Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-489/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00199-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 19.53
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. B. Valstybės saugumo departamento 2023 m. sausio 17 d. nutarimu pagal ANK 555 straipsnį nubaustas įspėjimu už tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d., būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) (duomenys neskelbtini), organizavo ir vedė pokalbį tarnybinėje patalpoje (salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priskirtoje I klasės saugumo zonai), kuri nebuvo įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir kuriai nebuvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir joje galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas; prieš pokalbį neįsitikino, kad patalpa yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo ir jai yra išduotas atitinkamas pažymėjimas, ir taip pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 7 dalies reikalavimus, Įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820, (toliau – Aprašas) 45 punkto nuostatas; nesilaikė Posėdžių ir pasitarimų, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, organizavimo ir vykdymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5, (toliau – ir Rekomendacijos) 5.4 punkto reikalavimo užtikrinti, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijai įrašyti, ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi S. B. skundas dėl Valstybės saugumo departamento 2023 m. sausio 17 d. nutarimo panaikinimo netenkintas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovo advokato V. Vilko skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartis palikta galioti nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovo advokato V. Vilko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas, pripažinęs Rekomendacijas privalomomis, pažeidė iš lex retro non agit (įstatymas atgaline tvarka negalioja) principo kylantį draudimą teisės aktą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams. Nagrinėjamoje byloje aktualios Rekomendacijos patvirtintos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5. Rekomendacijų patvirtinimo metu (2006 m. rugsėjo 29 d.) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 30 d.) buvo nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai, atliekant šio straipsnio 5 dalies 1-3, 10-13, 15-16 punktuose nustatytas funkcijas, paslapčių subjektams yra privalomi. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 5 trečiuoju klausimu nutarta, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, patvirtinti Posėdžių ir pasitarimų, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, organizavimo ir vykdymo rekomendacijas. Taigi Rekomendacijos, priimtos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto pagrindu, jų priėmimo metu, kaip įsakmiai nurodyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, nebuvo privalomos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės (Rekomendacijų priėmimo metu jos nebuvo privalomos) neginčija ir teismai. Rekomendacijų teisinę transformaciją į privalomas apygardos teismas pagrindžia ginčijamos nutarties 15 punkte, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi įtvirtintą naują nuostatą (įsigaliojusią nuo 2016 m. spalio 1 d.) aiškindamas taip, kad ši nuostata dėl Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimų privalomumo savaime de jure (teisiškai) padarė privalomus ir iki šios nuostatos įsigaliojimo buvusius Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimus, kurie jų priėmimo metu nebuvo privalomi. Tokia teismo išvada prieštarauja lex retro non agit principui, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, kad iš principo kyla draudimas įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, šiuo konkrečiu atveju praeityje priimtoms Rekomendacijoms. Po Rekomendacijų priėmimo (joms nesant nustatytoms kaip privalomoms) pakeistos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams, vadovaujantis visuotinai teisėje pripažintu principu lex retro non agit negali būti taikomos laiko atžvilgiu atgaline tvarka Rekomendacijoms, priimtoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme aiškiai įtvirtinant, kad jos priėmimo metu nebuvo privalomos. Apygardos teismo nutartyje nurodoma aplinkybė, kad 2017 m. birželio 27 d. Paslapčių koordinavimo komisijos sprendimu Nr. 56-7 Rekomendacijos nebuvo panaikintos, šiuo atveju apskritai neturi jokios teisinės reikšmės, nes minėtu sprendimu panaikinami Paslapčių koordinavimo komisijos sprendimai, nesusiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, ir atitinkamai Rekomendacijų nepanaikinimo klausimas niekaip teisiškai nepaveikia jų tapimo privalomomis.
5.2. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, pakeisdamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, nenustatė ir neįtvirtino nuostatos, kad privalomais pripažįstami Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šis Rekomendacijų transformacijos nuo rekomenduojamų iki privalomų klausimas vertintinas ir teisinio tikrumo principo taikymo aspektu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai, inter alia (be kita ko), suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas).
5.3. Apibendrinant, apygardos teismas, padarydamas išvadą, jog visos galiojusios ir nepanaikintos Paslapčių koordinavimo komisijos rekomendacijos tapo privalomos visiems paslapčių subjektams ir atitinkamai pareiškėjui, o joms esant privalomoms, pareiškėjas jas pažeidė (jų nesilaikė), padarė esminę teisės taikymo klaidą (materialiosios teisės pažeidimą), kuri turėjo tiesioginę ir esminę įtaką neteisėtai nutarčiai priimti.
5.4. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismas padarė esminį ANK 555 straipsnio taikymo pažeidimą vertindami šio straipsnio taikymo būtinąsias sąlygas – sukeltą ar galėjusią sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Teisinė atsakomybė pagal ANK 555 straipsnį kyla ne už formalų įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o už tokių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kurie sukėlė ar galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Taigi ANK 555 straipsnyje nurodytam administraciniam nusižengimui taikyti yra būtina sąlyga byloje nustatyti dėl teisės aktais nurodytų pažeidimų sukeltą grėsmę arba alternatyviai galimą grėsmę įslaptintos informacijos saugumui.
5.5. ANK 555 straipsniui taikyti būtinas sąlygas dėl sukeltos ar galimos grėsmės apygardos teismas grindė faktu, jog vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų (pareigūnas A. M.) neteisėtai padarė pokalbio įrašą. Tokia teismo padaryta išvada galėtų būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jeigu tarp pareiškėjui inkriminuoto įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo (t. y. pokalbio vedimo patalpose, nesant joms išduoto pažymėjimo dėl patalpų atitikties fizinės apsaugos reikalavimams ir pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo) ir pareigūno A. M. neteisėtai į patalpą įsineštos garso įrašymo įrangos bei padaryto pokalbio įrašo egzistuotų priežastinis ryšys. Tokia išvada darytina Aprašo nuostatų turinio pagrindu. Pagal Aprašo nuostatas, reikalavimai pažymėjimui dėl patalpų atitikties fizinės apsaugos reikalavimams ir pažymėjimui, patvirtinančiam, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, yra susiję su patalpoms keliamais įvairaus pobūdžio techniniais reikalavimais, į patalpas patenkančių asmenų vaizdo stebėjimo įrangos techniniais reikalavimais, į patalpas galinčių patekti asmenų tapatybės nustatymu ir pan. Tuo tarpu, apygardos teismui pokalbio vedimą patalpose, kurioms neišduoti Apraše nurodyti patalpų atitikimo pažymėjimai, pripažinus įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu, pareigūno A. M. į patalpas įsineštas garso įrašymo prietaisas ir padarytas pokalbio garso įrašas ANK 555 straipsnio taikymo prasme nėra susiję priežastiniu ryšiu su ANK 555 straipsniui taikyti būtinosiomis sąlygomis – sukelta ar galėjusia kilti grėsme įslaptintos informacijos saugumui. Dėl to darytina išvada, jog apygardos teismas (dėl pokalbio vedimo patalpose, esant neišduotam pažymėjimui dėl patalpų atitikties fizinės apsaugos reikalavimams ir pažymėjimui, patvirtinančiam, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo) padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, pripažindamas ANK 555 straipsniui taikyti būtina sąlyga dėl sukeltos grėsmės ar galimai sukeltos grėsmės įslaptintos informacijos saugumui tą bylos aplinkybę, kad pokalbis buvo įrašytas pareigūno A. M..
5.6. Apygardos teismas netinkamai taikė ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto, 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kaip išplaukia iš apygardos teismo nutarties turinio, pareiškėjas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas privalėjo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti, atitinkamai nevykdymas pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrinta, jog pokalbis būtų vedamas patalpos atitiktį nustatytiems fizinės apsaugos reikalavimams patvirtinantį pažymėjimą turinčioje patalpoje, ir patalpa, kurioje vyko pokalbis, neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, taip pažeidžiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies nuostatas. Toks šio įstatymo 21 straipsnio 1 punkto aiškinimas ir taikymas yra nepagrįstas.
5.7. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių 13, 32 straipsniais ir LKPB viršininko 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 38-V-122-(1.10-38E) „Dėl LKPB padalinių, kuriuose saugoma įslaptinta informacija, atsakingų asmenų, organizuojančių ir įgyvendinančių įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą ir kontrolę, paskyrimo“, LKPB viršininko 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 38-V-89 „Dėl LKPB I klasės saugumo zonai priskirtos posėdžių ir pasitarimų patalpos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens, atsakingo už I klasės saugumo zonai priskirtos posėdžių ir pasitarimų patalpos apsaugą, paskyrimo“, pareiškėjas nėra ir nebuvo atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą ir nebuvo ir nėra paskirtas už įslaptintą informacijos apsaugą atsakingu asmeniu. Kadangi pareiškėjas nėra ir nebuvo paslapčių subjekto vadovas ar paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingu asmeniu, patalpų atitikties teisės aktų keliamiems apsaugos reikalavimams užtikrinimas neįėjo į jo funkcijų ir (ar) pareigų atlikimą.
5.8. Apygardos teismas, nepagrįstai plečiamai aiškindamas ir taikydamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimų vykdymą, šioje konkrečioje byloje tvirtina, jog kiekvienas asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo tikrinti, ar konkrečioms patalpoms yra išduoti visi teisės aktais nustatyti dokumentai (pažymėjimai) dirbti šiose patalpose su įslaptinta informacija. Vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų yra tarnybinio pavaldumo principas: pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjas, nebūdamas atsakingas už patalpų atitiktį įslaptintos informacijos keliamiems teisės aktų reikalavimams ir būdamas pavaldus įstaigos vadovui, atsakingam už įslaptintos informacijos organizavimą, neturėjo jokio faktinio pagrindo manyti, kad minėtos patalpos neturi išduoto pažymėjimo, taip pat neturėjo teisinių pareigų ir administracinių įgaliojimų tikrinti įstaigos vadovo teisės aktų įgyvendinimą, patalpoms suteikiant atitinkamus pažymėjimus. Tai patvirtina ir byloje esantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 5-S-12505. Taigi darytina išvada, kad apygardos teismas netinkamai išaiškino ir taikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto, 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies nuostatas pripažindamas pareiškėją pažeidus šias nuostatas pokalbio vedimu patalpose, kurioms nebuvo išduotas teisės aktuose nurodytas patalpos atitiktį nustatytiems fizinės apsaugos reikalavimams patvirtinantis pažymėjimas, ir patalpai, kurioje vyko pokalbis, neturint pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo.
5.9. Apygardos teismas padarė ir procesinių teisės pažeidimų. Apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo 2.10–2.12 punktuose buvo nurodyti detalūs ir išsamūs motyvai, dėl ko Rekomendacijos negalėjo būti taikomos byloje nagrinėjamiems pareiškėjo veiksmams vedant vidinį tarnybinį pokalbį. Šiuose skundo argumentuose buvo pabrėžiama tai, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo šių skunde nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvų turinys akivaizdžiai patvirtina, jog visi šie argumentai, susiję su Rekomendacijų netaikymu vykdant pokalbį vidinėje tarnybos veikloje, apygardos teismo nebuvo nagrinėti, dėl jų nepasisakyta ir nepateikta jokių jų atmetimo argumentų. Apygardos teismas pasisakė dėl Rekomendacijų tik ta apimtimi, kiek skundu buvo keliamas klausimas dėl jų rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Tačiau klausimas dėl rekomendacijų (ne)privalomumo pagal savo esmę ir turinį yra kitoks nei, net joms esant pripažintoms privalomomis, dėl jų netaikymo vidiniams tarnybiniams pokalbiams.
5.10. ANK 555 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipiančioji į kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias įslaptintos informacijos apsaugą. Šioje byloje inkriminuotu administraciniu nusižengimu viena iš tokių nuostatų pripažinta Rekomendacijų 5.4 punkto nuostata. Net nekvestionuojant Rekomendacijų privalomumo, jų turinio analizė patvirtina, jog pareiškėjui negalėjo būti inkriminuotas Rekomendacijų 5.4 punkto pažeidimas ir atitinkamai dėl šio pažeidimo ANK 555 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas, kadangi Rekomendacijos netaikytinos paslapčių subjektų vidinėje tarnybinėje veikloje vykdomiems pokalbiams ar pasitarimams.
5.11. Pažymėtina, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 17 d. (inkriminuoto administracinio nusižengimo dieną) I apsaugos zonai priskirtose LKPB tarnybinėse patalpose buvo vykdomas ne posėdis ar pasitarimas, kuriam taikytinos Rekomendacijų nuostatos, o vykdant vidinę tarnybinę veiklą, vadovaujantis Policijos įstaigų kriminalinės žvalgybos tiesioginės kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5V(S)-27(RN), kriminalinės žvalgybos tiesioginės kontrolės priemonė – pokalbis. Šiame pokalbyje dalyvavo tik tarnybines funkcijas atliekantys policijos pareigūnai (darbuotojai), turintys leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tuo tarpu sistemiškai vertinant visą Rekomendacijų nuostatų turinį darytina išvada, jog Rekomendacijos netaikomos vykdant vidinę tarnybinę veiklą (vidines tarnybines funkcijas) rengiamiems posėdžiams ar pasitarimus, kurių metu naudojama įslaptinta informacija. Rekomendacijų turinys patvirtina, jog jos taikytinos išoriniams, ne vykdant tarnybinę veiklą vedamiems įslaptintiems posėdžiams ar pasitarimams. Antai Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, kad įslaptinti posėdžiai ar pasitarimai rengiami tik paslapčių subjekto, kolegialios institucijos ar tarpžinybinės darbo grupės, rangovo (subrangovo) vadovui ar jo įgaliotam asmeniui paskyrus už tokių posėdžių ar pasitarimų organizavimą atsakingą asmenį, kuris būtų pasirašytinai supažindintas su šiomis rekomendacijomis. Vidinių posėdžių ar pasitarimų būtinumas vykdant LKPB veiklą iškyla nuolat ir neretais atvejais jie turi įvykti skubiai (nedelsiant). Tuo tarpu, jeigu atliekant tarnybinę veiklą (vidines tarnybines funkcijas) posėdžiai ar pasitarimai būtų vykdomi paskyrus asmenį, atsakingą už tokių posėdžių ar pasitarimų organizavimą, pasirašytinai supažindinant su šiomis rekomendacijomis, LKPB veikla būtų buvusi paralyžiuota, veikusi neefektyviai ir ne laiku.
5.12. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis bei LKPB saugumo zonų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija saugoma, fizinės apsaugos procedūrų aprašo, LKPB I klasės saugumo zonai priskirtos posėdžių ir pasitarimų patalpos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, nėra nustatyta imperatyvios pareigos tikrinti darbuotojų daiktus ar atlikti asmens (drabužių) apžiūrą, patikrinimą. Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog patys valstybės paslapčių subjektai, t. y. Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) (2023 m. kovo 29 d. raštas Nr. 1D-1651), Policijos departamentas (2023 m. kovo 7 d. raštas Nr. 5-S-4952 ir 2023 m. gegužės 10 d. raštas Nr.5-S-10625, 2023 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 12505) ir pati Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, patvirtino, jog Rekomendacijos netaikomos paslapčių subjektams, kurie vykdant vidinę tarnybinę veiklą rengia posėdžius ar pasitarimus, kuriuose naudojama įslaptinta informacija. Dėl to darytina išvada, kad apygardos teismo pirmiau nurodytų skundo argumentų neišnagrinėjimas pripažintinas esminiu ir turėjusiu tiesioginę įtaką neteisėtai nutarčiai priimti, t. y. išnagrinėjus šiuos argumentus ir pripažinus, kad Rekomendacijos netaikomos vidiniams tarnybiniams pokalbiams, būtų panaikinta administracinio nusižengimo sudėtis dėl šių Rekomendacijų pažeidimo.
6. Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Nutarimą surašiusi institucija su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir jo argumentais nesutinka, bylą išnagrinėję teismai nepadarė jokių esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie turėtų įtaką neteisėtoms nutartims priimti.
6.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme nepagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas, pripažinęs Rekomendacijas privalomomis, pažeidė iš lex retro non agit principo kylantį draudimą teisės aktą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams. Pažymėtina, kad šis principas išreiškia asmens (pažeidėjo) veiksmų santykį su teisės akto galiojimu laiko atžvilgiu, o ne skirtingų teisės aktų tarpusavio ryšį jų priėmimo ir galiojimo kontekste, kaip neteisingai interpretuojama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme. Atsižvelgus į lex retro non agit principo sampratą, šio principo pažeidimu gali būti laikomi tik atvejai, kai asmens padarytų konkrečių veiksmų, t. y. teisinių faktų ir padarinių, (ne)teisėtumas yra vertinamas vėliau priimtų teisės aktų kontekste. Tokia situacija šioje byloje nesusiklostė. S. B. veiksmai, kurie teismų pripažinti neteisėtais, padaryti 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. šią dieną S. B., būdamas LKPB (duomenys neskelbtini), organizavo ir vedė įslaptintos informacijos turinio pokalbį tarnybinėje patalpoje, kuri nebuvo įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir kuriai nebuvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, taip pat neįsitikino, kad patalpa yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, ar jai yra išduotas toks pažymėjimas, be to, tą pačią dieną neužtikrino, kad į minėtą įslaptinto pokalbio vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijai įrašyti, ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki nurodytos datos (2021 m. lapkričio 17 d.) buvo priimtos ir galiojo tiek Rekomendacijos, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nauja redakcija, kurios 12 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas (be kita ko, teikiant rekomendacijas, išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams, tiekėjams įslaptintos informacijos apsaugos klausimais), yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams. Taigi visos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimtos rekomendacijos, įskaitant Posėdžių ir pasitarimų, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, organizavimo ir vykdymo rekomendacijas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5, nuo 2016 m. spalio 1 d. paslapčių subjektams ir tiekėjams tapo privalomos.
6.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktam S. B., 2021 m. lapkričio 17 d. organizuojant ir vedant įslaptintos informacijos turinio pokalbį, buvo (turėjo būti) žinomas Rekomendacijų turinys ir aplinkybė, kad šios rekomendacijos daugiau kaip penkerius metus iki jo organizuoto ir vesto pokalbio dienos įstatymo pagrindu buvo pripažintos privalomomis. S. B., nepaisydamas šių Rekomendacijų 5.4 punkto, nustatančio, kad asmuo, atsakingas už įslaptintų posėdžių ar pasitarimų organizavimą, privalo užtikrinti, jog be atskiro įslaptinto posėdžio ar pasitarimo pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijai įrašyti (diktofonai, vaizdo kameros, fotoaparatai, MP3 grotuvai ir kt.), ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis (mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kt.), padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 555 straipsnyje. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme neteisingai nurodoma, kad teismas taikė teisės aktus praeityje susiklosčiusiems santykiams, kadangi jokie santykiai (faktinės aplinkybės) iki 2016 m. spalio 1 d., kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais, nebuvo susiklostę.
6.4. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nebuvimo. Pagal ANK 555 straipsnį, pažeidėjo atliktų neteisėtų veiksmų padariniai, kaip ir priežastinis ryšys, nėra būtinosios sąlygos administracinei atsakomybei kilti šio straipsnio pagrindu, kadangi pakanka įvertinti, ar pažeidėjo atlikti neteisėti veiksmai potencialiai galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Šiuo atveju neabejotina, kad darbas su įslaptinta informacija patalpose, kurios nėra patikrintos ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kaip atitinkančios visus nustatytus fizinės apsaugos reikalavimus, t. y. joms nėra išduotas patalpos atitiktį nustatytiems fizinės apsaugos reikalavimams patvirtinantis pažymėjimas, yra laikytinas grėsmę įslaptintos informacijos saugumui keliančiu veiksniu. Be to, patalpa, kurioje 2021 m. lapkričio 17 d. buvo vedamas pokalbis, neturėjo ir pažymėjimo, patvirtinančio, kad ji yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, šis pažymėjimas yra privalomas vykdant posėdžius ir pasitarimus, kurių metu naudojama ar aptariama įslaptinta informacija, žymima „Slaptai“ ar „Visiškai slaptai“. Kaip žinoma, tokia informacija sudaro valstybės paslaptį ir jos atskleidimas gali turėti itin neigiamų pasekmių. Kaip iš esmės nurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atitinkamų pažymėjimų išdavimas yra susijęs su patvirtinimu, kad patalpos, skirtos dirbti su įslaptinta medžiaga, atitinka specialius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, užtikrinančius įslaptintos informacijos fizinę ir techninę apsaugą. Taigi, pažymėjimų išdavimas nėra savitikslis, jų buvimas leidžia nustatyti, t. y. įsitikinti, kad patalpos yra saugios ir jose galima dirbti su įslaptinta informacija. Pagal Aprašą įslaptintos informacijos apsauga užtikrinama diegiant ir taikant specialias įslaptintos informacijos fizines (technines) apsaugos priemones, pavyzdžiui, nustatant sienų ir perdangų storį, durų ir seifų užraktų tipą, patalpos atitvarinių konstrukcijų ore sklindančio garso izoliavimo vertę, patalpoje esančių ir į ją įnešamų daiktų sąrašą ir pan. Šios įdiegtos apsaugos priemonės turi atitikti teisės aktuose nustatytus rodiklius, kurie tikrinami išduodant patalpai reikalaujamus pažymėjimus. Taigi atitinkamų pažymėjimų nebuvimas suponuoja reikiamų, teisės aktuose nustatytų informacijos fizinės (techninės) apsaugos priemonių galimą netaikymą, todėl darbas su įslaptinta informacija patalpose, neturinčiose pažymėjimų, kelia grėsmę, kad bus prarasta ar atskleista įslaptinta informacija, t. y. realizuojama ANK 555 straipsnyje nustatyto nusižengimo sudėtis.
6.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. nubaustas ne vien tik už pokalbio vedimą patalpoje, kuri neturėjo reikiamų pažymėjimų dirbti su įslaptinta informacija. S. B., be kita ko, nubaustas ir už tai, kad jis neužtikrino (nesiėmė priemonių), jog į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijai įrašyti, t. y. pažeidė minėtus Rekomendacijų reikalavimus. Pagal teismų šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, toks garsą įrašantis prietaisas buvo įneštas į patalpas ir juo buvo įrašyta įslaptinta informacija. LKPB pareigūnas A. M. įnešė garsą fiksuojančią įrangą į 1 klasės saugumo zoną ir neteisėtai padarė pokalbio, kurio turinys sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį, įrašą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai (neveikimas), t. y. priemonių, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, nesiėmimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais – kito LKPB pareigūno neteisėtai padarytu ir išneštu įslaptintos informacijos garso įrašu, kuris vėliau buvo ir neteisėtai administruojamas. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) ne tik galėjo sukelti, bet ir sukėlė grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, todėl pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 555 straipsnyje.
6.6. Nėra pagrindo sutikti ir su S. B. prašymo argumentais, esą apygardos teismas netinkamai, plečiamai, aiškino Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatą. Byloje nustatyta, kad S. B. atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir turėjo leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl, kaip pagrįstai nusprendė apygardos teismas, pareiga išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, ir vykdyti jų reikalavimus tokį leidimą turinčiam S. B. visų pirma kilo ne tiesiogiai iš darbo santykių, o iš fakto, kad jam yra suteikta tokia speciali teisė, t. y. leidimas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo ne tik išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus, bet ir juos vykdyti. Todėl S. B., dirbdamas su įslaptinta informacija, t. y. organizuodamas ir vesdamas 2021 m. lapkričio 17 d. pokalbį, privalėjo laikytis visų teisės aktų reikalavimų, įskaitant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią su įslaptinta informacija dirbti, susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis atitinkama slaptumo žyma pažymėtai įslaptintai informacijai saugoti ar su ja dirbti.
6.7. Kaip iš esmės teisingai nurodė apygardos teismas, nors LKPB viršininko įsakymu Nr. 38-v-110-(1.10-38E) patalpa, kurioje vyko aptariamas pokalbis, ir buvo priskirta 1 klasės saugumo zonai, t. y. joje leista dirbti su įslaptinta informacija, tačiau vien tai savaime nepagrindė fakto, kad be papildomų procedūrų ši patalpa nuo pat minėto įsakymo priėmimo galėjo būti naudojama darbui su įslaptinta informacija. Šiuo įsakymu atitinkamos LKPB patalpos buvo suskirstytos tik į konkrečias saugumo zonas, tačiau joms nebuvo priskirti jokie pažymėjimai, nes tai nepateko į LKPB viršininko kompetencijos ribas. Be to, kaip nustatė šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėję teismai, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. nagrinėjamu atveju iš anksto žinojo tai, jog 2021 m. lapkričio 17 d. vyksiančio pokalbio metu bus aptariama informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį, t. y. suprato, kokie yra aptariamos informacijos apsaugos ypatumai, todėl turėjo paisyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų ir įsitikinti, kad jo pasirinktos patalpos yra tinkamos dirbti su įslaptinta informacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. B. administracine tvarka nubaustas ne už tai, kad patalpoms nebuvo išduoti pažymėjimai arba nepradėta jų išdavimo procedūra, bet už tai, kad jis organizavo ir vedė pokalbį patalpose, kurios tokių pažymėjimų neturėjo. Klausimas, kam buvo nustatyta pareiga pasirūpinti tokių pažymėjimų išdavimu, nepateko į šios administracine tvarka nagrinėtos bylos ribas. Šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui aktualu buvo tik Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalies normos, kiek tai susiję su tiesioginiu darbu su įslaptinta informacija minėtose patalpose, įgyvendinimas, kurį pažeidė S. B.. Taigi, nors S. B. nebuvo tiesiogiai atsakingas už užtikrinimą, kad konkrečios patalpos yra tinkamos dirbti su įslaptinta informacija, jis, nusprendęs organizuoti ir vesti pokalbį konkrečiose patalpose, privalėjo įsitikinti, kad jos atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, ir nustatęs, kad patalpos neturi pažymėjimo, patvirtinančio, jog saugumo zonoms priskirtos patalpos atitinka įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus, pokalbiui pasirinkti kitas patalpas. Tokia išvada darytina ypač atsižvelgiant ir į S. B. darbo pobūdį, iki tol turėtą darbo patirtį bei einamas pareigas. Faktinės situacijos metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo vienas iš aukščiausias pareigas LKPB einančių asmenų, t. y. buvo LKPB (duomenys neskelbtini), todėl turėjo visas galimybes 2021 m. lapkričio 17 d., prieš pradėdamas vykdyti pokalbį, įsitikinti ir užtikrinti, kad vedant pokalbį būtų įgyvendinti visi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai, keliami įslaptintos informacijos apsaugai.
6.8. Visiškai nepagrįsta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija, kad šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje apskritai negalėjo būti taikomos Rekomendacijos. Rekomendacijose neišskiriama, kokio pobūdžio posėdžiams ir pasitarimams jos taikomos, ar vidiniams, ar tarpinstituciniams, svarbu tik tai, kad jomis siekiama apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. prašyme įvardytos sąvokos „pokalbis“ ar „pasitarimas“ aptariamų Rekomendacijų taikymo ir aiškinimo kontekste neturi jokios reikšmės. Šiuo atveju 2021 m. lapkričio 17 d. pokalbyje dalyvavo penki asmenys, jo metu buvo diskutuojama ir balsu aptariama valstybės paslaptį sudaranti informacija, vadinasi, buvo būtina užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą pokalbio metu ir jos nepatekimą už vykusio pokalbio vietos ribų. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vesto pokalbio metu buvo aptariama ne tik tarnybos, bet ir valstybės paslaptį sudaranti informacija, patvirtina byloje teiktas LKPB Specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. vasario 9 d. posėdžio protokolas Nr. 38-P1-20. Be to, pokalbio metu galimai buvo aptariama ne tik nacionalinė įslaptinta informacija, bet ir kitų Europos Sąjungos institucijų žvalgybos iš Europolo gauti duomenys (duomenys neskelbtini), kurių apsaugai taikomas ir Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 2013/488ES, nustatantis, kad Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo priemonės visą savo gyvavimo ciklą turi atitikti jos slaptumo žymos laipsnį, informacijos ar medžiagos formą ir kiekį, patalpų, kuriose laikoma Europos Sąjungos įslaptinta informacija, vietos ir konstrukcijos reikalavimus ir turi būti parenkamos atsižvelgiant į vietos lygiu įvertintą piktavališkos ir (arba) nusikalstamos veikos, įskaitant šnipinėjimą, sabotažą ar terorizmą, keliamą grėsmę.
6.9. Svarbu ir tai, kad nei VRM, nei LKPB nėra įgaliotos teikti išaiškinimus dėl teisės aktų taikymo. Dėl šios priežasties taip pat šių institucijų byloje teiktuose raštuose pateikta informacija, kad pokalbiai vykdant vidinę tarnybinę veiklą nėra ir negali būti laikomi posėdžiais ar pasitarimais, t. y. tokiems pokalbiams Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos rekomendacijos netaikomos, yra tik šių institucijų subjektyvi nuomonė. Jau aptartoje Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, be kita ko, teikiant rekomendacijas, išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams, tiekėjams įslaptintos informacijos apsaugos klausimais, yra privalomi visiems paslapčių subjektams ir tiekėjams. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad nei VRM, nei jai pavaldžios įstaigos savo veikloje niekada nesivadovavo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos rekomendacijų nuostatomis ir jų nevykdė, vertintina tik kaip teisės aktų nesilaikymo pripažinimas, o tai dar kartą įrodo galimų pažeidimų šioje institucijoje ir jai pavaldžiose įstaigose buvimą. Iš šių teiginių matyti, kad šios institucijos galimai neužtikrina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kituose aktuose, įskaitant Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos rekomendacijas, įtvirtintų nuostatų laikymosi, šios nuostatos privalo būti taikomos visiems paslapčių subjektams, neišskiriant paminėtų institucijų.
6.10. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus dėl Rekomendacijų (ne)taikymo paslapčių subjektų vidinėje tarnybinėje veikloje vykdomiems pokalbiams ar pasitarimams šis teismas pripažino tik formalia gynybine versija, kadangi rekomendacijų privalomumą valstybės institucijoms, disponuojančioms valstybės ir tarnybos paslaptimis, – paslapčių subjektams, įskaitant VRM ir LKPB, patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies norma. Apygardos teismas tokiai pozicijai pritarė, nusprendęs plačiau nepasisakyti dėl likusių neesminių pareiškėjo skundo argumentų, tarp jų dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytų sąvokų „pokalbis“ ar „pasitarimas“ subjektyvių interpretacijų ar VRM bei Policijos departamento prie VRM teiktuose raštuose dėstomų nuomonių. Taigi, jokie esminiai procesiniai teisės pažeidimai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka padaryti nebuvo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtas teismų nutartis.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 555 straipsnio taikymo
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju to padaryta nebuvo.
9. ANK 555 straipsnyje nustatyta atsakomybė už įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, sukėlusį ar galėjusį sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Šios normos esmė yra užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius (konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas sukėlė arba galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui) ir atitinkamai priežastinį ryšį tarp konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir kilusios ar galimos grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Šiame straipsnyje esančios teisės normos nustatančios nusižengimą dispozicija yra blanketinė, dėl to administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra apibrėžti kituose norminiuose teisės aktuose, t. y. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme bei jame nurodytuose Vyriausybės priimtuose nutarimuose vykdant įgaliojimus įslaptintos informacijos apsaugos srityje (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnis), taip pat Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimuose, priimtuose atliekant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnis). Taigi atskleidžiant ANK 555 straipsnio dispozicijoje nurodytą nusižengimą turi būti sistemiškai atsižvelgta į ANK bendrosios dalies ir su įslaptintos informacijos apsauga susijusių kitų teisės aktų nuostatas.
10. Nagrinėjamoje byloje aktualios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 7 dalies, Aprašo 45 punkto ir Rekomendacijų 5.4 punkto nuostatos.
10.1. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su įslaptinta informacija dirbti, susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis saugoti atitinkama slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją ar su ja dirbti.
10.2. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje nustatytų fizinės apsaugos reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.
10.3. Aprašo 45.1 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad saugumo zonai priskirtoje pasitarimų patalpoje turi būti taikomos šios apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo (tiesioginio pasiklausymo, elektromagnetinio spinduliavimo, informaciją fiksuojančių įrenginių naudojimo) priemonės: patalpa turi būti priskirta I klasės saugumo zonai ir atitikti šiai saugumo zonai keliamus įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus. Nuo 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. jau po nagrinėjamo nusižengimo padarymo, įsigaliojusioje 45.1 punkto redakcijoje nustatyta, kad saugumo zonai priskirtoje pasitarimų patalpoje turi būti taikomos šios apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės: patalpa turi būti priskirta I klasės saugumo zonai ir turėti fizinės apsaugos reikalavimų atitikties pažymėjimą.
10.4. Rekomendacijų 5.4 punkte įtvirtinta, kad atsakingas asmuo privalo užtikrinti, jog be atskiro įslaptinto posėdžio ar pasitarimo pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijos įrašymui (diktofonai, videokameros, fotoaparatai, MP3 grotuvai ir kt.), ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis (mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kt.).
11. Aprašant administracinio nusižengimo požymius, jame nurodyti trys atskiri įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. S. B. yra nubaustas už tai, kad pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, nes 2021 m. lapkričio 17 d. būdamas LKPB (duomenys neskelbtini): 1) organizavo ir vedė pokalbį tarnybinėje patalpoje (salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priskirtoje I klasės saugumo zonai), kuri nebuvo įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir kuriai nebuvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir joje galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; 2) prieš pokalbį neįsitikino, kad patalpa yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo ir jai yra išduotas atitinkamas pažymėjimas; 3) nesilaikė Rekomendacijų 5.4 punkto reikalavimo užtikrinti, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijai įrašyti, ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis. Byloje nustatyta, kad vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų į aptariamą patalpą įsinešė garso įrašymo įrenginį ir juo slapta padarė vykusio pokalbio, kurio metu buvo aptariama valstybės ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija, garso įrašą. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos.
12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kaip ir apeliaciniame skunde, visų pirma nurodoma, kad S. B. nėra tinkamas pirmiau nurodytų įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų subjektas, nes nėra nei paslapčių subjekto vadovas, nei už įslaptintos informacijos apsaugą paskirtas atsakingas asmuo, todėl patalpų atitikties teisės aktų keliamiems apsaugos reikalavimams užtikrinimas neįėjo į jo funkcijų ir (ar) pareigų atlikimą. Apylinkės teismo nutartyje šiuo klausimu apskritai nepasisakyta, o iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas pripažino, jog S. B. nėra atsakingas už tai, kad atitinkamai patalpai būtų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, jog saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus, tačiau remdamasis bendromis nuostatomis (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, privalo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti) konstatavo, kad S. B., kaip paslapčių subjekto darbuotojas, turėjo pareigą patikrinti, ar konkreti patalpa yra įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo, įsitikinti, kad ši patalpa yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo ir kad jai yra išduoti atitinkami pažymėjimai. Tokia teismo konstatuota pareiga S. B. iš nurodyto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatų tiesiogiai neišplaukia ir teismo niekaip nepaaiškinta, kokiuose teisės aktuose tokių S. B., kaip paslapčių subjekto darbuotojo, pareigų atlikimas yra nustatytas.
13. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo trečiajame skirsnyje yra apibrėžti valstybės institucijų įgaliojimai įslaptintos informacijos apsaugos srityje, 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Pareiga patalpas, teritorijas, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, suskirstyti į saugumo zonas ir jose įdiegti fizines apsaugos priemones, užtikrinančias įslaptintos informacijos apsaugą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta paslapčių subjekto vadovui. Iš bylos duomenų matyti, kad patalpa, kurioje vyko aptariamas pokalbis, LKPB viršininko 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 38-V-110-(1.10-38E) buvo priskirta I klasės saugumo zonai. LKPB viršininko 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 38-V-122-(1.10-38E) konkretūs LKPB darbuotojai paskirti atsakingi už įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos organizavimo koordinavimą ir kontrolę bei atskiras sritis, tarp kurių išskirta ir įslaptintos informacijos fizinės apsaugos sritis ir už ją atsakingi asmenys. Šie duomenys apygardos teismo taip pat nebuvo įvertinti.
14. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas, nors ir neargumentuotai, pasisakė tik dėl dviejų S. B. inkriminuotų įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, o ar jis yra tinkamas subjektas už Rekomendacijų 5.4 punkto reikalavimų pažeidimą, nėra pasisakyta. Pažymėtina, kad pasisakant dėl šio pažeidimo apygardos teismo nutartyje S. B. prilyginamas Rekomendacijų 5 punkte nurodomam atsakingam asmeniui, kurio sąvoka ir reikalavimai jam pateikiami Rekomendacijų 3 punkte. Taip pat neatsižvelgta į Rekomendacijų 1 punkto nuostatą, kad jos skirtos paslapčių subjektams, kolegialioms institucijoms ir tarpžinybinėms darbo grupėms. Pažymėtina, kad sąvokos „paslapčių subjektas“, „paslapčių subjekto darbuotojas“ ir Rekomendacijose vartojama sąvoka „atsakingas asmuo“ nėra tapačios. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnį, paslapčių subjektas – valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, šiuo konkrečių atveju – LKPB; paslapčių subjekto darbuotojas – asmuo, kurį su paslapčių subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad įslaptinti posėdžiai ar pasitarimai rengiami tik paslapčių subjekto, kolegialios institucijos ar tarpžinybinės darbo grupės, rangovo (subrangovo) vadovui ar jo įgaliotam asmeniui paskyrus asmenį, atsakingą už tokių posėdžių ar pasitarimų organizavimą (atsakingas asmuo), kuris būtų pasirašytinai supažindintas su šiomis rekomendacijomis. Atsakingu asmeniu galima skirti tik asmenį, turintį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, nei bus naudojama įslaptinto posėdžio ar pasitarimo metu. Teismai neįvertino ir byloje esančių duomenų apie Rekomendacijų rengėjo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuomonę dėl šių Rekomendacijų taikymo vedant vidinius pokalbius, kurių metu naudojama įslaptinta informacija.
15. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat ginčijamas priežastinis ryšys tarp S. B. inkriminuoto įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo (t. y. pokalbio vedimo patalpose, nesant joms išduoto pažymėjimo dėl patalpų atitikties fizinės apsaugos reikalavimams ir pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo) ir konkrečių pareigūno A. M. veiksmų (neteisėtai į patalpą įsineštos garso įrašymo įrangos bei padaryto pokalbio įrašo), galinčių sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Kaip jau buvo minėta, ANK 555 straipsnio sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusižengimą pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą), jos padarinius (kilusią ar galimą grėsmę), bet ir jų priežastinį ryšį. Tuo tarpu tiek apylinkės, tiek apygardos teismai į pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo atsakė formaliai konstatuodami, kad S. B. veika – įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų ir juose nustatytų procedūrų nesilaikymas, sudarė sąlygas kilti grėsmei įslaptintos informacijos saugumui, nes su asmeniu buvo dirbama neįvertintose ir atitinkamo pažymėjimo neturinčiose patalpose, vedant pokalbį nebuvo laikomasi posėdžių, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, vedimo procedūrų, dėl to A. M. neteisėtai įnešė garsą fiksuojančią įrangą, ja neteisėtai padarytas pokalbio, kurio turinys sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį, įrašas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į S. B. darbo pobūdį, turimą darbo patirtį bei einamas pareigas, nevertindamas konkrečių pokalbio vykdymo aplinkybių, kokie subjektai dalyvavo pokalbyje, papildomai konstatavo, kad, nusprendęs organizuoti ir vesti pokalbį konkrečiose patalpose, jis privalėjo įsitikinti, jog šios patalpos atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, ir nustatęs, kad patalpos neturi pažymėjimo, patvirtinančio, jog saugumo zonoms priskirtos patalpos atitinka įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus, vyksiančiam pokalbiui pasirinkti kitas patalpas.
16. Tokios teismų išvados padarytos neatskleidus visų reikšmingų bylos duomenų, neišsiaiškinus, ar patalpa, kurioje vyko aptariamas pokalbis, apskritai neatitiko fizinės apsaugos reikalavimų, ar trūko tik tai patvirtinančių pažymėjimų, ar nusižengimo padarymo metu LKPB patalpose buvo kita, fizinės apsaugos reikalavimus atitinkanti ir atitinkamus pažymėjimus turinti, patalpa, kurioje galėjo vykti toks pokalbis. Teismai visiškai neįvertino, kad šiuo atveju į priežastinį ryšį įsiterpė pareigūno A. M., kuris turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir atitinkamai pareigą ją saugoti, veiksmai, ir dėl jų reikšmės priežastinio ryšio nustatymui nepasisakė.
17. ANK 7 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015,; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-895/2020, 2AT-43-495/2023).
18. Valstybės saugumo departamento nutarime ir apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad S. B. neatsargi kaltė padarius ANK 555 straipsnyje nurodytą nusižengimą pasireiškė nerūpestingumu. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. ANK 555 straipsnio kontekste galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromo įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Šis būtinasis subjektyvusis nusižengimo sudėties požymis teismų nebuvo tinkamai nagrinėtas, S. B. neatsargios kaltės turinys šioje byloje liko neatskleistas.
19. Apylinkės teismas, aptardamas neatsargios kaltės turinį, akcentavo S. B. einamas LKPB (duomenys neskelbtini) pareigas ir ilgametę patirtį dirbant su įslaptinta informacija ir konstatavo, kad jis privalėjo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, keliamus reikalavimus ir juos vykdyti, todėl, esant neatitikimų tarp teisės aktais nustatytų reikalavimų ir realiai įrengtų patalpų, privalėjo pokalbiui pasirinkti kitas patalpas, t. y. iš anksto žinodamas, kad pokalbio metu bus aptariama valstybės paslaptį sudaranti informacija, turėjo pakankamai laiko įsitikinti, kad patalpos yra pritaikytos dirbti su atitinkamos kategorijos įslaptinta informacija. Be to, pagal šį teismą, S. B. turėjo visas galimybes už informacijos apsaugą atsakingiems paskirtiems asmenims pavesti atlikti veiksmus, užtikrinančius į patalpą įnešamų daiktų kontrolę ir pašalinančius galimybę įnešti į patalpą draudžiamas priemones. Tokios teismo išvados padarytos neįvertinus visų bylos duomenų.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad patalpa, kurioje vyko aptariamas pokalbis, LKPB viršininko 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 38-V-110-(1.10-38E) buvo priskirta I klasės saugumo zonai. Šiai saugumo zonai dar priskirtos dvi archyvo patalpos ir specialaus fondo patalpos. Byloje nėra duomenų, kad teismo nurodomos „kitos patalpos“ buvo įvertintos dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir turėjo išduotus pažymėjimus, patvirtinančius, kad saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir joje galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Kartu pažymėtina, kad po įvykio LKPB kreipėsi dėl patalpos, kurioje vyko pokalbis su A. M., vertinimo ir 2022 m. liepos 26 d. šiai patalpai buvo išduotas pažymėjimas, kad joje galima dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Teismai nesiaiškino, ar gaunant šį pažymėjimą patalpos buvo tokios pačios būklės kaip ir įvykio metu, ar buvo kaip nors keičiamos, kad atitiktų reikalavimus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad aptariamo įvykio dieną LKPB buvo paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, kuriam galima būtų pavesti atlikti veiksmus, užtikrinančius į patalpą įnešamų daiktų kontrolę ir panaikinančius galimybę įnešti į patalpą draudžiamas priemones. Priešingai, byloje yra duomenų, kad toks asmuo paskirtas jau po įvykio (LKPB viršininko 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 38-V-89).
21. Taigi išnagrinėjus apeliacinį skundą liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 563, 567 straipsniai), šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsakius į esminius skundo argumentus (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
22. Nesant įvykusiam tinkamam šios bylos nagrinėjimui apygardos teisme, kurio metu būtų patikrintas Valstybės saugumo departamento nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje konstatuotas esminis tiek ANK 555 straipsnio, tiek pirmiau minėtų ANK proceso teisės normų pažeidimas. Pažeidimai laikytini esminiais, turinčiais įtakos neteisėtos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas panaikinti šią nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.
23. Pažymėtina ir tai, kad, aiškinantis ANK 555 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėtį pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo aktualu taip pat patikrinti pareiškėjo skunde (1 t., b. l. 147–152), jo 1.3, 2.4–2.6, 2.10–2.11 punktuose nurodytas aplinkybes dėl taikytinos Aprašo 45 punkto redakcijos ir atitinkamai nusižengimo aprašymo nustatymo. Teismai į šiuos argumentus nekreipė dėmesio ir nesivadovavo teismų praktika, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui prireikus tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017 ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-44-495/2020, 2AT-12-303/2023). Naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės – teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
