P. Č. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-36-594/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44574-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo P. Č. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, P. Č. į bausmės laiką įskaitytas jo laikymo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje stacionariai teismo psichiatrinei, teismo psichologinei ekspertizei atlikti laikas nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. Č. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 19 val., tiksliau nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu peiliu tris kartus dūrė nukentėjusiajam P. Š., taip padarė jam durtines-pjautines žaizdas pilvo dešinėje ir kairėje bei krūtinės vidurio linijoje su diafragmos, kepenų bei didžiosios taukinės sužalojimais, to komplikacija – vidinis bei išorinis nukraujavimas, koma, šokas, kvėpavimo, širdies ir kepenų veiklos nepakankamumas, dėl to nukentėjusysis dėl durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės ląstos sužalojimų 2021 m. gruodžio 25 d. 19.30 val. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. Č. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, jog P. Č. nužudė P. Š. netiesiogine tyčia, bei jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. P. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 141 straipsnio 1 dalies ir BK 66 straipsnio nuostatas, nes į P. Č. paskirtą bausmę neįskaitė laiko, kurį jis išbuvo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, kur buvo pasiųstas, kad jam būtų atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo P. Č. gynėjas advokatas A. Penelis prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių (kaltės), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 275 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 320 straipsnio 3 dalies bei rungimosi ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai (t. y. nepašalino esminių prieštaravimų, esančių tarp teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 išvadų ir konsultacinės išvados Nr. S3/2022) ir tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (t. y. papildomai neapklausė specialisto K. Daškevičiaus).

3.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad jei proceso dalyvių pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės akto išvadoms, teismai turi pareigą pašalinti juose esančius esminius prieštaravimus, t. y. į teismo posėdį kviesti specialistus (ekspertus); skirti naują ekspertizę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2009, 2K-436/2010, 2K-211-895/2018 ir kt.).

3.4. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gynėjo iniciatyva buvo pateikta teismo psichiatrijos specialisto K. Daškevičiaus konsultacinė išvada Nr. S3/2022, joje nurodoma, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl išsivysčiusio ūmaus psichozinio epizodo – patologinės girtumo būklės – negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą (t. y. peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo įrašą iš pateiktų policijos pareigūnų „Bodycam“ įrenginių) ir siekiant pašalinti abejones dėl P. Č. nepakaltinamumo, buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė. Iš ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 turinio matyti, kad ekspertų išvados yra prieštaringos konsultacinei išvadai. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių prieštaravimų nepašalino, o nuteistojo gynėjo prašymų kviesti į teismo posėdžius specialistą K. Daškevičių (t. y. kad įvertintų nuteistojo elgesį, užfiksuotą policijos pareigūnų vaizdo įraše, ir kt.) ir ekspertus (t. y. kad įvertintų ir atsakytų, ar vaizdo įraše fiksuotus veiksmus P. Č. galėjo atlikti esant sutrikusios sąmonės – amnezinės būsenos; ar įvykio metu nuteistasis dėl patologinio girtumo galėjo būti psichozės būsenos ir kt.) netenkino ir juos atmetė iš esmės jų nemotyvavę.

3.5. Kasatoriaus nuomone, teismai, vertindami tiek ekspertizės akte Nr. 75U-II-92/2022, tiek konsultacinėje išvadoje Nr. S3/2022 pateiktas išvadas, nepašalino esminių prieštaravimų, taip pat nesiaiškino šių išvadų surašymo aplinkybių, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikdami pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus, ir nemotyvuotai atmetė nuteistajam palankias specialisto išvadas.

3.6. Kasaciniame skunde taip pat kritikuojamos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 išvados ir pažymima, kad šios išvados pateiktos remiantis ne visomis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir pateiktais duomenimis, o išimtinai įvertinus tik vaizdo įrašuose užfiksuotą P. Č. elgesį po įvykio.

3.7. Byloje nustatyta aplinkybė, kad P. Č. peiliu sudavė nukentėjusiajam tris stiprius smūgius, kasatoriaus nuomone, neįrodo, jog nuteistasis šiuos veiksmus padarė veikdamas netiesiogine tyčia (t. y. suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui). Pažymima, kad teismų skundžiamuose sprendimuose nuteistojo kaltė – netiesioginė tyčia grindžiama ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis. Be to, byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių tarp P. Č. ir nukentėjusiojo galimai galėjo kilti konfliktas ir iš viso ar toks buvo kilęs. Tai, kad apsvaigę nuo alkoholio nuteistasis ir nukentėjusysis tarpusavyje niekada nekonfliktavo, ar tai, kad P. Č. nebuvo konfliktiškas ar ūmaus būdo, patvirtino tiek liudytojų parodymai, tiek konsultacinėje išvadoje pateiktas nuteistojo asmenybės tyrimas.

3.8. Kasatoriaus nuomone, tiek pirmiau nurodytos aplinkybės, tiek byloje esantys duomenys nepaneigia, kad P. Č. galimai veikė būtinosios ginties sąlygomis, staiga labai susijaudinęs, ar jo elgesį nulėmė itin provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ar veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas arba dėl didelio susijaudinimo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, taip pat atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškino, kodėl tam tikri apeliacinio skundo argumentai atmetami. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kaip vertina ekspertizės akte pateiktas išvadas ir kodėl joms pritaria, atsakė ir į skundo argumentus dėl P. Č. psichikos būklės ir jo pakaltinamumo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas kai kuriuos bylos duomenis vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnyje nustatyti pažeidimai ar teismas pažeidė kitus įstatymo reikalavimus.

4.2. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai dėl teismų protokolinėmis nutartimis atmestų nuteistojo gynėjo prašymų teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti specialistus ir ekspertus. BPK nustato, kad tiek specialistas, tiek ekspertas kviečiamas į teismo posėdį tada, kai reikia paaiškinti ar papildyti jų pateiktą specialisto išvadą ar ekspertizės aktą (BPK 284 straipsnio 2 dalis, BPK 285 straipsnis), tačiau kai šie dokumentai yra pakankamai aiškūs ir išsamūs, minėti asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Tuo, kad, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl P. Č. psichikos būklės ir siekiant pašalinti esančius prieštaravimus tarp byloje esančios Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97TPK-46/2022 ir konsultacinės išvados, buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė, o ne apklausti šias išvadas pateikę specialistai, akivaizdžiai nebuvo pažeistos nei gynybos, nei kaltinamojo teisės. Rungimosi principas taip pat nagrinėjamoje byloje buvo įgyvendintas, nes skiriant ekspertizę tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas turėjo teisę užduoti klausimus ekspertams. Tai, kad bylą nagrinėjusiems teismams pateiktas ekspertizės aktas nesukėlė abejonių ir konstatuota, jog pateiktas dokumentas yra pakankamai aiškus, išsamus ir pagrįstas, o jį pateikusių ekspertų kompetencija ir taikyti tyrimo metodai nekelia abejonių, dėl to jį pateikę ekspertai į teismo posėdį nekviečiami, o gynybos prašymai dėl jų apklausos motyvuotai atmesti, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tiriant ir vertinant bylos duomenis.

4.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistojo P. Č. netiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, patvirtina tiek byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, tiek nustatytų aplinkybių visuma. Atkreipiamas dėmesys, kad konflikto aplinkybės tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas, dėl to tai nėra kasacinio proceso dalykas. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių įrodymų vertinimo pažeidimų taip pat nelaikytini pagrįstais ir negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

4.4. Nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. Č. baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ar egzistuoja aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (BK 28 straipsnis), ar veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ar nužudymas galėjo būti padarytas dėl didelio susijaudinimo. Kasatorius skunde keliamas šias versijas grindžia tik prielaidomis ir spėjimais, pateikdamas savo subjektyvų vertinimą, o ne konkrečiais ir pagrįstais bylos duomenimis.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo P. Č. gynėjo advokato A. Penelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016, 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

8. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis skundo argumentų skiriama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo kritikai, pateikiamos savos išvados dėl įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su P. Č. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei ginčydamas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 išvadas, konsultacinę išvadą Nr. S3/2022, nepašalino juose esančių prieštaravimų, taip pat padarė tik prielaidomis grįstą išvadą, jog nuteistasis tyčia nužudė nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nuteisė P. Č. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaip minėta, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis dėl BPK pažeidimų yra susijusi su ekspertizės akte Nr. 75U-II-92/2022 pateiktų išvadų kritika, taip ginčijant nuteistojo P. Č. kaltę. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje remtasi tik kaltinamaisiais įrodymais, taip nepagrįstai suteikiant pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus ir nemotyvuotai, nepašalinus juose esančių prieštaravimų, atmetant nuteistajam palankią konsultacinę išvadą. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

10. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

12. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dalis kurių atkartojami ir kasaciniame skunde), esmines aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino bylos įrodymus (paties nuteistojo P. Č., nukentėjusiosios N. Š., liudytojų A. S., T. Z., E. B., A. N., L. M., A. P., L. Č. parodymus, specialisto išvadas Nr. M 1634/2021 (01), Nr. S 19/2022 (01), Nr. G 1151/2021 (05), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-II-92/2022, VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos specialisto K. Daškevičiaus konsultacinę išvadą Nr. S3/2022, 2022 m. birželio 2 d. teisės psichologijos specialisto A. Segalo (A. Segal) konsultacinę išvadą, policijos pareigūnų įrenginiu „Bodycam“ užfiksuoto vaizdo įrašo turinį, įvykio vietos apžiūros protokolus, kitus rašytinius bylos duomenis), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė gynybos versijas, kad nuteistasis P. Č. veikos padarymo metu neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, nes buvo patologinio girtumo būsenos, dėl to negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo kaltę. Teismų sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami (teismo psichiatrijos specialisto K. Daškevičiaus konsultacinė išvada Nr. S3/2022, teisės psichologijos specialisto A. Segalo konsultacinė išvada), teismų išvados motyvuotos, išsamios, logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų.

13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo P. Č. kaltės, išsamiai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, dėl įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo, taip pat dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tiek vertinant aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021, 2K-68-976/2023 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalingų ištirti įrodymų tyrimą (tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia). Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas.

15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo gynėjo prašymo ir į teisiamąjį posėdį nekvietė specialisto K. Daškevičiaus duoti papildomų paaiškinimų apie nuteistojo elgesį, užfiksuotą policijos pareigūnų vaizdo įraše, ir konsultacinėje išvadoje Nr. S3/2022 pateiktas išvadas dėl P. Č. nustatyto patologinio girtumo būsenos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų bei prieštaravimų.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, rungimosi principas pažeidžiamas tuo atveju, jei teismai be tinkamo pagrindo atsisako priimti ir tirti kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2010), tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos tokios aplinkybės neišplaukia. Nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas aplinkybes, byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. 97TPK-46/2022, šioje išvadoje nurodoma, kad P. Č. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes byloje nėra duomenų apie jo lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, P. Č. gynėjas pateikė VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos specialisto K. Daškevičiaus konsultacinę išvadą Nr. S3/2022, kurioje nurodoma, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl išsivysčiusio ūmaus psichozinio epizodo – patologinės girtumo būklės negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl P. Č. psichikos sutrikimo veikos padarymo metu ir prieštaravimus tarp pirminės specialisto išvados Nr. 97TPK-46/2022 ir konsultacinės išvados Nr. S3/2022, tenkino prokurorės 2022 m. liepos 7 d. pateiktą prašymą ir 2022 m. liepos 11 d. nutartimi paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę P. Č. psichikos sveikatos būklei nustatyti.

17. Ekspertizės aktu Nr. 75U-II-92/2022

18. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 patikimumą, išsamumą, ekspertizę atlikusių ekspertų kompetenciją bei jų taikytų tyrimo metodų pagrįstumą ir tinkamumą, tyrimui pateiktos medžiagos tinkamumą ir išsamumą, aptarę ekspertizės akto išvadas ir jas palyginę su kita bylos medžiaga, susijusia su P. Č. veiksmais po įvykdytos nusikalstamos veikos, nurodė motyvuotus argumentus, paaiškinančius, kodėl gynybos pateikta konsultacinė išvada Nr. S3/2022 negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas ir nepaneigia nei byloje nustatytų aplinkybių, nei ekspertizės akto išvadų dėl P. Č. gebėjimo nusikalstamos veikos padarymo metu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

19. Pažymėtina, jog, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo ir teismų praktikos reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

20. Dėl specialisto šaukimo į teismo posėdį pažymėtina, kad pagal BPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas specialistas į teismo posėdį šaukiamas, kad būtų apklaustas, tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, jog jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad konsultacinę išvadą davęs asmuo kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas, jeigu teismui kyla abejonių dėl šio asmens specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 24 d. protokoline nutartimi priėmė sprendimą netenkinti nuteistojo P. Č. gynėjo prašymo kviesti į teismo posėdį konsultacinę išvadą pateikusį specialistą K. Daškevičių ir argumentuotai išdėstė tokio savo sprendimo motyvus (4 t., b. l. 87). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

21. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-68-976/2023 ir kt.), o šioje byloje tokie prieštaravimai nenustatyti.

22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde, ir pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog P. Č. padarė jam inkriminuotą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, būdamas paprasto (fiziologinio) girtumo būsenos.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai P. Č. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį nužudymą. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusysis galėjo būti nužudytas ir veikiant būtinosios ginties sąlygomis arba nuteistajam veikus staiga labai susijaudinus bei dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio. Tačiau ir šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

24. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, sužalojimų skaičių, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-745/2015, 2K-7-193-895/2016 ir kt.).

25. Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad P. Č., būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 promilės neblaivumas), tačiau suvokdamas savo veiksmus, peiliu tris kartus dūrė nukentėjusiajam P. Š. į gyvybiškai svarbias kūno dalis, t. y. į pilvo dešinę ir kairę puses bei krūtinės vidurio liniją; dėl durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės ląstos sužalojimų (žaizdų kanalų gyliai siekė 12–18 cm, o tai patvirtina, kad dūriai buvo gilūs ir stiprūs), kurių komplikacija – vidinis bei išorinis nukraujavimas, koma, šokas, kvėpavimo, širdies ir kepenų veiklos nepakankamumas, nukentėjusysis mirė; po įvykio P. Č. nukentėjusiojo sveikatos būkle nesidomėjo ir nepasirūpino, kad jam būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba, o nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina teismų išvadą, kad P. Č., durdamas peiliu nukentėjusiajam tris kartus į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė galimas savo veiksmų pasekmes (kad kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei), ir nors nesiekė P. Š. nužudyti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. P. Š. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (18 punktas) turinio matyti ir tai, kad teismas, įvertinęs bylos duomenis ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, aptarė ir kitų veikos subjektyviųjų požymių turinį ir pagrįstai pripažino, jog nusikaltimo motyvas buvo P. Č. ir P. Š. tarpusavio asmeninis konfliktas, kurį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio.

26. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismai pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad P. Č. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad nuteistasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistojo P. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

27. Nepagrįsti ir atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad nukentėjusysis galimai galėjo būti nužudytas veikiant būtinosios ginties sąlygomis arba nuteistajam P. Č. veikus staiga labai susijaudinus bei dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio 15 punkte išdėstė aiškius motyvus, kodėl, įvertinus visas reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nužudymas galėjo būti padarytas dėl didelio susijaudinimo, veikiant būtinosios ginties sąlygomis arba veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti šias nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi teisinio pagrindo.

28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. Č. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis