DOK-587
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03489-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 12 d. paduotu pareiškėjos UAB „Deisima“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Byloje pareiškėja UAB „Deisima“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti vykdomosiose bylose antstolio Andriaus Liaškovo 2023 m. birželio 27 d. patvarkymus dėl skolininkės prašymo netenkinimo Nr. S-23-159-26119 (kuriuo antstolis netenkino pareiškėjos (skolininkės) prašymo nustatyti leidžiamas mokėjimų sumas darbuotojams, VMI ir Sodrai) ir išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26211 bei 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26633.
Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Deisima“ skundą.
Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį.
Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Deisima“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį, ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti antstolio 2023 m. birželio 27 d. patvarkymus Nr. S-23-159-26119, Nr. S-23-159-26211 bei 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. S-23-159-26633.
Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Deisima“ prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausiant: ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio nuostatos, nesuteikiančios galimybės skolininkui sumokėti kreditoriui jokių sumų, jei kreditorius neįstojo į priverstinio vykdymo procesą ir netapo išieškotoju, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Deisima“ taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, klausiant: „Ar Valstybės kliudymas UAB „Deisima“ sumokėti kreditoriui, neįstojusiam į priverstinio vykdymo procesą ir netapusiam išieškotoju, visas lėšas priverstinai skirstant tik kreditoriams tapusiems išieškotojais, nėra diskriminacija dėl statuso, numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje?“.
Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad antstolio patvarkymai yra nemotyvuoti. Antstolis Andrius Liaškovas vykdymo proceso metu taikė areštą visoms UAB „Deisima“ lėšoms, esančioms bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, bei turtui (duomenys pridedami priede). Lėšos areštuotos visiškai be jokių galimybių vykdyti kokius nors mokėjimus. Visos į UAB „Deisima“ sąskaitas patenkančios lėšos yra išieškomos ir paskirstomos tik išieškotojams bei antstoliui, o į kitų kreditorių interesus nėra atsižvelgiama. Nuo pat pirmojo lėšų arešto UAB „Deisima“ negali atsiskaityti su darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija ir Socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat su verslo partneriais. Nėra galimybės sumokėti darbo ginčų komisijos darbuotojams priteistas sumas (duomenys pridedami priede), todėl bendrovė patiria papildomų vykdymo išlaidų, nes tik per antstolį yra galimas atsiskaitymas vykdant priverstinį išieškojimą. Per laikotarpį nuo 2022-08-23 iki 2023-06-30 dėl negalėjimo išmokėti darbo užmokestį iš UAB „Deisima“ išėjo 16 darbuotojų. Antstolis jokiomis lėšomis disponuoti UAB „Deisima“ neleidžia ir taip visišku lėšų areštu dirbtinai sukūrė situaciją, kad visi UAB „Deisima“ kreditoriai taptų išieškotojais ir priklausančias išmokas išsiieškotų tik per antstolį, o jis gaus už tai atlygį.
2. UAB „Deisima“ negali vykdyti darbų esamuose objektuose, kurių užbaigimas sąlygoja lėšų gavimą. Įmonė negali užbaigti objektų ir prisiimti naujų, ir už tai gauti lėšų, kurias galėtų panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Dėl visiško sąskaitos arešto įmonė negali planuoti piniginių srautų ir derėtis dėl taikos sutarčių sąlygų ir tai gresia bankrotu. Tokia situacija sukurta dirbtinai visišku sąskaitos areštu, todėl teismas turėtų subalansuoti visų suinteresuotų šalių interesus.
3. Kreditorių teisės nėra užtikrinamos, nes kreditoriai nėra gavę lėšų dėl Darbo ginčų komisijos priteistų netesybų 7942,29 Eur, delspinigių 15,33 Eur, baudų 810 Eur, iš viso 8767,62 Eur. Sodrai buvo priskaičiuoti delspinigiai 549,75 Eur ir VMI priskaičiuota delspinigių 262,57 Eur. Su šiais kreditoriais antstolis neleido atsiskaityti. Per laikotarpį nuo 2022-08-23 iki 2023-06-30 antstolis A. Liaškovas už tai, kad laiku nebuvo atsiskaityta su kreditoriais iš UAB „Deisima“ atsiskaitomosios sąskaitos priskaičiavo iš viso 16956,59 Eur. Darbo ginčų komisija už negalėjimą vykdyti taikos sutarčių su darbuotojais įmonei skyrė netesybų iš viso 8767,62 Eur. UAB „Deisima“ per laikotarpį nuo 2022-08-23 iki 2023-06-30 dėl negalėjimo atsiskaityti su Sodra, buvo priskaičiuoti delspinigiai 549,75 Eur, VMI buvo priskaičiuoti delspinigiai 262,57 Eur. Tai pažeidžia kreditorių teises, taip pat pažeidžia skolininko teisę susimokėti skolas kiek įmanoma greičiau. Antstolis negina nei kreditorių, nei skolininko teisių. UAB „Deisima“ laikosi pozicijos, kad buvo pagrindas nustatyti leidžiamas mokėjimų sumas: kas mėnesį 9211,56 Eur (su mokesčiais) einamiesiems mokėjimams darbuotojams, VMI ir Sodrai.
4. CPK 688 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Vadinasi, yra teisinis pagrindas leisti atlikti tam tikras pinigines operacijas. UAB „Deisima“ veiklos ir, atitinkamai, pajamų generavimui, yra reikalinga atlikti šiuos būtinus mokėjimus: darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius VMI ir Sodrai, komunalinių paslaugų teikėjams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nėra nurodyti suinteresuoti asmenys ir jų adresai: UAB SME Bank, UAB „Melga“, UAB „Šiaulių rentvėjus“, UAB „ECO SPRENDIMAI“, UAB Legal Balance, UAB „Pakruojo Elsana“, UAB „Bokštelis.lt“, UAB „Lemora“, mažoji bendrija „Smalsus robotas“, UAB „Gusto prekyba“, A. T., Ž. M., N. B., I. G. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
