neblaivaus vairuotojo“ kuriame nurodoma, kad2025 m. rugpjūčio mėn. 30 d. dirbo ekipaže A1826, kartu su specialistais K. D. ir A. Plenta. Alytuje, Santaikos g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį,,Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, pajautė iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, todėl vairuotoją patikrino alkotesteriu,,Alcotest 7510 Nr. ARRF-0002“, patikros sertifikato Nr. 2267352. Pirmu pūtimu 10.06 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (girtumas), antru pūtimu 10.30 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (girtumas). Paklausus vairuotojo ar yra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš dvylika valandų. Patikrinus bazėse ar R. V. turi teisę vairuoti transporto priemones, paaiškėjo, jog šiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Santaikos g. 31D, Alytus. Vairuotojas nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Alytaus AVPK. Filmuota BODY kameromis (1 t., b. l. 41-42);
2025 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. R. V. nustatyti neblaivumo požymiai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus jo bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – gali (1 t., b. l. 33);
iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos bei transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) matyti, jog automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra L. M. (1 t., b. l. 134, 49-50);
2025 m. rugsėjo mėn. Vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje,,Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog automobilio,,Mercedes-Benz“, kurios pavarų dėžė – mechaninė, kuras dyzelis, variklio darbinis tūris 1 991 cm3, variklio galia 80 KW (109AG), gamybos metai 2005-2009, pasirinkti metai 2005, kaina be PVM, kaina su PVM – 2 080 Eur (1 t., b. l. 137).?
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog R. V. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį yra įrodytos.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Aukščiau aptartais įrodymais, paties kaltinamojo R. V. paaiškinimais, liudytojų E. G. ir L. M. duotais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta, kurioje buvo sustabdytas kaltinamojo vairuotas automobilis, neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad buvo patikrintas R. V. neblaivumas, alkotesterio rodmenimis, kuriuo pirmu tikrinimu nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 1,98 promilių neblaivumas, su kuriuo R. V. sutiko, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, filmuota medžiaga, kitais pirmiau aptartais ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis R. V. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, nes 10.06 val. jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, jog vairuoti neblaiviems asmenims įstatymu draudžiama.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį numatyta tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemiškumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-895/2020">2K-201-895/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a> ir kt.). Tais atvejais, kai asmens veiksmuose nėra sistemiškumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtina asmens padarytos veikos (pvz., vienkartinio teismo paskirto draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo) pavojingumą vertinti piktybiškumo kriterijaus aspektu, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, lemiančių šios veikos pavojingumą, t. y. atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo priežastis, ar nustatyta objektyvių priežasčių, kurioms esant asmuo nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltininko tyčios turinį, veikos padarymo aplinkybes (padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, chuliganiškas transporto priemonės vairavimas, sukeltas eismo įvykis ir pan.), požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi, požiūrį į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą, į polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį.
Nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. V. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet 2024 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, neturėdamas teisės vairuoti, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.05 val. Alytuje, Santaikos g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kaltę pripažino pilnai ir nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, kad iš tiesų jo atžvilgiu buvo priimtas 2024 m. lapkričio 4 d. baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta teisė vairuoti transporto priemonę. Jis nurodė, kad yra supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, tačiau, nepaisant paminėto, 2025 m. rugpjūčio 30 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, po ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, jog R. V. už automobilio vairavimą esant neblaiviam yra teisiamas nebe pirmą kartą, teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs jau anksčiau, 2024 m. birželio 27 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 27 d., taip pat 2024 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu jis buvo teistas už analogišką veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti, 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į R. V. duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo ankstesnius teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat paskesnes padarytas nusikalstamas veikas, kas rodo kaltinamojo elgesio sistemiškumą, akivaizdu, kad kaltinamojo R. V. padaryta veika nagrinėjamu atveju pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, jog jis pripažintinas kaltu pagal BK 243 straipsnį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad R. V. veiksmai buvo nukreipti į piktybišką pirmiau paminėtu procesiniu sprendimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, taip demonstruojant nepagarbą įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymų nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio valdymu – vairavimu, tuo kėlus didelę grėsmę ne tik pačiam sau, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei bei turtui.
Taigi, šiuo atveju R. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodytos visiškai, jos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl skirtinos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Kaltinamasis R. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių vieną pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitą, pagal BK 243 straipsnį – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. V. teisiamas šeštą kartą, tame tarpe eilę kartų už analogiškų veikų padarymą. Kaltinamasis nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, todėl įvertinus tai, jog jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą R. V. vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šioje byloje R. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis per paskutinius penkerius metus yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 64-96). Šiuo metu kaltinamasis atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime pagal anksčiau jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis R. V. registruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą ir dirba (duomenys neskelbtini). R. V. yra išsituokęs. 2025 m. rugsėjo 2 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje nuodyta, kad R. V. lankėsi Psichikos sveikatos centre, jam nustatytos diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas F10.2 (remisija) ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų vartojimo, priklausomybės sindromas F13.2., į VĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas nuo 2005 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 150). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1229/2025 nurodyta, kad R. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 154), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nurodė, kad didelę įtaką tokių veikų padarymui turėjo jo vartojamas alkoholis. Šiuo metu bando spręsti šią problemą ir siekia ateityje vesti tinkamą gyvenimo būdą.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo R. V. asmenybę, kuri išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis daug kartų praeityje teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos – transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, padarymo, šias nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, spręstina, jog R. V., šiuo metu atliekančiam realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus prokurorės pasiūlytas su laisvės suvaržymu susijusias bausmės rūšis – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – trumpalaikį laisvės suvaržymą – areštą, kadangi tik tokios bausmės rūšys visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Aptartų aplinkybių kontekste jokių pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam skiriamų laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžiai parinktini sankcijų ribose (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Bausmių apėmimą teismas taiko kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktas).
Kaip minėta, kaltinamasis R. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su 2025 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytus rūmų nuosprendžiu skirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį.
Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K‑519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Sutinkamai su BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausmės rūšimi.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam R. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą, t. y. konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkančią sumą (BK 68, 72 straipsniai).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriama kartu su bausme <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, todėl kaltinamajam neišvengiamai turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog kaltinamasis padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusias nusikalstamas veikas, jo elgesys laikytinas itin šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,89 promilių), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teisiamas jau nebe pirmą kartą, specialioji teisė jau buvo atimta 6 metų terminui, be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe už transporto priemonių vairavimą neturint tam suteiktos specialios teisės, todėl vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, tai, kad kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) įvertinus R. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į nustatytą neblaivumo laipsnį, juolab, kad iš bylos duomenų kaltinamasis, kaip transporto priemonių vairuotojas, yra charakterizuojamas neigiamai, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti per šį laikotarpį, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 7 metams, jos terminą skaičiuojant BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuo paskirtos bausmės atlikimo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akcentuotina, kad pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis nusikalstamą veikas padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – nuosavybės teise L. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kitam asmeniui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, ji leidimo naudotis transporto priemone neblaiviam kaltinamajam nedavė, todėl konfiskuoti šią transporto priemonę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. vairuotas automobilis yra ne jo asmeninis turtas, o priklauso trečiajam asmeniui, be kurio žinios ir leidimo buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tikslu nesuvaržyti šio asmenų teisių labiau nei reikia, R. V., vairavęs būdamas neblaivus, privalo prisiimti ir atsakomybę už visus galimus šio neteisėtai panaudoto automobilio teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimo/išieškojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš R. V. išieškotina nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2 080 Eur, su kuo kaltinamasis visiškai sutinka ir sumos neginčija
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2025 m. gruodžio 18 d. pažyma patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 177,08 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Vienok, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas kai kaltinamasis yra suimtas būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant arešto ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju kai gynėjas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje kaltinamasis, kaip matyti bylos duomenimis, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turi nesumokėtų administracinių baudų, jo laisvė teisminio proceso metu ir iki šiol yra suvaržyta, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis tokiu būdu įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos teiktų išlaidų priteisimas iš kaltinamojo galėtų būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.
Dėl kitų proceso klausimų
Kompaktinis diskas, kuriame yra garso ir vaizdo įrašai, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje įsiūtame voke (BPK 94 straipsnis), Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. V. subendrintą 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir 2 500 Eur baudą, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.
Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal anksčiau išduotą vykdomąjį raštą Nr. e1-728-878/2024.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2 025 m. sausio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 080 eurų konfiskavimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kompaktinį diską (CD laikmena) palikti saugoti baudžiamojoje byloje įsiūtame voke.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja
